- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-04-20
- Bylos Nr.
- I1-3323-289/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-00080-2023-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas iš dalies.
- Teisėjas
- Virginijus Stankevičius (pirm.)
- Pareiškėjas
- A. P.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybė, Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos
- Advokatai
- Doloresa Sitnikienė
nedalyvaujant atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, atstovui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo A. P. skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmuose 2022 m. rugpjūčio 18 d. buvo gautas pareiškėjo A. P. skundas (b. l. 1-2), kuriame prašoma iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, priteisti pareiškėjui 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.
Šalies argumentai
Savo skunde (b. l. 1-15) pareiškėjas nurodė, kad jo laisvė buvo apribota, pažeidžiant galiojančius teisės aktus ir nesudarant normalių kalinimo sąlygų. Šiaulių kalėjimo kamerose san. mazgas neatitiko standartų ir teisės aktų keliamų reikalavimų, nebuvo tinkamo aptvėrimo, nebuvo oro šalinimo sistemos, kamerose nebuvo įrengti signaliniai pagalbos iškvietimo mygtukai, kalėjime jis neturėjo galimybės atlikti religines apeigas, nes nebuvo vedamas į koplytėlę, taip pat buvo kitų pažeidimų. Dėl to jis patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, emocinius sutrikimus, emocinę depresiją, orumo pažeminimą, galimybių bendrauti sumažėjimą. Dėl atsakovo neteisėtų veiksmų jis patyrė neturtinę žalą ir prašo už kalinimo laikotarpį nuo 2020-02-01 iki 2023-02-01 priteisti 2 000 Eur.
Teismo posėdžio metu pareiškėjas A. P. savo paties skunde keliamus reikalavimus palaikė, patvirtino skunde nurodytas aplinkybes, prašė priteisti 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimui.
Pareiškėjo A. P. atstovė advokato padėjėja Doloresa Sitnikienė skunde keliamus reikalavimus palaikė, prašė priteisti 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimui.
Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, atstovas į posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai, teismo pranešimu, sutiko, kad bylą nagrinėtų nedalyvaujant atstovui (b. l. 144, 20).
Atsiliepimas
Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos kalėjimų tarnybos, atsiliepime į skundą (b. l. 14-20) nurodė, kad pareiškėjo skundžiamu laikotarpiu (2021 m. kovo 4 d. - 2023 m. sausio 23 d.) aktualios tardymo izoliatorių kamerų įrengimo bendruosius reikalavimus numatančios Kalėjimų departamento prie LR Teisingumo ministerijos direktoriaus 2020-12-21 įsakymu Nr. V-389 patvirtintos Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklės (įsigaliojo 202012-22). Pažymėjo, kad nuo 2020-12-22 įsigaliojo Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklės, kurių 12.5 papunktyje įtvirtinta nuostata, jog įrengiant naujas arba rekonstruojant ar kapitališkai remontuojant esamas kameras, jose turi būti įrengiamos ne mažesnės kaip 100x142 cm, arba ne mažiau, kaip 1,42 m² matmenų (ploto) sanitarinio mazgo kabinos. Sanitarinio mazgo kabinoje įrengiamas metalinis praustuvas ir unitazas arba nerūdijančio plieno klozetas. Sienos ir grindys dengiamos lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Nesant techninėms galimybėms esamose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinos, sanitarinio mazgo vieta turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto pertvara (iki kameros lubų) ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Iš pastarosios nuostatos matyti, kad reikalavimas įrengti sanitarinio mazgo kabinas arba pertvara iki lubų atskirti sanitarinio mazgo vietą taikoma įstaigoms, kuriose įrengiamos naujos kameros arba rekonstruojamos ar kapitališkai remontuojamos esamos kameros. Šiuo atveju Šiaulių tardymo izoliatoriui ši nuostata netaikoma, kadangi Šiaulių tardymo izoliatoriaus pastatas įtrauktas į LR nekilnojamųjų vertybių sąrašą ir jame rekonstrukcija ar kapitaliniai remontai negalimi. Visose Šiaulių tardymo izoliatoriaus kamerose yra įrengti veikiantys sanitariniai mazgai, kurie nuo bendros erdvės atskirti mūrine sienele ar OSB plokšte, o praėjimas atitveriamas durimis arba erdves skiriančia nepermatoma užuolaida. San. mazgas atitvertas iš visų keturių pusių. Paminėtina ir tai, kad vertinant Taisyklių 12.5 papunkčio nuostatą, kuri numato sanitarinio mazgo kabinų įrengimą, atkreiptinas dėmesys, kad kol nei minėtame teisės akte, nei kituose teisės aktuose nėra apibrėžta sanitarinio mazgo kabinos sąvoka, nedetalizuojamas jos aukštis, kabinos lubos (jei tokios kabinoje apskritai turi būti), kiti matmenys (Taisyklių 12.5 p. yra reglamentuotas tik plotas!), izoliacija (sandarumas) nuo bendros kameros patalpos, nėra pagrindo teigti, kad Šiaulių tardymo izoliatoriaus gyvenamosiose kamerose įrengti san. mazgai negali būti traktuojami kaip sanitarinio mazgo kabinos. Kamerų Nr. 19, 44, 1, 60, 12, 88, 8, 13, 6, 26, 76, 29, 14, 94, 63, 3 san. mazgo įėjimas atskirtas durimis, o kamerose Nr. 33, 5, 73, 108, 109, 70 - ilga, nepermatoma užuolaida. Papildomai pažymime, kad užuolaidomis atskirta ne visa san. mazgo dalis, o tik įėjimo į jį dalis (viena iš 4-ių pusių). Atitvarų sienelių aukštis matomas iš teismui pateikiamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus San. mazgų zonų kamerose lentelės: kamerų, kuriose skundžiamu laikotarpiu buvo pareiškėjas san. mazgo sienelių atitvarų aukštis buvo 1,83 m - 2,34 m., iš ko akivaizdu, kad tiek vidutinio ūgio asmuo, tiek žemesnis, besinaudojantis san. mazgu, negali būti matomas. Atskirai pažymėtina dėl gyvenamosios kameros Nr. 72, kadangi iš teismui pateikiamų nuotraukų matyti, kad šioje kameroje įėjimas į san. mazgą nėra uždengtas užuolaida ar durimis. Atkreiptinas Teismo dėmesys, kad būtent gyvenamojoje kameroje Nr. 72 pareiškėjas visą buvimo jose laikotarpį, gyveno vienas (vienutėje). Be to, įėjimo į san. mazgą anga yra orientuota taip, kad įeinantis į kamerą asmuo (ar pro stebėjimo langelį kameros duryse) niekaip negali matyti san. mazgo patalpos, taigi ir stebėti san. mazgu besinaudojantį asmenį neįmanoma. Nors pareiškėjas skunde teigia, kad besinaudojant san. mazgu buvo matomas kito nuteistojo iš gulto viršutinio aukšto, teismui pateiktos gyvenamųjų kamerų nuotraukos, kuriose matyti gultų išdėstymas patalpose, akivaizdžiai paneigia tokią galimybę. Taip pat nėra duomenų, kad 2 kas nors būtų piktybiškai stebėjęs pareiškėją, besinaudojantį san. mazgu. Akcentuotina ir tai, kad, kaip matyti iš Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjimo Saugumo valdymo skyriaus 2023-01- 30 Pažymos, A. P. gana ilgą laiką kamerose kalėjo vienas. Kartu pažymėtina, kad pareiškėjas su skundais dėl netinkamo san. mazgo atitvėrimo į ŠTI administraciją nei karto nesikreipė (žr. Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjimo Resocializacijos skyriaus 2023-02-02 pažymą Nr. RV-24-289 bei jos priedus). Pagal naujausią LVAT praktiką, san mazgo įrengimas atitveriant jį gerokai aukštesne nei 1,5 m. aukščio pertvara, o praėjimą į jį atitveriant užuolaida ar durimis, yra vertinamas kaip užtikrinantis tinkamą asmens, besinaudojančio sanitariniu mazgu, privatumą (LVAT 2020-02-12 nutartis adm. byloje Nr. A-226-822/2020, LVAT 2021-11-24 nutartis administracinėje byloje Nr. TA-826-520/2021, 2022 m. lapkričio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA-284-556/2022, 2022-12-07 nutartis administracinėje byloje TA-610-415-2022). Kad san. mazgo įėjimo atskyrimas užuolaida tinkamai užtikrina juo besinaudojančio asmens privatumą patvirtina ir EŽTT praktika – 2019 m. lapkričio 26 dienos sprendime byloje Michno ir Dimbinskas prieš Lietuvą (peticijų Nr. 34179/18 ir 35033/18) nurodoma, kad san. mazgo įėjimo atskyrimas durimis ar užuolaida yra tinkamas. Iš aukščiau nurodytų aplinkybių darytina išvada, kad pareiškėjo skundo argumentai dėl netinkamo san. mazgo įrengimo yra nepagrįsti. Kadangi kamerų atitikimą higienos normoms savo patikrinimo aktuose fiksuoja Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamentas, Teismui pateikiame skundui aktualiu laikotarpiu atliktų patikrinimų Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento patikrinimo aktus. Iš 2022-07-08 Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento patikrinimo akto Nr. (6-12 4.80 Mr)PA-3665 matyti, kad gyvenamojoje kameroje Nr. 109, kurioje pareiškėjas buvo patalpintas netrukus po patikrinimo, t. y. laikotarpiu nuo 2022-08-12 iki 2022-09-05, Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimų pažeidimų nenustatyta; Iš 2022-03-14 Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento patikrinimo akto Nr. (6-12 4.8 Mr)PA-767 matyti, kad gyvenamojoje kameroje Nr. 3, kurioje pareiškėjas buvo laikotarpiu nuo 2022-10-20 iki 2023-01-23, bei gyvenamojoje kameroje Nr. 1, kurioje pareiškėjas buvo 2022-04-25, santykinės oro drėgmės matavimų rezultatai atitiko higienos normų reikalavimus, taip pat, įvertinus gyvenamąsias patalpas, vizualiai matomų pelėsiu, voratinklių nenustatyta. Iš 2021-09-06 Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento patikrinimo akto Nr. (6-12 4.80)PA-5235 matyti, kad gyvenamojoje kameroje Nr. 1, kurioje pareiškėjas buvo laikotarpiu nuo 2021-05-17 iki 2023-05-24, gyvenamojoje kameroje Nr. 5, kurioje pareiškėjas buvo laikotarpiu nuo 2021-07-07 iki 2021-07-16, gyvenamojoje kameroje Nr. 13, kurioje pareiškėjas buvo laikotarpiu nuo 2021-09-16 iki 2021-09-17, gyvenamojoje kameroje Nr. 14, kurioje pareiškėjas buvo laikotarpiu nuo 2021-12-31 iki 2022-01-21, Lietuvos higienos normos HN 134:2015 39 punkto pažeidimo nenustatyta (vizualiai matomų pelėsių nėra). Nors kitos kameros, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, aktualiu laikotarpiu netikrintos, atsakovas nurodo ir tai, kad jokie teisės aktai neįpareigoja nuolat fiksuoti kamerose esančių sąlygų atitikimo higienos normoms, kadangi tai nebūtų proporcingas reikalavimas. Kadangi kameros tikrinamos tuomet, kai gaunami skundai, nesikreipimas dėl jų leidžia daryti išvadą, kad jokių pažeidimų, susijusių su higienos normos reikalavimais, nebuvo. Pažymėtina ir tai, kad kamerų remontas Šiaulių kalėjime atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą ir esamus materialinius, finansinius ir darbo jėgos resursus. 3 Iš Šiaulių TI Turto valdymo skyriaus 2023-01-27 pažymos Nr. LV-3217 matyti, kad kameroje Nr. 94, kurioje pareiškėjas buvo patalpintas laikotarpiu nuo 2022-04-25 iki 2022-05-12, remonto darbai buvo atlikti 2022-04-21, o būtent – atliktas pelėsio požymių šalinimas, blokuojant ir dažant sienas bei lubas; taip pat iš šios pažymos matyti, kad kameroje Nr. 109, kurioje pareiškėjas buvo nuo 2022-08-12 iki 2022-09-05, remonto darbai atlikti 2022-05-03, o būtent perdarytas sanitarinis mazgas pakeičiant grindis, kanalizacijos vamzdį, įrengiant pertvarą su durimis. Taip pat iš minėtos pažymos matyti, kad remonto darbai gyvenamojoje kameroje Nr. 3, kurioje pareiškėjas buvo apgyvendintas nuo 2022-10-20 iki 2023-01-23, atlikti 2022-03-16 (pakeistas klozetas, san. mazgo kabinos plytelės, lentynėlės, šviestuvai, rozetė, stiklai). Dėl iškvietimo mygtuko įrengimo atsakovas pažymėjo, kad byloje nėra objektyvių duomenų, kad dėl kokių nors priežasčių pareiškėjui būtų reikėję pasinaudoti pagalbos iškvietimo būdu, o ir pats pareiškėjas konkrečių situacijų nenurodo. Pagalbos iškvietimo mygtuko nebuvimas pats savaime nereiškia, jog jam dėl to kilo kokių nors neigiamų pasekmių ar buvo padaryta žala (LVAT 2016 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2133-525/2016). Be to, Šiaulių tardymo izoliatoriaus pareigūnai atlieka nuolatinę kalinčių asmenų priežiūrą, todėl nėra pagrindo teigti, kad esant poreikiui asmenims nebūtų laiku ir tinkamai suteikta pagalba ir pan. Visų kamerų duryse įrengtos stebėjimo akutės, o išilgai pasivaikščiojimo kiemų kamerų sienų, viršuje (virš kiemų) įrengta prižiūrėtojo pakyla, kuria vaikšto prižiūrėtojas stebėdamas suimtuosius. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo teiginiai dėl jo patiriamų nepatogumų dėl pagalbos iškvietimo mygtuko nebuvimo nėra pagrįsti, todėl atmestini. Dėl galimybės atlikti religines apeigas pažymėjo, kad Šiaulių kalėjime nuteistieji ir suimtieji gali dalyvauti susitikimuose su kataliku kunigu ir stačiatikių šventiku apie tai iš anksto pareiškę norą (pateikę prašymą Resocializacijos skyriaus specialistui). Teisės aktai neįpareigoja sudaryti išvedimo į susitikimus su dvasininkais grafiko. Įstaigoje dvasininkai lankosi pagal galimybes, susitikimai su dvasininkais ar (Šv. Mišios) organizuojami paeiliui kas kart vis kitiems asmenims, atsižvelgiant į jų teisinį statusą (suimtieji, nuteisti areštu, nuteistieji, atliekantys terminuotas ir neterminuotas laisvės atėmimo bausmes). Sutarus susitikimą su dvasininku yra informuojami Resocializacijos skyriaus specialistai, kurie iš anksto praneša šią informaciją įstaigoje laikomiems asmenims. Pagal tai, kokiai kategorijai priklausė asmuo atitinkamu metu, A. P. 2021 m. buvo suteikta galimybė apsilankyti susitikimuose su dvasininku 4 kartus, o 2022 metais – 5 kartus, tačiau, atkreiptinas dėmesys, kad A. P. šiuose susitikimuose dalyvauti noro neišreiškė (Lietuvos Kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjimo Resocializacijos skyriaus 2023-02-02 Pažyma dėl nuteistojo A. P., reg. Nr. RV-24-289). Pažymėtina ir tai, kad nepriklausomai nuo įstaigoje laikomo asmens teisinio statuso, ir nepaisant to, ar gyvenamojoje kameroje jis laikomas vienas ar kartu su kitais asmenimis, kiekvienas savo religinius poreikius gali išreikšti individualiai mintyse, kadangi religinės apeigos gali būti tiek viešos, tiek privačios. Vieša malda tvirtina santykį ne tik su Dievu, bet ir greta esančiu žmogumi, tad, jei tuo metu gyvenamojoje kameroje neatsiranda tokio žmogaus, kuris prisidėtų prie maldos, siūlytina maldą perkelti į kitą dimensiją, t. y. kuriant intymią bendrystę su Dievu.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo A. P. skundas tenkintinas iš dalies.
Pareiškėjas nagrinėjamą administracinį ginčą iškėlė dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią kildina iš to, kad Šiaulių kalėjime jis buvo laikomas kamerose, neatitinkančiose higienos normų.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pažymi, kad valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji civilinė atsakomybė), pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir LR CK) 6.271 straipsnio nuostatas, kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (LR CK6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (LR CK6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (LR CK6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (LR CK6.249 straipsnis), tačiau LR CK6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek ir neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios civilinės atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos (nagrinėjamu atveju Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus) neteisėtus veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų viešosios civilinės atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei, pagal LR CK6.271 straipsnį, nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.
LR civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. LR CK 6.250 straipsnio taikymo teisminėje praktikoje ne kartą buvo išaiškinta, kad neturtine žala pripažintinas ne bet koks valdžios institucijų neteisėtais veiksmais (neveikimu) asmeniui, kuris kreipėsi teisminės gynybos, padarytas neigiamas poveikis, kad neturtinė žala gali būti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, kad poveikis buvo pakankamai intensyvus, o ne mažareikšmis ir smulkmeniškas, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė. Asmens patirtų dvasinių ir fizinių kančių (LR CK 6.250 str. prasme), jei jos realiai patiriamos, poveikis asmens fizinei ir psichinei sveikatai yra skaudžiausias ir labiausiai juntamas tuo laiku, kai asmenį veikia šias kančias sukeliantys neteisėti aktai (pagal LR CK 6.271 str.).
Veiksmų neteisėtumo pagal CK 6.271 straipsnį konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (pagal CK 6.271 straipsnį), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pažymi, kad ABTĮ 5 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, jog kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Tačiau asmens pažeista teisė teismo gali būti apginta tuo atveju, jei jis konkrečiai įvardija neteisėtus valdžios institucijos veiksmus (neveikimą) ir savo reikalavimą pagrindžia atitinkamais argumentais bei įrodymais. Reiškiant reikalavimą dėl žalos atlyginimo nepakanka deklaratyviai ar abstrakčiai išvardyti galimai neteisėtas veikas, nes turi būti nurodyta, kokiais konkrečiais ir kada būtent atliktais neteisėtais valdžios institucijos veiksmais (neveikimu) buvo pažeistos asmens teisės ar teisėti interesai, kokio teisės akto reikalavimų nevykdė atitinkamas viešojo administravimo subjektas, ar neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal atitinkamas teisės normas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1527/2012).
Pareiškėjas dėl netinkamų kalinimo sąlygų skundžia nagrinėjamą aktualų kalinimo laikotarpį nuo 2020-02-01 iki 2023-02-01. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2023 m. sausio 26 d. nutartimi pareiškėjo skundas dėl neturtinės žalos atlyginimo priimtas už laikotarpį nuo 2020-02-01 iki 2023-01-23 (b. l. 4). Kaip matyti iš atsakovo pateiktos 2023-01-30 pažymos Nr. SV-24-3118 „Dėl A. P.“, pareiškėjas Šiaulių tardymo izoliatoriuje buvo laikomas nuo 2021-03-04 iki 2023-01-23. Nagrinėjamu laikotarpiu buvo kalinamas kamerose Nr. 1, 3, 5, 6, 8, 12, 13, 14, 19, 26, 27, 29, 33, 44, 60, 63, 70, 72, 73, 76, 88, 94, 108, 109, kuriose buvo kalinama nuo 1 iki 6 asmenų. Pažymėtina, kad pareiškėjas visą šį laikotarpį buvo laikomas kai vienam kalinamam asmeniui teko nuo 3,75 kv. m iki 18,16 kv. m kameros ploto, ir tai atitiko teisės aktuose keliamus reikalavimus. Iš 2023-01-30 pažymos Nr. SV-24-3118 matyti, kad pareiškėjas Šiaulių TI kamerose, kai vienam asmeniui tekęs kameros plotas buvo mažesnis nei 3 kv. m, nebuvo laikomas (iš bendro kameros ploto išskaičiavus kameroje esančio sanitarinio mazgo plotą.
Pareiškėjas savo skunde nurodo, jog Šiaulių kalėjimo kamerose san. mazgas neatitiko standartų ir teisės aktų keliamų reikalavimų, nebuvo tinkamo aptvėrimo, nebuvo oro šalinimo sistemos, kamerose nebuvo įrengti signaliniai pagalbos iškvietimo mygtukai, kalėjime jis neturėjo galimybės atlikti religines apeigas, nes nebuvo vedamas į koplytėlę, taip pat buvo kitų pažeidimų.
Dėl sanitarinio mazgo
Nagrinėjamu atveju taikytinos higienos normos, galiojančios nuo 2015 m. lapkričio 1 d.
Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 17 punktas nurodo, jog gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus tas patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. HN 134:2015 15 punktas nurodo, jog natūralus apšvietimas neįrengiamas patalpose, kuriose asmenys laikomi ne ilgiau nei 24 val. HN 134:2015 14 punktas nurodo, jog gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx HN 134:2015, 16 punktas numato gyvenamųjų patalpų, prausyklų, dušų, persirengimo kambarių oro temperatūros, santykinės drėgmės ribas, oro judėjimo greičius atskirais metų laikais.
Kalėjimų departamento prie LR Teisingumo ministerijos direktoriaus 2020-12-21 įsakymu Nr. V-389 patvirtintos Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklės (įsigaliojo 2020-12-22) (toliau – ir Taisyklės) nustatyta, kad gyvenimo ir buities sąlygos kamerose turi atitikti Lietuvos Respublikos higienos normas.
Taisyklių 2 punkte nustatyta, kad taisyklės privalomos naujai projektuojamiems, naujai statomiems, rekonstruojamiems, kapitališkai remontuojamiems statiniams, o veikiančioms įkalinimo įstaigoms taikomi tik tie taisyklių reikalavimai, kurie nesusiję su statinių rekonstrukcijos ar kapitalinio remonto darbais.
Atsakovas savo atsiliepime pažymėjo, kad taikytini tik tie teisės aktų reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Šiaulių tardymo izoliatoriaus gyvenamosios kameros yra vėdinamos natūraliu būdu (per langus bei duris). Mikroklimato parametrai kamerose priklauso nuo kamerų įrengimo, jose esančių asmenų skaičiaus ir kitų aplinkybių (tokių, kaip lauko temperatūra, asmenų judėjimas į kamerą ir iš jos ir kt.). Kadangi Šiaulių tardymo izoliatoriuje dėl pastato statuso negali būti atliekami rekonstrukcijos ar kapitalinio remonto darbai, higienos normos HN134:2015 reikalavimai, susiję su šiais darbais, netaikytini ir įstaiga negali būti pripažįstama atsakinga dėl nustatomų šių reikalavimų pažeidimų.
Atsakovas savo atsiliepime nurodė, kad kameros pareiškėjo laikymo Šiaulių tardymo izoliatoriuje aktualiu laikotarpiu arba nebuvo tikrintos dėl jų atitikimo/neatitikimo higienos normos reikalavimams, arba jokių pažeidimų, susijusių su apšvietimo, oro temperatūros santykinės oro drėgmės reikalavimais, neužfiksuota. Kamerų remontas Šiaulių tardymo izoliatoriuje atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą ir esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus.
Šiaulių tardymo izoliatoriaus Turto valdymo skyriaus 2023-01-25 pažymoje Nr. LV-3217 nurodyta, kad daugelyje kamerų 2022 m. buvo atliktas remontas – pilnas lubų, sienų, pertvarų remontas, dalinis grindų remontas, apdailos plytelių, praustuvų keitimas, san.mazgų keitimas, remontas, atlikti kiti darbai (b. l. 49–50).
Atsakovas atsiliepime taip pat nurodė, kad visose Šiaulių tardymo izoliatoriaus kamerose yra įrengti veikiantys sanitariniai mazgai, kurie nuo bendros erdvės atskirti mūrine sienele ar OSB plokšte, o praėjimas atitveriamas durimis arba erdves skiriančia nepermatoma užuolaida. Be to, kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, mūrinės sienelės ar OSB plokštės atskyrimas, sienelės aukštis yra kur kas didesnis nei 1,50 m. Sanitarinis mazgas atitvertas iš visų keturių pusių.
Pagal naujausią ir vyraujančią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką analogiško pobūdžio bylose, tardymo izoliatoriaus kamerose įrengtas sanitarinis mazgas, kuris nuo bendros kameros erdvės yra atskirtas ne tik mūrine sienele, bet ir durimis ar užuolaidomis, paprastai laikomas įrengtu tinkamai, todėl pareiškėjo teisės į privatumą pažeidimas, naudojantis taip nuo bendros kameros erdvės atskirtu tualetu, nėra konstatuojamas (žr., pvz., LVAT 2016 m. gruodžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2345-442/2016, 2017 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-379-822/2017, 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-512-822/2017, 2017 m. gegužės 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-509-822/2017, 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1169-858/2018 ir kt.). Taigi, įvertinusi minėtas aplinkybes ir nurodytą teismų praktiką, laikytina, kad nėra pagrindo konstatuoti pareiškėjo teisių pažeidimą šiuo aspektu.
Dėl pagalbos iškvietimo mygtuko kameroje įrengimo
Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 12.11 punktas numato, jog kamerose privalo būti vidinio ryšio sistema (pasikalbėjimo moduliai ir radijas, mobiliojo ryšio telefonų aptikimas, aliarminis iškvietimas). Taisyklių 2 punktas numato, jog Taisyklės taikomos naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams, o veikiantiems tardymo izoliatoriams taikomi tik tie šių Taisyklių reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija atkreipė dėmesį, kad Europos kalėjimų taisyklių (Europos Ministrų Komiteto rekomendacija šalims narėms Nr. R (2006)2 „Dėl Europos kalėjimų taisyklių“) 18.2. punkto c dalis rekomenduoja laisvės atėmimo vietoje įrengti aliarmo sistemą, kuri leistų kaliniams nedelsiant susisiekti su personalu. Atsižvelgusi į tai, kad atsakovo pataisos namų baudos izoliatoriaus kameros yra skirtos nuobaudai už laisvės atėmimo bausmės atlikimo režimo tvarkos pažeidimą atlikti, šios patalpos yra kamerų tipo, t. y. uždaros, teisėjų kolegija sprendė, jog susisiekimo su pataisos namų personalu priemonės tokiose patalpose turi būti įrengtos. Šią aplinkybę patvirtino ir tai, jog, kaip nurodė atsakovas, 2003 m. Marijampolės pataisos namų baudos izoliatoriaus rekonstrukcijos metu mygtukai pareigūnams iškviesti kamerose buvo įrengti, tačiau dėl piktybiškų nuteistųjų veiksmų šiuo metu jie yra nepataisomai sugadinti. Teisėjų kolegija pažymėjo, jog negalėjimas sutaisyti šių mygtukų šiuo atveju reikšmės neturi (2013 m. lapkričio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A261-1802/2013). Iš administracinių teismų praktikos matyti, kad pareiškėjui įvykdžius pareigą nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, įrodinėjimo našta, pagrindžiant, jog asmuo, kuris skundžiasi kalinimo sąlygomis, yra laikomas jam sudarius saugią sveikatai gyvenamąją aplinką ir užtikrinant jo teisę į orumo gerbimą, tenka laisvės atėmimo įstaigos administracijai (žr., pvz., 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1346/2013; 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-977/2013; 2013 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-197/2013).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo 2019 m. gegužės 14 d. nutartyje konstatavo, kad Šiaulių tardymo izoliatoriaus kamerose privalėjo būti įrengtas pagalbos iškvietimo mygtukas, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai dėl nustatyto pažeidimo bei kartu pažymi, kad jog vien tai, kad nebuvo įrengtas aliarminis iškvietimas, savaime nereiškia, jog pareiškėjui dėl to kilo kokia nors neturtinė žala. Pareiškėjo nurodyti teiginiai, kad jis yra žemesnės kastos nuteistasis ir dėl to jam gali kilti pavojus, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra objektyvūs duomenys, pagrindžiantys pareiškėjui padarytą žalą, todėl atmestini kaip neįrodyti (žr. 2019 m. gegužės 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1634-662/2019).
Dėl galimybės atlikti religines apeigas
Atsakovas savo atsiliepime nurodė, kad Šiaulių kalėjime nuteistieji ir suimtieji gali dalyvauti susitikimuose su kataliku kunigu ir stačiatikių šventiku apie tai iš anksto pareiškę norą (pateikę prašymą Resocializacijos skyriaus specialistui). Teisės aktai neįpareigoja sudaryti išvedimo į susitikimus su dvasininkais grafiko. Įstaigoje dvasininkai lankosi pagal galimybes, susitikimai su dvasininkais ar (Šv. Mišios) organizuojami paeiliui kas kart vis kitiems asmenims, atsižvelgiant į jų teisinį statusą (suimtieji, nuteisti areštu, nuteistieji, atliekantys terminuotas ir neterminuotas laisvės atėmimo bausmes). Sutarus susitikimą su dvasininku yra informuojami Resocializacijos skyriaus specialistai, kurie iš anksto praneša šią informaciją įstaigoje laikomiems asmenims. Pagal tai, kokiai kategorijai priklausė asmuo atitinkamu metu, A. P. 2021 m. buvo suteikta galimybė apsilankyti susitikimuose su dvasininku 4 kartus, o 2022 metais – 5 kartus, tačiau, atkreiptinas dėmesys, kad A. P. šiuose susitikimuose dalyvauti noro neišreiškė (Lietuvos Kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjimo Resocializacijos skyriaus 2023-02-02 Pažyma dėl nuteistojo A. P., reg. Nr. RV-24-289). Pažymėtina ir tai, kad nepriklausomai nuo įstaigoje laikomo asmens teisinio statuso, ir nepaisant to, ar gyvenamojoje kameroje jis laikomas vienas ar kartu su kitais asmenimis, kiekvienas savo religinius poreikius gali išreikšti individualiai mintyse, kadangi religinės apeigos gali būti tiek viešos, tiek privačios. Vieša malda tvirtina santykį ne tik su Dievu, bet ir greta esančiu žmogumi, tad, jei tuo metu gyvenamojoje kameroje neatsiranda tokio žmogaus, kuris prisidėtų prie maldos, siūlytina maldą perkelti į kitą dimensiją, t. y. kuriant intymią bendrystę su Dievu.
Iš Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjimo Resocializacijos skyriaus 2023-02-02 pažymos Nr. RV-24-289 matyti, kad aktualiu laikotarpiu A. P. į kalėjimo administraciją su prašymais ir skundais dėl skunde minimų aplinkybių nekreipė. Šiaulių kalėjime nuteistieji ir suimtieji gali dalyvauti susitikimuose su katalikų kunigu ir stačiatikių šventiku apie tai iš anksto pareiškę norą (pateikę prašymą Resocializacijos skyriaus specialistui). Įstaigos administracija dvasininkų lankymosi periodiškumo nekontroliuoja, išvedimo grafikai į susitikimus nėra sudarinėjami. Šiai dienai dvasininkai įstaigoje lankosi pagal galimybes bei atsižvelgiant į tai, kad įstaigoje yra laikomi suimtieji, nuteisti areštu, nuteistieji atliekantys terminuotas ir neterminuotas laisvės atėmimo bausmes, susitikimai su dvasininku (ar Šv. Mišios) organizuojami kaskart vis kitiems asmenims (paeiliui). Kiekvieną kart sutarus susitikimą su dvasininku, yra informuojami Resocializacijos skyriaus specialistai, kurie iš anksto praneša šią informaciją įstaigoje laikomiems asmenims. Atkreipiame dėmesį, kad pagal tai kokiai kategorijai asmuo priklausė tuo metu (suimtasis ar nuteistasis atliekantis terminuotą laisvės atėmimo bausmę), A. P. 2021 m. buvo galimybė apsilankyti susitikimuose su dvasininku 4 kartus, o 2022 m. 5 kartus, tačiau asmuo šiuose susitikimuose dalyvauti noro neišreiškė. Norime atkreipti dėmesį, kad savo religinius poreikius nepaisant to ar jis suimtasis ar nuteistasis ar gyvenamojoje kameroje yra laikomas vienas ar su kitais asmenimis gali tenkinti individualiai savo religines apeigas mintyse, kadangi religinės apeigos gali būti ir viešos ir privačios. Vieša malda tvirtina santykį ne tik su Dievu, bet ir su greta esančiu žmogumi, tad jei tuo metu gyvenamojoje kameroje neatsiranda tokio žmogaus kuris prisidėtų prie maldos, siūlytina maldą perkelti į kitą dimensiją, tai yra kuriant intymią bendrystę su dievu (b. l. 41).
Susipažinus su pareiškėjo A. P. asmens sveikatos istorijos Nr. ŠTI-2021/0306 (b. l. 61-103) įrašais, darytina išvada, kad pareiškėjo buvimo Šiaulių kalėjime metu nagrinėjamu laikotarpiu asmens sveikatos istorijoje nėra įrašų, iš kurių būtų matyti, kad pareiškėjui būtų buvusios diagnozuotos kokios nors sunkios ligos, susijusios su pareiškėjo buvimu Šiaulių kalėjime.
Teismas, vadovaudamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje van de Hurk v. Netherlands). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad teismas neprivalo pasisakyti dėl kiekvieno byloje pateikto argumento, o vertindamas įrodymus teismas gali daryti jais pagrįstas apibendrinančias motyvuotas išvadas (žr., pvz., 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-2685/2011).
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas bausmės humanizmo principas, be kita ko, reiškiantis, kad vykdant bausmę, nesiekiama žmogaus kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumą. Konstatuotina, kad vadovaujantis minėtais teisės aktais, pataisos įstaigų administracijų pareiga – užtikrinti, kad asmenys jose būtų laikomi sveikatai nekenksmingomis sąlygomis.
Kadangi pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš netinkamų laikymo sąlygų Šiaulių kalėjime, aktualus yra Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnis, kuriuo nustatoma, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) savo jurisprudencijoje ne kartą yra išaiškinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukeltų šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamu (žr. pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimą byloje Kudła prieš Lenkiją, 30210/96, 2001 m. liepos 24 d. sprendimą Valašinas prieš Lietuvą, 44558/98). Pagal EŽTT suformuotą praktiką tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį. Šio minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos būklė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumą, teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu būdu (žr., pvz., EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimą byloje Peers prieš Graikiją, 28524/95).
Remiantis EŽTT praktika, vien tik mažesnio ploto suteikimas ne visada savaime suponuoja išvadą, jog buvo pažeistas Konvencijos 3 straipsnis. Pavyzdžiui, minėtoje Valašinas prieš Lietuvą byloje EŽTT, įvertinęs bendrąsias kalinimo pagal įprastinį režimą sąlygas, konstatavo, kad santykinai mažą plotą, tekusį vienam asmeniui, kompensavo absoliučiais skaičiais vertinti nemaži miegamųjų išmatavimai, kuriuose netrūko nei šviesos, nei oro, bei suteikta judėjimo laisvė. Byloje nustatytų aplinkybių visuma nesuteikia pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjas jo nurodytu laikotarpiu atliko bausmę žmogaus orumą žeminančiomis, t. y. pažeidžiančiomis Konvencijos 3 straipsnį, sąlygomis. Byloje nėra duomenų, kad Šiaulių kalėjime pareiškėjas buvo kaip nors išskirtas iš kitų nuteistųjų ir jam kokiu nors būdu bloginamos bausmės atlikimo sąlygos.
Nors nagrinėjamu atveju Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas pareiškėjo atžvilgiu nenustatytas, tačiau nustatyta, kad valstybė pagal nacionalinę teisę neužtikrino pareiškėjui laisvės atėmimo bausmės atlikimo įstaigoje teisės aktais – higienos normomis keliamų reikalavimų, t. y. CK 6.271 straipsnio prasme neveikė taip, kaip to reikalavo teisės aktai, ir dėl to yra pagrindas konstatuoti, kad pareiškėjui kilo atitinkamos pasekmės. Atsižvelgiant į pareiškėjo skundo pagrindą ir dalyką bei į nustatytas aplinkybes dėl netinkamų pareiškėjo bausmės atlikimo sąlygų, įvertinus pažeidimų trukmę ir mastą, galima teigti, kad pareiškėjas galėjo patirti papildomų neigiamų dvasinių išgyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei jis būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis.
Kaip minėta, ta aplinkybė, jog asmuo tam tikrą laiko tarpą buvo laikomas nepriimtinomis sąlygomis, nesilaikant teisės aktų reikalavimų, administracinių teismų praktikoje pripažįstama pagrindu atlyginti neturtinę žalą. Remiantis CK 6.271 straipsnio 1 dalimi, žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šiaulių tardymo izoliatoriaus administracijos kaltė nesudaro būtinos valstybės atsakomybės sąlygos ir neatleidžia valstybės nuo atsakomybės dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjui. Teismas atsižvelgia į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nustatytą taisyklę, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (pvz., administracinės bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009). Ši aplinkybė taip pat konstatuota ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (žr. pvz., 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje Savenkovas prieš Lietuvą, 871/02). Nors nagrinėjamu atveju Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas pareiškėjo atžvilgiu nenustatytas, tačiau nustatyta, kad valstybė pagal nacionalinę teisę neužtikrino pareiškėjui laisvės atėmimo bausmės atlikimo įstaigoje higienos normomis keliamų reikalavimų, t. y. CK 6.271 straipsnio prasme neveikė taip, kaip to reikalavo teisės aktai, ir dėl to yra pagrindas konstatuoti, kad pareiškėjui kilo atitinkamos pasekmės.
Dėl pareiškėjui už neigiamus išgyvenimus priteistinos sumos pažymėtina, jog asmens teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra garantuota Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje ir ji turi būti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka, nepažeidžiant bendrųjų teisinės valstybės principų, inter alia – teisingumo principo. Teisingas žalos atlyginimas reiškia ir tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo teismo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis. Teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą. Kita vertus, pastebėtina, jog Europos Žmogaus Teisių Teismas, gindamas Konvencijoje įtvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje Daktaras prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 42095/98, 2006 m. spalio 10 d. sprendimas byloje L. L. prieš Prancūziją, pareiškimo Nr. 7508/02). Taigi teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje M. prieš Lietuvą). Analogiška praktika nuosekliai formuojama ir Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme (2007 m. liepos 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A2-718/2007, 2012 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.).
Atkreiptinas dėmesys, jog pareiškėjas A. P. Šiaulių kalėjime pažeidžiant nustatytas anksčiau paminėtas higienos normas buvo laikomas periodiškai, jo buvimo metu jam tenkantis plotas nebuvo mažesnis, nei tai nustatyta Kalėjimų departamento direktoriaus 2019-03-05 įsakymas Nr. V-109 (galiojantis nuo 2019-03-06) (jame numatyta, kad suimtiesiems bei nuteistiesiems, laikomiems Šiaulių kalėjime, turi tekti ne mažiau nei 3,6 m² gyvenamojo ploto), per šį laikotarpį pareiškėjui atitinkamai teko nuo 3,75 kv. m iki 18,16 kv. m kameros ploto).
Sprendžiant dėl neturtinės žalos priteisimo pareiškėjui ir priteistinos sumos neturtinei žalai atlyginti taip pat atsižvelgtina į tai, kad byloje nenustatyta, jog Šiaulių kalėjimo administracija kuriuo nors pareiškėjo kalinimo laikotarpiu išskyrė jį iš kitų kalinamųjų ir dirbtinai sudarė jam ankštas kalinimo sąlygas ar kitaip blogino jo kalinimo sąlygas, taip pat į tai, kad Šiaulių kalėjime netinkamos kalinimo sąlygos (HN pažeidimai) iš esmės nepakenkė pareiškėjo sveikatai (byloje nepateikta jokių duomenų, kad pareiškėjo patirti nepatogumai bei dvasinės kančios turėjo poveikį sveikatai). Todėl, įvertinus tai, kad pareiškėjui tam tikrą laiką nebuvo užtikrintos teisės aktuose nustatytos tam tikros higienos normos, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką šios kategorijos bylose, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, teismas vertina, jog šioje byloje yra pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti jo teisės į teisės aktuose nustatytų kamerų sąlygų pažeidimo pripažinimą, kaip pakankama satisfakcija už jo teisės pažeidimus, o reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo pinigais atmesti kaip nepagrįstą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 5 punktu,
nusprendžia:
Pareiškėjo A. P. skundą tenkinti iš dalies.
Pripažinti, kad pareiškėjo A. P. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas laikymo kamerose sąlygas buvo pažeista.
Reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas apeliacine tvarka per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus.