- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-03-18
- Bylos Nr.
- 2-199-797/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-05457-2013-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Edita Kavaliauskienė
- Ieškovas
- L. Ž.
- Atsakovas
- E. Ž.
- Advokatai
- Erika Jasiūtė
- Kategorijos
- 26.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 128.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 116.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 113.1pavadinimo nepavyko patikrinti
sekretoriaujant Loretai Ščerbakovienei, dalyvaujant ieškovei L. Ž., atsakovo E. Ž. atstovei advokatei Erikai Jasiūtei, institucijos, teikiančios išvadą, Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui Virgilijui Tavorui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. Ž. (į procesą įtraukta A. Ž.) ieškinį atsakovui E. Ž. dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiams vaikams padidinimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė kreipėsi į teismą ir prašė pakeisti 2010-02-05 priteisto išlaikymo dydį nepilnametėms dukroms A. Ž., gim. (duomenys neskelbtini) ir N. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), padidinant iki 800 Lt kas mėnesį periodinėmis išmokomis kiekvienai ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė teismo posėdžio metu sumažino reikalavimus, ieškinį palaikė iš dalies, prašė pakeisti 2010-02-05 priteistą išlaikymą nepilnametėms dukroms A. Ž., gim. (duomenys neskelbtini) ir N. Ž., gim. (duomenys neskelbtini) ir padidinti iki 500 Lt kiekvienai dukrai kas mėnesį periodinėmis išmokomis. Ieškovė ieškinyje nurodė ir posėdyje paaiškino, kad 2010-02-05 sprendimu buvo priteistas išlaikymas nepilnametėms dukroms, kurio nebeužtenka. Pasikeitė vaikų poreikiai, per tą laiką pasikeitė pragyvenimo lygis, viskas pabrango, todėl vaikų išlaikymui, lavinimui ir tinkamo vystymosi užtikrinimui reikia vis didesnių lėšų, dukros lanko dailės mokyklą. Nurodo, jog per mėnesį kiekvienai dukrai reikia virš 1000 litų. Dukros sparčiai auga, jų mitybai kasdien reikia vis didesnių lėšų, maitinimui reikia skirti po 10 - 15 Lt per dieną vienai dukrai, o per mėnesį po 330-450 Lt. Išlaidos patiriamos būsto išlaikymui, dailės mokyklai, autobuso bilietams, telefonų sąskaitų papildymui. Drabužiams kiekvieną mėnesį reikia skirti kiekvienai dukrai po 190 litų, mokslo priemonėms apie 200 litų, operacijai – 600 Lt. Buvo remontuojamas kompiuteris, reikalingas naujas kompiuteris ir spausdintuvas, kurie gali kainuoti - 3000 Lt. Reikia pirkti patalynę dukroms apie 350 Lt, atskiras lovytes - 800 Lt, kompiuterio kėdę - 250 Lt, dviratį N. už 600 Lt. A. reikia tvarkyti dantų sukandimą ir ši dantų korekcija gali kainuoti apie 4000 Lt. Dukrų gydymo ir sveikatos palaikymo reikmėms vidutiniškai per metus reikia apie 350 Lt, per mėnesį vienai dukrai reikia apie 15 Lt jų higienos prekėms, taip pat kirpyklos paslaugoms per mėnesį reikia apie 90 Lt kiekvienai dukrai. Pramogoms lėšų nelieka, nes ieškovės vidutinės pajamos per mėnesį - 1850 litai. Šiuo metu jos materialinė padėtis yra pablogėjusi, nes 2010 metais jos atlyginimas vidutiniškai buvo apie 2500 Lt. Gaunamo atlyginimo bei išlaikymo vaikams skirtų lėšų nebeužtenka tenkinti šeimos poreikius, todėl nuolat prie jos šeimos poreikių tenkinimo prisideda sesuo, dirbanti Airijoje. Nurodo, kad atsakovas šiuo metu dirba Vokietijoje, jo turtinė padėtis yra pagerėjusi.
A. Ž. įtraukta į procesą. Jai pasiūlyta dalyvauti procese arba pateikti nuomonę raštu, tačiau to ji nepadarė (84 b. l. t. 2).
Atsiliepimas
Atsakovas E. Ž. pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti. Jis atsiliepime nurodė ir teismo posėdyje paaiškino, kad 300 litų suma jo skiriama kiekvienam vaikui yra pakankama jiems išlaikyti. Teismas šią sumą nustatė, priimdamas sprendimą dėl santuokos nutraukimo, po šio sprendimo iš esmės tik pablogėjo jo turtinė padėtis, jo sveikata ir galimybė dirbti, todėl nėra teisinio pagrindo nustatytą išlaikymą padidinti. Nors vaikai paaugo, tačiau jų poreikiai nepasikeitė, kaip ir prieš tris metus abi mergaitės yra mokyklinio amžiaus, lanko mokyklą, todėl jiems nutraukiant santuoką buvo lygiai tos pačios išlaidos būstui, aprangai, maistui, higienos priemonėms, ugdymo, lavinimo priemonėms ir pakako šiems poreikiams patenkinti po 300 litų skiriamų kiekvieno iš tėvų, kiekvienam vaikui kas mėnesį. Nurodo, jog jis dažnai perka pratybas, knygas, kitokias ugdymo lavinimo priemones. Dukroms pagal galimybes jis nuperka rūbų, su juo kartu praleidžia vieną mėnesį, tada jomis visiškai pasirūpina. Jis dirba Lietuvos įmonėje, jo pajamos yra 1500 Lt kas mėnesį, mažesnės už ieškovės, jo darbas susijęs su komandiruotėmis į Vokietiją, dėl to ten nuomojasi butą už 525 eurus, taip pat jis yra paėmęs paskolą 15 000 eurų Vokietijoje ir kas mėnesį turi mokėti po 327 eurų. Vokietijoje dirbo, bet buvo atleistas iš darbo. Jis serga hematoma ir glaukoma, nuolat vartoja vaistus, tam buvo reikalingos didelės lėšos. Turi problemų su koja. Jis prašo teismo atsižvelgti į jo sveikatos būklę, į tai, kad jo materialinė padėtis šiuo metu yra sunki. Prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovo atstovė prašo ieškinį atmesti.
Institucijos, teikiančios išvadą, atstovas nurodo, kad tikslinga ieškinį tenkinti. Atsakovas šiuo metu moka vaikų išlaikymui po 300 Lt periodinėmis išmokomis, šių pajamų dukroms išlaikyti nepakanka. Nuo to laiko, kai buvo teismo sprendimu skirtas išlaikymas dukroms, jų poreikiai žymiai padidėjo, dėl to turėtų būti didinimas išlaikymas, bet dydį palieka teismui spręsti.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad ieškovė ir atsakovas yra nepilnamečių dukrų A. Ž., gim. (duomenys neskelbtini) ir N. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai (5-6 b. l. t.1). Santuoka tarp šalių nutraukta 2010-03-08 (7 b. l. t. 1). 2010-02-05 Šiaulių miesto apylinkės teismo sprendimu buvo priteista iš atsakovo po 300 Lt kas mėnesį kiekvienam vaikui (8-10 b. l. t. 1). Iš prijungtos civilinės bylos matyti, jog ieškovė priešieškinyje prašė vaikų išlaikymui priteisti po 400 Lt jau 2010 m., tačiau šalys santuoką nutraukė bendru sutuoktinių sutikimu ir buvo patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje sutarė dėl 300 Lt išlaikymo sumos (civ. byla Nr. 2-227-207/2010, 65-71 nurodytos b. l. t. 1).
Ieškovė nurodo, jog padidėjo vaikų poreikiai, o atsakovas gali prisidėti prie vaikų išlaikymo ir didesne suma, nes jo pajamos yra geros, jis dirba Vokietijoje.
Įstatymas numato, jog iš esmės pasikeitus bent vieno iš tėvų turtinei padėčiai arba išlaikomo vaiko poreikiams, kai jų nebeatitinka teismo sprendimu nustatytas išlaikymo dydis, atsiranda pagrindas suinteresuotiems asmenims kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (CK 3.201 str.). Todėl sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą, svarbu nustatyti, kaip keiteisi tėvų turtinė padėtis, ar didėjo vaikų poreikiai.
Iš pateiktų dokumentų matyti, jog atsakovė dirba Šiaulių profesinio rengimo centre. Jos užmokesčio suma 2013-12-31 pagal SODROS duomenis buvo 2857,24 Lt, 2012-05-31 – 2444,63 Lt, 2010-02-01 – 2701,11 Lt, todėl nepagrįstai nurodo, jog jos pajamos sumažėjo (128, 136 b. l. t. 1). Ieškovės vardu yra registruotas automobilis (3 b. l. t. 2). Ieškovė nurodo, jog jos turtinė padėtis pablogėjo, nes santuokos nutraukimo dieną jos mėnesinės pajamos buvo apie 2500 Lt, o vaikų poreikiai padidėjo, gyvenamajam būstui yra pasiėmusi paskolą iš banko (166, 168-169 b. l. t. 1), todėl būtų pažeisti vaiko interesai, jeigu nebūtų padidintas išlaikymas. Pateikti dokumentai patvirtina, jog ieškovės vardu registruotam butui, esančiam (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, yra registruota hipoteka, mokamos bankui įmokos, nes jis įgytas paėmusi paskolą (14, 166 b. l. t. 1). Iš byloje esančių dokumentų matyti, jog atsakovė nuo 2008 m. nuosavybės teise valdo dalį žemės sklypo su gyvenamuoju namu ir kitais statiniais, esančiais (duomenys neskelbtini) Šiaulių r., (duomenys neskelbtini) žemės sklypus, kurių įgijimo pagrindas yra paveldėjimo teisės liudijimas, o nuo 2011-07-20 ir pirkimo pardavimo sutartis, kurioje nurodyta bendra daiktų kaina tik 1 500 Lt (16-23 b. l. t. 1, 90-104 b. l. t. 2). Santuokos nutraukimo dieną (2010-02-05) ieškovei atiteko automobilis MITSUBISHI GALANT 2500 Lt vertės ir 30 000 Lt kompensacija (9 b. l. t. 1).
Atsakovo užmokesčio suma 2010-02-05, kai buvo priteistas išlaikymas, siekė 400 Lt , 2012-02-01 - 1500 Lt, 2013-12-01 – 1300 Lt. Atsakovo atstovė nurodo, jog šiuo metu jo gaunamos pajamos UAB ,,Sanmasteris“ yra 1500 Lt. Po santuokos nutraukimo atsakovui atiteko 17 000 Lt vertės automobilis LEXUS RX, 500 paprastųjų vardinių akcijų. Santuokos nutraukimo dieną atsakovui priklausė asmeninės nuosavybės teise nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, kuris po santuokos nutraukimo buvo parduotas už 90 000 Lt. Teismo sprendime fiksuota, kad šalys kreditorinių įsipareigojimų neturi (9 b. l. t. 1). Atsakovas nurodo, kad kas mėnesį šiuo metu gauna apie 1500 Lt pajamų ir kad šiuo metu tai yra jo vienintelės pajamos, tačiau iš byloje esančių banko sąskaitų išrašų matyti, jog atsakovo pajamos 2013-11-08 buvo ir 4 531 Lt ir 6 000 Lt, 3 943 Lt pervedami dienpinigiai iš UAB ,,Sanmasteris“ (34-35 b. l. t. 2). Vokietijoje esančios banko sąskaitos išrašas patvirtina, jog 2013-04-13 į jo sąskaitą yra įplaukę 11 400 eurų, 1200, 1449, 1397, 1160 eurų (37, 65, 68, 73 b. l. t. 2). Byloje pateikti duomenys, įrodantys, jog atsakovas nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų, esančių Lietuvos Respublikoje, neturi, nes nekilnojamasis turtas buvo parduotas už 90 000 Lt (120 b. l. t. 1). Atsakovo vardu nėra registruota transporto priemonių (4 b. l. t. 2), tačiau teisme apklausta atsakovo sesuo liudytoja L. Š. patvirtino, jog jis Vokietijoje ėmė paskolą automobiliui pirkti, su kuriuo važinėja (2014-01-14 garso įrašas). Atsakovas nėra sudaręs santuokos ir neturi kitų nepilnamečių vaikų, kuriems turėtų skirti išlaikymą, bet kaip ir ieškovė yra paėmęs paskolą ir moka bankui įmokas. Iš neterminuotos buto nuomos sutarties ir paties atsakovo paaiškinimo teismo posėdžio metu matyti, kad jo darbas susijęs su komandiruotėmis į Vokietiją, kad atsakovas nuo 2012-01-01 gyveno Vokietijoje, ir nors darbo sutartis sudaryta Vokietijoje yra nutraukta (121-122 b. l. t. 1), bet jis ir toliau važiuoja į Vokietiją, kur nuomojasi butą, kurio išlaidos per mėnesį siekia 525 eurus. Atsakovas yra UAB „Sanmasteris“ direktorius (100-102, 107-108 b. l. t.1).
Iš šių įrodymų teismas sprendžia, jog iš esmės šalių turtinė padėtis nepakito, po santuokos nuraukimo ieškovė įgijo nedidelės vertės nekilnojamojo turto, butas pirktas už paskolą, atsakovas nekilnojamąjį turtą pardavė, įgijo lėšas. Ieškovės pajamos iš esmės nepakito, o atsakovo nuo 400 Lt padidėjo iki 1500 Lt. Nors atsakovas nurodo, jog jo turtinė padėtis yra labai bloga, tačiau teismas sprendžia, jog iš jo deklaruojamų gaunamų pajamų 1500 Lt atsakovas negalėtų teikti 600 Lt vaikams, mokėti 525 eurų už nuomą, gydytojo paslaugoms mokėti 140 eurų už vieną apsilankymą, pirkti vaistus už 60 eurų per mėnesį, mokėti bankui kas mėnesį po 327 eurus, pats pragyventi, keliauti į Vokietiją, tai leidžia teismui spręsti, jog tikroji jo turtinė padėtis yra geresnė, nei ji oficialiai deklaruojama (CPK 185 str.).
Tėvų pareiga teikti nepilnamečiam vaikui išlaikymą yra imperatyvi, ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas vien gaunamomis minimaliomis pajamomis, todėl teismų praktikoje tokio pobūdžio bylose pripažįstama, kad, nustatant tėvų turtinę padėtį, jų gaunamas pajamas, turi būti vertinama ir tai, kokių priemonių jie ėmėsi, siekdami gauti didesnes pajamas. Visos abejonės priteisiant ir nustatant išlaikymo dydį vertintinos vaiko interesų naudai, kas reiškia, kad tuo atveju, jei kyla pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų, galimybių teikti teismo nustatytą išlaikymą, teismas šias aplinkybes turi vertinti vadovaudamasis vaiko interesais, t. y. laikyti, kad tokiu atveju yra pagrindas priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymą (CPK 3.3 str.).
Ieškovė nurodo, jog padidėjo vaikų poreikiai. Atsakovas atsikerta ir teigia, kad tai yra ieškovės norai, o ne konkretūs vaikų poreikiai. Tuo metu kai buvo priteistas išlaikymas vaikams po 300 Lt, A. buvo 12 metų, o N. – 8 m. Akivaizdu, kad per trejus metus vaikų poreikiai padidėjo, nes pradėjo lankyti Dailės mokyklą, pakilo maisto, drabužių kainos. Atkreiptinas dėmesys, kad A., kuriai yra 15 metų, nebėra galimybės pirkti drabužių ir avalynės vaikų parduotuvėse, nes tokių dydžių vaikų parduotuvėse nebūna, atitinkamai ir išlaidos padidėja, todėl 190 Lt suma per mėnesį vienam vaikui drabužiams ir avalynei laikytina pagrįsta. Ugdymo ir lavinimo priemonėms per mėnesį pagrįsta suma laikytina 100 Lt. Telefonui, moksleivio bilietui, dienpinigiams išlaidos sudaro apie 70 Lt. Būsto išlaidos vienam vaikui apie 100 - 150 Lt. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad išlaidos vaistams yra virš 50 Lt. Byloje esantys kvitai įrodo, kad nepilnametės dukros mokosi Šiaulių dailės mokykloje, todėl už II pusmetį ieškovė sumokėjo už N. Ž. mokymąsi 156 Lt, o už A. Ž. mokymąsi 165 Lt (b. l. 167 t. 1). Pateikti paaiškinimai patvirtina, jog vien maistui vaikams išleidžiama nuo 300 iki 450 Lt kiekvienam. Teismas sprendžia, jog pagrįstos ir būtinos išlaidos vienam vaikui per mėnesį yra 900 Lt (146-155 b. l. t. 1, CPK 178, 185 str.). A. Ž. dantukų korekcija dar neatlikta, išlaidų suma neaiški, todėl į 900 Lt poreikius tai neįskaičiuota. Atsakovas savo pareigą mokėti vaikams po 300 Lt vykdė tinkamai ir reguliariai, tačiau iš byloje pateiktų įrodymų matyti, jog po 300 Lt išlaikymo suma nebepakankama vaikams išlaikyti.
Kasacinis teismas, aiškindamas teisės normas, reglamentuojančias nepilnamečių vaikų išlaikymo dydžių nustatymui taikytinus teisinius kriterijus, yra pažymėjęs, kad turi būti atsižvelgiama į tai, jog nustatytas išlaikymas užtikrintų būtinas vaiko raidos sąlygas, kurioms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti vaikui reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir pan. (LAT 2010 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2010).
Civilinio kodekso 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (Civilinio kodekso 3.192 str. 2 d.). Proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Iš esmės pasikeitus bent vieno iš tėvų turtinei padėčiai arba išlaikomo vaiko poreikiams, kai jų nebeatitinka teismo sprendimu nustatytas išlaikymo dydis, atsiranda pagrindas suinteresuotiems asmenims kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (Civilinio kodekso 3.201 str.).
Sprendžiant klausimą dėl dydžio pakeitimo, svarbu nustatyti ir šalių turtinę padėtį, kaip ji keitėsi nuo to laiko, kai buvo priteistas išlaikymas. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad vaikų poreikiai padidėjo, o tėvų turtinė padėtis iš esmės nepasikeitė. Kadangi vaikų poreikiai padidėjo, todėl taikytinas CK 3.201 str. Teismas atsižvelgia į tą aplinkybę, kad šiuo metu nepilnamečių vaikų poreikiai išaugę, todėl po 300 Lt skiriamo išlaikymo nepilnamečiams vaikams neužtenka patenkinti jų poreikius, tai galima spręsti iš liudytojos L. Š. parodymų, kuri patvirtino, jog mažoji mergaitė per šalčius atėjo pas ją labai plonai apsirengusi, apavas buvo netinkamas tų metų laikui, kas patvirtina aplinkybę, jog teikiamo išlaikymo po 300 Lt nepakanka vaikams minimaliems jų poreikiams patenkinti (2014-01-14 garso įrašas, CK 1.5 str., CPK 185 str.).
Atsakovo teiginys, kad jo turtinė padėtis pablogėjo, neatleidžia jo nuo pareigos išlaikyti savo vaikus, juolab, kad ji ir nėra pablogėjusi, nes gaunamos pajamos yra išaugusios nuo 400 Lt iki 1500 Lt. Abiejų šalių pateikti medicininiai pažymėjimai įrodo, jog abu tėvai turi sveikatos problemų, tačiau nei vienam iš jų nėra nustatytas nedarbingumo lygis, todėl teismas sprendžia, jog ši aplinkybė nėra pagrindas atmesti ieškinį (CPK 185 str.).
Nors nustatyta, kad vaikų poreikiai išaugo, bet teismas negali priteisti daugiau, negu leidžia tėvų turtinė padėtis, taip pat teismas atsižvelgia, kad išlaikymas teikiamas dviem vaikams (CK 3.198 str.). Nors atsakovas prašė ieškinį atmesti, tačiau laikytina, kad tikroji jo turtinė padėtis (pateikti banko sąskaitų išrašai, kvitas už advokato paslaugas 1500 Lt sumai patvirtina, kad atsakovas disponuoja didesnėmis pinigų sumomis nei deklaruoja) leidžia teismui spręsti, jog jis pajėgus mokėti ir didesnį išlaikymą, t. y. po 450 Lt, kiekvienam vaikui.
Spręsdamas išlaikymo dydžio klausimą, teismas atsižvelgia į vaikų interesų prioritetą, į tai, kad priteistas išlaikymas yra mažas, vaikų poreikiai padidėję, į tai, kad atsakovas neturi kitų nepilnamečių vaikų, laikytina, jog atsakovas yra pajėgus teikti didesnį išlaikymą vaikams, todėl pakeistinas išlaikymo dydis, priteisiant iš atsakovo kiekvienam vaikui po 450 Lt, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.192, 3.201, 3.208 str.), kitoje dalyje ieškinį atmetant (CPK 178, 185 str.).
Ieškovė prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau jų nepateikia. Atsakovas nurodo, jog patyrė 1613 Lt bylinėjimosi išlaidas, kurias prašo priteisti. Teismas atsižvelgia į CPK 98 str. 1 d., kad iš esmės sprendimas yra priimtas ieškovės naudai, nes iš dalies išlaikymas vaikams padidintas, taip pat atsižvelgia į tai, jog teismui suteikta teisė sprendžiant šalių bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą nukrypti nuo CPK 93 str. 1-3 dalyse nustatytų taisyklių, atsižvelgiant į šalių procesinį elgesį ir priežastis, dėl kurių jos susidarė. Atkreiptinas dėmesys, jog atsakovui nuo 2013-07-30 procesinius dokumentus pavyko įteikti tik paskelbus jo paiešką per policiją 2013-11-06, nes į teismo paliktus pranešimus jis neatsiliepė, nors procesiniai dokumentai buvo siųsti ir į Vokietiją ir (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, kur ir nustatyta jo gyvenamoji vieta, todėl taikytina CPK 93 str. 4 d. ir bylinėjimosi išlaidos atsakovui iš ieškovės nepriteistinos.
Kadangi ieškovai šios kategorijos bylose nuo žyminio mokesčio sumokėjimo yra atleisti pagal įstatymą, todėl žyminis mokestis valstybei priteistinas iš atsakovo ir yra 108 Lt (CPK 80, 83, 96 str. 1 d.).
Bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, neviršija nustatytos minimalios sumos, todėl jos valstybei iš šalių nepriteistinos (CPK 96 str. 6 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 268, 270, 307 straipsniais, teismas
nusprendė:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Pakeisti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010-02-05 sprendimu priteisto išlaikymo dydį, jį padidinant ir priteisti iš atsakovo E. Ž. (a. k. (duomenys neskelbtini) dukrai A. Ž., gim. (duomenys neskelbtini) (a. k. (duomenys neskelbtini) ir N. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), (a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą po 450 Lt (keturis šimtus penkiasdešimt litų) periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
Priteisti iš atsakovo E. Ž. valstybei 108 Lt (vieną šimtą aštuonis litus) bylinėjimosi išlaidų.
Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.