Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2017-10-10 · Baudžiamoji byla Nr. 1-87-935/2017

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2017-10-10
Bylos Nr.
1-87-935/2017
Teisminio proceso Nr.
1-13-1-03475-2012-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ugnius Trumpulis
Civilinis ieškovas
UAB „(duomenys neskelbtini)“
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-87-935/2017Teisminio proceso Nr. 1-13-1-03475-2012-0Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.5.1., 1.2.29.1.1., 1.2.29.3.1., 1.1.8.10.5. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. spalio 10 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ugnius Trumpulis,

sekretoriaujant Aušrai Čepulytei, Linai Žiupsnienei, Laimai Avižienytei, Gretai Donielaitei, Aistei Bareikei, Olgai Saveljevai,

dalyvaujant prokurorams Romualdui Betingiui, Romualdui Latveliui, Linai Urbonienei, Elinai Jevmenovaitei,

kaltinamojo gynėjui advokatui Faustui Vrubliauskui,civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovui G. Č.,

viešajame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. K., gimęs (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis AB „(duomenys neskelbtini)“ apdailininku ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ administratoriumi, nevedęs, teistas:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 22 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BK) 182 straipsnio 1 dalį 30 MGL dydžio bauda, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 20 MGL (2600 Lt) dydžio bauda; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 30 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 1 dalį (dvi nusikalstamos veikos), 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį, 302 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, paskirtosios bausmės subendrintos, o subendrinta bausmė buvo subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 22 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas aštuoniems mėnesiams ir 20 MGL (753 Eur) dydžio bauda;Kauno apygardos teismo 2015 m. kovo 30 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 183 straipsnio 2 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas vieneriems metams ir šešiems mėnesiams, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 30 d. nuosprendžiu paskirta bausme paskirtas laisvės atėmimas vieneriems metams ir šešiems mėnesiams bei 20 MGL (753Eur) bauda;Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 22 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 183 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu šešiems mėnesiams, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas šešiems mėnesiams;Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 25 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį, 182 straipsnio 2 dalį (dvi nusikalstamos veikos), 182 straipsnio 1 dalį (šešios nusikalstamos veikos), 301 straipsnio 1 dalį (keturios nusikalstamos veikos) ir 300 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 2, 4, 6 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos ir paskirta laisvės atėmimo bausmė ketveriems metams, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 9 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su Kauno apygardos teismo 2015 m. kovo 30 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas penkeriems metams ir vienam mėnesiui bei 20 MGL (753 Eur) bauda,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 1 dalyje (dvi nusikalstamos veikos), 300 straipsnio 1 dalyje (dvi nusikalstamos veikos), 301 straipsnio 1 dalyje (dvi nusikalstamos veikos), 302 straipsnio 1 dalyje.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. K. 2012 m. rugpjūčio 26 d., apie 13.00 val., „Čili“ picerijoje, esančioje Savanorių pr. 7, Vilniuje, neturėdamas teisėto pagrindo, prisistatęs S. K. vardu, įgijo UAB „(duomenys neskelbtini)“ antspaudą iš V. Ž., po ko jis, tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, 2012 m. lapkričio 5 d., tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, UAB „(duomenys neskelbtini)“ autoserviso tarnybinėse patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, neturėdamas teisinio pagrindo, panaudojo neteisėtai įgytą UAB „(duomenys neskelbtini)“ antspaudą, suklastojo tikrą dokumentą, kuriame įrašė tikrovės neatitinkančią informaciją – neturėdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliojimo ir prisistatęs šios bendrovės laikinai einančio direktoriaus pareigas S. U. vardu, sudarė su UAB „(duomenys neskelbtini)“ paslaugų (automobilių remonto) sutartį Nr. 026 dėl dvylikos vienetų žieminių padangų pirkimo, šią sutartį ir jos priedus pasirašė bei patvirtino neteisėtai įgytu juridinio asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ antspaudu, ir tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo svetimą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą, kurio vertė 1852,42 Eur (6396,06 Lt).

Šiais savo veiksmais S. K. padarė nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje ir 302 straipsnio 1 dalyje.

Be to, S. K. 2012 m. rugpjūčio 21 d., tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, UAB „(duomenys neskelbtini)“ tarnybinėse patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), siekdamas apgaule išvengti turtinės prievolės, neturėdamas teisinio pagrindo, panaudojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ antspaudą, suklastojo tikrą dokumentą, kuriame įrašė tikrovės neatitinkančią informaciją – prisistatęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus S. K. vardu, sudarė su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutartį Nr. 2012-N005 „Dėl automobilių techninės priežiūros ir remonto paslaugų“, šios sutarties 2012 m. rugpjūčio 22 d. priedą Nr. 1 Remontuojamų automobilių sąraše prie automobilių techninės priežiūros ir remonto paslaugų sutarties 2012-N005, šios sutarties priedą Nr. 2 Įgaliotų pateikti TA ar aptarnavimui automobilius asmenų sąraše prie automobilių techninės priežiūros ir remonto paslaugų sutarties Nr. 2012-N005, dėl automobilio Mercedes Benz 190, v. n. (duomenys neskelbtini) remonto, šią sutartį ir jos priedus pasirašė bei patvirtino UAB „(duomenys neskelbtini)“ antspaudu ir 2012 m. rugpjūčio 30 d. atsiėmęs suremontuotą automobilį Mercedes Benz 190, v. n. (duomenys neskelbtini) už remonto darbus, įvertintus 1291,11 Eur (4382 Lt), nesumokėjo, ir tokiu būdu apgaule išvengė 1291,11 Eur (4382 Lt) turtinės prievolės.

Šiais savo veiksmais S. K. padarė nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje ir 302 straipsnio 1 dalyje.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis S. K. atsisakė duoti parodymus, tuo pačiu jis nurodė, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ jam žinomos tik iš kaltinimo, V. Ž., S. K. ir S. U. jis nepažįsta, UAB „(duomenys neskelbtini)“ nėra dirbęs, jis nėra įsigijęs UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas Ž. P. parodė, kad jis 2012 metų pabaigoje UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo priėmėju-vadybininku. Įmonė pardavė naujas padangas, jas užsakinėjo Lietuvoje. Užsakytų padangų pasiimti atvyko vyriškis. Su pirkėju jis bendravo trumpai, gal kokias penkias minutes. Pirkėjas buvo vidutinio ūgio, stambokas, trumpais plaukais. Liudytojas teigė, jog tuo metu, kai asmuo atvyko paimti padangų, įmonėje buvo serviso mechanikas, jis ir J. K.. Jis ir serviso mechanikas padėjo sukrauti prekes. Viskas vyko (duomenys neskelbtini). Pirkėjas atvyko lengvuoju automobiliu. Atvykusio asmens dokumento jis netikrino. J. K. žinojo, kas atvyko. Pirkėjas pasakė, jog yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas. Asmeniui buvo perduoti aštuoni vienetai padangų, kurių vertė apie 8000 Lt, buvo išrašyta sąskaita faktūra. Pirkėjas įtarimų nesukėlė, jis buvo tvarkingai apsirengęs. Jis ne kartą girdėjo, kad nebuvo atsiskaityta už padangas. Liudytojas teigė, jog jis ieškojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo nurodymu bei savo iniciatyva. Jis ieškojo įmonės atstovų maždaug po dviejų savaičių, kai buvo perduotos prekės. Važiavo į Kalvarijų ir Ukmergės gatves. Kalvarijų gatvėje jokios bendrovės nerado. Ukmergės gatvėje užėjo į kažkokią bendrovę, kur buvo pasakyta, jog kažkur girdėta tokia įmonė. Ukmergės gatvėje bendravo su moterimis. Juridinių asmenų registro duomenų netikrino. Liudytojas taip pat nurodė, jog atpažinimo atlikimo metu kartu buvo policijos pareigūnas, taip pat galimai buvo ir J. K.. Jis negalėjo nurodyti, ar buvo toje pačioje patalpoje, kai J. K. reikėjo atpažinti asmenį. Jis neatsiminė, kas pirmas ėjo atpažinti, ar jis, ar J. K.. Prieš atpažįstant asmenį nuotraukoje, nuotrauka nebuvo apibraukta. Kai jis atpažino asmenį nuotraukoje, iš karto buvo surašytas protokolas. Ž. P. nurodė, jog pirkėjas yra posėdžių salėje ir parodė į kaltinamąjį. Kaltinamasis iš veido bruožų yra labai panašus į pirkėją.

Teisiamojo posėdžio metu J. K. parodė, jog ji dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavimų vadove. Į įmonę kaip kitos įmonės vadovas kreipėsi asmuo, kuris norėjo sudaryti autoserviso paslaugų sutartį. Jis įsigijo padangas, tačiau kokias padangas įsigijo, liudytoja nurodyti negalėjo, paaiškino, jog šią aplinkybę nurodė ikiteisminio tyrimo metu, tuo metu davė teisingus parodymus. Matė, kai buvo atvažiuota pasiimti padangų, tuo metu su asmeniu nebendravo. Asmuo pasirašė sąskaitą faktūrą, už padangas nesumokėjo, vėliau dingo. Iš pradžių buvo bandoma šiam asmeniui skambinti, jis kažkiek laiko atsiliepdavo, vėliau telefonas buvo išjungtas. Vėliau buvo parašytas pareiškimas policijai ir paaiškėjo, kad asmuo pasirašė ne savo vardu. Įvykis galėjo vykti 2012 metais, kiek pamena, buvo ruduo. Padangas įsigijęs asmuo prisistatė įmonės vadovu. Buvo pasirašyta sutartis, ją pasirašė arba ji pati, arba įmonės vadovas, neatsimena. Su klientu tiesiogiai bendravo vieną kartą, ar bendravo daugiau, neatsimena. Liudytoja teigė, jog ji nematė, kokiu automobiliu asmuo atvažiavo pasiimti padangų, galimai buvo minivenas, didesnis automobilis. Pasirašant sutartį, asmuo dokumentų nepateikė, jo duomenys buvo surašyti iš jo paties žodžių. Tuo metu asmuo įtarimų nesukėlė. Kai nebuvo gautas apmokėjimas, skambino kaltinamajam, pradžioje vyko kažkoks atidėliojimas, vėliau telefonas buvo išjungtas. Asmuo telefonu susisiekė su ja, susitarė susitikti. Kokius jis pateikė dokumentus, liudytoja negalėjo nurodyti, tačiau tvirtino, jog kažką turėjo pateikti. Vėliau asmuo telefonu arba elektroniniu paštu kreipėsi dėl padangų. Jis išsirinko konkrečias padangas, ji paskaičiavo, kiek kainuotų. Asmuo atvyko pasiimti padangų į servisą. Liudytoja teigė, jog sąskaitas išrašinėjo ji ir kitas įmonės darbuotojas, kas tiksliai, nepamena. Liudytoja neprisiminė, kodėl sąskaitoje ir sutartyje nurodytos skirtingos įmonės. Po to įmonėje dar dirbo apie 2-3 mėnesius. Skolininką bandė surasti pagal sutartį. Ji buvo kviečiama į apklausą, į ją vyko kartu su kolega. Liudytoja paaiškino, kad jai buvo duota daug įvairių nuotraukų, tuo metu su kolega buvo viename kabinete, tačiau nuotraukas vartė atskirai. Vartydama nuotraukas ji pati atpažino vieną asmenį. J. K. paaiškino, jog ji neatsimena, tačiau tikriausiai nematė, kokį asmenį atpažino jos kolega. Įmonėje nebuvo aprašo ar tvarkos dėl sutarčių sudarymo. Iki to laiko ji buvo sudariusi keletą sutarčių, kiek tiksliai, neatsimena. Dažniausiai klientai savo duomenis atsiųsdavo elektroniniu paštu, duomenis pasitikrindavo tinklapyje rekvizitai.lt. Šiuo konkrečiu atveju netikrino duomenų, pasitikėjo, kadangi asmuo atsivežė antspaudą. Jai dirbant UAB „(duomenys neskelbtini)“ UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl kitų sutarčių sudarymo nesikreipė. Iki kreipimosi į policiją tikrino įmonės duomenis, tikrino įmones tiek su raide „k“, tiek su raide „c“ pavadinime. Su viena raide išvis nerado bendrovės, su kita rado. Kurią įmonę rado, neprisiminė. Įmonę tikrino pagal sutartyje nurodytus duomenis.

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas V. R. parodė, jog jis dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, buvo paskambinta iš vienos įmonės ir pasiūlyta bendradarbiauti. Vadybininkei buvo nurodyta suruošti sutartį. Įmonė atvežė remontuoti automobilį. Atvažiavęs asmuo atsiskaitė už paslaugas grynaisiais pinigais. Įmonė buvo įvertinta kaip patikima, nes buvo antspaudas, todėl buvo pasirašyta sutartis. Įmonei jos pageidavimu buvo užsakytos padangos. Padangas pasiėmė asmuo vardu „S.“, jis pasirašė ir išvažiavo. Kitą dieną jis skambino, sakė, kad sumokės už padangas. Po to šio asmens telefonas buvo išjungtas. Su minėtu asmeniu bendravimas vyko per vadybininkę J. K.. Liudytojas nurodė, jog tiesiogiai su minėtu asmeniu nebendravo. Sutartis buvo pasirašyta su UAB „(duomenys neskelbtini)“. Asmenį, paėmusį padangas, matė labai trumpai, su juo nebendravo. Matė, kaip šis asmuo pasirašė sutartį. Sutartis buvo sudaryta apskritai dėl paslaugų teikimo, į paslaugų teikimą įeina ir automobilio detalės.

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja A. J. parodė, kad įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ ji pradėjo dirbti nuo jos įkūrimo, ji buvo šios įmonės vadovė. Ji su V. Ž. buvo įmonės akcininkės. Jai atrodo, kad įmonėje ji turėjo penkiasdešimt procentų akcijų. Įmonė veiklą vykdė Ukmergės g., prekiavo ekologiška kosmetika. Įmonėje iš esmės dirbo tik ji su V. Ž., jos turėjo keletą pagalbininkių, tačiau šios dirbo trumpai. Trumpalaikiai darbuotojai buvo registruoti SODRA. Ji išėjo vaiko priežiūros atostogų 2011 metų gegužės ar birželio mėnesį. Atostogos truko beveik dvejus metus. Grįžusi iš atostogų, pradėjo dirbti kitoje įmonėje. Kai ji išėjo minėtų atostogų, įmonėje dokumentai buvo sutvarkyti tinkamai. Ji greičiausiai tvarkė ir teikė finansinės atskaitomybės dokumentus juridinių asmenų registrui. Buhalterinę apskaitą tvarkė kita įmonė. Kai ji buvo įmonės vadovė, įmonė gaudavo pajamų. Ar įmonė turėjo automobilių, liudytoja nurodyti negalėjo, ji pati jokiais automobiliais nesinaudojo. Prekės buvo išvežiojamos asmeniniais automobiliais. Jokių sutarčių su autoservisais nebuvo sudariusi. Tuo metu, kai ji išėjo vaiko priežiūros atostogų, įmonės vadove tapo V. Ž.. Liudytoja neprisiminė, kaip buvo įformintas V. Ž. paskyrimas vadove. Jos visko teisingai ir tvarkingai Registrų centre nepadarė. Oficialaus dokumentų perdavimo nebuvo. Pagal SODRA duomenis po jos išėjimo į vaiko priežiūros atostogas įmonės darbuotoja buvo V. Ž.. Liudytoja negalėjo atsakyti, ar V. Ž. dirbo 2012 metų rugpjūčio mėnesį. Įgaliojimai kitiems, ne įmonėje dirbusiems asmenims nebuvo duoti. A. J. nurodė, jog 2012 metais įmonė turėjo skolų tiekėjams, tačiau, kokio dydžio buvo skolos, ji neatsimena. Vienu metu buvo nuspręsta įmonės veiklos netęsti, kadangi įmonės veikla nebuvo pelninga. Būdama vaiko priežiūros atostogose, ji jokių sprendimų įmonėje nepriiminėjo. Ji žinojo apie įmonės akcijų pardavimą, tačiau asmens, kuriam įmonė buvo parduota, ji nežinojo ir jo nematė. Ji S. K. ir S. U. nepažįsta. Pagal dokumentus žino, jog įmonė galimai buvo parduota S. K.. Ji su V. Ž. tarėsi, kad parduos įmonę, tačiau įmonės pardavime ji nedalyvavo. Jai neteko matyti to asmens, kuriam buvo parduota įmonė. Jos akcijos buvo parduotos. Galimai tuo metu, kai akcijos buvo parduotos, ji jau nebebuvo įmonės akcininkė.

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja V. Ž. parodė, kad ji kartu su A. J. 2009 metais įsteigė UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri veiklą vykdė Ukmergės g., ši įmonė vertėsi ekologiškos kosmetikos prekyba, dirbo su kosmetikos tinklais. Įmonėje dirbo ji ir A. J.. Jos abi buvo įmonės akcininkės, turėjo po penkiasdešimt procentų akcijų. Vėliau ji valdė šimtą procentų akcijų. Ji nepamena datos, kada A. J. perdavė jai akcijas. Ji automobilio neturėjo. Vienu metu važinėjo automobiliu, tačiau nežino, ar jis buvo A. J. ar įmonės. Važinėjo su automobiliu „Opel“. Automobilio remonto paslaugos įmonės vardu nebuvo užsakytos. Liudytoja nežinojo, ar įmonė turėjo teisinių santykių su UAB „(duomenys neskelbtini)“. Vienu metu porą mėnesių įmonėje dirbo dizainerė. Be dizainerės tikriausiai įmonėje daugiau darbuotojų nebuvo. Įmonėje dirbo tik moterys. Buvo įmonė, kuri tvarkė buhalterinę apskaitą. Liudytoja teigė, jog tuo atveju, jeigu buvo pinigų perdavimas, kasos orderį ji pasirašydavo ir jį po to siųsdavo į buhalteriją. Trumpalaikių darbuotojų 2012 metais įmonėje nebuvo. Registrų centrui galimai pateikinėjo finansinę atskaitomybę už 2010 metus, už 2011 metus ji nieko netvirtino. Įmonė nebuvo skolinga daugiau nei 10000 Lt. Liudytoja aiškino, kad A. J. perdavė jai akcijas, buvo akcijų pirkimo-pardavimo sutartis, tačiau pinigų ji nemokėjo, pati akcijų įsigijimo neregistravo. Kada įgijo visas akcijas, nepamena. A. J. išėjo į vaiko priežiūros atostogas, ji nieko nedirbo, todėl paprašė, kad perduotų akcijas jai. Liudytojai atrodė, kad buvo parašytas įsakymas, jog A. J. skiria ją laikinai einančia vadovės pareigas. Kai ji tapo įmonės vadove, šie pakeitimai nebuvo registruoti Registrų centre, ji negalvojo, kad tokius pakeitimus reikia registruoti. Kai tapo vadove, dokumentų perdavimas jai nebuvo įforminamas. Ji buvo įmonės vadove, kai A. J. išėjo atostogų. A. J. dirbo įmonėje iki tol, kol išėjo vaiko priežiūros atostogų. V. Ž. teigė, jog gali būti, kad ji 2011 metais tapo įmonės vadove. A. J. oficialių grįžimų į įmonę nebuvo, kai reikėdavo, A. J. jai tik patardavo. Įmonę buvo nuspręsta parduoti, kadangi vykdoma veikla nesisekė. Įmonė buvo parduota 2012 metų rugpjūčio mėnesį. Dėl įmonės pardavimo greičiausiai buvo patalpintas skelbimas internete. Tikriausiai buvo nurodytas įmonės telefonas. Atsirado žmogus, kuris prisistatė S. K.. Dėl įmonės pirkimo kreipėsi tik jis. Kokiu telefonu skambino pirkėjas, pasakyti negali. Su pirkėju buvo bendraujama elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini). Jis pasakė, kad nori pirkti įmonę, pateikė savo duomenis. Liudytoja nurodė, jog buvo susitikusi su pirkėju. Pirmą kartą buvo susitikę šiaip pakalbėti, buvo paruošę pirkimo-pardavimo sutartis pažiūrėti. Jai atrodo, kad duomenis į sutartis pildė A. J.. Kitą kartą susitikus jau perdavė visus dokumentus, antspaudą, įmonės registracijos pažymėjimą, įmonės įstatus, visą informaciją apie buhalteriją. Tada pasirašė pirkimo-pardavimo sutartį. Liudytoja negalėjo atsiminti, kiek truko sutarties derinimas, gal vieną ar dvi savaites. Sutartį pasirašė ji ir S. K.. Susisiekęs telefonu ir susitikęs su ja buvo tas pats asmuo, nes buvo toks pats balsas, taip pat tas asmuo žinojo apie tai, ką jie kalbėjo telefonu. Ji pirkėjo asmens tapatybės netikrino, asmens dokumentų neprašė, nes asmuo nesukėlė įtarimų. Pirkėjas buvo žydrų akių, stambesnio kūno sudėjimo, trumpų plaukų. Liudytoja nurodė, kad pirkėjas yra posėdžių salėje ir parodė į kaltinamąjį, paaiškino, kad jai nekyla abejonių, jog tai tas pats žmogus. Buvo du susitikimai, kurie truko maždaug po pusvalandį. Rugpjūčio pabaigoje jie pasirašė akcijų pirkimo-pardavimo sutartį. Pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų fiziškai neperdavė. Tie dokumentai liko buhalterijoje. Ji nesidomėjo, kur yra dokumentai, kuriuos tvarkė buhalterinės apskaitos įmonė. Pirkėjas nereikalavo papildomai perduoti kokių nors dokumentų. Po įmonės pardavimo ji pranešė A. J., kad pardavė įmonę. Mano, kad akcijų pirkimo-pardavimo sutartyje buvo nurodyta akcijų kaina. Sutartį pasirašė, tačiau pinigų negavo. Įmonė vertės neturėjo, paprasčiausiai norėjo užbaigti tą veiklą. Kasos likutis buvo galimai nulinis. Įmonės pardavimo metu galimai buvo likusių kosmetikos prekių, tas turtas nebuvo perduotas pirkėjui, prekių likučiai liko joms. Niekam kitam nebuvo suteikti įgaliojimai veikti įmonės vardu.

Teisiamojo posėdžio metu R. D. parodė, jog neatsimena, kaip buvo daromi atpažinimai byloje. Atpažinimo metu darytoje nuotraukoje užfiksuotas asmuo nėra jo kolega. G. Č. savarankiškai atpažino asmenį. Niekas daugiau apžiūroje nedalyvavo. Veiksmai fotografuojami policijos įstaigos fotoaparatu. Liudytojas negalėjo nurodyti, ar fotoaparatas rodo tikslų laiką ir datą. Laikas užfiksuotas nuotraukose gali būti netikslus, kadangi jis galėjo būti nesuderintas. Atlikus procesinį veiksmą, protokolas rašomas tą pačią dieną. Atpažįstantysis nurodo numerį, o ne asmens vardą ar pavardę.

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja I. S. parodė, jog ji 2012 metais dirbo buhaltere. Ji nurodė, kad tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nelabai sekėsi verslas. Su šia įmone galimai dirbo dvejus ar trejus metus. Įmonės akcininkė turbūt buvo A. J., įmonėje dirbo dar viena moteris. UAB „(duomenys neskelbtini)“ liko liudytojai skolingos už suteiktas paslaugas. I. S. aiškino, jog žino, kad įmonė buvo parduota. Įmonės pirkėjas buvo pas ją atėjęs. Jis gražiai kalbėjo, dėstė savo planus. Jis kalbėjo apie kosmetikos veiklą. Po to viskas nutilo. Liudytoja nebuvo informuota apie sandorį prieš jo sudarymą. A. J. ar kita darbuotoja nesikreipė į ją dėl dokumentų apyrašo sudarymo. Galimai 2015 metais į liudytoją kreipėsi V. Ž. dėl buhalterinių dokumentų perdavimo. Įmonės pirkėjas buvo tamsus, vidutinio ūgio, pilnesnio kūno sudėjimo. Liudytoja negalėjo nurodyti, ar įmonės pirkėjas jos apklausos metu buvo posėdžių salėje. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo skolinga tiekėjams.

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas G. Č. parodė, jog į įmonę atvyko S. K. prisistatė įmonės vadovu, pasakė, kad yra įsikūręs kaimynystėje ir nori pataisyti automobilį. S. K. sakė, kad sudarys automobilio remonto sutartį ir atsiskaitys. Buvo atliekamas automobilio remontas. Vėliau atvyko dar vienas asmuo apžiūrėti, kaip vyksta to automobilio remonto darbai. Kai buvo atlikti remonto darbai, atvažiavo tas pats asmuo, pasiėmė automobilį ir išvažiavo neatsiskaitęs. Po to buvo bandoma su minėtu asmeniu susisiekti, bet nepavyko. S. K. prisistatė UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovu. Kai jis atvyko pasiimti automobilio, buvo pasirašyta sutartis. S. K. turėjo įmonės antspaudą. Įmonėje buvo taisytas automobilis Mercedes Benz. Kitas asmuo buvo atėjęs pasiteirauti, kaip vyksta remonto darbai. Šis asmuo teigė, jog yra automobilio naudotojas. Automobilį pasiėmė S. K.. Buvo užsakytos automobilio kėbulo remonto paslaugos. S. K. pasirodė patikimas žmogus, todėl sutartis buvo pasirašyta dar jam nesumokėjus už darbus. S. K. automobilį atvarė vienas. Kitas žmogus atėjo kitą dieną, jis apžiūrėjo automobilį, paklausė, kodėl nevyksta remonto darbai. Automobilį atsiėmė S. K., jis žadėjo tą pačią dieną atsiskaityti. Liudytojas negalėjo nurodyti, iš kur sužinojo apie S. K.. S. K. pristatė įmonės vadovu, sakė, jog automobilio remontas bus atliekamas įmonės vardu. Liudytojas negalėjo nurodyti, kaip sutartyje atsirado įrašas, jog S. K. yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas. Sutartis buvo pasirašyta, kai buvo paimtas automobilis. Antras asmuo buvo, tačiau liudytojui jis neprisistatė. Parašus ant dokumentų dėjo kaltinamasis. Buvo surašyti du sutarties egzemplioriai. Kolega pateikė duomenis buhalterei.

Taip pat teisiamojo posėdžio metu liudytojas G. Č. parodė, jog į autoservisą atvyko asmuo, kuris prašė atlikti automobilio remonto darbus. Pamena, kad asmuo sakė, jog įsikūrė kaimynystėje, parodė šalia esantį pastatą, šnekėjo, kad gal norės nuomotis parką ir pan. Tą pačią dieną ar kitą dieną asmuo atvyko su automobiliu Mercedes Benz ir parodė, kas yra automobiliui. Su asmeniu sutarė atlikti automobilio remonto darbus. Automobilis buvo paliktas autoservise. Vieną dieną asmuo buvo atėjęs vienas. Automobilis buvo priimtas ir asmuo išvyko. Jei neklysta, kitą dieną atvyko du asmenys ir antras asmuo prisistatė įmonės direktoriumi. Jis pasakė, kad reikia greičiau sutvarkyti automobilį. Šį vyrą matė tik tą kartą. Automobilis buvo suremontuotas. Automobilio pasiimti atvyko kaltinamasis, antro asmens nebuvo. Kaltinamasis pasiėmė automobilį, sąskaitą faktūrą, pažadėjo sumokėti. Po kelių dienų kliento telefonas jau neveikė. Tuomet suprato, kad buvo apgauti. Liudytojas patvirtino, jog sąskaitą faktūrą pasirašė jis. Kažkaip praleido, kad klientas pasirašė tik sutartį. Tuo pačiu momentu ir sąskaitą faktūrą, ir sutartį pasirašinėjo. Gal vadybininkas paėmė sutartį su sąskaita faktūra ir nepažiūrėjo, kad sąskaita faktūra nepasirašyta. Sutartį pasirašė S. K., pasiimdamas automobilį. Jis paėmė ir sutartį, ir sąskaitą faktūrą. Su kaltinamuoju teko bendrauti. Liudytojas teigė, jog jis neprisimena, ar kaltinamasis prisistatė. Greičiausiai prisistatė ir net davė asmens dokumentą. Įmonei yra aktualūs asmens duomenys, todėl buvo prašoma asmens dokumento ar darbuotojo pažymėjimo. Asmens duomenų įmonėje nefiksavo, turėjo tik užsakymą, kliento vardą ir pavardę, pagal tai ir vykdė darbus. Su V. U. įmone pradėjo bendradarbiauti 2010 metais. Sutarties ruošinį ruošė V. U.. Jos buvo paprašyta pateikti sutarties blanką. Liudytojas teigė, jog ankstesnės buhalterės siųstos sutarties blanką yra naudojęs ir anksčiau, tačiau tai buvo kitoks blankas. V. U. padarė naują blanką. G. Č. nurodė, jog sutartį užpildė jis arba vadybininkas. Buhalterės prašė sutarties konkrečiam atvejui, nes anksčiau buvo paprasta ir primityvi sutartis. Sutarties blanką turėjo gauti po pirmo bendravimo su klientu. Kai buvo priimtas automobilis, buhalterės buvo paprašyta, kad ji paruoštų sutarties blanką. Sutartis buvo pasirašyta tuo metu, kai klientas apsilankė pirmą kartą. Sutartis galėjo būti pasirašyta ir tuomet, kai klientas atvyko antrą kartą, arba jam atsiimant automobilį. Liudytojas nurodė, jog pirmą kartą atvyko vienas asmuo, jis nurodė, kokius konkrečiai darbus reikia atlikti. Asmuo paliko UAB „(duomenys neskelbtini)“ rekvizitus. Asmuo nurodė asmens duomenis, kam ta įmonė priklausė ir prisistatė kaip jos darbuotojas. Automobilį pasiėmė vienas asmuo. Kai buvo atvarytas automobilis, buvo laukiama eilės į dažyklą, todėl automobilis stovėjo kieme. Atvyko antras asmuo, prisistatė įmonės direktoriumi, paprašė greičiau sutvarkyti automobilį. S. K. buvo darbuotojas, tas kitas asmuo buvo direktorius. Antras asmuo dokumentų nepasirašinėjo. Ką atlikti automobiliui, nurodė tik pirmas asmuo. Sąskaita faktūra buvo išrašyta iš karto, kai buvo grąžintas automobilis. Automobilį pasiėmęs asmuo pažadėjo, kad grįš į įmonę ir padarys pavedimą tą pačią ar kitą dieną. Pavedimas nebuvo padarytas. Į policiją buvo kreiptasi gal po pusantro mėnesio. Buvo bandoma skambinti į bendrovę. Internete rado įmonės rekvizitus, ji buvo veikianti, registruota Kaune. Pasiskambinus į įmonę, buvo paaiškinta, kad įmonė parduota. Pareiškimą policijai padėjo parašyti vieno kliento darbuotojas. Pareiškimas buvo surašytas iš liudytojo žodžių. Kiek pamena, S. K. paliko ir paėmė automobilį. Buvo du asmenys atvykę dėl to automobilio. Kaltinamasis prisistatė kaip įmonės darbuotojas, kaimynas, o kitas asmuo prisistatė direktoriumi. S. K. pasirašė sutartį ir pažadėjo sumokėti. G. Č. teigė, kad jis nepamena, ar atvykus su automobiliu buvo prisistatyta S. K. vardu. Grynais pinigais nebuvo atsiskaityta. Visais atvejais, kai įmonėje yra atsiskaitoma grynaisiais pinigais, išrašomas orderis. Teisingiausius parodymus davė apklausos, vykusios 2013 metais, metu.

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas G. C. nurodė, jog jis prisimena, kad priėmė automobilį į servisą ir užpildė paraišką. Kiek prisimena, tai buvo raudonas Mercedes Benz automobilis. Kas pristatė automobilį į servisą, liudytojas neprisiminė. Šį asmenį jis yra atpažinęs, kai davė parodymus. Liudytojas teigė, jog prisimena, kad priėmė automobilį, kadangi jis buvo remontuojamas. Buvo išrašyta sąskaita faktūra, tačiau pinigai nebuvo sumokėti. Liudytojas tiksliai negalėjo nurodyti, ar kaltinamasis atvyko pasiimti automobilio, galimai automobilį pasiėmė kitas iš dviejų žmonių. Automobilį pristatė du asmenys, o jis užpildė paraišką. Automobilio priėmimas nebuvo išskirtinė aplinkybė. Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, liudytojas patvirtino, jog davė tokius parodymus. Ikiteisminio tyrimo metu jis atpažino asmenį, kuris atvyko kartu su kaltinamuoju. Remonto darbus derino telefonu, kuris buvo užrašytas paraiškoje. Kieno tai telefonas, nežino. Atvykę vyriškiai pasakė, kad nori atlikti konkrečius remonto darbus. Liudytojas surašė konkrečius darbus, kontaktinius duomenis. Kiek prisimena, viską derino vienas asmuo. Galimai antros apklausos metu davė tikslesnius parodymus. Pirmos apklausos metu galimai buvo netinkamai suprastas. Neatsimena, ar skaitė pirmos apklausos protokolą. Antros apklausos metu parodymus patikslino. Po įvykio su niekuo kitu dėl įvykio nebendravo. Liudytojas nurodė, jog neatsimena, kas pasirašė sutartį, kas atsiėmė automobilį. Sutartis įprastai rengdavo buhalterė. Neatsimena, ar dalyvavo pasirašant sutartį. Kai vyko automobilio perdavimas, buvo išrašyta sąskaita faktūra, buvo įteikta klientui, kuris atsiėmė automobilį, šis turėjo pasirašyti sąskaitoje. G. C. neprisiminė, ar dalyvavo rengiant pareiškimą policijai, tačiau atsimena, jog į policiją vyko su įmonės direktoriumi. Automobiliai į servisą buvo priimami tokia tvarka: visų pirma užrašomi kliento duomenys ir telefono numeris, tuomet užrašomi automobilio duomenys. Automobilio registravimo dokumentų pateikti neprašydavo. Dalį darbų suderino vietoje, o kitus derino telefonu. Liudytojas pildė tik paraišką. Sąskaitoje faktūroje atsispindi visi darbai. Klientas pasirašo, kad sutinka su atliktais darbais, apmoka pagal paraišką. Ne visiems klientams reikia sąskaitos faktūros. Sąskaita būdavo išrašoma, jeigu jos reikėdavo klientui, jei jos nereikėdavo, priimdavo apmokėjimą pagal pinigų priėmimo orderį be sąskaitos. Šiuo atveju grynais pinigais nebuvo atsiskaityta, buvo išrašyta sąskaita. Liudytojas teigė, jog jis sąskaitos neišrašė, kas ją išrašė, negalėjo pasakyti.

Šalies argumentai

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja V. U. parodė, jog ji G. Č. prašymu nusiuntė šiam bendro pobūdžio sutartį. G. Č. prašė paslaugų sutarties, jis ruošėsi pasirašyti sutartį su klientu dėl suteiktų paslaugų. G. Č. nusiuntė kažkokį bendrą paslaugų sutarties šabloną. Sutarties šabloną nusiuntė 2012 metais ar 2013 metais. Liudytoja teigė, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą veda nuo 2012 metų balandžio mėnesio. Kokio turinio buvo paslaugų sutartis, kuri buvo nusiųsta G. Č., ar su priedais ar ne, liudytoja neprisiminė. Buvo nusiųstas sutarties šablonas, o direktorius turėjo sutvarkyti sutartį, kaip jam reikia. Sutarties projekto nerengė, bet jeigu jos paprašo, ji turi sutarčių šablonus. Sutarties šablonas buvo siunčiamas elektroniniu paštu. V. U. nurodė, jog ji neatsimena, ar G. Č. nurodė sutarties šalis, objektą. Dėl sutarties buvo telefoninis pokalbis. Pasirašant sutartį ji nedalyvavo. Kada tiksliai buvo siunčiama sutartis, nepamena. Kai ji metų pabaigoje tikrino likučius, direktorius pasakė, kad išrašyta sąskaita yra neapmokėta ir tikriausiai jį apgavo. Paraiškų dėl automobilio remonto nėra gavusi, nes buhalterė gauna tik sąskaitas faktūras. Sutartys, paraiškos į buhalterinę apskaitą nėra įtraukiamos, o įtraukiama tik sąskaita faktūra. Vesti sutarčių apskaitą turi klientai savo įmonėje. Ji veda buhalterinę apskaitą, apskaito tik sąskaitas faktūras. Ne visos įmonės su sąskaita rašo ir sutartis. Išrašant sąskaitą nėra pareigos sudaryti paslaugų sutartį. Apskaitą veda pagal pateiktus dokumentus. Apskaitos tvarkymui jai nereikia sutarčių ir paraiškų. Sutartys yra paties kliento ir direktoriaus reikalas. Sąskaitas faktūras išrašo pati įmonė, nes turi nusipirkusi programą, skirtą servisams. Patys suteikia sąskaitoms numerius pagal direktoriaus įsakymą. Liudytoja teigė, jog kokią sąskaitą gauna, tokią ir suveda į apskaitą. Iš pateiktų sąskaitų sudaro sąskaitų registrą. Sąskaitos registruojamos tada, kai įvedamos į apskaitą. Ji gauna visas išrašytas sąskaitas faktūras, jas susiveda į programą ir viską atspausdina, pateikia VMI. Pajamų orderius išrašo direktorius. Nagrinėjamu atveju sąskaitą faktūrą išrašė ji, nes įmonė tuo metu neturėjo programos. Jai telefonu būdavo sudiktuoti rekvizitai ir ji išrašydavo sąskaitą.

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja L. J. nurodė, jog jai reikėjo sutaisyti jos automobilį Mercedes Benz, v. n. (duomenys neskelbtini) todėl ji paprašė savo vyro pagalbos. Vyras surado žmogų iš serviso. Automobilis buvo nuvežtas į servisą, jame buvo nudažytas. Važiuojant į servisą buvo paimtas vienas žmogus. Liudytoja pagalvojo, jog tai serviso savininkas. Su tuo vyru nelabai bendravo. Šis asmuo buvo panašus į kaltinamąjį. Servise paliko automobilio raktelius ir išėjo. Automobilis buvo atvarytas į darbą, jį atvarė tas pats žmogus, su kuriuo važiavo į servisą. Liudytoja teigė, jog už automobilio remontą nemokėjo. Už automobilio remontą sumokėjo buvęs jos sutuoktinis. Vyro, kuris kartu vyko į servisą, vardas tikriausiai buvo S. Paraiškų servisuose nėra pildžiusi. Nematė, kaip buvo apžiūrėtas automobilis. Liudytoja teigė, jog ji nesidomėjo remonto išlaidų atlyginimu.

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas M. J. parodė, jog 2012 metų rugpjūčio mėnesį į jį kreipėsi buvusi sutuoktinė, t. y. L. J.. Ji kreipėsi dėl jai priklausančio automobilio Mercedes Benz remonto. Automobilis buvo sutaisytas su S. K. pagalba. Liudytojas teigė, jog būtent jis kreipėsi į S. K., kadangi šis jam buvo skolingas apie 3000 Lt. S. K. nenorom, tačiau sutiko padėti. Nuvažiavo į vieną servisą, S. K. ten pašnekėjo ir paliko automobilį. Kelią, kur reikia važiuoti, rodė S. K.. Liudytojas neatsiminė, ar į servisą važiavo ir jo buvusi žmona. Žmonai apie S. K. nieko nepasakojo. Liudytojas neatsiminė, kas servise atidavė automobilio raktelius ir dokumentus. Automobilį iš serviso atvarė S. K.. Už automobilio remontą jis nieko nemokėjo. Suremontavus automobilį turėjo būti padengta S. K. skola. S. K. nereikalavo pinigų už remontą. Žmona neklausė, kiek kainavo remontas.

Teisiamojo posėdžio metu R. D. parodė, jog neatsimena, kaip buvo daromi atpažinimai byloje. Atpažinimo metu darytoje nuotraukoje užfiksuotas asmuo nėra jo kolega. G. Č. savarankiškai atpažino asmenį. Niekas daugiau apžiūroje nedalyvavo. Veiksmai fotografuojami policijos įstaigos fotoaparatu. Liudytojas negalėjo nurodyti, ar fotoaparatas rodo tikslų laiką ir datą. Laikas užfiksuotas nuotraukose gali būti netikslus, kadangi jis galėjo būti nesuderintas. Atlikus procesinį veiksmą, protokolas rašomas tą pačią dieną. Atpažįstantysis nurodo numerį, o ne asmens vardą ar pavardę.

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas S. K. parodė, jog jis buvo praradęs savo asmens tapatybės kortelę. Kortelę buvo palikęs pas draugą vardu „A.“ automobilyje. Policija šią kortelę grąžino. Draugą suėmė policija. Dokumentą greičiausiai buvo pametęs. Apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ nėra girdėjęs. Jokių dokumentų, susijusių su šia įmone, nepasirašinėjo. Kaltinamojo ir kitų asmenų nepažįsta. Savo vardu jokios įmonės nėra įgijęs. Dokumentas jam buvo grąžintas labai greitai. Policija sulaikiusi draugą rado dokumentą automobilyje. Liudytojas teigė, kad niekas jam nesiūlė pasirašyti kokių nors dokumentų. Apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ jis negirdėjo.

Teisiamojo posėdžio metu A. Č. parodė, jog 2012 metais pardavinėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Įmonę pageidavo įsigyti S. K., su kuriuo susirašė, tuomet perdavė jam įmonės dokumentus. Liudytojas teigė, jog jis buvo vienintelis UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas. Skelbimą dėl įmonės pardavimo įdėjo į skelbiu.lt. Asmuo paskambino, susitarė susitikti. Su S. K. pasirašė akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, kurią parengė buhalterė. S. K. pateikė vairuotojo pažymėjimą. Pagal šį dokumentą buvo sutikrinta, ar tai tas pats žmogus. Įmonę pardavė už 1800 Lt. Įmonėje buvo skola, todėl su S. K. buvo sutarta, kad jis priima ir skolą. Liudytojas nurodė, jog kaltinamasis galimai yra tas asmuo, kuris pirko įmonę. S. K. buvo perduotas vienas antspaudas.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas Ž. P. parodė, kad jis dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininku. J. K. 2012 metų lapkričio mėnesį informavo, kad 2012 m. lapkričio 5 d. buvo pasirašyta sutartis tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl automobilio remonto paslaugų teikimo ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas S. U. užsakė automobilio padangas. Liudytojas su minėtu asmeniu telefonu, kurio numeris yra (duomenys neskelbtini), susisiekė, kad išsiaiškintų, kokių padangų reikia. Nurodytos padangos buvo užsakytos. S. U. 2012 m. lapkričio 14 d. atvyko į UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiimti padangų. Darbo kabinete tuo metu buvo jis ir pardavimų vadovė J. K.. Atvykęs asmuo pirmiausia pasisveikino su pardavimų vadove, todėl jis suprato, kad tai S. U.. Liudytojas nurodė, kad 2012 m. lapkričio 14 d., apie 18-19 val., pirkėjui buvo atiduotos užsakytos padangos, kurių bendra vertė 6396,66 Lt. Prieš tai buvo pasirašyta PVM sąskaita faktūra. Liudytojas teigė, kad pirkėjui padėjo pakrauti padangas į šviesiai pilkos spalvos automobilį Citroen C5. Asmens dokumentų netikrino. UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose yra įrengtos filmavimo kameros, tačiau nurodytos dienos įrašas neišsaugotas, nes įrašai saugomi penkias dienas. S. U. požymiai – stambus kūno sudėjimas, ūgis apie 190 cm, apvalus veidas, šviesūs plaukai, solidžiai apsirengęs – kostiumas ir paltas, 28-35 m. amžiaus. Bendraujant su S. U. nieko įtartino nepastebėjo, tik vėliau sužinojo, kad pinigai už padangas nebuvo pervesti į įmonės sąskaitą. (t. 1, b. 1. 76-78)

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja J. K. parodė, kad ji dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavimų vadove. UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklauso „(duomenys neskelbtini)“ servisas, kuriame atliekami automobilių serviso darbai. Į UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2012 metų lapkričio mėnesį kreipėsi UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas S. U., prisistatęs laikinai einančiu įmonės direktoriaus pareigas. Jis domėjosi automobilio remonto darbais. Minėtas asmuo 2012 m. lapkričio 5 d. atvyko į UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), kur tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo sudaryta paslaugų (automobilio remonto) sutartis Nr. 026. Kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas sutartį pasirašė asmuo, prisistatęs S. U.. Pasirašant sutartį minėto asmens dokumentų nematė, duomenys buvo įrašyti iš asmens žodžių. Asmens dokumento ji netikrino, nes pamatė, kad atstovas turi atstovaujamos įmonės antspaudą. Po kelių dienų įmonė S. U. prašymu užsakė automobilių padangas. S. U. 2012 m. lapkričio 14 d. pats atvyko į UAB „(duomenys neskelbtini)“, paėmė padangas, kurių bendra vertė 6396,06 Lt, pasirašė PVM sąskaitą faktūrą, kad per penkias darbo dienas UAB „(duomenys neskelbtini)“ perves pinigus į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą. Pinigai nebuvo pervesti, ryšys su S. U. nutrūko, todėl kilo įtarimas, kad S. U., pasinaudodamas įmonės rekvizitais, pasisavino padangas. Liudytoja nurodė, jo S. U. yra apie 35-40 amžiaus, apie 185 cm ūgio, tamsių plaukų, trumpai kirptas, veidas pailgas, stambaus kūno sudėjimo, apsirengęs solidžiai. Liudytoja nepastebėjo, su kokia transporto priemone jis buvo atvykęs į UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritoriją. (t. 1, b. l. 70-72)

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja A. J. parodė, kad oficialiai yra įdarbinta įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini), nuo 2009 m. liepos 15 d. Nuo 2011 metų gegužės mėnesio, tikslios datos nepamena, būdama minėtos įmonės direktore, išėjo dekretinių atostogų. Nuo 2011 metų gegužės mėnesio, tikslios datos nepamena, iki 2013 m. sausio 10 d. ir iki vaiko priežiūros atostogų pabaigos bendrovėje nesilankė, jokių su darbu susijusių sprendimų nepriiminėjo. Įmonės veikla buvo ekologiškos kosmetikos prekyba. Išeinant vaiko priežiūros atostogų, kiek jai žinoma, laikinai einančios įmonės direktorės pareigas ėjo šioje įmonėje dirbanti darbuotoja V. Ž., iš kurios, jai esant vaiko priežiūros atostogose, girdėjo apie įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavimą. Pačiame įmonės pardavimo procese ji nėra dalyvavusi, jokių aplinkybių nežino. Pamačiusi bendrovių UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutartį Nr. 026, ji patvirtino, kad ant jos yra padėtas UAB „(duomenys neskelbtini)“ spaudas. Jai dirbant įmonėje S. K. ir S. U. nedirbo, ji jų nepažįsta ir niekada nematė. (t. 1, b. l. 83)

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja V. Ž. parodė, kad ji UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbti pradėjo nuo 2010 m. liepos 1 d. Ji buvo minėtos įmonės akcininke, tuo metu turėjo 50 procentų įmonės akcijų. Vėliau įgijo dar 50 procentų įmonės akcijų ir tapo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vienintele akcininke. Jai dirbant minėtoje įmonėje, joje niekada nedirbo vyrai. Kai ji atėjo dirbti į minėtą įmonę, direktorė buvo A. J.. Įmonės direktorė 2011 metų gegužės mėnesį išėjo dekretinių atostogų, todėl ji laikinai perėmė direktorės pareigas. A. J., būdama dekretinėse ir vaiko priežiūros atostogose, jokių sprendimų su darbo santykiais nėra priėmusi. Tuo metu, kai buvo vienintelė UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininke, nusprendė parduoti įmonę. Apie įmonės pardavimą paskelbė skelbime internete. Po kiek laiko su ja telefonu susiekė vyras, kuris prisistatė S. vardu, jis domėjosi įmonės įsigijimu. Su šiuo vyru įmonės pardavimo dokumentai buvo suderinti elektroniniu paštu. Dokumentus vyrui išsiuntė jo nurodytu elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini). Prieš įmonės pardavimo sutarties pasirašymą su šiuo vyru buvo susitikusi du kartus. Su S. 2012 m. rugpjūčio 26 d., apie 13.00 val., picerijoje, esančioje Savanorių pr. 7, Vilniuje, ji susitiko pasirašyti įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, kuri prieš tai buvo suderinta elektroniniu paštu ir buvusių susitikimų metu. Akcijų pirkimo-pardavimo sutarties kopijas buvo atspausdinusi, jose įrašė S. asmens duomenis, kuriuos jis pateikė elektroniniu paštu, t. y. S. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini). Susitikimo metu S. K. nebuvo pateikęs asmens tapatybę patvirtinančio dokumento. Ji jam pateikė įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, kurią jie pasirašė, pateikė akcijų pirkimo-pardavimo aktą, kurį taip pat abu pasirašė, tuomet perdavė jam UAB „(duomenys neskelbtini)“ antspaudą, įstatus ir registracijos pažymėjimą. Pasirašius minėtus dokumentus, asmuo, pristatęs S. K., tapo įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ vieninteliu akcininku – savininku. Liudytoja teigė, kad, prieš pasirašant įmonės akcijų pirkimo-pardavimo sutartį ir jai dar būnant įmonės akcininke, ji sudarė vienintelio akcininko sprendimą liudijantį dokumentą, kuriuo nusprendė parduoti įmonės akcijas S. K. ir atleisti save iš minėtoje įmonėje užimamų pareigų. Pardavus įmonės akcijas, senų darbuotojų neliko, jie prieš įmonės akcijų pardavimą buvo išėję iš darbo savo noru. Kitą dieną po įmonės akcijų pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo, t. y. 2012 m. rugpjūčio 27 d., S. K., jau būdamas įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ vieninteliu akcininku, pasirašė savo vienintelio akcininko sprendimą, kuriuo nusprendė paskirti įmonės direktoriumi save. S. K. pagal įmonės pirkimo pardavimo sutartį turėjo artimiausiu laiku nuo įsigijimo momento įregistruoti juridinius įmonės pakeitimus Registrų centre, kurie liudytų, jog jis yra įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ vienintelis akcininkas ir direktorius. Taip pat buvo užpildytas S. K. prašymas registruoti Juridinių asmenų registre forma JAR-1, kurią jis pasirašė ir turėjo pateikti Registrų centrui. Joks S. U. niekada nedirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Liudytoja teigė, kad ji jokių sutarčių su bendrove UAB „(duomenys neskelbtini)“ niekada nepasirašinėjo. Liudytoja, peržiūrėjusi 2012 m. lapkričio 5 d. įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ automobilių remonto paslaugų sutartį Nr. 026, patvirtino, kad atpažįsta įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ antspaudą. Peržiūrėjusi S. K. nuotrauką, parodė, kad tai ne tas asmuo, kuris įsigijo įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas. Mano, kad asmuo, įsigijęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas, naudojosi S. K. asmens duomenimis. Asmuo prisistatęs S. K. buvo apie 180 cm ūgio, stambaus kūno sudėjimo, tamsios spalvos trumpai kirptų plaukų, šviesios spalvos akių, ovalaus pailgo veido. (t. 1, b. l. 84-85)

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas G. Č. parodė, kad jis yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius. Į UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2012 m. rugpjūčio 21 d. kreipėsi S. K., kuris prisistatė UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotoju. Klientas pareiškė norą įmonės vardu atlikti minėtai įmonei priklausančio automobilio Mercedes Benz 190, v. n. (duomenys neskelbtini) remontą. S. K. sutiko atlikti remontą pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliktą defektaciją. Po to, remiantis atlikta defektacija, serviso patalpose vadybininkas G. C. užpildė paraišką, po kuria pasirašė S. K.. Paraiškoje buvo minima, kokius minėto automobilio remonto darbus reikia atlikti. Po paraiškos surašymo, esant G. C. ir užsakovo atstovui S. K., buvo derintas klausimas dėl automobilio techninės priežiūros ir remonto paslaugų sutarties surašymo, kurią buvo pasiūlyta pasirašyti kitą dieną, t. y. 2012 m. rugpjūčio 22 d., kai ji bus paruošta. S. K. su siūlymu sutiko ir, palikęs autoservise minėtą automobilį, išėjo. Taip pat jis jam paliko savo atstovaujamos įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ rekvizitus. Priėmus paraišką, jų servise tai vertinama kaip užsakymo vykdymas, todėl po poros dienų minėtas automobilis buvo pradėtas remontuoti. S. K. buvo informuotas, jog po paraiškos surašymo bus atliekami automobilio remonto darbai. G. Č. teigė, jog jis 2012 m. rugpjūčio 22 d. sudarė remontuotino automobilio remonto paslaugų sutartį ir laukė, kol ją pasirašys bendrovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas. Atlikus UAB „(duomenys neskelbtini)“ automobilio Mercedes Benz 190, v. n. (duomenys neskelbtini) remontą, į UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpas atvyko įmonės užsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas, prisistatęs įmonės direktoriumi S. K.. Automobilio remonto darbų atlikimo sutartis buvo pasirašyta 2012 m. rugpjūčio 30 d. Ją pasirašė ir įmonės spaudą uždėjo S. K., šiam asmeniui pasirašytinai įteikta PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) už atliktus automobilio remonto darbus. Po minėtų dokumentų pasirašymo, S. K. už atliktus automobilio remonto darbus pažadėjo pervesti 4382 Lt. Po to S. K., pasiėmęs automobilį, išvažiavo. Asmuo, prisistatęs S. K., bei asmuo, prisistatęs S. K., asmens dokumentų nepateikė. Minėti asmenys jokio įtarimo nesukėlė. Visos sutarties sąlygos buvo sudarytos pagal esamą bendrovės tvarką. Į policiją kreipėsi dėl sutarties netesybų, nes už remonto darbus UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesumokėjo pinigų. Atpažinti minėtus asmenis galėtų. Liudytojui, parodžius S. K. fotonuotrauką, jis nurodė, jog šis asmuo nėra tas asmuo, kuris pasirašė UAB „(duomenys neskelbtini)“ automobilio remonto darbų sutartį. (t. 2, b. l. 2-3)

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas G. Č. taip pat parodė, jog 2012 m. rugpjūčio 21 d. į servisą buvo atvykę du vyriškiai, kurie sudarė paraišką – sutartį dėl automobilio Mercedes Benz remonto, iš kurių vienas prisistatė UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi ir pasakė savo vardą bei pavardę. Šio asmens duomenis nurodė pareiškime. Kitas asmuo prisistatė S. K. vardu. Klausimas dėl automobilio remonto, kiek pamena, buvo derinamas, su tuo vyriškiu, kuris prisistatė S. K. vardu, visas pokalbis vyko su tuo vyriškiu, nes jis labai daug kalbėjo ir kažkur labai skubėjo. Su juo buvo pasirašyta ir paraiška – sutartis, ant šios paraiškos – sutarties jis pasirašė kaip S. ir pasirašė. Kitas vyras, buvęs kartu, niekur nepasirašinėjo, nes pokalbis vyko tik su vyru, vardu S. Dėl paraiškos – sutarties ir pačios sutarties datų skirtumo liudytojas nurodė, kad jis gerai prisimena, dėl ko taip yra. Liudytojas paaiškino, jog jo servise yra taip, kad jeigu klientas pateikė ir pasirašo paraišką – sutartį, ant kurios surašomi remonto darbai, kuriuos reikia atlikti ir detalės, kurių reikės, tai vertinama kaip užsakymo vykdymas, nes tai reiškia, kad klientas sutinka palikti automobilį remontui ir žino, kiek jam tai kainuos. Datos skiriasi, nes automobilis buvo atvarytas ir paraiška – sutartis pasirašyta 2012 m. rugpjūčio 21 d., o pati sutartis surašyta kitos dienos, t. y. 2012 m. rugpjūčio 22 d. data, tačiau ji tą dieną, t. y. būtent 22 dieną, pasirašyta nebuvo, nes niekas neatvyko. Su vyru, kuris prisistatė S., buvo susitarta, kad ją pasirašys vėliau, kai atvyks pasiimti automobilio. Jis buvo tikras, kad jokių problemų nekils, nes S. prisistatęs asmuo paliko UAB „(duomenys neskelbtini)“ rekvizitus, pagal kuriuos ir buvo surašyta sutartis, o ant jos kaip užsakovas užrašytas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius S. K.. Liudytojas negalėjo atsakyti, kodėl jis 2012 m. gruodžio 21 d. pareiškime nurodė, kad suremontuotą automobilį atvyko pasiimti tas pats vyras, prisistatęs vardu S., o apklausos metu nurodė, kad 2012 m. rugpjūčio 30 d., pilnai atlikus UAB „(duomenys neskelbtini)“ automobilio Mercedes Benz 190, v. n. (duomenys neskelbtini) remontą, į serviso patalpas atvyko užsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas, prisistatęs minėtos bendrovės direktoriumi S. K.. Jis negalėjo atsakyti, kodėl skiriasi asmenys, tačiau paaiškino, kad jis yra visiškai tikras, kad pareiškime nurodyta teisingai, jog automobilį atvyko atsiimti tas pats vyras, kuris prisistatė S. vardu. Apklausos metu jis taip ir sakė, kad S. atvyko pasiimti automobilio ir ant jų 2012 m. rugpjūčio 22 d. sudarytos sutarties pasirašė būtent jis. Kodėl apklausoje nurodyta kitaip, negali paaiškinti. G. Č. nurodė, jog automobilį pasiėmė tas pats vyras, vardu S., ir jis pasirašė ant sutarties, kurios užsakovas (pagal jo 2012 m. rugpjūčio 21 d. pateiktus rekvizitus) buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius S. K.. Jis pats (t. y. asmuo, prisistatęs S. vardu) už S. K. pasirašė, pasiėmė automobilį ir uždėjo būtent UAB „(duomenys neskelbtini)“ antspaudą. Vyro turėtas antspaudas įtikino, kad jis tikrai yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas ar darbuotojas, kuriam patikėta atsiimti automobilį. Jie nepaprašė pateikti dokumentų, vyras elgėsi įtikinamai, kad bus sumokėta, todėl juo pasitikėjo. Liudytojas tvirtino, jog jis yra visiškai tikras, kad būtent S. prisistatęs vyras pasirašė ant paraiškos – sutarties tą dieną, kai atvarė automobilį, t. y. 2012 m. rugpjūčio 21 d., ir tas vyras buvo su kitu vyru, kuris, kaip jis tą kartą manė, buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius S. K.. Tas pats S. prisistatęs asmuo pasiėmė automobilį Mercedes Benz po remonto ir pasirašė ant sutarties ties užsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus S. K. pavarde. Jis neprisimena, kad asmens parodymo atpažinti iš pateiktų nuotraukų protokole būtų nurodęs visiškai kitą asmenį, kuris atsiėmė automobilį iš serviso. Tyrėjui tikrai sakė, kad vienas vyras, t. y. tas, kuris prisistatė S. vardu, buvo ir kai atvarė automobilį į servisą, ir jis jį pasiėmė, tai vienas ir tas pats vyras. Kodėl tyrėjas užrašė ar parašė kitaip, negali paaiškinti. Jis tikrai abu vyrus rado pateiktose nuotraukose ir juos rodė bei buvo nufotografuotas, tačiau kaip buvo užfiksuoti jo parodymai negali pasakyti, nes tai buvo jau seniai. Liudytojas nurodė, jog jo pareiškime užfiksuotos aplinkybės yra pačios tiksliausios. (t. 2, b. l. 11-13)

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas G. C. parodė, kad dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininku. Jo darbo funkcijos yra užsakymų priėmimas. Į UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2012 m. rugpjūčio 21 d. kreipėsi S. K., prisistatęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotoju. Klientas pareiškė norą įmonės vardu atlikti automobilio Mercedes Benz, v. n. (duomenys neskelbtini) remontą. S. K. sutiko atlikti remonto darbus pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliktą defektaciją, kurią vėliau atliko direktorius G. Č.. Liudytojas teigė, jog vėliau jis, remdamasis atlikta defektacija, serviso patalpose užpildė paraišką, kurią pasirašė S. K.. Paraiškoje buvo minima, kokius minėto automobilio remonto darbus reikia atlikti. Po paraiškos surašymo, esant direktoriui G. Č. ir užsakovo atstovui S. K., buvo derinamas klausimas dėl automobilio techninės priežiūros ir remonto paslaugų sutarties surašymo, kurią direktorius G. Č. pasiūlė pasirašyti kitą dieną, t. y. 2012 m. rugpjūčio 22 d., kai ji bus paruošta. S. K. su G. Č. siūlymu sutiko ir, palikęs autoservise automobilį, išėjo. Taip pat jis paliko direktoriui savo atstovaujamos įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ rekvizitus. Po poros dienų minėtas automobilis buvo pradėtas remontuoti. G. Č. 2012 m. rugpjūčio 22 d. sudarė remontuotino automobilio remonto paslaugų sutartį ir jie laukė, kol ją pasirašys bendrovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovai. Atlikus įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ automobilio Mercedes Benz, v. n. (duomenys neskelbtini) remontą, į UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpas atvyko užsakovės įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas, prisistatęs minėtos bendrovės direktoriumi S. K.. Liudytojas tvirtino, jog 2012 m. rugpjūčio 22 d. automobilio remonto darbų atlikimo sutartis buvo pasirašyta dalyvaujant jam, G. Č. ir S. K.. S. K. pasirašė sutartį ir uždėjo savo įmonės spaudą, pastarajam taip pat buvo pasirašytinai įteikta 2012 m. rugpjūčio 30 d. PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) už atliktus automobilio remonto darbus. Po minėtų dokumentų pasirašymo S. K. už atliktus remonto darbus pažadėjo tą pačią dieną pervesti 4382 Lt į UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitą. Po to jis, paėmęs automobilį, išvažiavo. Asmuo, prisistatęs S. K. vardu, taip pat asmuo, prisistatęs S. K. vardu, asmens dokumentų nepateikė. Minėti asmenys jokio įtarimo nesukėlė. Visos sutarties sąlygos buvo sudarytos pagal esamą bendrovės tvarką. Į policiją kreipėsi dėl sutarties netesybų, nes už remonto darbus UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesumokėjo pinigų. Jis galėtų atpažinti minėtus asmenis. Pasižiūrėjus į S. K. fotonuotrauką, liudytojas nurodė, kad fotonuotraukoje esantis asmuo nėra tas asmuo, kuris pasirašė UAB „(duomenys neskelbtini)“ automobilio remonto darbų sutartį. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu G. C. taip pat parodė, jog automobilį Mercedes Benz atvarė du vyrai. Vienas prisistatė kaip kažkokios įmonės direktorius, o kitas pasakė savo vardą ir pavardę, galimai S. K.. Kažkurio vyro vardas ir pavardė internete buvo skelbiama kaip sukčiaus. Vienas iš vyrų, t. y. prisistatęs kaip S., derino visus automobilio remonto klausimus ir kainą, o kitas visiškai nieko nebendravo. Tas, su kuriuo buvo derinami automobilio remonto darbai, pasirašė ir paraiškoje – sutartyje, pasirašė parašu ir parašė „S.“. Sutartis buvo sudaryta su bendrovės atstovu, nes buvo pateikti tos bendrovės rekvizitai ir juos tikriausiai pateikė asmenys, kurie ir atvarė remontuoti automobilį Mercedes Benz, tačiau kuris tiksliai, atsakyti negali, nors tas kitas vyras tikrai su niekuo nebendravo. G. C. tiksliai neprisiminė, tačiau, jam atrodo, kad automobilį pasiėmė tas pats vyras – S. K., su kuriuo viskas buvo derinama. Kito vyro kartu su juo tikrai nebuvo. Tai buvo tas pats vyras, kuris ir pasirašė ant paraiškos – sutarties, kai atvarė automobilį. Liudytojas negalėjo paaiškinti, kodėl jis ankstesnės apklausos metu tyrėjui nurodė, kad 2012 m. rugpjūčio 30 d., pilnai atlikus automobilio Mercedes Benz remontą, į serviso patalpas atvyko kitas vyras, prisistatęs S. K. vardu, kuris ir pasirašė sutartį, uždėjo antspaudą ir kuriam buvo įteiktos PVM sąskaitos faktūros. Tai buvo tas pats vyras, kuris sakė, kad jis yra vardu „S.“, jis pats ir pasiėmė automobilį po remonto, pats pasirašė ant sutarties, kuri buvo surašyta pagal jo paties pateiktus rekvizitus. Tai vienas ir tas pats vyras, kuris atvarė Mercedes Benz į servisą, pasirašė ant paraiškos – sutarties, pasirašė ant pačios sutarties ir pasiėmė patį automobilį po remonto. G. C. nurodė, jog tyrėjas jam buvo davęs pavartyti fotoalbumą ir jis jame rado abiejų vyrų nuotraukas, kurie atvarė automobilį Mercedes Benz. Jis tą „S.“ gerai įsidėmėjo iš veido bruožų. Kitą vyrą rodė tyrėjui, kad jis buvo kartu su „S.“ atvažiavęs palikti automobilį remontuoti. Tyrėjui sakė, kad tas „S.“ viską darė, t. y. atvarė automobilį, pasirašė ant sutarčių ir pasiėmė automobilį. Tyrėjas taip ir turėjo užfiksuoti. Jis rodė kitą vyrą, nes jį surado fotonuotraukose ir sakė, kad jis buvo tuo metu kartu su „S.“, kai atvarė automobilį Mercedes Benz į servisą. Tas vyras, kurį rodė, apskritai su niekuo nekalbėjo. Liudytojas patvirtino, jog vyras, kuris atvarė automobilį Mercedes Benz į servisą, kuris pasirašė ant paraiškos – sutarties, o vėliau ant pačios sutarties ir pasiėmė automobilį po remonto iš serviso, yra vienas ir tas pats vyras, vardu S. Jis taip sakė ir anksčiau, kai buvo apklausinėjamas ir rodė nuotraukas būtent to vyro, nes jį atpažino, o kitas vyriškis buvo su juo tik tarp kitko. (t. 2, b. l. 14-15, 23-24)

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas S. K. parodė, kad prieš vienerius metus, t. y. 2012 metų pradžioje, tikslios datos ir mėnesio nepamena, Dzūkų gatvėje, Vilniaus mieste, tikslios vietos nepamena, pametė jo vardu išduotą Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini). Dėl jos praradimo į valstybės įstaigas nesikreipė, nes manė, kad už naujos asmens tapatybės kortelės pagaminimą reikės mokėti 70 Lt, o jis tuo metu tokių pinigų neturėjo. Po asmens tapatybės kortelės praradimo praėjus trims mėnesiams jį iškvietė į Vilniaus apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą pas tyrėją, kurio vardo nepamena. Tyrėjas jam grąžino jo prarastą asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini). Tai buvo 2012 metų pavasarį. Jis asmeniškai nesiteiravo, iš kur tyrėjas gavo jo asmens tapatybės kortelę. Kai tyrėjas jam grąžino jo asmens tapatybės kortelę, jis padėkojo ir išėjo. Apie įmonę UAB „(duomenys neskelbtini)“ jis nieko nėra girdėjęs, nežino apie įmonės veiklos sritį, kokie darbuotojai joje dirba; neturi pažįstamų asmenų, kurie galėtų joje dirbti, nėra gavęs ir perėmęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų ir spaudo, ant jokių UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų niekada nepasirašinėjo ir nėra jų matęs. UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2012 m. rugpjūčio 27 d. priėmimo – perdavimo akte šalia V. Ž. parašo jo vardu ir pavarde yra parašytas ne jo parašas (t. 1, b. 1. 82)

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja L. J. parodė, kad yra išsituokusi, tačiau nuo 2012 metų kovo mėnesio gyvena kartu su buvusiu sutuoktiniu M. J.. Nuo 2006 m. birželio 17 d. automobilis Mercedes Benz, v. n. (duomenys neskelbtini) priklausė jai. Ji 2012 m. gruodžio 3 d. minėtą automobilį pardavė. Liudytoja nurodė, jog 2012 metų rugpjūčio mėnesį kreipėsi į M. J. dėl automobilio remonto. M. J. sutiko ir pasakė, kad turi pažįstamą, vardu S., kuris turi automobilių servisą. M. J. 2012 metų rugpjūčio mėnesį pasakė jai susiruošti, kadangi jie netrukus važiuos į servisą taisyti automobilio. Važiavo dviem automobiliais, ji važiavo su automobiliu Mercedes Benz, v. n. (duomenys neskelbtini) paskui M. J., kuris vairavo automobilį BMW. Ji važiavo paskui M. J., nes reikėjo paimti asmenį, kuris žinojo servisą, kuriame bus remontuojamas automobilis. Išvažiavus iš gyvenamo buto kiemo, pasuko link Ukmergės g., Vilniuje, M. J. vairuojamas automobilis sustojo ir ji pamatė, kad į automobilį įsėdo jai nepažįstamas vyras. Atvažiavus į serviso kiemą, kuris buvo Visorių gatvėje, Vilniaus mieste, ji išlipo iš savo automobilio, o iš automobilio BMW išlipo M. J. ir kitas vyras. Priėjus arčiau, jai nepažįstamas vyras prisistatė S., nurodė, kad yra minėto autoserviso savininkas, taip pat pasakė, kad galės suremontuoti jos automobilio Mercedes Benz kėbulą. Tuomet S. pasakė įvaryti automobilį į servisą. Įvariusi automobilį į serviso vidų, S. pateikė automobilio raktus ir dokumentus, išėjo į kiemą. Kai S. išėjo iš serviso, jie visi trys įsėdo į automobilį BMW ir išvažiavo iš serviso kiemo. Jos automobilis Mercedes Benz liko servise. Važiuojant automobiliu BMW, Saulius jai sakė, kad, kai pataisys jos automobilį, jis jį atvarys. Automobilį S. jai atvarė 2012 metų rugpjūčio mėnesio antroje pusėje, jis atidavė automobilio raktus ir dokumentus. S. susitikimų metu nėra minėjęs, kokios įmonės direktorius jis yra. Apie piniginį atlygį už automobilio remonto darbus ji S. nieko nesakė, nes M. J. pasakė, kad S. už automobilio remontą sumokės pats. Ji nežino, kiek kainavo automobilio remonto darbai. (t. 2, b. l. 25)

Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2012 m. gruodžio 6 d. prašymo matyti, kad 2012 m. lapkričio 14 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamai S. U., buvo parduotos žieminės automobilių padangos, už kurias ši bendrovė privalėjo atsiskaityti per penkias dienas, t. y. iki 2012 m. lapkričio 19 d. Pasibaigus mokėjimo terminui, apmokėjimas, kurio suma 6396,06 Lt, nebuvo gautas. Į elektroninius laiškus ir telefono skambučius niekas neatsako, paslaugų sutartyje nurodytoje vietoje UAB „(duomenys neskelbtini)“ rasti nepavyko. (t. 1, b. 1. 53)

Iš paslaugų (automobilių remonto) sutarties Nr. 026 kopijos matyti, jog sutartis buvo sudaryta 2012 m. lapkričio 5 d. Sutartį sudarė UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama S. U., ir UAB „(duomenys neskelbtini)“. Sutartyje UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo organizuoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ automobilių remontą ir detalių keitimą, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo sumokėti už remonto paslaugas ir automobiliui keistas detales. (t. 1, b. l. 54-55)

Iš 2012 m. lapkričio 14 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. 0198 kopijos matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ suteikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ paslaugų už 6396,06 Lt, apmokėjimo už suteiktas paslaugas terminas – penkios dienos. (t. 1, b. l. 62)

Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2012 m. gruodžio 21 d. pareiškimo matyti, kad 2012 m. rugpjūčio 21 d. į UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreipėsi asmenys, kurių vienas prisistatė UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi S. K., o kitas darbuotoju S. K.. Klientai pareiškė norą įmonės vardu atlikti automobilio remontą. Buvo užpildyta paraiška – sutartis ir nustatyti transporto priemonės gedimai bei nurodyti atliktini remonto darbai. Klientai sutiko atlikti remontą pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliktą defektaciją. Atsižvelgiant į tai, kad reikėjo atlikti nemažai remonto darbų, įskaitant ir kėbulinius darbus, nes automobilis buvo apgadintas išoriškai, buvo pasiūlyta sudaryti automobilių techninės priežiūros ir remonto paslaugų sutartį Nr. 2012-N005, kuri buvo pasirašyta kitą dieną, t. y. 2012 m. rugpjūčio 22 d. Pagal su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarytą automobilių techninės priežiūros ir remonto paslaugų sutartį Nr. 2012-N005 įmonės direktorius S. K. pateikė remontuoti automobilį Mercedes Benz 190, v. n. (duomenys neskelbtini) Atlikus paraiškoje ir PVM sąskaitoje faktūroje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytus remonto darbus, automobilio pasiimti atvyko S. K., kuris, pasirašęs paraiškoje ir pasiėmęs sąskaitą faktūrą bei pažadėjęs tą pačią dieną atsiskaityti pervesdamas pinigus į banko sąskaitą, išvažiavo. Kelias dienas po automobilio grąžinimo užsakovams nesulaukus apmokėjimo su jais buvo susisiekta nurodytu telefono numeriu, kuriuo atsiliepęs asmuo žadėjo greitu laiku atsiskaityti. Nesulaukus žadėto apmokėjimo dar kelias dienas, vėl buvo skambinta telefonu, tačiau niekas neatsiliepė, vėliau telefonas buvo išjungtas ir užblokuotas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2012 m. spalio 17 d. buvo išsiųstas raginimas susimokėti, tačiau atsakymas nebuvo gautas, laiškai grįžo neįteikti. (t. 1, b. l. 118-119)

Iš asmens parodymo atpažinti iš nuotraukų ar vaizdo įrašų kartotekų protokolo matyti, kad liudytojas Ž. P., peržiūrėjęs nuotraukų albumą, nuotraukoje Nr. 7 atpažino asmenį, kuris 2012 m. lapkričio 5 d., atstovaudamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, prisistatęs S. U., sudarė pirkimo sandorį su UAB „(duomenys neskelbtini)“. Asmenį atpažino pagal veido bruožus, pagal plaukų formą ir spalvą, akių lygį, antakių, nosies, veido formą. (t. 1, b. l. 79-80)

Iš asmens parodymo atpažinti iš nuotraukų ar vaizdo įrašų kartotekų protokolo matyti, kad liudytoja J. K., peržiūrėjusi nuotraukų albumą, nuotraukoje Nr. 7 atpažino asmenį, kuris 2012 m. lapkričio 5 d., atstovaudamas bendrovei UAB „(duomenys neskelbtini)“, prisistatė S. U. ir sudarė su UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirkimo sandorį. Asmenį atpažino pagal jo veido bruožus, plaukų formą ir spalvą, akių lygį, antakių, nosies, veido formą. (t. 1, b. l. 73-74)

Iš asmens parodymo atpažinti iš nuotraukų ar vaizdo įrašų kartotekų protokolo matyti, kad G. Č., peržiūrėjęs nuotraukų albumą, nuotraukoje Nr. 7 atpažino asmenį kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovą, atėjusį pasirašyti užsakymo. Minėtas asmuo prisistatė S. K. vardu. Jį atpažįsta pagal veido bruožus, akių lygį, nosies formą, plaukų ilgį, veido formą. (t. 2, b. l. 4-5)

Iš asmens parodymo atpažinti iš nuotraukų ar vaizdo įrašų kartotekų protokolo matyti, kad G. Č., peržiūrėjęs nuotraukų albumą, nuotraukoje Nr. 2 atpažino asmenį, kuris pasiėmė automobilį iš autoserviso. Jį atpažįsta pagal bendrus veido bruožus – akių lygį, nosies formą, veido formą. (t. 2, b. l. 7-8)

Iš asmens parodymo atpažinti iš nuotraukų ar vaizdo įrašų kartotekų protokolo matyti, jog liudytojas G. C., peržiūrėjęs nuotraukų albumą, nuotraukoje Nr. 7 atpažino asmenį, kuris prisistatė S. K. vardu. Minėtą asmenį atpažino iš veido bruožų, plaukų, akių lygio, nosies formos. (t. 2, b. l. 16-17)

Iš asmens parodymo atpažinti iš nuotraukų ar vaizdo įrašų kartotekų protokolo matyti, jog G. C., peržiūrėjęs nuotraukų albumą, nuotraukoje Nr. 2 atpažino asmenį, kuris iš autoserviso paėmė automobilį Mercedes Benz, v. n. (duomenys neskelbtini) Jį atpažino iš akių lygio, nosies ir veido formos. (t. 2, b. l. 19-20)

Iš asmens parodymo atpažinti iš nuotraukų ar vaizdo įrašų kartotekų protokolo matyti, jog liudytoja V. Ž., peržiūrėjusi Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato nuotraukų albumą, atpažino asmenį, kuris prisistatęs S. K. vardu, 2016 m. rugpjūčio 26 d. įsigijo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Nurodė, kad asmuo buvo pažymėtas nuotraukų albume Nr. 7. Asmenį atpažino pagal veido bruožus. (t. 1, b. l. 86-87)

Iš asmens parodymo atpažinti iš nuotraukų ar vaizdo įrašų kartotekų protokolo matyti, jog L. J., peržiūrėjusi albumą, nuotraukoje Nr. 7 atpažino asmenį, vardu S., nes jis taip buvo prisistatęs. Jį atpažino iš veido bruožų (akių lygio, nosies formos, ausų formos, jų prigludimo, antakių formos, lūpų formos). (t. 2, b. l. 30-31)

Daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad G. Č. prie tyrimo medžiagos pateikė 2012 m. rugpjūčio 22 d. sutarties dėl automobilių techninės priežiūros ir remonto paslaugų su priedais originalą. (t. 1, b. l. 134-147)

Iš byloje esančios 2012 m. rugpjūčio 30 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. ALF366 kopijos matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ ją išrašė UAB „(duomenys neskelbtini)“, jos apmokėjimo terminas yra iki 2012 m. rugsėjo 4 d. (t. 1, b. l. 141)

Daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota tai, kad V. Ž. ikiteisminio tyrimo metu pateikė dokumentų, susijusių su UAB „(duomenys neskelbtini)“ originalus: UAB „(duomenys neskelbtini)“ vienintelio akcininko 2012 m. rugpjūčio 26 d. sprendimą Nr. 12/08/26-1, UAB „(duomenys neskelbtini)“ vienintelio akcininko 2012 m. rugpjūčio 27 d. sprendimą Nr. 12/08/27-2, 2012 m. rugpjūčio 27 d. priėmimo – perdavimo aktą, 2012 m. rugpjūčio 27 d. akcijų pirkimo – pardavimo sutartį. (t. 1, b. l. 103-104)

Daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota tai, kad liudytoja L. J. ikiteisminio tyrimo metu pateikė transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutarties ir pažymos apie transporto priemonės išregistravimą kopijas. (t. 2, b. l. 26-28)

Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje Nr. 11-1070 (15) užfiksuota, kad 2012 m. rugpjūčio 22 d. sutartyje Nr. 2012-N005 dėl automobilių techninės priežiūros ir remonto paslaugų, 2012 m. rugpjūčio 22 d. priede Nr. 1. „Remontuojamų automobilių sąraše prie automobilių techninės priežiūros ir remonto paslaugų sutarties Nr. 2012-N005“, 2012 m. rugpjūčio 22 d. priede Nr. 2 „Įgaliotų pateikti TA ar aptarnavimui automobilius asmenų sąraše prie automobilių techninės priežiūros ir remonto paslaugų sutarties Nr. 2012-N005“, S. K. vardu pasirašė S. K.. 2012 m. rugpjūčio 22 d. sutartyje Nr. 2012-N005 dėl automobilių techninės priežiūros ir remonto paslaugų, 2012 m. rugpjūčio 22 d. priede Nr. 1. „Remontuojamų automobilių sąraše prie automobilių techninės priežiūros ir remonto paslaugų sutarties Nr. 2012-N005“, 2012 m. rugpjūčio 22 d. priede Nr. 2 „Įgaliotų pateikti TA ar aptarnavimui automobilius asmenų sąraše prie automobilių techninės priežiūros ir remonto paslaugų sutarties Nr. 2012-N005“, S. K. vardu pasirašė vienas asmuo. (t. 2, b. l. 90-93)

Įrodymai ir jų vertinimas dėl nusikalstamų veikų, susijusių su UAB „(duomenys neskelbtini)“

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja, jog byloje yra neginčytinai įrodyta, kad S. K. 2012 m. rugpjūčio 26 d., apie 13.00 val., „Čili“ picerijoje, esančioje Savanorių pr. 7, Vilniuje, neturėdamas teisėto pagrindo, prisistatęs S. K. vardu, iš V. Ž. įgijo UAB „(duomenys neskelbtini)“ antspaudą. Šiuos faktus patvirtina liudytojų parodymai, duoti teisiamajame posėdyje bei ikiteisminio tyrimo metu, asmens parodymo atpažinti iš nuotraukų ar vaizdo įrašų kartotekų protokoluose užfiksuoti duomenys bei kiti byloje surinkti duomenys, kuriuos teismas laiko įrodymais.

Liudytojos V. Ž. teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai patvirtina, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo parduota 2012 metų rugpjūčio mėnesį. Apie įmonės pardavimą greičiausiai buvo paskelbta internete. Dėl įmonė įsigijimo kreipėsi tik vienas asmuo, kuris įmonę ir nupirko. Įmonės pirkėjas prisistatė S. K. vardu ir pavarde. Su įmonės pirkėju liudytoja bendravo telefonu, elektroniniu paštu, taip pat ji ne vieną kartą buvo susitikusi su juo. Įmonės pirkėjui buvo perduotas įmonės antspaudas bei turėti dokumentai. Įmonės akcijų pirkimo-pardavimo sutartį pasirašė ji ir asmuo prisistatęs S. K.. Teisiamojo posėdžio metu liudytoja nurodė, jog įmonę įsigijo būtent kaltinamasis. Čia pažymėtina ir tai, jog liudytoja nurodė, kad jokie vyrai UAB „(duomenys neskelbtini)“ tuo metu, kai ji pati dirbo šioje įmonėje, nedirbo. Iš esmės tokias pat aplinkybes liudytoja nurodė ir apklausiama ikiteisminio tyrimo metu. Ji ikiteisminio tyrimo metu taip pat teigė, kad akcijų pirkimo-pardavimo sutartis buvo pasirašyta 2012 m. rugpjūčio 26 d., apie 13.00 val., picerijoje, esančioje Savanorių pr. 7, Vilniuje. Pasirašius sutartį, pirkėjui buvo perduoti įmonės dokumentai ir antspaudas. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja nurodė, kaip atrodė asmuo, kuris įsigijo įmonės akcijas. Liudytoja viso proceso metu teigė, jog ji pirkėjo dokumentų netikrino, į dokumentus buvo įrašyti asmens nurodyti duomenys. Abejoti liudytojos V. Ž. parodymais nėra jokio pagrindo, be to, juos patvirtina ir kiti byloje surinkti bei teismo ištirti duomenys, kuriuos teismas laiko įrodymais. Asmens parodymo atpažinti iš nuotraukų ar vaizdo įrašų kartotekų protokole užfiksuoti duomenys patvirtina, jog liudytoja V. Ž., peržiūrėjusi nuotraukų albumą, pagal veido bruožus atpažino asmenį, kuris prisistatęs S. K. vardu, 2016 m. rugpjūčio 26 d. įsigijo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Minėto atpažinimo atlikimo metu užfiksuotų duomenų patikimumu nėra jokio pagrindo abejoti. Liudytojos V. Ž. nurodytas aplinkybes iš esmės patvirtina ir byloje esantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ vienintelio akcininko 2012 m. rugpjūčio 26 d. sprendimas Nr. 12/08/26-1, iš kurio matyti, jog vienintelis akcininkas nusprendė parduoti įmonės akcijas S. K. ir atleisti iš pareigų direktorę V. Ž.. Iš byloje esančios akcijų pirkimo-pardavimo sutarties matyti, kad ši sutartis buvo sudaryta tarp V. Ž. ir S. K., o iš priėmimo-perdavimo akto matyti, jog V. Ž. S. K. perdavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ antspaudą. Taigi aptartų duomenų visuma patvirtina, jog būtent S. K., įsigydamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas, prisistatė S. K. vardu, jam buvo perduotas šios įmonės antspaudas. Liudytoja A. J. nei teisme, nei ikiteisminio tyrimo metu negalėjo nurodyti jokių reikšmingesnių aplinkybių, susijusių su UAB „(duomenys neskelbtini)“ paradavimu, tačiau jos parodymai leidžia daryti išvadą, kad ši įmonė iš tikrųjų buvo parduota, o jos pardavime dalyvavo V. Ž.. Tiek V. Ž., tiek A. J. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, patvirtina, jog ant 2012 m. lapkričio 5 d. automobilių remonto paslaugų sutarties Nr. 026 yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ antspaudas. Aplinkybę, jog būtent S. K. įgijo UAB „(duomenys neskelbtini)“ antspaudą, iš dalies patvirtina ir S. K. parodymai, duoti teisiamajame posėdyje bei ikiteisminio tyrimo metu. Iš šio liudytojo parodymų matyti, kad jis nieko nežino apie UAB „(duomenys neskelbtini)“, šios įmonės dokumentų nepasirašinėjo, nėra matęs šios įmonės dokumentų, jokių įmonių savo vardu nėra įgijęs, kaltinamojo nepažįsta. Čia pastebėtina ir tai, kad V. Ž. ikiteisminio tyrimo metu parodžius S. K. nuotrauką, ši liudytoja nurodė, jog tai ne tas asmuo, kuris įsigijo įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas.

Teismas dar kartą pabrėžia, jog netikėti V. Ž. parodymais nėra pagrindo, kadangi ji neturi jokio suinteresuotumo apkalbėti S. K.. Anksčiau aptartų liudytojų teiginių nepaneigia ir teisiamojo posėdžio metu apklaustos liudytojos I. S. parodymai. Aplinkybės, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo skolinga minėtai liudytojai už sutiektas paslaugas, įmonė turėjo kitų skolų, neleidžia niekaip abejoti V. Ž. ar A. J. parodymais. I. S. teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog ji buvo susitikusi su UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirkėju, tačiau ji neatpažino S. K., kaip minėtos įmonės pirkėjo. Vis tik ši aplinkybė taip pat neleidžia abejoti V. Ž. parodymais, nepaneigia S. K. kaltės padarius nusikalstamas veikas. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad S. K. veiksmų vertinimui visiškai nėra svarbu ir tai, ar V. Ž. tuo metu, kai kaltinamajam buvo perduotas UAB „(duomenys neskelbtini)“ antspaudas, buvo šios įmonės vienintelė akcininkė, ar ji turėjo teisę parduoti įmonę ir pan., todėl šios aplinkybės nėra detaliau aptariamos ir vertinamos. Akivaizdu, kad S. K., prisistatydamas svetimu vardu ir pavarde, atlikdamas kitus veiksmus, iš tikrųjų neteisėtai įgijo UAB „(duomenys neskelbtini)“ antspaudą.

Iš asmens parodymo atpažinti iš nuotraukų ar vaizdo įrašų kartotekų protokoluose užfiksuotų duomenų matyti, jog J. K. ir Ž. P., peržiūrėję nuotraukų albumą, nuotraukoje Nr. 7 atpažino asmenį, kuris 2012 m. lapkričio 5 d., atstovaudamas bendrovei UAB „(duomenys neskelbtini)“, prisistatė S. U. ir sudarė su UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirkimo sandorį. Asmenį abu liudytojai atpažino pagal veido bruožus, pagal plaukų formą ir spalvą, akių lygį, antakių, nosies, veido formą. Iš paminėtų protokolų turinio yra akivaizdžiai matyti, jog abiejų liudytojų atpažintas asmuo yra S. K.. Taigi, vertinant šiuos duomenis su jau anksčiau aptartais duomenimis, teismui nekyla abejonių, kad iš tikrųjų būtent S. K. įgijo UAB „(duomenys neskelbtini)“ antspaudą.

Iš asmens parodymo atpažinti iš nuotraukų ar vaizdo įrašų kartotekų protokolo matyti, jog tuo metu, kai J. K. atpažino S. K. kaip asmenį, kuris prisistatė S. U., ir pasirašė sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“, patalpoje, kurioje buvo atliekamas procesinis veiksmas, buvo dar vienas asmuo, t. y. Ž. P., kuris vėliau taip pat dalyvavo atliekant analogišką procesinį veiksmą ir atpažino S. K.. Vis tik ši aplinkybė nėra pakankamas pagrindas abejoti atpažinimo metu, kuriame dalyvavo J. K., gautų duomenų patikimumu. Pažymėtina, jog J. K. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, jog atpažinimo metu jai buvo duota daug įvairių nuotraukų, ji tuo metu su kolega buvo viename kabinete, tačiau nuotraukas vartė atskirai. Vartydama nuotraukas ji pati atpažino vieną asmenį. Taigi teismui nekyla abejonių, kad J. K. pati atpažino asmenį, apie kurį anksčiau davė parodymus, t. y. atpažinimui įtakos neturėjo jokie kiti asmenys. Aptariamame asmens parodymo atpažinti iš nuotraukų ar vaizdo įrašų kartotekų protokole užfiksuoti duomenys leidžia daryti prielaidą, jog galbūt Ž. P. iš tikrųjų neatpažino S. K., o tik nurodė tą pačią nuotrauką, kurią prieš tai buvo nurodžiusi J. K.. Vis tik iš teisiamojo posėdžio metu duotų liudytojo Ž. P. parodymų matyti, jog jis pats atpažinimo metu atpažino asmenį pagal jo nuotrauką, taip pat teisiamajame posėdyje jis nurodė, jog kaltinamasis yra labai panašus į asmenį, kuris įgijo padangas. Faktą, jog su Ž. P. atlikto procesinio veiksmo rezultatams įtakos neturėjo prieš tai vykęs asmens parodymas atpažinti iš nuotraukų ar vaizdo įrašų kartotekų su J. K., iš dalies patvirtina ir tai, jog Ž. P. negalėjo prisiminti, ar tuo metu, kai jis tarp pateiktų nuotraukų rado kaltinamojo nuotrauką, patalpose buvo J. K.. Liudytojas nurodė, kad, atpažįstant asmenį, nuotrauka nebuvo apibraukta, o kai jis atpažino asmenį, iš karto buvo surašytas protokolas. Taigi teismo vertinimu, nėra pakankamo pagrindo abejoti asmens parodymo atpažinti iš nuotraukų ar vaizdo įrašų kartotekų, kuriame dalyvavo Ž. P., metu gautų duomenų patikimumu, tuo labiau kad šie duomenys sutampa su kitais byloje užfiksuotais duomenimis.

Iš tikrųjų Ž. P. ir J. K. apklausose, vykusiose ikiteisminio tyrimo metu, šiek tiek skirtingai apibūdino asmenį, kuris prisistatė S. U., t. y. vienas iš liudytojų nurodė, jog šis asmuo buvo apvalaus veido, šviesių plaukų, o kitas nurodė, kad asmuo buvo pailgo veido, tamsių plaukų. Vis tik tokie asmens apibūdinimo skirtumai nevertintini kaip esminiai, kadangi jie be jokių abejonių yra nulemti individualaus gebėjimo apibūdinti kito asmens išvaizdą bei subjektyvaus asmens bruožų vertinimo (štai pavyzdžiui, V. Ž. įmonę įsigijusio asmens veido formą apibūdino kaip apvalią ir pailgą), taip pat nuo kitų aplinkybių, pavyzdžiui, apšvietimo ir pan. Asmens parodymo atpažinti iš nuotraukų ar vaizdo įrašų kartotekų protokoluose užfiksuota, pagal kokius požymius Ž. P. ir J. K. atpažino S. K., kaip jau minėta, abejoti atpažinimų metu gautų duomenų patikimumu nėra pakankamo pagrindo, tuo labiau, kad šie duomenys sutampa ir su kitų duomenų visuma.

Teismas konstatuoja, jog byloje yra neginčytinai įrodyta, kad S. K. 2012 m. lapkričio 5 d., tiksliau nenustatytu laiku, UAB „(duomenys neskelbtini)“ autoserviso patalpose, esančiose „(duomenys neskelbtini)“, prisistatė S. U., nurodė, jog laikinai eina UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigas, sudarė su UAB „(duomenys neskelbtini)“ paslaugų (automobilių remonto) sutartį Nr. 026 dėl 12 vienetų žieminių padangų pirkimo, šią sutartį ir jos priedus pasirašė bei patvirtino UAB „(duomenys neskelbtini)“ antspaudu, ir tokiu būdu apgaule įgijo UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą, kurio vertė 1852,42 Eur (6396,06 Lt). Šias aplinkybes patvirtina liudytojų parodymai, duoti teisiamajame posėdyje bei ikiteisminio tyrimo metu, asmens parodymo atpažinti iš nuotraukų ar vaizdo įrašų kartotekų protokoluose užfiksuoti duomenys bei kiti byloje surinkti duomenys, kuriuos teismas laiko įrodymais.

Liudytojos J. K. teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai patvirtina, jog į UAB „(duomenys neskelbtini)“ atvyko asmuo, kuris įsigijo iš šios įmonės padangas. Liudytoja matė, kai asmuo buvo atvykęs pasiimti padangų, tačiau tuo metu su šiuo asmeniu nebendravo. Asmuo pasirašė sąskaitą faktūrą, tačiau už padangas nesumokėjo. Iš pradžių asmuo dėl atsiskaitymo už įsigytas padangas bendravo telefonu, o vėliau jo telefonas buvo išjungtas, su juo susisiekti nepavyko, taip pat nepavyko rasti įmonės, kurią asmuo atstovavo. J. K. teigė, jog su minėtu asmeniu buvo pasirašyta ir paslaugų (automobilių remonto) sutartis, kurią pasirašė ir minėtas asmuo. Asmens duomenys į sutartį buvo įrašyti iš jo paties žodžių. Teisiamojo posėdžio metu liudytoja paaiškino, jog ikiteisminio tyrimo metu ji nurodė jai žinomas aplinkybes, davė teisingus parodymus. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojos duoti parodymai iš esmės sutampa su jos parodymais, duotais teisiamojo posėdžio metu. Ikiteisminio tyrimo metu J. K. teigė, kad į UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2012 metų lapkričio mėnesį kreipėsi UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas S. U., kuris nurodė, jog laikinai eina įmonės direktoriaus pareigas. Su jo atstovaujama UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2012 m. lapkričio 5 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, esančiose „(duomenys neskelbtini)“, buvo sudaryta paslaugų (automobilio remonto) sutartis Nr. 026. Šią sutartį pasirašė asmuo, prisistatęs S. U.. Pasirašant sutartį minėto asmens dokumentų nematė, duomenys buvo įrašyti iš asmens žodžių. Asmens dokumento ji netikrino, nes pamatė, kad atstovas turi atstovaujamos įmonės antspaudą. Vėliau įmonė S. U. prašymu užsakė automobilių padangas, kurias jis 2012 m. lapkričio 14 d. atvykęs į UAB „(duomenys neskelbtini)“ paėmė, pasirašė sąskaitą faktūrą. Pinigai už gautas padangas nebuvo pervesti, ryšys su S. U. nutrūko. Aptartus liudytojos J. K. teiginius iš esmės patvirtina ir liudytojo Ž. P. parodymai, duoti teisiamajame posėdyje bei ikiteisminio tyrimo metu. Teisiamojo posėdžio metu liudytojas nurodė, jog į autoservisą atvyko asmuo, kuris pasiėmė užsakytas padangas. Padangas pasiimti atvažiavęs asmuo prisistatė UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotoju. Šiam asmeniui buvo perduotos padangos ir išrašyta sąskaita faktūra. Liudytojas ne kartą girdėjo, jog už padangas nebuvo atsiskaityta. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl atsiskaitymo už padangas ieškojo tiek savo iniciatyva, tiek įmonės vadovo nurodymu. Iš esmės tokias pačias aplinkybes liudytojas nurodė ir ikiteisminio tyrimo metu. Ikiteisminio tyrimo metu Ž. P. teigė, kad J. K. informavo, jog 2012 m. lapkričio 5 d. buvo pasirašyta sutartis tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl automobilio remonto paslaugų teikimo ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas S. U. užsakė automobilio padangas. Liudytojas dėl konkrečių padangų pardavimo telefonu bendravo su jas užsakiusiu asmeniu. Asmuo 2012 m. lapkričio 14 d. atvyko į UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasiimti padangų. Darbo kabinete tuo metu buvo jis ir pardavimų vadovė J. K.. Atvykęs asmuo pasisveikino su J. K., todėl jis suprato, kad tai S. U.. Buvo pasirašyta sąskaita faktūra ir šiam asmeniui buvo išduotos užsakytos padangos. J. K. bei S. U. parodymus iš dalies patvirtina ir byloje esanti paslaugų (automobilių remonto) sutarties Nr. 026 kopija, iš kurios matyti, jog ji buvo sudaryta tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, ant sutarties bei jos priedų yra uždėti UAB „(duomenys neskelbtini)“ anspaudai, ji pasirašyta UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo, laikinai einančio direktoriaus pareigas, S. U. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovės J. K.. Taip pat liudytojų teiginius patvirtina ir byloje esanti sąskaitos faktūros kopija, iš kurios matyti, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo parduota 12 padangų, kurių bendra vertė 6396,06 Lt, šią sąskaitą išrašė UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas Ž. P., o gavo S. U.. Pastebėtina, jog sąskaitoje faktūroje yra nurodyta, jog ji buvo išrašyta UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei nurodyti šios, realiai egzistuojančios, įmonės duomenys, o paslaugų (automobilių remonto) sutartis Nr. 026 buvo sudaryta su UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir joje nurodyti šios įmonės duomenys. Vis tik šis faktas nepaneigia liudytojų parodymų, ypač įvertinus tai, jog sąskaitą faktūrą išrašė Ž. P., kuris netikrino padangų pasiimti atvažiavusio asmens duomenų, tikėjo jo nurodoma informacija, sudarytos paslaugų sutarties nebuvo matęs (reiškia ir nežinojo tikrųjų UAB „(duomenys neskelbtini)“ rekvizitų, o juos į sąskaitą įrašė pagal atvykusio asmens žodžius), o kaip sąskaitos gavėjas yra nurodytas S. U., t. y. asmuo, kuris prisistatė UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovu. Teismui nekyla abejonių, jog tuo, kad į sąskaitą faktūrą būtų įrašyti kitos įmonės duomenys ir taip būtų dar labiau apsunkintas prekes paėmusio asmens identifikavimas, buvo suinteresuotas tik vienas asmuo, t. y. tas asmuo, kuris atvažiavo pasiimti padangų ir pasirašė kaip sąskaitos faktūros gavėjas. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, jog šis asmuo yra kaltinamasis S. K.. Aplinkybė, jog išrašant sąskaitą faktūrą buvo nurodyti kitos įmonės duomenys nei nurodyti paslaugų (automobilių remonto) sutartyje, tik patvirtina, jog asmuo, įgydamas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ padangas, iš tikrųjų veikė nusikalstamai, jis neketino atsiskaityti už gautą turtą.

Faktą, jog už iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotas padangas nebuvo atsiskaityta, patvirtina liudytojų J. K., Ž. P. bei V. R. parodymai, UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašyme užfiksuoti duomenys. Tiek iš paminėtų asmenų parodymų, duotų teisiamajame posėdyje bei ikiteisminio tyrimo metu, tiek iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašyme užfiksuotų duomenų matyti, jog asmuo, paėmęs padangas iš įmonės, už jas neatsiskaitė, su šiuo asmeniu susisiekti nepavyko, taip pat nepavyko rasti UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Nekyla abejonių, jog nustatyti S. K. veiksmai rodo, jog jis siekė suklaidinti turto, kurį nori įgyti, savininką dėl savo ketinimų, savo veiksmais jį suklaidino, tokiu būdu įgijo svetimą turtą, o savininkas jį prarado.

Teismas įvertinęs visą, kas buvo aptarta, konstatuoja, jog S. K. padarė nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, 302 straipsnio 1 dalyje, jo nusikalstami veiksmai buvo kvalifikuoti tinkamai.

Įrodymai ir jų vertinimas dėl nusikalstamų veikų, susijusių su UAB „(duomenys neskelbtini)“

Teisiamojo posėdžio metu liudytojo A. Č. duoti parodymai patvirtina, jog 2012 metais UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijos buvo parduotos S. K., taip pat kaltinamajam buvo perduoti šios įmonės dokumentai bei antspaudas. Šis liudytojas teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad įmonės pardavimo metu įsitikino ją perkančio asmens tapatybe. Tai padarė pagal pirkėjo pateiktą vairuotojo pažymėjimą. Teisiamojo posėdžio metu liudytojas taip pat nurodė, kad kaltinamasis pagal išvaizdą yra greičiausiai tas žmogus, kuris įsigijo įmonę. Liudytojo teiginius iš esmės patvirtina ir byloje esanti 2012 m. gegužės 29 d. akcijų pirkimo-pardavimo sutarties kopija, iš kurios matyti, kad A. Č. pardavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas S. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančiam (duomenys neskelbtini), taip pat priedo prie šios sutarties kopija, iš kurio matyti, jog viena iš sandorio šalių yra S. K.. Taigi teismui nekyla jokių abejonių, kad būtent S. K., įgydamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įgijo ir šios įmonės antspaudą. Tuo pačiu teismas konstatuoja, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų ir antspaudo įgijime nėra nieko nusikalstamo. Čia pastebėtina ir tai, kad duomenys apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkų ar vadovo pasikeitimą nebuvo niekur užregistruoti.

Liudytojos L. J. parodymai, duoti teisiamajame posėdyje ir ikiteisminio tyrimo metu, patvirtina, jog ji su M. J. ir kitu asmeniu, kuris greičiausiai prisistatė S., nuvežė jai priklausantį automobilį į autoservisą, kuriame šis turėjo būti sutvarkytas. Kaltinamasis yra panašus į asmenį, kuris prisistatė S. vardu. Automobilis jai buvo grąžintas, jį grąžino tas pats asmuo, su kuriuo važiavo į autoservisą. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja davė iš esmės analogiškus parodymus. L. J. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, jog 2012 metų rugpjūčio mėnesį ji, M. J. ir dar vienas jai nepažįstamas vyras dviem automobiliais nuvažiavo iki autoserviso, kuriame turėjo būti remontuojamas liudytojai priklausantis automobilis Mercedes Benz, v. n. (duomenys neskelbtini) Į servisą ji važiavo jai priklausančiu automobiliu, o M. J. su jai nepažįstamu vyru važiavo kitu automobiliu. Nepažįstamas vyras liudytojai prisistatė S. vardu. Šis asmuo nurodė, jog yra autoserviso savininkas, pasakė, jog galės sutvarkyti automobilio kėbulą. Ji minėtam asmeniui atidavė automobilio raktus ir dokumentus. Jos automobilis Mercedes Benz buvo paliktas servise. S. jai sakė, kad, kai pataisys jos automobilį, jis jį atvarys. Automobilį S. jai atvarė 2012 metų rugpjūčio mėnesio antroje pusėje, jis atidavė automobilio raktus ir dokumentus. Aptarus L. J. parodymus iš esmės patvirtina ir M. J. parodymai, duoti teisiamojo posėdžio metu. Šis liudytojas teisme paaiškino, kad L. J. į jį kreipėsi dėl jai priklausančio automobilio Mercedes Benz remonto. Šis automobilis buvo suremontuotas su S. K. pagalba. Su S. K. buvo nuvažiuota į vieną servisą, kuriame šis pašnekėjo ir paliko automobilį. Būtent S. K. nurodė, į kokį servisą reikia nuvežti automobilį. Liudytojas negalėjo nurodyti, kas servise atidavė automobilio raktelius ir dokumentus. Automobilį iš serviso atvarė S. K.. S. K. turėjo pasirūpinti automobilio remontu, kadangi jis liudytojui buvo skolingas, tokiu būdu turėjo būti padengta skola. Asmens parodymo atpažinti iš nuotraukų ar vaizdo įrašų kartotekų protokolo turinio matyti, jog L. J., peržiūrėjusi albumą, nuotraukoje Nr. 7 atpažino S. K. kaip asmenį, kuris prisistatė S. vardu. S. K. liudytoja atpažino pagal veido bruožus (akių lygį, nosies formą, ausų formą, jų prigludimą, antakių formą, lūpų formą). Taigi šių liudytojų parodymai leidžia daryti išvadą, jog būtent S. K. tarėsi dėl automobilio Mercedes Benz 190, v. n. (duomenys neskelbtini) remonto UAB „(duomenys neskelbtini)“ autoservise. Teismas neturi jokio pagrindo netikėti L. J. ir M. J. parodymais.

Iš ekspertizės centro specialisto išvadoje Nr. 11-1070 (15) užfiksuotų duomenų matyti, kad 2012 m. rugpjūčio 22 d. sutartyje Nr. 2012-N005 dėl automobilių techninės priežiūros ir remonto paslaugų, 2012 m. rugpjūčio 22 d. priede Nr. 1. „Remontuojamų automobilių sąraše prie automobilių techninės priežiūros ir remonto paslaugų sutarties Nr. 2012-N005“, 2012 m. rugpjūčio 22 d. priede Nr. 2 „Įgaliotų pateikti TA ar aptarnavimui automobilius asmenų sąraše prie automobilių techninės priežiūros ir remonto paslaugų sutarties Nr. 2012-N005“, S. K. vardu pasirašė S. K.. Sutartyje Nr. 2012-N005 dėl automobilių techninės priežiūros ir remonto paslaugų, 2012 m. rugpjūčio 22 d. priede Nr. 1. „Remontuojamų automobilių sąraše prie automobilių techninės priežiūros ir remonto paslaugų sutarties Nr. 2012-N005“, 2012 m. rugpjūčio 22 d. priede Nr. 2 „Įgaliotų pateikti TA ar aptarnavimui automobilius asmenų sąraše prie automobilių techninės priežiūros ir remonto paslaugų sutarties Nr. 2012-N005“, S. K. vardu pasirašė vienas asmuo. Taigi specialisto išvadoje užfiksuoti duomenys patvirtina, jog minėtus dokumentus pasirašė būtent S. K., jis dokumentuose pasirašė prie S. K. kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo vardo bei pavardės. Pažymėtina, jog šie dokumentai buvo patvirtinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ antspaudu. Kaip jau minėta anksčiau, liudytojo A. Č. parodymai bei kiti byloje užfiksuoti duomenys patvirtina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ antspaudas buvo perduotas būtent S. K.. Taigi šių duomenų visuma, vertinant juos kitų byloje surinktų įrodymų kontekste, be jokių abejonių leidžia konstatuoti, kad S. K. S. K. kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo vardu sudarė su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutartį, pasirašė šią sutartį bei jos priedus, neturėdamas teisinio pagrindo patvirtino dokumentus UAB „(duomenys neskelbtini)“ antspaudu. Teismas čia atkreipia dėmesį, jog liudytojas S. K. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme nurodė, kad jis nieko bendro su UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturėjo ir neturi.

Liudytojas G. Č. teisiamojo posėdžio metu negalėjo nurodyti, kada buvo pasirašyti anksčiau minėti dokumentai, jis teigė, jog jie galėjo būti pasirašyti, kai klientas į įmonę atvyko pirmą arba antrą kartą, jie galėjo būti pasirašyti ir tuo metu, kai klientas pasiėmė automobilį. Tuo pačiu teisiamojo posėdžio metu šis liudytojas nurodė, jog geriausiai įvykius atsiminė apklausos, vykusios 2013 metais, metu. Iš šios apklausos turinio matyti, kad G. Č. nurodė, jog sutartis ir kiti dokumentai buvo pasirašyti po to, kai buvo atlikti automobilio remonto darbai, t. y. tą dieną, kai asmuo, prisistatęs S. K. vardu, atvyko pasiimti automobilio. Šiam asmeniui buvo įteikta sąskaita faktūra, jis pažadėjo sumokėti sąskaitoje nurodytą pinigų sumą ir pasiėmęs automobilį išvyko, tačiau už atliktus darbus neatsiskaitė. Iš esmės tokias pačias aplinkybes G. Č. nurodė ir vėlesnės apklausos metu. Teisiamojo posėdžio metu liudytojas G. C. taip pat negalėjo prisiminti, kas pasiėmė automobilį iš autoserviso, tačiau jo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, leidžia daryti išvadą, kad sutartis ir jos priedai buvo pasirašyti tuomet, kai automobilis buvo suremontuotas ir jį atvažiavo pasiimti asmuo, prisistatęs S. K. vardu. Šis asmuo pasirašė dokumentus, uždėjo įmonės spaudą, jam buvo įteikta sąskaita faktūra. Atvykęs asmuo pažadėjo, kad už atliktus automobilio remonto darbus bus atsiskaityta, tačiau už suteiktas paslaugas taip ir nebuvo atsiskaityta. Taigi tiek G. Č., tiek G. C. parodymai, leidžia daryti išvadą, jog automobilį iš autoserviso pasiėmė tas asmuo, kuris pasirašė sutartį ir kitus dokumentus, juos patvirtino UAB „(duomenys neskelbtini)“ antspaudu. Kaip jau minėta, byloje yra neginčytinai įrodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ antspaudą buvo įgijęs būtent S. K., taip pat jis pasirašė anksčiau nurodytus dokumentus. Taigi darytina išvada, kad S. K. ir buvo tas asmuo, kuris pasiėmė suremontuotą automobilį ir pažadėjo už atliktus darbus atsiskaityti, būtent jam buvo atiduota sąskaita faktūra. Tokią išvadą patvirtina ir anksčiau aptarti liudytojų L. J. bei M. J. parodymai, iš kurių matyti, jog būtent S. K. grąžino automobilį L. J.. G. Č., G. C. ir V. U. parodymai patvirtina, kad už automobilio remonto darbus, kurių bendra vertė buvo 4382 Lt, nebuvo atsiskaityta.

Iš tikrųjų G. Č. ir G. C. ikiteisminio tyrimo metu pirmosiose apklausose nurodė, kad dėl automobilio remonto tarėsi vienas asmuo, šis asmuo sutiko pasirašyti automobilio techninės priežiūros ir remonto paslaugų sutartį (ši sutartis turėjo būti pasirašyta vėliau), nurodė įmonės, kurią atstovauja duomenis. Iš šių liudytojų duotų parodymų, duotų pirmųjų apklausų metu, taip pat galima suprasti, jog dokumentus pasirašė ir automobilį pasiėmė ne tas pats asmuo, kuris tarėsi dėl jo remonto. Vis tik anksčiau aptarti įrodymai patvirtina, jog liudytojai pirmųjų apklausų metu nurodydami, kad automobilį pasiėmė kitas asmuo, o ne tas, kuris tarėsi dėl jo remonto darbų, sąžiningai suklydo. Teismo įsitikinimu, tokios klaidos atsiradimą nulėmė tai, jog nuo liudytojų nurodytų įvykių iki apklausų praėjo nemažas laiko tarpas, jie bendravo su anksčiau nematytais, jiems nepažįstamais asmenimis, akivaizdu, jog pats bendravimas netruko ilgai, jis buvo susijęs su paslaugų suteikimu ir atsiskaitymu už jas, o ne su siekiu įsitikinti asmenų, su kuriais buvo bendrauta, tapatybėmis. Be to, iš paraiškos-sutarties turinio matyti, jog joje kaip klientas yra įrašytas S. K., o kituose dokumentuose, kurie susiję su paslaugų teikimu, yra nurodytas S. K. vardas ir pavardė. Taigi tokie dokumentuose užfiksuoti duomenys taip pat galėjo turėti ir be abejonės turėjo įtakos liudytojų sugebėjimui papasakoti tikrąsias aplinkybes bei jų parodymų teisingumui. Tas pats pasakytina ir apie asmens parodymo atpažinti iš nuotraukų ar vaizdo įrašų kartotekų protokolus, kuriuose užfiksuota, jog G. Č. ir G. C. atpažino M. J. kaip asmenį, kuris pasiėmė automobilį iš autoserviso. Akivaizdu, jog šiuose protokoluose užfiksuoti duomenys patvirtina, kad liudytojams teko susidurti su M. J., t. y. jie šį asmenį buvo matę ir identifikavo jį kaip asmenį, susijusį su nagrinėjamais įvykiais. Tuo pačiu nekyla abejonių, kad atpažindami M. J. kaip asmenį, kuris pasiėmė automobilį iš autoserviso, įvertinus anksčiau aptartų įrodymų visumą, liudytojai sąžiningai suklydo nurodydami jo veiksmus. Čia būtina pabrėžti, kad iš G. Č. pareiškimo turinio, G. Č. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, ir G. C. parodymų, duotų teisiamajame posėdyje bei ikiteisminio tyrimo metu, matyti, jog dėl automobilio remonto į autoservisą pirmą kartą atvažiavo du asmenys. Vienas iš asmenų prisistatė įmonės direktoriumi, o kitas įmonės darbuotoju. Klausimai dėl automobilio remonto buvo derinami su tuo asmeniu, kuris nurodė, jog yra įmonės darbuotojas. Tiek G. Č., tiek G. C. asmens parodymo atpažinti iš nuotraukų ar vaizdo įrašų kartotekų metu atpažino S. K. kaip asmenį, kuris derino automobilio remonto klausimus. Tokie liudytojų G. Č. ir G. C. parodymai iš esmės sutampa ir su liudytojų M. J. bei L. J. parodymais, iš kurių taip pat matyti, jog būtent S. K. derino klausimus, susijusius su automobilio remontu. Apibendrinant visa, kas buvo aptarta anksčiau, teismas liudytojų G. Č. ir G. C. parodymais remiasi tik tiek, kiek jie sutampa su kitais byloje esančiais ir anksčiau aptartais įrodymais, taip pat tais liudytojų parodymais, kurie iš esmės yra nuoseklūs.

Teismas konstatuoja, jog byloje yra neginčytinai įrodyta, kad S. K. 2012 m. rugpjūčio 21 d., tiksliau nenustatytu laiku, UAB „(duomenys neskelbtini)“ tarnybinėse patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), siekdamas apgaule išvengti turtinės prievolės, neturėdamas teisinio pagrindo, panaudojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ antspaudą, suklastojo kaltinime nurodytus dokumentus, juos pasirašė bei patvirtino UAB „(duomenys neskelbtini)“ antspaudu, už atliktus automobilio remonto darbus nesumokėjo, tokiu būdu apgaule išvengė turtinės prievolės. Taigi įvertinus visą, kas buvo aptarta, konstatuotina, jog S. K. padarė nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, 302 straipsnio 1 dalyje. Kaltinamojo nusikalstami veiksmai buvo kvalifikuoti tinkamai. Šiuo atveju vertinti susiklosčiusių teisinių santykių kaip civilinių nėra jokio pagrindo.

Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad nagrinėjamoje byloje nėra reikšmingos S. K. asmens dokumento dingimo bei atsiradimo aplinkybės, kadangi baudžiamojoje byloje S. K. nėra kaltinamas tuo, jog atliko kokius nors veiksmus su S. K. asmens tapatybę patvirtinančiu dokumentu (pavyzdžiui, jį įgijęs, panaudojęs ar pan.). Kokiu būdu ir iš ko buvo gauta informacija apie S. K., neturi reikšmės kaltinamojo veiksmų vertinimui. Manytina, kad S. K. iš tikrųjų turi žinoti, iš kur jis gavo duomenis apie S. K., tačiau, kaip jau minėta, šios aplinkybės teismui nėra svarbios, kadangi jos, įvertinus anksčiau aptartų įrodymų visumą, neturi reikšmės bylai teisingai išspręsti.

Bausmių skyrimas ir kiti klausimai

Teismas nenustatė S. K. atsakomybę lengvinančių ar jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių.

Skirdamas S. K. bausmes, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė šešias nusikalstamas veikas, iš kurių keturios priskiriamos nesunkių nusikaltimų kategorijai, o dvi apysunkių nusikaltimų kategorijai, į nusikalstamomis veikomis padarytą turtinę žalą. Taip pat teismas atsižvelgia į tai, kad nusikalstamų veikų padarymo metu S. K. nebuvo teistas, tačiau šiuo metu jam yra priimti penki apkaltinamieji nuosprendžiai, kuriais jis buvo nuteistas ir už panašaus pobūdžio nusikalstamų veikų padarymą. Pažymėtina, jog Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 22 d. nuosprendžiu S. K. buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau kaltinamasis buvo pasiųstas atlikti bausmės, kadangi nevykdė jam nustatytų pareigų. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog S. K. dirba, tačiau įvertinus tai, kad bylos nagrinėjimo metu jis buvo pasislėpęs nuo teismo, darytina išvada, kad realių darbinių funkcijų įmonėse, kuriuose buvo įsidarbinęs, jis nevykdė. S. K. yra gydytas VĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje, Vilniaus priklausomybės ligų centre į narkologinę įskaitą neįrašytas. Aptartų aplinkybių visuma leidžia konstatuoti, jog S. K. už padarytas nusikalstamas veikas yra skirtinos griežčiausios atitinkamų normų sankcijose numatytos bausmės, t. y. laisvės atėmimo bausmės. S. K. skiriamų bausmių dydžiai nustatytini neviršijantys atitinkamų normų sankcijose numatytų bausmių vidurkių.

Paskirtosios bausmės S. K. bendrintinos, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 5 dalies 1 ir 2 punkto, 4 dalies ir 9 dalies nuostatomis, tarpusavyje bei su Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 22 d. ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 25 d. nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis. Pažymėtina, jog, kur yra ideali nusikalstamų veikų sutaptis, bausmės bendrintinos apėmimo būdu, tuomet bausmės bendrintinos dalinio bausmių sudėjimo būdu. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 22 d. nuosprendžiu paskirta bausmė bausmių apėmimo būdu bendrintina su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 25 d. nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis ir dalinio bausmių sudėjimo būdu su šiuo nuosprendžiu paskirta subendrinta bausme.

Į S. K. skiriamos bausmės laiką įskaitytinos bausmės, atliktos pagal ankstesnius apkaltinamuosius nuosprendžius, taip pat laikinajame sulaikyme, suėmime ir stacionarioje ekspertizės įstaigoje išbūtas laikas. S. K. įskaitytina visa bausmė, atlikta pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 25 d. nuosprendį (į bausmės laiką įeina ir laikas, kuris buvo minėtų nuosprendžiu įskaitytas į bausmės laiką), o pagal Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 22 d. nuosprendį yra įskaitytina tokia bausmės dalis, kuri bus atlikta iki šio nuosprendžio vykdymo.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškė 1291,11 Eur dydžio civilinį ieškinį dėl nusikalstamais veiksmais padarytos turtinės žalos atlyginimo. Anksčiau aptarti įrodymai (liudytojų parodymai, dokumentuose užfiksuoti duomenys) patvirtina, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl S. K. nusikalstamų veiksmų patyrė 4382 Lt, kas atitinka 1291,11 Eur, dydžio turtinę žalą. Taigi UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš S. K. priteistini 1291,11 Eur nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti S. K. paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Bylos nagrinėjimo teisme metu kaltinamajam teisinę pagalbą teikė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinktas advokatas. Baudžiamojoje byloje gynėjo dalyvavimas buvo būtinas, todėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš kaltinamojo būtų nesuderinamas su jo teise į gynybą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301-305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

S. K., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu:

padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 1 dalyje (veika, susijusi su UAB „(duomenys neskelbtini)“), ir paskirti jam laisvės atėmimą vieneriems metams;

padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 1 dalyje (veika, susijusi su UAB „(duomenys neskelbtini)“), ir paskirti jam laisvės atėmimą šešiems mėnesiams;

padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 302 straipsnio 1 dalyje (veika, susijusi su UAB „(duomenys neskelbtini)“ anspaudu), ir paskirti jam laisvės atėmimą vieneriems metams ir trims mėnesiams;

padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 1 dalyje (veika, susijusi su UAB „(duomenys neskelbtini)“), ir paskirti jam laisvės atėmimą vieneriems metams;

padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 1 dalyje (veika, susijusi su UAB „(duomenys neskelbtini)“), ir paskirti jam laisvės atėmimą penkiems mėnesiams;

padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 302 straipsnio 1 dalyje (UAB „(duomenys neskelbtini)“ anspaudo panaudojimas), ir paskirti jam laisvės atėmimą vieneriems metams ir trims mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 5 dalies 1 ir 2 punktais, 4 dalimi, 9 dalimi, S. K. paskirtas bausmes subendrinti apėmimo ir dalinio bausmių sudėjimo būdu, subendrintą bausmę, taikant bausmių apėmimą ir dalinį bausmių sudėjimą, subendrinti su Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 22 d. ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 25 d. nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis ir galutinę bausmę S. K. paskirti laisvės atėmimą šešeriems metams, bausmę atliekant pataisos namuose, su 20 MGL (753 Eur) bauda.

Į paskirtos bausmės laiką įskaityti visą atliktą bausmės laiką pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 25 d. nuosprendį, bausmės laiką, atliktą pagal Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 22 d. nuosprendį, laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2017 m. birželio 16 d. iki 2017 m. rugsėjo 16 d. ir stacionarioje ekspertizės įstaigoje išbūtą laiką nuo 2014 m. rugsėjo 24 d. iki 2014 m. spalio 24 d.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinį ieškinį tenkinti ir iš S. K. UAB „(duomenys neskelbtini)“ priteisti 1291,11 Eur turtinei žalai atlyginti.

Įsiteisėjus nuosprendžiui kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti S. K. panaikinti.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ vienintelio akcininko sprendimą Nr. 12/08/27-2, UAB „(duomenys neskelbtini)“ vienintelio akcininko sprendimą Nr. 12/08/26-1, priėmimo-perdavimo aktą, akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, sutartį dėl automobilių techninės priežiūros ir remonto paslaugų su priedais, perduotus teismui su baudžiamąja byla, palikti saugoti kartu su byla.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Ugnius Trumpulis