Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Eduardo Maškevičiaus,

nukentėjusiojo N. B. atstovei advokatei Daivai Ivanauskaitei bei atstovui pagal įstatymą R. B.,

neviešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje R. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vedęs (su sutuoktine negyvena), nedirbantis, turintis profesinį išsilavinimą, teistas Klaipėdos m. apylinkės teismo 2017-10-15 baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 str. 1, 2 d., BK 63 str., 64¹ str. 12 parų arešto bausme, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 3 ir 6 punktus, 149 straipsnio 1 dalį bei 150 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis R. M. sukėlė fizinį skausmą šeimos nariui, t. y. būdamas neblaivus (nustatytas 1,37 promilės girtumas) 2016 m. sausio mėn. 9 d., apie 23.30 val., adresu (duomenys neskelbtini), dėl menkavertės priežasties sukėlė žodinį konfliktą su drauge B. M., gim. (duomenys neskelbtini), kurio metu tyčia vieną kartą dešinės rankos plaštaka sudavė jai į veido kairįjį žandą, dėl to praskėlė lūpą ir sukėlė B. M. fizinį skausmą. Tokiais savo veiksmais R. M. pavartojo fizinį smurtą prieš asmenį, su kuriuo jis susijęs artimais ryšiais, kartu gyvena ir tvarko bendrai ūkį.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo R. M. prisipažinimo dėl B. M. tyčinio nužudymo, jo kaltę patvirtina šie bylos duomenys.

Nukentėjusiojo N. B. atstovas pagal įstatymą R. B. parodė, kad B. M. buvusi jo draugė, su ja turi bendrą vaiką – N., kuris gimė 2006 metais. Kartu išgyveno apie 10–12 metų. Nurodo, kad išsiskyrė prieš ketverius metus dėl pastarosios girtavimo. Parodo, jog sūnaus gyvenamoji vieta buvo nustatyta su B. M., tačiau iš tikrųjų vaiką prižiūrėjo abu vienodai. Nurodo, kad jis išnuomojo butą šalia vaiko mokyklos. B. M. po kiek laiko taip pat išsinuomojo butą arčiau vaiko gyvenamosios vietos. Aiškina, kad dabar vaikas gyvena kartu su juo. Tvirtina, jog B. M. išgėrusi nebūdavo agresyvi, tik visada norėdavo išgerti. Taip pat nurodo, kad B. M. prašė nuvežti į Priklausomybės ligų centrą, padėti jai atsigauti. Prieš tai buvo sakiusi, kad norinti kaltinamąjį palikti, nes šis dažnai prieš ją smurtauja, nebenori su juo gyventi. Aiškina, jog nukentėjusiajai medikai pripažino pogimdyvinę depresiją, tačiau ji vartojo alkoholį ir antidepresantus. Parodo, kad apie jos mirtį sužinojo iš policijos pareigūnų. Tvirtina, kad prieš nelaimę skambino B. M., kalbėjo su R. M., pasakė, kad myli B. M., kad turi bendrą vaiką, prašė kad nesmurtautų prieš ją. Teigia, jog R. M. kviestis pas save išgerti negalėjo, nes buvo pas senelį jubiliejuje.

Liudytoja V. M. parodė, kad jos sūnus R. M. su B. M. gyveno kartu apie trejus metus. Kartais abu gerdavo, turėjo žuvies rūkymo įmonę, rūkydavo ir parduodavo žuvį, taip užsidirbdavo duonai ir alkoholiui. Aiškina, kad B. M. buvo labai įdomus žmogus, kaip moteris nebloga, bet daug gėrė. Po to ji išvažiavo į Klaipėdą ieškotis darbo, susirado ir pradėjo dirbti, bet į (duomenys neskelbtini) parvažiuodavo. Žino, jog sūnus vasario 19 d. išvažiavo pas B. M.. Nurodo, kad sūnus paskambino jai apie 24 val. nakties ir pasakė, kad B. M. yra blogai, sakė, jog jos kojos atšalusios. Parodo, jog sūnus buvo gerokai išgėręs. Po to dar kartą skambino, sakė, kad tikrai jai kojos šąla. Tada ji pasakė, jog reikia kviesti greitąją medicinos pagalbą. Tada sūnus atsakė, kad nežino, kur yra, žino tik gatvę, nežino nei namo, nei buto numerio. Kai skambino antrą kartą, sakė, kad B. M. vemia ir jai iš užpakalio bėga kraujas. Po to R. M. iškvietė greitąją medicinos pagalbą.

Liudytoja G. M. parodė, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), priklauso jai nuosavybės teise. Gruodžio mėnesį įdėjo skelbimą dėl buto nuomos. Įdėjus skelbimą jai iš karto paskambino B. M.. Nurodo, kad nuo vasario pirmos nuomininkas išėjo ir tada B. M. pradėjo kraustytis. Parodo, kad B. M. pradėjo gyventi prieš vasario 16 d. Aiškina, kad pirmą kartą B. M. pas ją atvažiavo su sūnumi, sakė, kad dirba (duomenys neskelbtini). Nurodo, jog B. M. nepasakojo, kad prieš ją kažkas smurtauja. Teigia, jog buto nuomos sutartį pasirašė metams laiko.

Parodymų patikrinimo įvykio vietoje metu įtariamasis R. M. parodė, kad po B. M. sumušimo užgulė ją savo svoriu ir prieš jos valia lytiškai santykiavo su nukentėjusiąja (t. 2, b. l. 142–144).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvadoje Nr. M 96/2017(03) konstatuota, kad B. M. mirė nuo stipraus kūno sumušimo, dėl kurio atsirado įstrižos juostos formos poodinė kraujosruva juosmens ir krūtinės ląstos apatinės dalies dešinėje pusėje, kraujosruva juosmens minkštuosiuose audiniuose dešinėje užpakalinėje pažastinėje linijoje, lūžo XI šonkaulis, atsirado kraujosruva dešinio diafragmos kupolo raumenyje, paviršinių dešinės kepenų skilties diafragminio apatinio paviršiaus plyšimų, masyvus dešinio inksto plyšimas, tai sukėlė hemoperitoneumą (1 litras), masyvią kraujosruvą užpaplėviniame tarpe, kraujavimą į išorę per šlapimo takus, sunkų trauminį hemoraginį šoką, tai, remiantis 2003-05-23 Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.11 ir 6.6.15 punktais, yra sunkus sveikatos sutrikdymas. B. M. mirė 2017-02-20 00.43 val. VšĮ Klaipėdos greitosios medicinos pagalbos stoties medikų akivaizdoje. Ištyrus mirusios B. M. kraują, alkoholio kiekis nustatytas (T-01) SVP 5.4-01 (A) metodu, kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija – 2,11 promilės etilo alkoholio. Nustatyta alkoholio koncentracija kraujyje atitinka vidutinį neblaivumo laipsnį. Sužalojimų išsidėstymas ir jų padarymo pobūdis nurodo tai, kad sužalojimų B. M. pasidaryti pati negalėjo. Kadangi sužalojimai yra išsidėstę įvairiose kūno srityse, plokštumose bei skirtingose pusėse, todėl jų atsirasti momentiškai griuvimo ar kritimo metu negalėjo. Po kūno sužalojimų padarymo iki kraujavimo, sukelto dėl padarytų vidaus organų (kepenų ir dešinio inksto) sužalojimų, B. M. neprarado sąmonės, ji galėjo atlikti sąmoningus veiksmus. Po kūno sužalojimų padarymo B. M. mirtis konstatuota VšĮ Klaipėdos greitosios medicinos pagalbos stoties medikų akivaizdoje 2017-02-20 00.43 val. B. M. lytinių organų sužalojimų nėra. Išeinamosios angos gleivinės nubrozdinimų atsirado dėl tiesioginio trauminio kontakto su kietu buku daiktu, galbūt, prievartinio lytinio akto metu. Stiprus kūno sumušimas, dėl kurio atsirado įstrižos formos poodinė kraujosruva juosmens dešinėje pusėje, kraujosruva juosmens minkštuosiuose audiniuose dešinėje užpakalinėje pažastinėje linijoje, lūžo XI šonkaulis, atsirado kraujosruva dešinio diafragmos kupolo raumenyje, paviršinių dešinės kepenų skilties diafragminio ir apatinio paviršiaus plyšimų, masyvus dešinio inksto plyšimas, kurie sukėlė hemoperitoneumą (1 litras), masyvią kraujosruvą užpaplėviniame tarpe, kraujavimą į išorę per šlapimo takus, sunkų trauminį hemoraginį šoką, remiantis 2003-05-23 Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.11 ir 6.6.15 punktais, yra sunkus sveikatos sutrikdymas, šiuo atveju baigęsis mirtimi. Visi kiti sužalojimai atitinka nežymaus sveikatos sutrikdymo mastą, jie neturėjo įtakos mirčiai. Pagal sužalojimų visumą, B. M. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas (t. 2, b. l. 46–52).

Esant tokioms aplinkybėms kolegija mano, jog R. M. kaltė dėl B. M. tyčinio nužudymo yra įrodyta ir kad būtent jis savo nusikalstamais veiksmais, stipriai sumušdamas nukentėjusiąją, mirtinai sužalojo B. M.. Kaltinamojo veika kvalifikuotina pagal BK 129 str. 2 d. 3 p., nes jis iš pavydo, suduodamas B. M. paminėtus smūgius, padarė kaltinime nurodytus sužalojimus, dėl kurių ji mirė, t. y. taip tyčia nužudė savo šeimos narį (apie 3 metus tvarkė bendrai ūkį) – sugyventinę.

Nužudymas kvalifikuojamas pagal baudžiamojo kodekso 129 str. 2 d. 6 p., kai kankinant ar kitaip itin žiauriai buvo nužudytas žmogus, kaltininko veika dėl gyvybės atėmimo pasireiškia ypatingu žiaurumu. Nužudoma itin žiauriai, kai nukentėjusiajam padaroma itin daug sužalojimų ir nustatoma, jog kaltininkas suvokia itin žiaurų gyvybės atėmimo būdą. Kan­ki­ni­mas – tai tam tik­rą lai­ką trun­kan­tys veiks­mai, su­ke­lian­tys di­de­les fi­zi­nes, dva­si­nes kan­čias nu­ken­tė­ju­sia­jam tie­sio­gi­niu po­vei­kiu į jo kū­ną ar­ba su­da­ran­tys są­ly­gas kil­ti to­kioms kančioms (dėl skaus­mo, al­kio, troš­ku­lio, šal­čio, karš­čio, ver­čiant at­lik­ti nu­ken­tė­ju­sį­jį že­mi­nan­čius veiks­mus ir pan.).

Teisėjų kolegija su prokuroro pozicija dėl itin žiauraus gyvybės atėmimo būdo bei B. M. kankinimo nesutinka. Šioje byloje nustatyta, kad kaltinamasis iš pavydo spaudė B. M. kūną rankų pirštais, draskė rankų pirštų nagais, smaugė ją rankų pirštais palikdamas daugybinius nubrozdinimus galvoje ir kūne, ne mažiau kaip keturis kartus rankų delnais ir kumščiais sudavė pastarajai į galvą, ne mažiau kaip vieną kartą rankos alkūne sudavė į dešinį šoną, ne mažiau kaip du kartus kojos keliu sudavė į kairįjį šoną ir ne mažiau kaip vieną kartą kojos keliu į nugarą. Teismo medicinos specialisto išvadoje konstatuota, kad stiprus kūno sumušimas, dėl kurio atsirado įstrižos juostos formos poodine kraujosruva juosmens ir krūtinės ląstos apatinės dalies dešinėje pusėje, kraujosruva juosmens minkštuosiuose audiniuose dešinėje užpakalinėje pažastinėje linijoje, lūžo XI šonkaulis, atsirado kraujosruva dešinio diafragmos kupolo raumenyje, paviršinių dešinės kepenų skilties diafragminio ir apatinio paviršiaus plyšimų, masyvus dešinio inksto plyšimas, kurie sukėlė hemoperitoneumą, masyvią kraujosruvą užpilvaplėviniame tarpe, kraujavimą į išorę per šlapimo takus, sunkų trauminį hemoraginį šoką, atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą ir sukėlė B. M. mirtį. Akivaizdu, kad pavartoto smurto pobūdis, laikas, intensyvumas, padarytų sužalojimų kiekis ir lokalizacija bei įrankiai (keliai, delnai, alkūnė ir kt.) nepatvirtina, kad R. M. nusikalstamą veiką siekė padaryti kankindamas ir itin žiauriai ir suprato tokį gyvybės atėmimo būdą. Tad R. M. veika dėl B. M. nužudymo kvalifikuotina tik pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą, nes aptarti argumentai leidžia daryti išvadą, jog BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktas inkriminuotas nepagrįstai.

Be to, R. M. veika kvalifikuotina pagal BK 149 straipsnio 1 dalį ir 150 straipsnio 1 dalį, nes jis, pavartodamas fizinį smurtą ir pasinaudodamas bejėgiška nukentėjusios būkle, lytiškai santykiavo ir tenkino lytinę aistrą su B. M., t. y. smaugė B. M. rankų pirštais, sumušė rankomis ir kojomis, dėl to dėl stipraus kūno sumušimo, dešinio inksto ir kepenų plyšimo, kraujavimo į išorę per šlapimo takus, sunkaus trauminio hemoraginio šoko B. M. buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, taip palauždamas B. M. pasipriešinimą lytiškai santykiavo su ja vaginaliniu ir analiniu būdu ir tenkino lytinę aistrą prieš jos valią, padarydamas nukentėjusiajai daugybinius smulkius paviršinius nubrozdinimus išeinamosios angos gleivinėje, palei viso žiedo perimetrą.

Nors kaltinamasis ir teigia, kad įvykio metu su B. M. mylėjosi abipusiu sutarimu, tačiau kolegija tokiais kaltinamojo parodymais netiki, nes jie prieštarauja šioje byloje surinktiems įrodymas, ir vertina juos kaip gynybinę poziciją. Nustatyta, kad parodymų patikrinimo vietoje R. M., dalyvaujant gynėjui, nurodė, jog pradėjo ,,lįsti“ prie B. M. – užgulė ją savo svoriu ir prieš jos valią įvedė varpą jai į makštį, tačiau lytinio akto nepabaigė, nes nukentėjusioji jį vis atstūminėjo, sakydama: „Aš dabar nenoriu, aš noriu miego“ (t. 2, b. l. 143). Tai, kad lytinė aistra buvo tenkinama ir lytiškai santykiaujama buvo prieš B. M. valią, patvirtina dar ir paminėta specialisto išvada, iš jos matyti, jog išeinamosios angos gleivinės nubrozdinimų atsirado dėl tiesioginio trauminio kontakto su kietu buku daiktu, galbūt, prievartinio lytinio akto metu. Taip pat teismo medicinos ekspertas G. P. paaiškino, kad tam, kad nebūtų sužalojimų išangėje, prieš lytinius santykius analiniu būdu pasiruošiama, tai yra tam naudojami lubrikantai, kurie apsaugo nuo gleivinių sužalojimų. Šiuo atveju rasti akivaizdūs išangės gleivinės sužalojimai nurodo, kad lubrikantai nebuvo naudoti. Be to, esant nustatytiems sužalojimams, nukentėjusioji turėjo jausti fizinį skausmą. Taip pat mano, jog esant rastiems kitiems labai gausiems kūno sužalojimams, neįtikėtina, kad asmuo savo noru būtų sutikęs lytiškai santykiauti analiniu būdu. Taip pat aiškina, kad rasti sužalojimai veide, lūpose, poodinės apvalios kraujosruvos abejose rankose, kojose, krūtinės ląstoje nurodo, kad buvo ribojama veiksmų, judesių laisvė, buvo laikoma už rankų, kojų, krūtinės ląstos abejų šonų, todėl galima manyti, jog galėjo būti užgulta ant nukentėjusiosios, kad ji negalėtų pasijudinti. Taigi šių aptartų duomenų visuma paneigia kaltinamojo iškeltą versiją apie tai, jog pastarasis lytiškai santykiavo su nukentėjusiąja vaginaliniu ir analiniu būdu ir tenkino lytinę aistrą ne prieš jos valią.

Taip pat R. M. veika kvalifikuotina ir pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, nes jis sukėlė fizinį skausmą šeimos nariui, t. y. dėl menkavertės priežasties sukėlė žodinį konfliktą su sugyventine B. M. ir tyčia vieną kartą dešinės rankos plaštaka sudavė į veido kairįjį žandą.

Tenkintinas pareikštas nukentėjusiojo N. B. atstovo civilinis ieškinys, nes dėl kaltinamojo tyčinių nusikalstamų veiksmų civiliniam ieškovui buvo padaryta neturtinė žala. Neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar gyvybei (CK 6.250 str.). Įstatymas įpareigoja kiek įmanoma tiksliau ir teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinę ir fizinę skriaudą. Kaltinamasis R. M. savo tyčiniais veiksmais nužudė B. M.. Akivaizdu, kad po B. M. mirties N. B., būdamas 10 metų, netekęs motinos, patyrė didelių dvasinių išgyvenimų ir sukrėtimų, emocinę depresiją, didelį skausmą netekus savo brangaus ir artimiausio mylimo žmogaus, todėl patyrė neturtinę žalą. Neturtinės žalos dydis – 50 000 Eur atitinka CK 6.250 str. 2 d. nurodytų kriterijų visumą, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus, todėl priteistinas.

Tenkintinas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo. Dėl R. M. padaryto nusikaltimo, sąlygojusio B. M. mirtį, jos vaikui N. B., gim. (duomenys neskelbtini), nuo 2017-02-20 iki 2024-09-30 paskirta 111,37 Eur per mėnesį valstybinio socialinio draudimo našlaičių pensija ir VSDF biudžetui buvo padaryta žala. Todėl iš kaltinamojo priteistina 147,17 Eur Valstybiniam socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui.

Kolegija, skirdama bausmę kaltinamajam R. M., vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, įvertindama BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes.

Kaltinamojo R. M. atsakomybę lengvinančios aplinkybės – visiškai pripažino savo kaltę dėl B. M. nužudymo ir nuoširdžiai gailisi, be to, bandė išvengti sunkesnių padarinių, nes nukentėjusiajai darė dirbtinį kvėpavimą ir iškvietė greitąją medicinos pagalbą (t. 1, b. l. 197–200). Atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos šių veikų padarymui.

Kaltinamasis R. M. charakterizuojamas patenkinamai, iki įvykio dirbo, kelis kartus baustas administracine tvarka, gydėsi (duomenys neskelbtini) filiale, (duomenys neskelbtini) įskaitoje nuo 2010 metų, nusikalto antrą kartą, teistumas neišnykęs, padarė vieną labai sunkų, du sunkius ir vieną nesunkų nusikaltimus.

Pažymėtina, kad padarytas labai sunkus nusikaltimas sukėlė negrįžtamas pasekmes – žmogaus mirtį. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančią aplinkybes, kaltinamajam pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą bei pagal BK 140 straipsnio 2 dalį skirtinos mažesnės, o pagal BK 149 straipsnio 1 dalį ir BK 150 straipsnio 1 dalį nežymiai griežtesnės už vidurkį sankcijose numatytos už padarytus nusikaltimus terminuoto laisvės atėmimo bausmės. Nusikaltimai, numatyti BK 129 str. 2 d., 149 str. 1 d., 150 str. 1 d., bendrintini dalinio sudėjimo būdu, nes nelabai skiriasi pagal savo pavojingumą. Nusikaltimas, numatytas BK 140 str. 2 d., pagal savo pavojingumą labai skiriasi nuo BK 129 str. 2 d., 149 str. 1 d., 150 str. 1 d. numatytų nusikaltimų, todėl už šį nusikaltimą paskirta bausmė apėmimo būdu griežtesne bausme apimant švelnesnę bendrintina su subendrinta bausme už minėtus nusikaltimus, kaip tai numato BK 63 str. 5 d. 2 p.

Iš kaltinamojo priteistinos 260,63 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidos, turėtos teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą nukentėjusiajam N. B..

Įvykio vietoje iš viso buvo rasta ir paimta 1019 Eur. Iš moteriškos juodos spalvos rankinės buvo paimta 749,82 Eur. Nustatyta, jog šie pinigai priklausė nužudytajai B. M., todėl jie grąžintini jos sūnui N. B. per atstovą pagal įstatymą R. B., o laikinas nuosavybės teisių apribojimas paliktinas tik dėl 269,18 Eur.

Keturios laikmenos palikintinos saugoti prie bylos.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą dešimčiai metų laisvės atėmimo;

pagal BK 149 straipsnio 1 dalį trejiems metams ir devyniems mėnesiams laisvės atėmimo;

pagal BK 150 straipsnio 1 dalį ketveriems metams laisvės atėmimo;

pagal BK 140 straipsnio 2 dalį keturiasdešimt parų arešto.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 6 dalimi, paskirtąsias bausmes subendrinti dalinio sudėjimo bei apėmimo būdu ir paskirti galutinę subendrintą trylikos metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę, atliekant ją pataisos namuose.

Kardomąją priemonę – suėmimą – palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Į paskirtąją bausmę įskaityti laikino sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2017-02-20 iki 2017-12-07.

Priteisti iš R. M. N. B. 50 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, 147,17 Eur Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui ir 260,63 Eur proceso išlaidų valstybei (AB ,,Swedbank“, sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini)).

Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroro J. Petuchovo 2017-03-16 nutarimu skirtą ir Klaipėdos apygardos teismo 2017-09-15 nutartimi pratęstą R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) laikiną nuosavybės teisių apribojimą į jam nuosavybės teise priklausančias pinigines lėšas bankų sąskaitose: (duomenys neskelbtini) AB DNB banke, (duomenys neskelbtini) AB „Swedbank“, (duomenys neskelbtini) AB Medicinos banke, (duomenys neskelbtini) AB Šiaulių banko Klaipėdos filiale, ir 269,18 Eur (saugomi Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Finansų skyriuje (2017 m. kovo 7 d. kasos pajamų orderis TSP Nr. (duomenys neskelbtini)) palikti iki nuosprendžio dalies dėl civilinių ieškinių įvykdymo. 749,82 Eur grąžintini N. B. per atstovą pagal įstatymą R. B..

Trys CD-R laikmenas ir vieną DVD-R laikmeną palikti saugoti prie bylos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per šį teismą.