Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Teisiamojo posėdžio metu J. K. parodė, jog ji dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavimų vadove. Į įmonę kaip kitos įmonės vadovas kreipėsi asmuo, kuris norėjo sudaryti autoserviso paslaugų sutartį. Jis įsigijo padangas, tačiau kokias padangas įsigijo, liudytoja nurodyti negalėjo, paaiškino, jog šią aplinkybę nurodė ikiteisminio tyrimo metu, tuo metu davė teisingus parodymus. Matė, kai buvo atvažiuota pasiimti padangų, tuo metu su asmeniu nebendravo. Asmuo pasirašė sąskaitą faktūrą, už padangas nesumokėjo, vėliau dingo. Iš pradžių buvo bandoma šiam asmeniui skambinti, jis kažkiek laiko atsiliepdavo, vėliau telefonas buvo išjungtas. Vėliau buvo parašytas pareiškimas policijai ir paaiškėjo, kad asmuo pasirašė ne savo vardu. Įvykis galėjo vykti 2012 metais, kiek pamena, buvo ruduo. Padangas įsigijęs asmuo prisistatė įmonės vadovu. Buvo pasirašyta sutartis, ją pasirašė arba ji pati, arba įmonės vadovas, neatsimena. Su klientu tiesiogiai bendravo vieną kartą, ar bendravo daugiau, neatsimena. Liudytoja teigė, jog ji nematė, kokiu automobiliu asmuo atvažiavo pasiimti padangų, galimai buvo minivenas, didesnis automobilis. Pasirašant sutartį, asmuo dokumentų nepateikė, jo duomenys buvo surašyti iš jo paties žodžių. Tuo metu asmuo įtarimų nesukėlė. Kai nebuvo gautas apmokėjimas, skambino kaltinamajam, pradžioje vyko kažkoks atidėliojimas, vėliau telefonas buvo išjungtas. Asmuo telefonu susisiekė su ja, susitarė susitikti. Kokius jis pateikė dokumentus, liudytoja negalėjo nurodyti, tačiau tvirtino, jog kažką turėjo pateikti. Vėliau asmuo telefonu arba elektroniniu paštu kreipėsi dėl padangų. Jis išsirinko konkrečias padangas, ji paskaičiavo, kiek kainuotų. Asmuo atvyko pasiimti padangų į servisą. Liudytoja teigė, jog sąskaitas išrašinėjo ji ir kitas įmonės darbuotojas, kas tiksliai, nepamena. Liudytoja neprisiminė, kodėl sąskaitoje ir sutartyje nurodytos skirtingos įmonės. Po to įmonėje dar dirbo apie 2-3 mėnesius. Skolininką bandė surasti pagal sutartį. Ji buvo kviečiama į apklausą, į ją vyko kartu su kolega. Liudytoja paaiškino, kad jai buvo duota daug įvairių nuotraukų, tuo metu su kolega buvo viename kabinete, tačiau nuotraukas vartė atskirai. Vartydama nuotraukas ji pati atpažino vieną asmenį. J. K. paaiškino, jog ji neatsimena, tačiau tikriausiai nematė, kokį asmenį atpažino jos kolega. Įmonėje nebuvo aprašo ar tvarkos dėl sutarčių sudarymo. Iki to laiko ji buvo sudariusi keletą sutarčių, kiek tiksliai, neatsimena. Dažniausiai klientai savo duomenis atsiųsdavo elektroniniu paštu, duomenis pasitikrindavo tinklapyje rekvizitai.lt. Šiuo konkrečiu atveju netikrino duomenų, pasitikėjo, kadangi asmuo atsivežė antspaudą. Jai dirbant UAB „(duomenys neskelbtini)“ UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl kitų sutarčių sudarymo nesikreipė. Iki kreipimosi į policiją tikrino įmonės duomenis, tikrino įmones tiek su raide „k“, tiek su raide „c“ pavadinime. Su viena raide išvis nerado bendrovės, su kita rado. Kurią įmonę rado, neprisiminė. Įmonę tikrino pagal sutartyje nurodytus duomenis.

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas V. R. parodė, jog jis dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, buvo paskambinta iš vienos įmonės ir pasiūlyta bendradarbiauti. Vadybininkei buvo nurodyta suruošti sutartį. Įmonė atvežė remontuoti automobilį. Atvažiavęs asmuo atsiskaitė už paslaugas grynaisiais pinigais. Įmonė buvo įvertinta kaip patikima, nes buvo antspaudas, todėl buvo pasirašyta sutartis. Įmonei jos pageidavimu buvo užsakytos padangos. Padangas pasiėmė asmuo vardu „S.“, jis pasirašė ir išvažiavo. Kitą dieną jis skambino, sakė, kad sumokės už padangas. Po to šio asmens telefonas buvo išjungtas. Su minėtu asmeniu bendravimas vyko per vadybininkę J. K.. Liudytojas nurodė, jog tiesiogiai su minėtu asmeniu nebendravo. Sutartis buvo pasirašyta su UAB „(duomenys neskelbtini)“. Asmenį, paėmusį padangas, matė labai trumpai, su juo nebendravo. Matė, kaip šis asmuo pasirašė sutartį. Sutartis buvo sudaryta apskritai dėl paslaugų teikimo, į paslaugų teikimą įeina ir automobilio detalės.

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja A. J. parodė, kad įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ ji pradėjo dirbti nuo jos įkūrimo, ji buvo šios įmonės vadovė. Ji su V. Ž. buvo įmonės akcininkės. Jai atrodo, kad įmonėje ji turėjo penkiasdešimt procentų akcijų. Įmonė veiklą vykdė Ukmergės g., prekiavo ekologiška kosmetika. Įmonėje iš esmės dirbo tik ji su V. Ž., jos turėjo keletą pagalbininkių, tačiau šios dirbo trumpai. Trumpalaikiai darbuotojai buvo registruoti SODRA. Ji išėjo vaiko priežiūros atostogų 2011 metų gegužės ar birželio mėnesį. Atostogos truko beveik dvejus metus. Grįžusi iš atostogų, pradėjo dirbti kitoje įmonėje. Kai ji išėjo minėtų atostogų, įmonėje dokumentai buvo sutvarkyti tinkamai. Ji greičiausiai tvarkė ir teikė finansinės atskaitomybės dokumentus juridinių asmenų registrui. Buhalterinę apskaitą tvarkė kita įmonė. Kai ji buvo įmonės vadovė, įmonė gaudavo pajamų. Ar įmonė turėjo automobilių, liudytoja nurodyti negalėjo, ji pati jokiais automobiliais nesinaudojo. Prekės buvo išvežiojamos asmeniniais automobiliais. Jokių sutarčių su autoservisais nebuvo sudariusi. Tuo metu, kai ji išėjo vaiko priežiūros atostogų, įmonės vadove tapo V. Ž.. Liudytoja neprisiminė, kaip buvo įformintas V. Ž. paskyrimas vadove. Jos visko teisingai ir tvarkingai Registrų centre nepadarė. Oficialaus dokumentų perdavimo nebuvo. Pagal SODRA duomenis po jos išėjimo į vaiko priežiūros atostogas įmonės darbuotoja buvo V. Ž.. Liudytoja negalėjo atsakyti, ar V. Ž. dirbo 2012 metų rugpjūčio mėnesį. Įgaliojimai kitiems, ne įmonėje dirbusiems asmenims nebuvo duoti. A. J. nurodė, jog 2012 metais įmonė turėjo skolų tiekėjams, tačiau, kokio dydžio buvo skolos, ji neatsimena. Vienu metu buvo nuspręsta įmonės veiklos netęsti, kadangi įmonės veikla nebuvo pelninga. Būdama vaiko priežiūros atostogose, ji jokių sprendimų įmonėje nepriiminėjo. Ji žinojo apie įmonės akcijų pardavimą, tačiau asmens, kuriam įmonė buvo parduota, ji nežinojo ir jo nematė. Ji S. K. ir S. U. nepažįsta. Pagal dokumentus žino, jog įmonė galimai buvo parduota S. K.. Ji su V. Ž. tarėsi, kad parduos įmonę, tačiau įmonės pardavime ji nedalyvavo. Jai neteko matyti to asmens, kuriam buvo parduota įmonė. Jos akcijos buvo parduotos. Galimai tuo metu, kai akcijos buvo parduotos, ji jau nebebuvo įmonės akcininkė.

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja V. Ž. parodė, kad ji kartu su A. J. 2009 metais įsteigė UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri veiklą vykdė Ukmergės g., ši įmonė vertėsi ekologiškos kosmetikos prekyba, dirbo su kosmetikos tinklais. Įmonėje dirbo ji ir A. J.. Jos abi buvo įmonės akcininkės, turėjo po penkiasdešimt procentų akcijų. Vėliau ji valdė šimtą procentų akcijų. Ji nepamena datos, kada A. J. perdavė jai akcijas. Ji automobilio neturėjo. Vienu metu važinėjo automobiliu, tačiau nežino, ar jis buvo A. J. ar įmonės. Važinėjo su automobiliu „Opel“. Automobilio remonto paslaugos įmonės vardu nebuvo užsakytos. Liudytoja nežinojo, ar įmonė turėjo teisinių santykių su UAB „(duomenys neskelbtini)“. Vienu metu porą mėnesių įmonėje dirbo dizainerė. Be dizainerės tikriausiai įmonėje daugiau darbuotojų nebuvo. Įmonėje dirbo tik moterys. Buvo įmonė, kuri tvarkė buhalterinę apskaitą. Liudytoja teigė, jog tuo atveju, jeigu buvo pinigų perdavimas, kasos orderį ji pasirašydavo ir jį po to siųsdavo į buhalteriją. Trumpalaikių darbuotojų 2012 metais įmonėje nebuvo. Registrų centrui galimai pateikinėjo finansinę atskaitomybę už 2010 metus, už 2011 metus ji nieko netvirtino. Įmonė nebuvo skolinga daugiau nei 10000 Lt. Liudytoja aiškino, kad A. J. perdavė jai akcijas, buvo akcijų pirkimo-pardavimo sutartis, tačiau pinigų ji nemokėjo, pati akcijų įsigijimo neregistravo. Kada įgijo visas akcijas, nepamena. A. J. išėjo į vaiko priežiūros atostogas, ji nieko nedirbo, todėl paprašė, kad perduotų akcijas jai. Liudytojai atrodė, kad buvo parašytas įsakymas, jog A. J. skiria ją laikinai einančia vadovės pareigas. Kai ji tapo įmonės vadove, šie pakeitimai nebuvo registruoti Registrų centre, ji negalvojo, kad tokius pakeitimus reikia registruoti. Kai tapo vadove, dokumentų perdavimas jai nebuvo įforminamas. Ji buvo įmonės vadove, kai A. J. išėjo atostogų. A. J. dirbo įmonėje iki tol, kol išėjo vaiko priežiūros atostogų. V. Ž. teigė, jog gali būti, kad ji 2011 metais tapo įmonės vadove. A. J. oficialių grįžimų į įmonę nebuvo, kai reikėdavo, A. J. jai tik patardavo. Įmonę buvo nuspręsta parduoti, kadangi vykdoma veikla nesisekė. Įmonė buvo parduota 2012 metų rugpjūčio mėnesį. Dėl įmonės pardavimo greičiausiai buvo patalpintas skelbimas internete. Tikriausiai buvo nurodytas įmonės telefonas. Atsirado žmogus, kuris prisistatė S. K.. Dėl įmonės pirkimo kreipėsi tik jis. Kokiu telefonu skambino pirkėjas, pasakyti negali. Su pirkėju buvo bendraujama elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini). Jis pasakė, kad nori pirkti įmonę, pateikė savo duomenis. Liudytoja nurodė, jog buvo susitikusi su pirkėju. Pirmą kartą buvo susitikę šiaip pakalbėti, buvo paruošę pirkimo-pardavimo sutartis pažiūrėti. Jai atrodo, kad duomenis į sutartis pildė A. J.. Kitą kartą susitikus jau perdavė visus dokumentus, antspaudą, įmonės registracijos pažymėjimą, įmonės įstatus, visą informaciją apie buhalteriją. Tada pasirašė pirkimo-pardavimo sutartį. Liudytoja negalėjo atsiminti, kiek truko sutarties derinimas, gal vieną ar dvi savaites. Sutartį pasirašė ji ir S. K.. Susisiekęs telefonu ir susitikęs su ja buvo tas pats asmuo, nes buvo toks pats balsas, taip pat tas asmuo žinojo apie tai, ką jie kalbėjo telefonu. Ji pirkėjo asmens tapatybės netikrino, asmens dokumentų neprašė, nes asmuo nesukėlė įtarimų. Pirkėjas buvo žydrų akių, stambesnio kūno sudėjimo, trumpų plaukų. Liudytoja nurodė, kad pirkėjas yra posėdžių salėje ir parodė į kaltinamąjį, paaiškino, kad jai nekyla abejonių, jog tai tas pats žmogus. Buvo du susitikimai, kurie truko maždaug po pusvalandį. Rugpjūčio pabaigoje jie pasirašė akcijų pirkimo-pardavimo sutartį. Pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų fiziškai neperdavė. Tie dokumentai liko buhalterijoje. Ji nesidomėjo, kur yra dokumentai, kuriuos tvarkė buhalterinės apskaitos įmonė. Pirkėjas nereikalavo papildomai perduoti kokių nors dokumentų. Po įmonės pardavimo ji pranešė A. J., kad pardavė įmonę. Mano, kad akcijų pirkimo-pardavimo sutartyje buvo nurodyta akcijų kaina. Sutartį pasirašė, tačiau pinigų negavo. Įmonė vertės neturėjo, paprasčiausiai norėjo užbaigti tą veiklą. Kasos likutis buvo galimai nulinis. Įmonės pardavimo metu galimai buvo likusių kosmetikos prekių, tas turtas nebuvo perduotas pirkėjui, prekių likučiai liko joms. Niekam kitam nebuvo suteikti įgaliojimai veikti įmonės vardu.

Teisiamojo posėdžio metu R. D. parodė, jog neatsimena, kaip buvo daromi atpažinimai byloje. Atpažinimo metu darytoje nuotraukoje užfiksuotas asmuo nėra jo kolega. G. Č. savarankiškai atpažino asmenį. Niekas daugiau apžiūroje nedalyvavo. Veiksmai fotografuojami policijos įstaigos fotoaparatu. Liudytojas negalėjo nurodyti, ar fotoaparatas rodo tikslų laiką ir datą. Laikas užfiksuotas nuotraukose gali būti netikslus, kadangi jis galėjo būti nesuderintas. Atlikus procesinį veiksmą, protokolas rašomas tą pačią dieną. Atpažįstantysis nurodo numerį, o ne asmens vardą ar pavardę.

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja I. S. parodė, jog ji 2012 metais dirbo buhaltere. Ji nurodė, kad tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nelabai sekėsi verslas. Su šia įmone galimai dirbo dvejus ar trejus metus. Įmonės akcininkė turbūt buvo A. J., įmonėje dirbo dar viena moteris. UAB „(duomenys neskelbtini)“ liko liudytojai skolingos už suteiktas paslaugas. I. S. aiškino, jog žino, kad įmonė buvo parduota. Įmonės pirkėjas buvo pas ją atėjęs. Jis gražiai kalbėjo, dėstė savo planus. Jis kalbėjo apie kosmetikos veiklą. Po to viskas nutilo. Liudytoja nebuvo informuota apie sandorį prieš jo sudarymą. A. J. ar kita darbuotoja nesikreipė į ją dėl dokumentų apyrašo sudarymo. Galimai 2015 metais į liudytoją kreipėsi V. Ž. dėl buhalterinių dokumentų perdavimo. Įmonės pirkėjas buvo tamsus, vidutinio ūgio, pilnesnio kūno sudėjimo. Liudytoja negalėjo nurodyti, ar įmonės pirkėjas jos apklausos metu buvo posėdžių salėje. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo skolinga tiekėjams.

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas G. Č. parodė, jog į įmonę atvyko S. K. prisistatė įmonės vadovu, pasakė, kad yra įsikūręs kaimynystėje ir nori pataisyti automobilį. S. K. sakė, kad sudarys automobilio remonto sutartį ir atsiskaitys. Buvo atliekamas automobilio remontas. Vėliau atvyko dar vienas asmuo apžiūrėti, kaip vyksta to automobilio remonto darbai. Kai buvo atlikti remonto darbai, atvažiavo tas pats asmuo, pasiėmė automobilį ir išvažiavo neatsiskaitęs. Po to buvo bandoma su minėtu asmeniu susisiekti, bet nepavyko. S. K. prisistatė UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovu. Kai jis atvyko pasiimti automobilio, buvo pasirašyta sutartis. S. K. turėjo įmonės antspaudą. Įmonėje buvo taisytas automobilis Mercedes Benz. Kitas asmuo buvo atėjęs pasiteirauti, kaip vyksta remonto darbai. Šis asmuo teigė, jog yra automobilio naudotojas. Automobilį pasiėmė S. K.. Buvo užsakytos automobilio kėbulo remonto paslaugos. S. K. pasirodė patikimas žmogus, todėl sutartis buvo pasirašyta dar jam nesumokėjus už darbus. S. K. automobilį atvarė vienas. Kitas žmogus atėjo kitą dieną, jis apžiūrėjo automobilį, paklausė, kodėl nevyksta remonto darbai. Automobilį atsiėmė S. K., jis žadėjo tą pačią dieną atsiskaityti. Liudytojas negalėjo nurodyti, iš kur sužinojo apie S. K.. S. K. pristatė įmonės vadovu, sakė, jog automobilio remontas bus atliekamas įmonės vardu. Liudytojas negalėjo nurodyti, kaip sutartyje atsirado įrašas, jog S. K. yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas. Sutartis buvo pasirašyta, kai buvo paimtas automobilis. Antras asmuo buvo, tačiau liudytojui jis neprisistatė. Parašus ant dokumentų dėjo kaltinamasis. Buvo surašyti du sutarties egzemplioriai. Kolega pateikė duomenis buhalterei.

Taip pat teisiamojo posėdžio metu liudytojas G. Č. parodė, jog į autoservisą atvyko asmuo, kuris prašė atlikti automobilio remonto darbus. Pamena, kad asmuo sakė, jog įsikūrė kaimynystėje, parodė šalia esantį pastatą, šnekėjo, kad gal norės nuomotis parką ir pan. Tą pačią dieną ar kitą dieną asmuo atvyko su automobiliu Mercedes Benz ir parodė, kas yra automobiliui. Su asmeniu sutarė atlikti automobilio remonto darbus. Automobilis buvo paliktas autoservise. Vieną dieną asmuo buvo atėjęs vienas. Automobilis buvo priimtas ir asmuo išvyko. Jei neklysta, kitą dieną atvyko du asmenys ir antras asmuo prisistatė įmonės direktoriumi. Jis pasakė, kad reikia greičiau sutvarkyti automobilį. Šį vyrą matė tik tą kartą. Automobilis buvo suremontuotas. Automobilio pasiimti atvyko kaltinamasis, antro asmens nebuvo. Kaltinamasis pasiėmė automobilį, sąskaitą faktūrą, pažadėjo sumokėti. Po kelių dienų kliento telefonas jau neveikė. Tuomet suprato, kad buvo apgauti. Liudytojas patvirtino, jog sąskaitą faktūrą pasirašė jis. Kažkaip praleido, kad klientas pasirašė tik sutartį. Tuo pačiu momentu ir sąskaitą faktūrą, ir sutartį pasirašinėjo. Gal vadybininkas paėmė sutartį su sąskaita faktūra ir nepažiūrėjo, kad sąskaita faktūra nepasirašyta. Sutartį pasirašė S. K., pasiimdamas automobilį. Jis paėmė ir sutartį, ir sąskaitą faktūrą. Su kaltinamuoju teko bendrauti. Liudytojas teigė, jog jis neprisimena, ar kaltinamasis prisistatė. Greičiausiai prisistatė ir net davė asmens dokumentą. Įmonei yra aktualūs asmens duomenys, todėl buvo prašoma asmens dokumento ar darbuotojo pažymėjimo. Asmens duomenų įmonėje nefiksavo, turėjo tik užsakymą, kliento vardą ir pavardę, pagal tai ir vykdė darbus. Su V. U. įmone pradėjo bendradarbiauti 2010 metais. Sutarties ruošinį ruošė V. U.. Jos buvo paprašyta pateikti sutarties blanką. Liudytojas teigė, jog ankstesnės buhalterės siųstos sutarties blanką yra naudojęs ir anksčiau, tačiau tai buvo kitoks blankas. V. U. padarė naują blanką. G. Č. nurodė, jog sutartį užpildė jis arba vadybininkas. Buhalterės prašė sutarties konkrečiam atvejui, nes anksčiau buvo paprasta ir primityvi sutartis. Sutarties blanką turėjo gauti po pirmo bendravimo su klientu. Kai buvo priimtas automobilis, buhalterės buvo paprašyta, kad ji paruoštų sutarties blanką. Sutartis buvo pasirašyta tuo metu, kai klientas apsilankė pirmą kartą. Sutartis galėjo būti pasirašyta ir tuomet, kai klientas atvyko antrą kartą, arba jam atsiimant automobilį. Liudytojas nurodė, jog pirmą kartą atvyko vienas asmuo, jis nurodė, kokius konkrečiai darbus reikia atlikti. Asmuo paliko UAB „(duomenys neskelbtini)“ rekvizitus. Asmuo nurodė asmens duomenis, kam ta įmonė priklausė ir prisistatė kaip jos darbuotojas. Automobilį pasiėmė vienas asmuo. Kai buvo atvarytas automobilis, buvo laukiama eilės į dažyklą, todėl automobilis stovėjo kieme. Atvyko antras asmuo, prisistatė įmonės direktoriumi, paprašė greičiau sutvarkyti automobilį. S. K. buvo darbuotojas, tas kitas asmuo buvo direktorius. Antras asmuo dokumentų nepasirašinėjo. Ką atlikti automobiliui, nurodė tik pirmas asmuo. Sąskaita faktūra buvo išrašyta iš karto, kai buvo grąžintas automobilis. Automobilį pasiėmęs asmuo pažadėjo, kad grįš į įmonę ir padarys pavedimą tą pačią ar kitą dieną. Pavedimas nebuvo padarytas. Į policiją buvo kreiptasi gal po pusantro mėnesio. Buvo bandoma skambinti į bendrovę. Internete rado įmonės rekvizitus, ji buvo veikianti, registruota Kaune. Pasiskambinus į įmonę, buvo paaiškinta, kad įmonė parduota. Pareiškimą policijai padėjo parašyti vieno kliento darbuotojas. Pareiškimas buvo surašytas iš liudytojo žodžių. Kiek pamena, S. K. paliko ir paėmė automobilį. Buvo du asmenys atvykę dėl to automobilio. Kaltinamasis prisistatė kaip įmonės darbuotojas, kaimynas, o kitas asmuo prisistatė direktoriumi. S. K. pasirašė sutartį ir pažadėjo sumokėti. G. Č. teigė, kad jis nepamena, ar atvykus su automobiliu buvo prisistatyta S. K. vardu. Grynais pinigais nebuvo atsiskaityta. Visais atvejais, kai įmonėje yra atsiskaitoma grynaisiais pinigais, išrašomas orderis. Teisingiausius parodymus davė apklausos, vykusios 2013 metais, metu.

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas G. C. nurodė, jog jis prisimena, kad priėmė automobilį į servisą ir užpildė paraišką. Kiek prisimena, tai buvo raudonas Mercedes Benz automobilis. Kas pristatė automobilį į servisą, liudytojas neprisiminė. Šį asmenį jis yra atpažinęs, kai davė parodymus. Liudytojas teigė, jog prisimena, kad priėmė automobilį, kadangi jis buvo remontuojamas. Buvo išrašyta sąskaita faktūra, tačiau pinigai nebuvo sumokėti. Liudytojas tiksliai negalėjo nurodyti, ar kaltinamasis atvyko pasiimti automobilio, galimai automobilį pasiėmė kitas iš dviejų žmonių. Automobilį pristatė du asmenys, o jis užpildė paraišką. Automobilio priėmimas nebuvo išskirtinė aplinkybė. Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, liudytojas patvirtino, jog davė tokius parodymus. Ikiteisminio tyrimo metu jis atpažino asmenį, kuris atvyko kartu su kaltinamuoju. Remonto darbus derino telefonu, kuris buvo užrašytas paraiškoje. Kieno tai telefonas, nežino. Atvykę vyriškiai pasakė, kad nori atlikti konkrečius remonto darbus. Liudytojas surašė konkrečius darbus, kontaktinius duomenis. Kiek prisimena, viską derino vienas asmuo. Galimai antros apklausos metu davė tikslesnius parodymus. Pirmos apklausos metu galimai buvo netinkamai suprastas. Neatsimena, ar skaitė pirmos apklausos protokolą. Antros apklausos metu parodymus patikslino. Po įvykio su niekuo kitu dėl įvykio nebendravo. Liudytojas nurodė, jog neatsimena, kas pasirašė sutartį, kas atsiėmė automobilį. Sutartis įprastai rengdavo buhalterė. Neatsimena, ar dalyvavo pasirašant sutartį. Kai vyko automobilio perdavimas, buvo išrašyta sąskaita faktūra, buvo įteikta klientui, kuris atsiėmė automobilį, šis turėjo pasirašyti sąskaitoje. G. C. neprisiminė, ar dalyvavo rengiant pareiškimą policijai, tačiau atsimena, jog į policiją vyko su įmonės direktoriumi. Automobiliai į servisą buvo priimami tokia tvarka: visų pirma užrašomi kliento duomenys ir telefono numeris, tuomet užrašomi automobilio duomenys. Automobilio registravimo dokumentų pateikti neprašydavo. Dalį darbų suderino vietoje, o kitus derino telefonu. Liudytojas pildė tik paraišką. Sąskaitoje faktūroje atsispindi visi darbai. Klientas pasirašo, kad sutinka su atliktais darbais, apmoka pagal paraišką. Ne visiems klientams reikia sąskaitos faktūros. Sąskaita būdavo išrašoma, jeigu jos reikėdavo klientui, jei jos nereikėdavo, priimdavo apmokėjimą pagal pinigų priėmimo orderį be sąskaitos. Šiuo atveju grynais pinigais nebuvo atsiskaityta, buvo išrašyta sąskaita. Liudytojas teigė, jog jis sąskaitos neišrašė, kas ją išrašė, negalėjo pasakyti.

Teisiamojo posėdžio metu A. Č. parodė, jog 2012 metais pardavinėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Įmonę pageidavo įsigyti S. K., su kuriuo susirašė, tuomet perdavė jam įmonės dokumentus. Liudytojas teigė, jog jis buvo vienintelis UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas. Skelbimą dėl įmonės pardavimo įdėjo į skelbiu.lt. Asmuo paskambino, susitarė susitikti. Su S. K. pasirašė akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, kurią parengė buhalterė. S. K. pateikė vairuotojo pažymėjimą. Pagal šį dokumentą buvo sutikrinta, ar tai tas pats žmogus. Įmonę pardavė už 1800 Lt. Įmonėje buvo skola, todėl su S. K. buvo sutarta, kad jis priima ir skolą. Liudytojas nurodė, jog kaltinamasis galimai yra tas asmuo, kuris pirko įmonę. S. K. buvo perduotas vienas antspaudas.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas Ž. P. parodė, kad jis dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininku. J. K. 2012 metų lapkričio mėnesį informavo, kad 2012 m. lapkričio 5 d. buvo pasirašyta sutartis tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl automobilio remonto paslaugų teikimo ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas S. U. užsakė automobilio padangas. Liudytojas su minėtu asmeniu telefonu, kurio numeris yra (duomenys neskelbtini), susisiekė, kad išsiaiškintų, kokių padangų reikia. Nurodytos padangos buvo užsakytos. S. U. 2012 m. lapkričio 14 d. atvyko į UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiimti padangų. Darbo kabinete tuo metu buvo jis ir pardavimų vadovė J. K.. Atvykęs asmuo pirmiausia pasisveikino su pardavimų vadove, todėl jis suprato, kad tai S. U.. Liudytojas nurodė, kad 2012 m. lapkričio 14 d., apie 18-19 val., pirkėjui buvo atiduotos užsakytos padangos, kurių bendra vertė 6396,66 Lt. Prieš tai buvo pasirašyta PVM sąskaita faktūra. Liudytojas teigė, kad pirkėjui padėjo pakrauti padangas į šviesiai pilkos spalvos automobilį Citroen C5. Asmens dokumentų netikrino. UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose yra įrengtos filmavimo kameros, tačiau nurodytos dienos įrašas neišsaugotas, nes įrašai saugomi penkias dienas. S. U. požymiai – stambus kūno sudėjimas, ūgis apie 190 cm, apvalus veidas, šviesūs plaukai, solidžiai apsirengęs – kostiumas ir paltas, 28-35 m. amžiaus. Bendraujant su S. U. nieko įtartino nepastebėjo, tik vėliau sužinojo, kad pinigai už padangas nebuvo pervesti į įmonės sąskaitą. (t. 1, b. 1. 76-78)

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja J. K. parodė, kad ji dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavimų vadove. UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklauso „(duomenys neskelbtini)“ servisas, kuriame atliekami automobilių serviso darbai. Į UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2012 metų lapkričio mėnesį kreipėsi UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas S. U., prisistatęs laikinai einančiu įmonės direktoriaus pareigas. Jis domėjosi automobilio remonto darbais. Minėtas asmuo 2012 m. lapkričio 5 d. atvyko į UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), kur tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo sudaryta paslaugų (automobilio remonto) sutartis Nr. 026. Kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas sutartį pasirašė asmuo, prisistatęs S. U.. Pasirašant sutartį minėto asmens dokumentų nematė, duomenys buvo įrašyti iš asmens žodžių. Asmens dokumento ji netikrino, nes pamatė, kad atstovas turi atstovaujamos įmonės antspaudą. Po kelių dienų įmonė S. U. prašymu užsakė automobilių padangas. S. U. 2012 m. lapkričio 14 d. pats atvyko į UAB „(duomenys neskelbtini)“, paėmė padangas, kurių bendra vertė 6396,06 Lt, pasirašė PVM sąskaitą faktūrą, kad per penkias darbo dienas UAB „(duomenys neskelbtini)“ perves pinigus į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą. Pinigai nebuvo pervesti, ryšys su S. U. nutrūko, todėl kilo įtarimas, kad S. U., pasinaudodamas įmonės rekvizitais, pasisavino padangas. Liudytoja nurodė, jo S. U. yra apie 35-40 amžiaus, apie 185 cm ūgio, tamsių plaukų, trumpai kirptas, veidas pailgas, stambaus kūno sudėjimo, apsirengęs solidžiai. Liudytoja nepastebėjo, su kokia transporto priemone jis buvo atvykęs į UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritoriją. (t. 1, b. l. 70-72)

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja A. J. parodė, kad oficialiai yra įdarbinta įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini), nuo 2009 m. liepos 15 d. Nuo 2011 metų gegužės mėnesio, tikslios datos nepamena, būdama minėtos įmonės direktore, išėjo dekretinių atostogų. Nuo 2011 metų gegužės mėnesio, tikslios datos nepamena, iki 2013 m. sausio 10 d. ir iki vaiko priežiūros atostogų pabaigos bendrovėje nesilankė, jokių su darbu susijusių sprendimų nepriiminėjo. Įmonės veikla buvo ekologiškos kosmetikos prekyba. Išeinant vaiko priežiūros atostogų, kiek jai žinoma, laikinai einančios įmonės direktorės pareigas ėjo šioje įmonėje dirbanti darbuotoja V. Ž., iš kurios, jai esant vaiko priežiūros atostogose, girdėjo apie įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavimą. Pačiame įmonės pardavimo procese ji nėra dalyvavusi, jokių aplinkybių nežino. Pamačiusi bendrovių UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutartį Nr. 026, ji patvirtino, kad ant jos yra padėtas UAB „(duomenys neskelbtini)“ spaudas. Jai dirbant įmonėje S. K. ir S. U. nedirbo, ji jų nepažįsta ir niekada nematė. (t. 1, b. l. 83)

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja V. Ž. parodė, kad ji UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbti pradėjo nuo 2010 m. liepos 1 d. Ji buvo minėtos įmonės akcininke, tuo metu turėjo 50 procentų įmonės akcijų. Vėliau įgijo dar 50 procentų įmonės akcijų ir tapo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vienintele akcininke. Jai dirbant minėtoje įmonėje, joje niekada nedirbo vyrai. Kai ji atėjo dirbti į minėtą įmonę, direktorė buvo A. J.. Įmonės direktorė 2011 metų gegužės mėnesį išėjo dekretinių atostogų, todėl ji laikinai perėmė direktorės pareigas. A. J., būdama dekretinėse ir vaiko priežiūros atostogose, jokių sprendimų su darbo santykiais nėra priėmusi. Tuo metu, kai buvo vienintelė UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininke, nusprendė parduoti įmonę. Apie įmonės pardavimą paskelbė skelbime internete. Po kiek laiko su ja telefonu susiekė vyras, kuris prisistatė S. vardu, jis domėjosi įmonės įsigijimu. Su šiuo vyru įmonės pardavimo dokumentai buvo suderinti elektroniniu paštu. Dokumentus vyrui išsiuntė jo nurodytu elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini). Prieš įmonės pardavimo sutarties pasirašymą su šiuo vyru buvo susitikusi du kartus. Su S. 2012 m. rugpjūčio 26 d., apie 13.00 val., picerijoje, esančioje Savanorių pr. 7, Vilniuje, ji susitiko pasirašyti įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, kuri prieš tai buvo suderinta elektroniniu paštu ir buvusių susitikimų metu. Akcijų pirkimo-pardavimo sutarties kopijas buvo atspausdinusi, jose įrašė S. asmens duomenis, kuriuos jis pateikė elektroniniu paštu, t. y. S. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini). Susitikimo metu S. K. nebuvo pateikęs asmens tapatybę patvirtinančio dokumento. Ji jam pateikė įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, kurią jie pasirašė, pateikė akcijų pirkimo-pardavimo aktą, kurį taip pat abu pasirašė, tuomet perdavė jam UAB „(duomenys neskelbtini)“ antspaudą, įstatus ir registracijos pažymėjimą. Pasirašius minėtus dokumentus, asmuo, pristatęs S. K., tapo įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ vieninteliu akcininku – savininku. Liudytoja teigė, kad, prieš pasirašant įmonės akcijų pirkimo-pardavimo sutartį ir jai dar būnant įmonės akcininke, ji sudarė vienintelio akcininko sprendimą liudijantį dokumentą, kuriuo nusprendė parduoti įmonės akcijas S. K. ir atleisti save iš minėtoje įmonėje užimamų pareigų. Pardavus įmonės akcijas, senų darbuotojų neliko, jie prieš įmonės akcijų pardavimą buvo išėję iš darbo savo noru. Kitą dieną po įmonės akcijų pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo, t. y. 2012 m. rugpjūčio 27 d., S. K., jau būdamas įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ vieninteliu akcininku, pasirašė savo vienintelio akcininko sprendimą, kuriuo nusprendė paskirti įmonės direktoriumi save. S. K. pagal įmonės pirkimo pardavimo sutartį turėjo artimiausiu laiku nuo įsigijimo momento įregistruoti juridinius įmonės pakeitimus Registrų centre, kurie liudytų, jog jis yra įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ vienintelis akcininkas ir direktorius. Taip pat buvo užpildytas S. K. prašymas registruoti Juridinių asmenų registre forma JAR-1, kurią jis pasirašė ir turėjo pateikti Registrų centrui. Joks S. U. niekada nedirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Liudytoja teigė, kad ji jokių sutarčių su bendrove UAB „(duomenys neskelbtini)“ niekada nepasirašinėjo. Liudytoja, peržiūrėjusi 2012 m. lapkričio 5 d. įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ automobilių remonto paslaugų sutartį Nr. 026, patvirtino, kad atpažįsta įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ antspaudą. Peržiūrėjusi S. K. nuotrauką, parodė, kad tai ne tas asmuo, kuris įsigijo įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas. Mano, kad asmuo, įsigijęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas, naudojosi S. K. asmens duomenimis. Asmuo prisistatęs S. K. buvo apie 180 cm ūgio, stambaus kūno sudėjimo, tamsios spalvos trumpai kirptų plaukų, šviesios spalvos akių, ovalaus pailgo veido. (t. 1, b. l. 84-85)

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas G. Č. parodė, kad jis yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius. Į UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2012 m. rugpjūčio 21 d. kreipėsi S. K., kuris prisistatė UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotoju. Klientas pareiškė norą įmonės vardu atlikti minėtai įmonei priklausančio automobilio Mercedes Benz 190, v. n. (duomenys neskelbtini) remontą. S. K. sutiko atlikti remontą pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliktą defektaciją. Po to, remiantis atlikta defektacija, serviso patalpose vadybininkas G. C. užpildė paraišką, po kuria pasirašė S. K.. Paraiškoje buvo minima, kokius minėto automobilio remonto darbus reikia atlikti. Po paraiškos surašymo, esant G. C. ir užsakovo atstovui S. K., buvo derintas klausimas dėl automobilio techninės priežiūros ir remonto paslaugų sutarties surašymo, kurią buvo pasiūlyta pasirašyti kitą dieną, t. y. 2012 m. rugpjūčio 22 d., kai ji bus paruošta. S. K. su siūlymu sutiko ir, palikęs autoservise minėtą automobilį, išėjo. Taip pat jis jam paliko savo atstovaujamos įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ rekvizitus. Priėmus paraišką, jų servise tai vertinama kaip užsakymo vykdymas, todėl po poros dienų minėtas automobilis buvo pradėtas remontuoti. S. K. buvo informuotas, jog po paraiškos surašymo bus atliekami automobilio remonto darbai. G. Č. teigė, jog jis 2012 m. rugpjūčio 22 d. sudarė remontuotino automobilio remonto paslaugų sutartį ir laukė, kol ją pasirašys bendrovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas. Atlikus UAB „(duomenys neskelbtini)“ automobilio Mercedes Benz 190, v. n. (duomenys neskelbtini) remontą, į UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpas atvyko įmonės užsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas, prisistatęs įmonės direktoriumi S. K.. Automobilio remonto darbų atlikimo sutartis buvo pasirašyta 2012 m. rugpjūčio 30 d. Ją pasirašė ir įmonės spaudą uždėjo S. K., šiam asmeniui pasirašytinai įteikta PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) už atliktus automobilio remonto darbus. Po minėtų dokumentų pasirašymo, S. K. už atliktus automobilio remonto darbus pažadėjo pervesti 4382 Lt. Po to S. K., pasiėmęs automobilį, išvažiavo. Asmuo, prisistatęs S. K., bei asmuo, prisistatęs S. K., asmens dokumentų nepateikė. Minėti asmenys jokio įtarimo nesukėlė. Visos sutarties sąlygos buvo sudarytos pagal esamą bendrovės tvarką. Į policiją kreipėsi dėl sutarties netesybų, nes už remonto darbus UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesumokėjo pinigų. Atpažinti minėtus asmenis galėtų. Liudytojui, parodžius S. K. fotonuotrauką, jis nurodė, jog šis asmuo nėra tas asmuo, kuris pasirašė UAB „(duomenys neskelbtini)“ automobilio remonto darbų sutartį. (t. 2, b. l. 2-3)

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas G. Č. taip pat parodė, jog 2012 m. rugpjūčio 21 d. į servisą buvo atvykę du vyriškiai, kurie sudarė paraišką – sutartį dėl automobilio Mercedes Benz remonto, iš kurių vienas prisistatė UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi ir pasakė savo vardą bei pavardę. Šio asmens duomenis nurodė pareiškime. Kitas asmuo prisistatė S. K. vardu. Klausimas dėl automobilio remonto, kiek pamena, buvo derinamas, su tuo vyriškiu, kuris prisistatė S. K. vardu, visas pokalbis vyko su tuo vyriškiu, nes jis labai daug kalbėjo ir kažkur labai skubėjo. Su juo buvo pasirašyta ir paraiška – sutartis, ant šios paraiškos – sutarties jis pasirašė kaip S. ir pasirašė. Kitas vyras, buvęs kartu, niekur nepasirašinėjo, nes pokalbis vyko tik su vyru, vardu S. Dėl paraiškos – sutarties ir pačios sutarties datų skirtumo liudytojas nurodė, kad jis gerai prisimena, dėl ko taip yra. Liudytojas paaiškino, jog jo servise yra taip, kad jeigu klientas pateikė ir pasirašo paraišką – sutartį, ant kurios surašomi remonto darbai, kuriuos reikia atlikti ir detalės, kurių reikės, tai vertinama kaip užsakymo vykdymas, nes tai reiškia, kad klientas sutinka palikti automobilį remontui ir žino, kiek jam tai kainuos. Datos skiriasi, nes automobilis buvo atvarytas ir paraiška – sutartis pasirašyta 2012 m. rugpjūčio 21 d., o pati sutartis surašyta kitos dienos, t. y. 2012 m. rugpjūčio 22 d. data, tačiau ji tą dieną, t. y. būtent 22 dieną, pasirašyta nebuvo, nes niekas neatvyko. Su vyru, kuris prisistatė S., buvo susitarta, kad ją pasirašys vėliau, kai atvyks pasiimti automobilio. Jis buvo tikras, kad jokių problemų nekils, nes S. prisistatęs asmuo paliko UAB „(duomenys neskelbtini)“ rekvizitus, pagal kuriuos ir buvo surašyta sutartis, o ant jos kaip užsakovas užrašytas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius S. K.. Liudytojas negalėjo atsakyti, kodėl jis 2012 m. gruodžio 21 d. pareiškime nurodė, kad suremontuotą automobilį atvyko pasiimti tas pats vyras, prisistatęs vardu S., o apklausos metu nurodė, kad 2012 m. rugpjūčio 30 d., pilnai atlikus UAB „(duomenys neskelbtini)“ automobilio Mercedes Benz 190, v. n. (duomenys neskelbtini) remontą, į serviso patalpas atvyko užsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas, prisistatęs minėtos bendrovės direktoriumi S. K.. Jis negalėjo atsakyti, kodėl skiriasi asmenys, tačiau paaiškino, kad jis yra visiškai tikras, kad pareiškime nurodyta teisingai, jog automobilį atvyko atsiimti tas pats vyras, kuris prisistatė S. vardu. Apklausos metu jis taip ir sakė, kad S. atvyko pasiimti automobilio ir ant jų 2012 m. rugpjūčio 22 d. sudarytos sutarties pasirašė būtent jis. Kodėl apklausoje nurodyta kitaip, negali paaiškinti. G. Č. nurodė, jog automobilį pasiėmė tas pats vyras, vardu S., ir jis pasirašė ant sutarties, kurios užsakovas (pagal jo 2012 m. rugpjūčio 21 d. pateiktus rekvizitus) buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius S. K.. Jis pats (t. y. asmuo, prisistatęs S. vardu) už S. K. pasirašė, pasiėmė automobilį ir uždėjo būtent UAB „(duomenys neskelbtini)“ antspaudą. Vyro turėtas antspaudas įtikino, kad jis tikrai yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas ar darbuotojas, kuriam patikėta atsiimti automobilį. Jie nepaprašė pateikti dokumentų, vyras elgėsi įtikinamai, kad bus sumokėta, todėl juo pasitikėjo. Liudytojas tvirtino, jog jis yra visiškai tikras, kad būtent S. prisistatęs vyras pasirašė ant paraiškos – sutarties tą dieną, kai atvarė automobilį, t. y. 2012 m. rugpjūčio 21 d., ir tas vyras buvo su kitu vyru, kuris, kaip jis tą kartą manė, buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius S. K.. Tas pats S. prisistatęs asmuo pasiėmė automobilį Mercedes Benz po remonto ir pasirašė ant sutarties ties užsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus S. K. pavarde. Jis neprisimena, kad asmens parodymo atpažinti iš pateiktų nuotraukų protokole būtų nurodęs visiškai kitą asmenį, kuris atsiėmė automobilį iš serviso. Tyrėjui tikrai sakė, kad vienas vyras, t. y. tas, kuris prisistatė S. vardu, buvo ir kai atvarė automobilį į servisą, ir jis jį pasiėmė, tai vienas ir tas pats vyras. Kodėl tyrėjas užrašė ar parašė kitaip, negali paaiškinti. Jis tikrai abu vyrus rado pateiktose nuotraukose ir juos rodė bei buvo nufotografuotas, tačiau kaip buvo užfiksuoti jo parodymai negali pasakyti, nes tai buvo jau seniai. Liudytojas nurodė, jog jo pareiškime užfiksuotos aplinkybės yra pačios tiksliausios. (t. 2, b. l. 11-13)

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas G. C. parodė, kad dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininku. Jo darbo funkcijos yra užsakymų priėmimas. Į UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2012 m. rugpjūčio 21 d. kreipėsi S. K., prisistatęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotoju. Klientas pareiškė norą įmonės vardu atlikti automobilio Mercedes Benz, v. n. (duomenys neskelbtini) remontą. S. K. sutiko atlikti remonto darbus pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliktą defektaciją, kurią vėliau atliko direktorius G. Č.. Liudytojas teigė, jog vėliau jis, remdamasis atlikta defektacija, serviso patalpose užpildė paraišką, kurią pasirašė S. K.. Paraiškoje buvo minima, kokius minėto automobilio remonto darbus reikia atlikti. Po paraiškos surašymo, esant direktoriui G. Č. ir užsakovo atstovui S. K., buvo derinamas klausimas dėl automobilio techninės priežiūros ir remonto paslaugų sutarties surašymo, kurią direktorius G. Č. pasiūlė pasirašyti kitą dieną, t. y. 2012 m. rugpjūčio 22 d., kai ji bus paruošta. S. K. su G. Č. siūlymu sutiko ir, palikęs autoservise automobilį, išėjo. Taip pat jis paliko direktoriui savo atstovaujamos įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ rekvizitus. Po poros dienų minėtas automobilis buvo pradėtas remontuoti. G. Č. 2012 m. rugpjūčio 22 d. sudarė remontuotino automobilio remonto paslaugų sutartį ir jie laukė, kol ją pasirašys bendrovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovai. Atlikus įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ automobilio Mercedes Benz, v. n. (duomenys neskelbtini) remontą, į UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpas atvyko užsakovės įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas, prisistatęs minėtos bendrovės direktoriumi S. K.. Liudytojas tvirtino, jog 2012 m. rugpjūčio 22 d. automobilio remonto darbų atlikimo sutartis buvo pasirašyta dalyvaujant jam, G. Č. ir S. K.. S. K. pasirašė sutartį ir uždėjo savo įmonės spaudą, pastarajam taip pat buvo pasirašytinai įteikta 2012 m. rugpjūčio 30 d. PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) už atliktus automobilio remonto darbus. Po minėtų dokumentų pasirašymo S. K. už atliktus remonto darbus pažadėjo tą pačią dieną pervesti 4382 Lt į UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitą. Po to jis, paėmęs automobilį, išvažiavo. Asmuo, prisistatęs S. K. vardu, taip pat asmuo, prisistatęs S. K. vardu, asmens dokumentų nepateikė. Minėti asmenys jokio įtarimo nesukėlė. Visos sutarties sąlygos buvo sudarytos pagal esamą bendrovės tvarką. Į policiją kreipėsi dėl sutarties netesybų, nes už remonto darbus UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesumokėjo pinigų. Jis galėtų atpažinti minėtus asmenis. Pasižiūrėjus į S. K. fotonuotrauką, liudytojas nurodė, kad fotonuotraukoje esantis asmuo nėra tas asmuo, kuris pasirašė UAB „(duomenys neskelbtini)“ automobilio remonto darbų sutartį. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu G. C. taip pat parodė, jog automobilį Mercedes Benz atvarė du vyrai. Vienas prisistatė kaip kažkokios įmonės direktorius, o kitas pasakė savo vardą ir pavardę, galimai S. K.. Kažkurio vyro vardas ir pavardė internete buvo skelbiama kaip sukčiaus. Vienas iš vyrų, t. y. prisistatęs kaip S., derino visus automobilio remonto klausimus ir kainą, o kitas visiškai nieko nebendravo. Tas, su kuriuo buvo derinami automobilio remonto darbai, pasirašė ir paraiškoje – sutartyje, pasirašė parašu ir parašė „S.“. Sutartis buvo sudaryta su bendrovės atstovu, nes buvo pateikti tos bendrovės rekvizitai ir juos tikriausiai pateikė asmenys, kurie ir atvarė remontuoti automobilį Mercedes Benz, tačiau kuris tiksliai, atsakyti negali, nors tas kitas vyras tikrai su niekuo nebendravo. G. C. tiksliai neprisiminė, tačiau, jam atrodo, kad automobilį pasiėmė tas pats vyras – S. K., su kuriuo viskas buvo derinama. Kito vyro kartu su juo tikrai nebuvo. Tai buvo tas pats vyras, kuris ir pasirašė ant paraiškos – sutarties, kai atvarė automobilį. Liudytojas negalėjo paaiškinti, kodėl jis ankstesnės apklausos metu tyrėjui nurodė, kad 2012 m. rugpjūčio 30 d., pilnai atlikus automobilio Mercedes Benz remontą, į serviso patalpas atvyko kitas vyras, prisistatęs S. K. vardu, kuris ir pasirašė sutartį, uždėjo antspaudą ir kuriam buvo įteiktos PVM sąskaitos faktūros. Tai buvo tas pats vyras, kuris sakė, kad jis yra vardu „S.“, jis pats ir pasiėmė automobilį po remonto, pats pasirašė ant sutarties, kuri buvo surašyta pagal jo paties pateiktus rekvizitus. Tai vienas ir tas pats vyras, kuris atvarė Mercedes Benz į servisą, pasirašė ant paraiškos – sutarties, pasirašė ant pačios sutarties ir pasiėmė patį automobilį po remonto. G. C. nurodė, jog tyrėjas jam buvo davęs pavartyti fotoalbumą ir jis jame rado abiejų vyrų nuotraukas, kurie atvarė automobilį Mercedes Benz. Jis tą „S.“ gerai įsidėmėjo iš veido bruožų. Kitą vyrą rodė tyrėjui, kad jis buvo kartu su „S.“ atvažiavęs palikti automobilį remontuoti. Tyrėjui sakė, kad tas „S.“ viską darė, t. y. atvarė automobilį, pasirašė ant sutarčių ir pasiėmė automobilį. Tyrėjas taip ir turėjo užfiksuoti. Jis rodė kitą vyrą, nes jį surado fotonuotraukose ir sakė, kad jis buvo tuo metu kartu su „S.“, kai atvarė automobilį Mercedes Benz į servisą. Tas vyras, kurį rodė, apskritai su niekuo nekalbėjo. Liudytojas patvirtino, jog vyras, kuris atvarė automobilį Mercedes Benz į servisą, kuris pasirašė ant paraiškos – sutarties, o vėliau ant pačios sutarties ir pasiėmė automobilį po remonto iš serviso, yra vienas ir tas pats vyras, vardu S. Jis taip sakė ir anksčiau, kai buvo apklausinėjamas ir rodė nuotraukas būtent to vyro, nes jį atpažino, o kitas vyriškis buvo su juo tik tarp kitko. (t. 2, b. l. 14-15, 23-24)

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas S. K. parodė, kad prieš vienerius metus, t. y. 2012 metų pradžioje, tikslios datos ir mėnesio nepamena, Dzūkų gatvėje, Vilniaus mieste, tikslios vietos nepamena, pametė jo vardu išduotą Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini). Dėl jos praradimo į valstybės įstaigas nesikreipė, nes manė, kad už naujos asmens tapatybės kortelės pagaminimą reikės mokėti 70 Lt, o jis tuo metu tokių pinigų neturėjo. Po asmens tapatybės kortelės praradimo praėjus trims mėnesiams jį iškvietė į Vilniaus apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą pas tyrėją, kurio vardo nepamena. Tyrėjas jam grąžino jo prarastą asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini). Tai buvo 2012 metų pavasarį. Jis asmeniškai nesiteiravo, iš kur tyrėjas gavo jo asmens tapatybės kortelę. Kai tyrėjas jam grąžino jo asmens tapatybės kortelę, jis padėkojo ir išėjo. Apie įmonę UAB „(duomenys neskelbtini)“ jis nieko nėra girdėjęs, nežino apie įmonės veiklos sritį, kokie darbuotojai joje dirba; neturi pažįstamų asmenų, kurie galėtų joje dirbti, nėra gavęs ir perėmęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų ir spaudo, ant jokių UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų niekada nepasirašinėjo ir nėra jų matęs. UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2012 m. rugpjūčio 27 d. priėmimo – perdavimo akte šalia V. Ž. parašo jo vardu ir pavarde yra parašytas ne jo parašas (t. 1, b. 1. 82)

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja L. J. parodė, kad yra išsituokusi, tačiau nuo 2012 metų kovo mėnesio gyvena kartu su buvusiu sutuoktiniu M. J.. Nuo 2006 m. birželio 17 d. automobilis Mercedes Benz, v. n. (duomenys neskelbtini) priklausė jai. Ji 2012 m. gruodžio 3 d. minėtą automobilį pardavė. Liudytoja nurodė, jog 2012 metų rugpjūčio mėnesį kreipėsi į M. J. dėl automobilio remonto. M. J. sutiko ir pasakė, kad turi pažįstamą, vardu S., kuris turi automobilių servisą. M. J. 2012 metų rugpjūčio mėnesį pasakė jai susiruošti, kadangi jie netrukus važiuos į servisą taisyti automobilio. Važiavo dviem automobiliais, ji važiavo su automobiliu Mercedes Benz, v. n. (duomenys neskelbtini) paskui M. J., kuris vairavo automobilį BMW. Ji važiavo paskui M. J., nes reikėjo paimti asmenį, kuris žinojo servisą, kuriame bus remontuojamas automobilis. Išvažiavus iš gyvenamo buto kiemo, pasuko link Ukmergės g., Vilniuje, M. J. vairuojamas automobilis sustojo ir ji pamatė, kad į automobilį įsėdo jai nepažįstamas vyras. Atvažiavus į serviso kiemą, kuris buvo Visorių gatvėje, Vilniaus mieste, ji išlipo iš savo automobilio, o iš automobilio BMW išlipo M. J. ir kitas vyras. Priėjus arčiau, jai nepažįstamas vyras prisistatė S., nurodė, kad yra minėto autoserviso savininkas, taip pat pasakė, kad galės suremontuoti jos automobilio Mercedes Benz kėbulą. Tuomet S. pasakė įvaryti automobilį į servisą. Įvariusi automobilį į serviso vidų, S. pateikė automobilio raktus ir dokumentus, išėjo į kiemą. Kai S. išėjo iš serviso, jie visi trys įsėdo į automobilį BMW ir išvažiavo iš serviso kiemo. Jos automobilis Mercedes Benz liko servise. Važiuojant automobiliu BMW, Saulius jai sakė, kad, kai pataisys jos automobilį, jis jį atvarys. Automobilį S. jai atvarė 2012 metų rugpjūčio mėnesio antroje pusėje, jis atidavė automobilio raktus ir dokumentus. S. susitikimų metu nėra minėjęs, kokios įmonės direktorius jis yra. Apie piniginį atlygį už automobilio remonto darbus ji S. nieko nesakė, nes M. J. pasakė, kad S. už automobilio remontą sumokės pats. Ji nežino, kiek kainavo automobilio remonto darbai. (t. 2, b. l. 25)

Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2012 m. gruodžio 6 d. prašymo matyti, kad 2012 m. lapkričio 14 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamai S. U., buvo parduotos žieminės automobilių padangos, už kurias ši bendrovė privalėjo atsiskaityti per penkias dienas, t. y. iki 2012 m. lapkričio 19 d. Pasibaigus mokėjimo terminui, apmokėjimas, kurio suma 6396,06 Lt, nebuvo gautas. Į elektroninius laiškus ir telefono skambučius niekas neatsako, paslaugų sutartyje nurodytoje vietoje UAB „(duomenys neskelbtini)“ rasti nepavyko. (t. 1, b. 1. 53)

Iš paslaugų (automobilių remonto) sutarties Nr. 026 kopijos matyti, jog sutartis buvo sudaryta 2012 m. lapkričio 5 d. Sutartį sudarė UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama S. U., ir UAB „(duomenys neskelbtini)“. Sutartyje UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo organizuoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ automobilių remontą ir detalių keitimą, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo sumokėti už remonto paslaugas ir automobiliui keistas detales. (t. 1, b. l. 54-55)

Iš 2012 m. lapkričio 14 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. 0198 kopijos matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ suteikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ paslaugų už 6396,06 Lt, apmokėjimo už suteiktas paslaugas terminas – penkios dienos. (t. 1, b. l. 62)

Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2012 m. gruodžio 21 d. pareiškimo matyti, kad 2012 m. rugpjūčio 21 d. į UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreipėsi asmenys, kurių vienas prisistatė UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi S. K., o kitas darbuotoju S. K.. Klientai pareiškė norą įmonės vardu atlikti automobilio remontą. Buvo užpildyta paraiška – sutartis ir nustatyti transporto priemonės gedimai bei nurodyti atliktini remonto darbai. Klientai sutiko atlikti remontą pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliktą defektaciją. Atsižvelgiant į tai, kad reikėjo atlikti nemažai remonto darbų, įskaitant ir kėbulinius darbus, nes automobilis buvo apgadintas išoriškai, buvo pasiūlyta sudaryti automobilių techninės priežiūros ir remonto paslaugų sutartį Nr. 2012-N005, kuri buvo pasirašyta kitą dieną, t. y. 2012 m. rugpjūčio 22 d. Pagal su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarytą automobilių techninės priežiūros ir remonto paslaugų sutartį Nr. 2012-N005 įmonės direktorius S. K. pateikė remontuoti automobilį Mercedes Benz 190, v. n. (duomenys neskelbtini) Atlikus paraiškoje ir PVM sąskaitoje faktūroje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytus remonto darbus, automobilio pasiimti atvyko S. K., kuris, pasirašęs paraiškoje ir pasiėmęs sąskaitą faktūrą bei pažadėjęs tą pačią dieną atsiskaityti pervesdamas pinigus į banko sąskaitą, išvažiavo. Kelias dienas po automobilio grąžinimo užsakovams nesulaukus apmokėjimo su jais buvo susisiekta nurodytu telefono numeriu, kuriuo atsiliepęs asmuo žadėjo greitu laiku atsiskaityti. Nesulaukus žadėto apmokėjimo dar kelias dienas, vėl buvo skambinta telefonu, tačiau niekas neatsiliepė, vėliau telefonas buvo išjungtas ir užblokuotas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2012 m. spalio 17 d. buvo išsiųstas raginimas susimokėti, tačiau atsakymas nebuvo gautas, laiškai grįžo neįteikti. (t. 1, b. l. 118-119)

Iš asmens parodymo atpažinti iš nuotraukų ar vaizdo įrašų kartotekų protokolo matyti, kad liudytojas Ž. P., peržiūrėjęs nuotraukų albumą, nuotraukoje Nr. 7 atpažino asmenį, kuris 2012 m. lapkričio 5 d., atstovaudamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, prisistatęs S. U., sudarė pirkimo sandorį su UAB „(duomenys neskelbtini)“. Asmenį atpažino pagal veido bruožus, pagal plaukų formą ir spalvą, akių lygį, antakių, nosies, veido formą. (t. 1, b. l. 79-80)

Iš asmens parodymo atpažinti iš nuotraukų ar vaizdo įrašų kartotekų protokolo matyti, kad liudytoja J. K., peržiūrėjusi nuotraukų albumą, nuotraukoje Nr. 7 atpažino asmenį, kuris 2012 m. lapkričio 5 d., atstovaudamas bendrovei UAB „(duomenys neskelbtini)“, prisistatė S. U. ir sudarė su UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirkimo sandorį. Asmenį atpažino pagal jo veido bruožus, plaukų formą ir spalvą, akių lygį, antakių, nosies, veido formą. (t. 1, b. l. 73-74)

Iš asmens parodymo atpažinti iš nuotraukų ar vaizdo įrašų kartotekų protokolo matyti, kad G. Č., peržiūrėjęs nuotraukų albumą, nuotraukoje Nr. 7 atpažino asmenį kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovą, atėjusį pasirašyti užsakymo. Minėtas asmuo prisistatė S. K. vardu. Jį atpažįsta pagal veido bruožus, akių lygį, nosies formą, plaukų ilgį, veido formą. (t. 2, b. l. 4-5)

Iš asmens parodymo atpažinti iš nuotraukų ar vaizdo įrašų kartotekų protokolo matyti, kad G. Č., peržiūrėjęs nuotraukų albumą, nuotraukoje Nr. 2 atpažino asmenį, kuris pasiėmė automobilį iš autoserviso. Jį atpažįsta pagal bendrus veido bruožus – akių lygį, nosies formą, veido formą. (t. 2, b. l. 7-8)

Iš asmens parodymo atpažinti iš nuotraukų ar vaizdo įrašų kartotekų protokolo matyti, jog liudytojas G. C., peržiūrėjęs nuotraukų albumą, nuotraukoje Nr. 7 atpažino asmenį, kuris prisistatė S. K. vardu. Minėtą asmenį atpažino iš veido bruožų, plaukų, akių lygio, nosies formos. (t. 2, b. l. 16-17)

Iš asmens parodymo atpažinti iš nuotraukų ar vaizdo įrašų kartotekų protokolo matyti, jog G. C., peržiūrėjęs nuotraukų albumą, nuotraukoje Nr. 2 atpažino asmenį, kuris iš autoserviso paėmė automobilį Mercedes Benz, v. n. (duomenys neskelbtini) Jį atpažino iš akių lygio, nosies ir veido formos. (t. 2, b. l. 19-20)

Iš asmens parodymo atpažinti iš nuotraukų ar vaizdo įrašų kartotekų protokolo matyti, jog liudytoja V. Ž., peržiūrėjusi Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato nuotraukų albumą, atpažino asmenį, kuris prisistatęs S. K. vardu, 2016 m. rugpjūčio 26 d. įsigijo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Nurodė, kad asmuo buvo pažymėtas nuotraukų albume Nr. 7. Asmenį atpažino pagal veido bruožus. (t. 1, b. l. 86-87)

Iš asmens parodymo atpažinti iš nuotraukų ar vaizdo įrašų kartotekų protokolo matyti, jog L. J., peržiūrėjusi albumą, nuotraukoje Nr. 7 atpažino asmenį, vardu S., nes jis taip buvo prisistatęs. Jį atpažino iš veido bruožų (akių lygio, nosies formos, ausų formos, jų prigludimo, antakių formos, lūpų formos). (t. 2, b. l. 30-31)

Iš byloje esančios 2012 m. rugpjūčio 30 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. ALF366 kopijos matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ ją išrašė UAB „(duomenys neskelbtini)“, jos apmokėjimo terminas yra iki 2012 m. rugsėjo 4 d. (t. 1, b. l. 141)