Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dalios Gumuliauskienės ir Aušrelės Mažrimienės,

2014 m. lapkričio 25 d. rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos prašymą atsakovui S. C. dėl piniginės socialinės pašalpos permokos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Pareiškėjo atstovas ir atsakovas į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą pranešta tinkamai – išsiųsti teismo šaukimai ir pranešta viešo paskelbimo būdu. Byloje pakanka rašytinių duomenų išnagrinėti ją iš esmės, todėl byla nagrinėtina iš esmės bylos šalims nedalyvaujant (ABTĮ 78 str. 3 d.).

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Byloje kilo ginčas dėl permokėtos socialinės pašalpos grąžinimo.

Piniginės socialinės paramos teikimo principus, finansavimo šaltinius, piniginę socialinę paramą gaunančių asmenų teises ir pareigas, taip pat piniginės socialinės paramos, teikiamos nepasiturintiems gyventojams, kai suaugę asmenys yra išnaudoję visas kitų pajamų gavimo galimybes, rūšis, jų dydžius ir teikimo sąlygas nustato Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems įstatymas (2011-12-01 redakcija Nr. IX-1675, galiojusi nuo 2012-01-01 iki 2012-11-23). Įstatymo 5 straipsnis išskiria dvi socialinės paramos rūšis – socialinę pašalpą ir būsto šildymo išlaidų, geriamojo vandens išlaidų ir karšto vandens išlaidų kompensacijas. Remiantis Įstatymo 6 straipsniu, bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo turi teisę į socialinę pašalpą, jeigu kreipimosi dėl socialinės pašalpos metu atitinka visus šiame straipsnyje nurodytus reikalavimus: 1) bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens nuosavybės teise turimo turto, nurodyto šio įstatymo 14 straipsnyje, vertė neviršija turto vertės normatyvo; 2) pajamos, nurodytos ir apskaičiuotos pagal šio įstatymo 17 ir 18 straipsnius, yra mažesnės už valstybės remiamas pajamas bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui; 3) kiekvienas vyresnis kaip 18 metų bendrai gyvenantis asmuo, vienas gyvenantis asmuo arba vaikas (įvaikis) nuo 16 iki 18 metų atitinka bent vieną iš šio įstatymo 8 straipsnyje nurodytų sąlygų, kurioms esant bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo turi teisę į piniginę socialinę paramą. Pagal Įstatymo 20 straipsnio 1 dalį dėl pinginės socialinės paramos bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo kreipiasi į deklaruotos gyvenamosios vietos savivaldybės administraciją arba savivaldybės, kurios teritorijoje nuomojamas būstas, administraciją, o jei bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo gyvenamosios vietos neturi, - į savivaldybės, kurioje jie gyvena, administraciją.

Byloje nustatyta, jog atsakovas S. C. 2012-05-09 prašymu-paraiška piniginei socialinei paramai gauti kreipėsi į Klaipėdos miesto savivaldybės administraciją, prašydamas skirti socialinę pašalpą laikotarpiu nuo 2014 m. gegužės iki rugpjūčio mėn. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyrius 2012-05-11 sprendimu nusprendė mokėti (teikti) po 875,00 Lt per mėnesį pašalpą laikotarpiu nuo 2012-05-01 iki 2012-08-01 bendrai gyvenantiems asmenims – C. S. (vyrui), C. V. (žmonai) ir C. V. (vaikui). Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyriaus vedėja 2012-06-01 įsakymu Nr. SP1-2406, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 6 straipsniu, 7 straipsniu, 22 straipsnio 1 ir 2 dalimis, Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2012-04-26 sprendimu Nr. T2-113 patvirtintu Piniginės socialinės paramos teikimo tvarkos aprašu, Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2012-05-24 sprendimu Nr. T2-143 patvirtinto Vienkartinių pašalpų teikimo tvarkos aprašo 7, 15 ir 32 punktais, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2011-12-29 įsakymo Nr. AD1-2650 „Dėl įgaliojimų suteikimo“ 1.1.1 ir 1.1.10 punktais bei atsižvelgdama į pareiškėjų prašymus skyrė socialines pašalpas, būsto šildymo išlaidų ir karšto vandens išlaidų kompensacijas naudojantiems kietąjį kurą ar kitokį kurą asmenims, nurodytiems 1 priede – inter alia atsakovui.

Pagal Įstatymo 8 straipsnio, reglamentuojančio sąlygas, kurioms esant bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo turi teisę į piniginę socialinę paramą, 1 dalies 4 punktą viena iš minėtų sąlygų socialinei paramai gauti yra asmens įsiregistravimas Lietuvos teritorinėje darbo biržoje ar kitos valstybės valstybinėje įdarbinimo tarnyboje. Remiantis Lietuvos darbo biržos duomenų bazės išrašu pareiškėja nustatė, jog V. C. savo pačios pageidavimu 2012-05-21 nutraukė darbo paiešką, t.y. išsiregistravo iš Lietuvos darbo biržos. Įstatymo 25 straipsnyje įtvirtintos piniginę socialinę paramą gaunančių asmenų pareigos, tame tarpe ir pareiga per mėnesį pranešti apie materialinės padėties pasikeitimą ar atsiradusias aplinkybes, turinčius įtakos teisei į piniginę socialinę paramą arba piniginės socialinės paramos dydžiui (3 punktas). Pagal Įstatymo 26 straipsnio 1 dalį, nustačius, kad bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo piniginę socialinę paramą gavo neteisėtai, nes kreipimosi dėl piniginės socialinės paramos metu pateikė neteisingus duomenis apie turtą, gaunamas pajamas, bendrai gyvenančius asmenis arba kitus duomenis, reikalingus piniginei socialinei paramai skirti, arba paramos teisimo laikotarpiu per mėnesį nepranešė apie materialinės padėties pasikeitimą ar atsiradusias aplinkybes, turinčias įtakos teise į piniginę socialinę paramą arba piniginės socialinės paramos dydžiui, bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo turi grąžinti neteisėtai gautą pinigų sumą arba ją sumokėti dalimis.

Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo žmona V. C. pažeidė Įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytą sąlygą piniginei socialinei paramai gauti ir S. C. apie šią aplinkybę nepranešė pareiškėjai per vieno mėnesio terminą, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyriaus vedėjas 2012-08-29 įsakymu Nr. SP1-30701 „Dėl permokėtos piniginės socialinės paramos S. C. (S. C.)“ nustatė, kad atsakovui nuo 2012-06-01 iki 2012-08-01 permokėta 1750,00 Lt socialinės pašalpos suma ir pasiūlė grąžinti savivaldybės administracijai permokėtą 1750,00 Lt socialinės pašalpos sumą iki 2012-12-01.

Analizuodamas Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyriaus vedėjas 2012-08-29 įsakymo Nr. SP1-30701 turinį, teismas sutinka su pareiškėjos padaryta išvada, jog atsakovas nevykdė Įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintos pareigos, todėl jam kilo Įstatymo 26 straipsnyje numatytos pasekmės –permokėtos paramos sumos grąžinimas. Tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėja neteisingai apskaičiavo permokėtos socialinės pašalpos sumą.

Įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad savivaldybės administracija, teigdama pinginę socialinę paramą, privalo – 3 mėnesius socialinę pašalpą skirti tik vaikui (įvaikiui) ar vaikams (įvaikiams), pasirenkant ar derinant jos teikimo formą (formas) (pinigais ir (ar) nepinigine forma), o kompensacijų neteikti bendrai gyvenantiems asmenims ar nutraukti jų teikimą, jeigu bent vienas iš bendrai gyvenančių asmenų nevykdo šio įstatymo 25 straipsnio 2 ir 3 punktuose nustatytų pareigų. Spręstina, kad minėta teisės akto norma skirta apsaugoti vaikų (įvaikių) interesus net ir tuo atveju, kai socialinės paramos gavėjas nevykdo pareigos pranešti apie materialinės padėties pasikeitimą ar atsiradusias aplinkybes, turinčius įtakos teisei į piniginę socialinę paramą arba pinginės socialinės paramos dydžiui.

Iš Klaipėdos miesto savivaldybės Socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyriaus 2012-05-11 sprendimo turinio matyti, kad 875,00 Lt socialinė pašalpa buvo skirta ir vaikui – V. C., gim. 1990-02-05, todėl darytina išvada, kad net ir konstatavusi, jog S. C. pažeidė Įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 3 punktą, pareiškėja privalėjo skirti (nenutraukti paskirtos) pašalpą vaikui. Pareiškėjos 2012-05-11 sprendimas patvirtina, kad vaikui – V. C. – skirta socialinės pašalpos dalis sudarė 245 Lt (350,00 x 0,7). Spręstina, kad ginčo laikotarpiu nuo 2012-06-01 iki 2012-08-01 vaikui turėjo būti išmokėta 490,00 Lt socialinės pašalpos dalis. Išdėstytų aplinkybių pagrindu pripažintina, kad susidariusi socialinės pašalpos permoka yra ne 1750,00 Lt, kaip nurodo pareiškėja, o 1260,00 Lt (1750,00 - 490,00).

Pabrėžtina, kad S. C. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyriaus vedėjo 2012-08-29 įsakymo Nr. SP1-3701 neginčijo. Nors Klaipėdos miesto savivaldybės administracija 2012-09-05 raštu Nr. (23.45.)-SP13-6479, 2013-04-02 raštu Nr. (23.45.)-SP13-2631, 2013-07-19 raštu Nr. (23.27.)-SP13-6147, 2013-10-14 raštu Nr. (23.45.)-SP13-8440 ragino S. C. grąžinti susidariusią socialinės pašalpos permoką, tačiau atsakovas susidariusios permokos iki šiol nėra grąžinęs.

Aukščiau išdėstytų aplinkybių pagrindu pripažinus, kad 1260,00 Lt socialinės pašalpos permoka susidarė būtent dėl atsakovo S. C. neteisėto neveikimo – Įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintos pareigos nevykdymo bei konstatavus, jog atsakovas iki šiol nėra grąžinęs 1260,00 Lt sumos, pareiškėjo prašymas tenkintinas iš dalies ir Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai iš S. C. priteistina 1260,00 Lt socialinės pašalpos permoka.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjos Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos prašymą tenkinti iš dalies.

Priteisti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai iš S. C., a.k. (duomenys neskelbtini), 1260,00 Lt (vieną tūkstantį du šimtus šešiasdešimt litų) socialinės pašalpos permoką.

Kitoje dalyje prašymą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.