- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-06-11
- Bylos Nr.
- TA-662-48-14
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-00530-2013-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Veslava Ruskan (pirm.), Audrius Bakaveckas (pran.), Arūnas Sutkevičius
- Pareiškėjas
- D. K.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių
- Kategorijos
- 61.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Arūno Sutkevičiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo D. K. prašymą atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą ir apeliacinio skundo dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2014 m. vasario 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo priėmimo klausimą.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Šiaulių apygardos administracinis teismas 2014 m. vasario 17 d. sprendimu pareiškėjo D. K. (toliau – ir pareiškėjas) skundą, kuriuo jis prašė priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, 500 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, tenkino iš dalies ir priteisė pareiškėjui 1 500 Lt neturtinei žalai atlyginti.
Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, 2014 m. kovo 10 d. (pagal spaudą ant voko) pateikė teismui apeliacinį skundą.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014 m. kovo 24 d. nutartimi pareiškėjo apeliacinį skundą atsisakė priimti ir grąžino jį padavusiam asmeniui.
2014 m. balandžio 17 d. (pagal spaudą ant voko, iš Vilniaus pataisos namų išsiųsta 2014 m. balandžio 16 d.) Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme buvo gautas pareiškėjo apeliacinis skundas, kuriuo jis prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priteisti jam 540 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Taip pat pareiškėjas pateikė prašymą atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti. Paaiškina, jog teismo sprendimo apskundimo terminą praleido dėl to, kad neturėjo galimybės įsigyti popieriaus lapų. Vilniaus pataisos namuose pašalpa yra skiriama kiekvieno mėnesio pradžioje. Mano, kad terminą praleido dėl svarbių priežasčių.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
II.
Prašymas netenkintinas. Apeliacinį skundą atsisakytina priimti.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 127 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardų administracinių teismų sprendimai, priimti nagrinėjant bylas pirmąja instancija, apeliacine tvarka per keturiolika dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiami Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad praleidus terminą apeliaciniam skundui paduoti, apelianto prašymu apeliacinis arba pirmosios instancijos teismas, jeigu per jį paduodamas apeliacinis skundas, skundo padavimo terminą gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakoma atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti, gali būti duodamas atskirasis skundas. Svarbiomis termino praleidimo priežastimis teismų praktikoje laikytinos tik objektyvios, nuo asmens valios nepriklausiusios aplinkybės, kurios sutrukdė jam laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo. Įstatymų nustatyta tvarka apriboti skundų padavimo terminai, inter alia, yra susiję su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą.
Kaip minėta, administracinių bylų nagrinėjimą reglamentuojantis įstatymas apeliacinio skundo padavimo teismui termino eigos pradžią tiesiogiai sieja su pirmosios instancijos teismo sprendimo paskelbimo momentu. ABTĮ nėra įtvirtinta galimybė pradėti skaičiuoti apeliacinio skundo padavimo teismui termino pradžią ne nuo nurodyto momento, todėl ABTĮ 127 straipsnio 1 dalyje numatytas keturiolikos dienų terminas apeliaciniam skundui paduoti turi būti skaičiuojamas nuo teismo sprendimo paskelbimo dienos, nepriklausomai nuo to, ar šalis dalyvavo paskelbiant teismo sprendimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA552-52/2012). Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuomonės, kad apeliacinio skundo padavimo teismui termino eiga negali būti skaičiuojama kitaip, nei nustatyta ABTĮ, net ir atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo judėjimo laisvė apribota (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-287/2012, 2012 m. birželio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA552-52/2012).
Nagrinėjamu atveju Šiaulių apygardos administracinio teismo sprendimas buvo paskelbtas 2014 m. vasario 17 d. (b. l. 205, 206-217), todėl terminas šiam sprendimui apskųsti baigėsi 2014 m. kovo 3 d. Pareiškėjas pirmą kartą apeliacinį skundą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui išsiuntė 2014 m. kovo 10 d. (pagal spaudą ant voko, b. l. 222), antrą kartą – 2014 m. balandžio 16 d. (Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme gautas 2014 m. balandžio 17 d.), taigi jis praleido įstatymo nustatytą terminą apeliaciniam skundui paduoti.
Pažymėtina, jog pareiškėjas nedalyvavo 2014 m. lapkričio 5 d. ir 2014 m. sausio 8 d. teismo posėdžiuose, kuriuose buvo nagrinėjama administracinė byla pagal jo skundą, tačiau apie teismo posėdį jam buvo pranešta tinkamai (b. l. 189, 200), taip pat buvo gautas pareiškėjo prašymas nagrinėti bylą jam nedalyvaujant (b. l. 196), be to, jam buvo pranešta apie pratęstą teismo sprendimo priėmimo ir paskelbimo terminą (b. l. 205). Nors byloje nėra duomenų, pagrindžiančių, kada pareiškėjas gavo pirmosios instancijos teismo sprendimą, pareiškėjas šių duomenų nenurodo bei šia aplinkybe nesiremia, pastebėtina tai, jog 2014 m. vasario 20 d., t. y. nepažeidžiant ABTĮ 93 straipsnyje nustatytos tvarkos, Šiaulių apygardos administracinio teismo 2014 m. vasario 17 d. sprendimas buvo išsiųstas pareiškėjui (b. l. 218). Šiaulių apygardos administracinio teismo 2014 m. vasario 17 d. sprendime buvo išaiškina jo apskundimo tvarka (sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per šį teismą) (b. l. 206-217).
Pareiškėjas nurodo, jog apeliacinio skundo padavimo termino praleidimą lėmė tai, jog jis neturėjo pinigų įsigyti popieriaus lapų, kadangi pašalpa Vilniaus pataisos namuose yra skiriama kiekvieno mėnesio pradžioje. Teisėjų kolegija šios aplinkybės nevertina kaip objektyvios ir pagrindžiančios prašymo atnaujinti praleistą apeliacinio skundo padavimo terminą. Pareiškėjas nepateikė jokių argumentų ar įrodymų, jog būtų kreipęsis į Vilniaus pataisos namų administraciją dėl popieriaus, ar jog būtų kreipęsis į savo artimuosius ar kitus asmenis, jog būtų ėmęsis kitų rūpestingumo priemonių, kad gautų popieriaus (pvz., pasiskolinęs pinigų). Be to, pastebėtina, jog pareiškėjas, žinodamas, kad teismo sprendimas bus skelbiamas 2014 m. vasario 17 d. bei turėdamas išankstinę nuostatą, jog priimtas teismo sprendimas jo netenkins (b. l. 196), šiuo aspektu galėjo imtis rūpestingumo ir atidumo priemonių bei popieriumi pasirūpinti iš anksto. Jokių kitų aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą atnaujinti žymiai praleistą apeliacinio skundo padavimo terminą, pareiškėjas nenurodė.
Pažymėtina, jog administracinių teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir ABTĮ 5 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis gynybos į teismą nėra absoliuti, nes ji yra neatsiejamai susijusi su asmens pareiga įgyvendinti šią teisę įstatymų nustatyta tvarka, laikantis įstatymo numatytų kreipimosi į teismą terminų. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas ABTĮ nustatytos tvarkos (apeliacinio skundo padavimo termino) nesilaikė, apeliacinį skundą pateikė apeliacinės instancijos teismui praleidęs įstatymo nustatytą tokio skundo padavimo terminą. Įstatymo nustatyti atskirųjų procesinių veiksmų atlikimo terminai įpareigoja teisminės gynybos siekiantį asmenį operatyviai reaguoti į savo teisių ar įstatymų saugomų interesų pažeidimus. Minėta, kad skundžiamame teismo sprendime yra aiškiai nurodyta jo apskundimo tvarka ir terminas, todėl laikytina, kad pareiškėjui buvo tinkamai išaiškinta, kaip jis gali įgyvendinti savo procesines teises. Pareiškėjas, atsižvelgdamas į apeliacinio skundo padavimo terminą, turėjo pasirinkti jam priimtinus apdairaus ir rūpestingo elgesio variantus.
Remiantis išdėstytais argumentais ir nustatytų aplinkybių visuma, teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjas praleido ABTĮ 127 straipsnio 1 dalyje nustatytą apeliacinio skundo padavimo terminą dėl subjektyvių, išimtinai nuo jo valios ir veiksmų (neveikimo) priklausiusių priežasčių, kurios negali būti pripažintos svarbiomis to paties straipsnio 2 dalies taikymo kontekste. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo prašymas atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą netenkinamas ir jo apeliacinį skundą atsisakytina priimti (ABTĮ 134 str. 3 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 127 straipsnio 2 dalimi ir 134 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo D. K. prašymo atnaujinti terminą apeliaciniam skundui dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2014 m. vasario 17 d. sprendimo paduoti netenkinti.
Atsisakyti priimti pareiškėjo D. K. apeliacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.
Nutartis neskundžiama.