Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2023-09-28 · Administracinė byla Nr. eI2-1461-596/2023

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2023-09-28Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2024-05-08Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2023-09-28
Bylos Nr.
eI2-1461-596/2023
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-04170-2022-1
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Jolita Rasiukevičienė, Vita Valeckaitė, Diana Butrimienė
Pareiškėjas
J. K.
Atsakovas
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI2-1461-596/2023 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04170-2022-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 7.9; 55.1.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. rugsėjo 28 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dianos Butrimienės, Jolitos Rasiukevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Vitos Valeckaitės,

dalyvaujant pareiškėjui J. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. K. skundą atsakovei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas J. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir atsakovė arba Fondo valdyba) 2022 m. rugpjūčio 31 d. raštu Nr. (18.2E) I-9570 „Dėl atsisakymo nagrinėti skundą ir informacijos pateikimo“ priimtą sprendimą (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti Fondo valdybą per 5 darbo dienas išnagrinėti pareiškėjo 2022 m. rugpjūčio 3 d. skundą „Dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio skyriaus vilkinimo išnagrinėti prašymą“ ir dėl jo priimti teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą bei pateikti jį pareiškėjui; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėjas pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose patikslino antrąjį skundo reikalavimą ir prašo įpareigoti Fondo valdybą teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais išnagrinėti jo 2022 m. rugpjūčio 3 d. skundą „Dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio skyriaus vilkinimo išnagrinėti prašymą“ ir pateikti jam teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą.

Paaiškina, kad jis per E. pristatymo sistemą, kurioje identifikuojama pareiškėjo tapatybė, kreipėsi į Fondo valdybos Panevėžio skyrių su 2022 m. birželio 14 d. prašymu „Dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos skyrimo“ (toliau – ir Prašymas). Nuo Prašymo pateikimo praėjus 34 darbo dienoms pareiškėjas, negavęs jokio atsakymo, per E. pristatymo sistemą 2022 m. rugpjūčio 3 d. pateikė skundą Fondo valdybai, prašydamas: 1) įpareigoti Fondo valdybos Panevėžio skyrių per 5 darbo dienas išnagrinėti jo Prašymą ir pateikti jam teisės aktų reikalavimus atitinkantį atsakymą; 2) nustatyti Fondo valdybos Panevėžio skyriaus vilkinusius darbuotojus ir už tarnybos / darbo pareigų neatlikimą taikant tarnybinę / darbo atsakomybę skirti jiems atitinkamas nuobaudas (toliau – ir Skundas).

Skundžiamu Sprendimu Fondo valdyba nusprendė pareiškėjo Skundo nenagrinėti. Sprendime nurodė, kad 2022 m. rugpjūčio 3 d. elektroniniu paštu per E. pristatymo sistemą gautas pareiškėjo Skundas, kuris, anot atsakovės, nepasirašytas kvalifikuotu elektroniniu parašu, taigi nėra galimybės identifikuoti pareiškėją ir įsitikinti Skundo autentiškumu, todėl jis Fondo valdyboje nebus nagrinėjamas vadovaujantis Išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka taisyklių, patvirtintų Fondo valdybos direktoriaus 2008 m. kovo 18 d. įsakymu Nr. V-131 (toliau – ir Taisyklės), 25.1 papunkčiu.

Pareiškėjas akcentuoja, kad Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 3 straipsnyje įtvirtinta, jog viešojo administravimo subjektai savo veikloje, be kita ko, vadovaujasi atsakomybės už priimtus sprendimus, išsamumo ir vieno langelio principais. Taip pat cituoja Taisyklių 8 punkto ir 25.1 papunkčio nuostatas bei pažymi, kad, sutinkamai su VAĮ 9 straipsnio 1 dalimi, viešojo administravimo subjektai turi, o asmenys gali rengiamus oficialius elektroninius dokumentus vieni kitiems siųsti ir gauti per Nacionalinę elektroninių siuntų pristatymo naudojant pašto tinklą informacinę sistemą (toliau – ir E. pristatymo sistema) <...>. E. pristatymo sistemos elektroninė siunta turi tokią pačią teisinę ir įrodomąją galią kaip ir registruotoji pašto siunta. Daro išvadą, kad Fondo valdybos direktoriaus patvirtintos Taisyklės (8 punktas, 25.1 papunktis), kaip žemesnės teisinės galios teisės aktas, negali prieštarauti aukštesnės teisinės galios teisės aktui (VAĮ 9 straipsnio 1 dalies nuostatoms), o tai, kad žemesnės teisinės galios teisės aktai prieštaraujantys aukštesnės teisinės galios aktams negali būti taikomi, privalo vertinti teismas.

Teigia, kad šiuo konkrečiu atveju pareiškėjo per E. pristatymo sistemą atsakovei pateiktas Skundas turi tokią pačią teisinę ir įrodomąją galią, kaip ir registruotoji pašto siunta, kas sudaro pagrindą identifikuoti pareiškėją ir įsitikinti Skundo autentiškumu, todėl Fondo valdyba netinkamai taikė vien tik savo patvirtintų Taisyklių 8 punkto ir 25.1 papunkčio nuostatas ir nepagrįstai netaikė aukštesnės teisinės galios VAĮ 9 straipsnio 1 dalies nuostatų, dėl to priėmė nepagrįstą Sprendimą iš esmės.

Pažymi, kad VAĮ 10 straipsnio 5 dalyje, be kito, nustatyta, kad administraciniame sprendime turi būti nurodyta: atliekamas tvarkomasis veiksmas arba asmenims nustatytos teisės ir (ar) pareigos; administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės; administracinio sprendimo motyvai. Cituoja šiuo klausimu aktualią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktiką ir akcentuoja, kad priimto Sprendimo teisinis ir faktinis pagrindai ir motyvai turėjo būti nurodyti pačiame Sprendime, o ne atsiliepime į pareiškėjo teismui pateiktą skundą. Pažymi, kad Sprendime nurodytos Taisyklių 8 punkto ir 25.1 papunkčio nuostatos, tačiau nenurodyti jokie teisiniai ir faktiniai pagrindai, įpareigojantys Fondo valdybą šiuo konkrečiu atveju netaikyti aukštesnės teisinės galios VAĮ 9 straipsnio 1 dalies nuostatų, sudarančių pagrindus identifikuoti pareiškėją ir įsitikinti skundo autentiškumu, o dėl Skundo 2 punkto iš viso nepasisakyta ir jį neatsakyta.

Apibendrindamas nurodo, kad skundžiamas Sprendimas naikintinas kaip nepagrįstas ir neaiškus (VAĮ 3 straipsnio 1 dalies 5 punktas) bei neatitinkantis ir VAĮ 10 straipsnio 5 dalyje nustatytų imperatyvių reikalavimų, vadovaujantis ir suformuota administracinių teismų praktika, o panaikinus Sprendimą Fondo valdyba turi būti įpareigota atlikti jos kompetencijai priskirtus veiksmus.

Teismo posėdyje pareiškėjas prašė jo skundą tenkinti, remdamasis skunde ir rašytiniuose paaiškinimuose išdėstytais argumentais. Pareiškėjas patvirtino, kad antrąjį skundo reikalavimą dėl atsakovės įpareigojimo atlikti veiksmus formuluoja taip, kaip nurodė rašytiniuose paaiškinimuose, bei nurodė, kad pakartotinai į atsakovę su skundu dėl Fondo valdybos Panevėžio skyriaus vilkinimo išnagrinėti prašymą kitais būdais, nurodytais ginčijamame Sprendime, nesikreipė. Paaiškino, kad teikdamas dokumentus per E. pristatymo sistemą, prisijungia prie susikurtos paskyros, kuri nukreipia į pasirenkamą banką, į kurį prisijungus per elektroninę bankininkystę gali pateikti dokumentus, taigi yra identifikuojamas prisijungiant prie interneto banko.

Atsiliepimas

Atsakovė Fondo valdyba atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodo, kad Fondo valdyba per E. pristatymo sistemą 2022 m. rugpjūčio 4 d. gavo pareiškėjo 2022 m. rugpjūčio 3 d. Skundą, kuris buvo nepasirašytas kvalifikuotu elektroniniu parašu, dėl to nebuvo galimybės identifikuoti pareiškėją ir įsitikinti skundo autentiškumu, todėl, vadovaujantis Taisyklių 25.1 papunkčiu, pareiškėjo Skundas nebuvo nagrinėjamas iš esmės. Skundžiamame Sprendime pareiškėjui buvo nurodyta, kokiais būdais skundas Fondo valdybai gali būti pateikiamas, kad būtų užtikrintas skundą teikiančio asmens tapatybės patvirtinimas ir skundo, kaip dokumento, autentiškumas.

Nesutikdama su pareiškėjo skundo, pateikto teismui, argumentais, nurodo, kad Taisyklės, kuriomis atsakovė vadovavosi priimdama Sprendimą, yra parengtos vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymu bei Viešojo administravimo įstatymu (Taisyklių 1 punktas), todėl mano, kad jos neprieštarauja VAĮ nuostatoms. Sutinkamai su Taisyklių 6 punktu, skundas turi būti pasirašytas, todėl elektroninių ryšių priemonėmis teikiamas skundas, kaip elektroninis dokumentas, turi būti pasirašytas kvalifikuotu elektroniniu parašu, jo specifikacija turi atitikti Lietuvos vyriausiojo archyvaro patvirtintoje ar su juo suderintoje elektroninių dokumentų specifikacijoje nustatytus reikalavimus, kad leistų užtikrinti skundą teikiančio asmens tapatybės patvirtinimą ir skundo, kaip dokumento, autentiškumą. Šio reikalavimo neatitinkantis skundas nenagrinėjamas (Taisyklių 25.1 papunktis). Ši nuostata yra įtvirtinta ir VAĮ 11 straipsnio 3 dalies 1 punkte, pagal kurį prašymas ar skundas viešojo administravimo subjekto vadovo arba jo įgalioto pareigūno ar valstybės tarnautojo, kito įstatymų nustatytą specialų statusą turinčio fizinio asmens sprendimu gali būti nenagrinėjamas, jeigu nėra galimybės prašymą ar skundą teikiantį asmenį identifikuoti arba patikrinti prašymo ar skundo autentiškumo.

Motyvuojamoji dalis

Pažymi, kad VAĮ 9 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisės norma įvardija E. pristatymo sistemą kaip tinkamą skundo pateikimo būdą – jis prilyginamas registruotajai pašto siuntai, tačiau šioje normoje nėra įtvirtinama, kad elektroninis dokumentas gali būti nepasirašytas. Kaip registruota pašto siunta atsiųstas popierinis skundas turi būti pasirašytas, taip ir per E. pristatymo sistemą pateiktas oficialus elektroninis dokumentas turi būti pasirašytas kvalifikuotu elektroniniu parašu, kad būtų užtikrintas skundą teikiančio asmens tapatybės patvirtinimas ir skundo, kaip dokumento, autentiškumas. Be to, minėtoje VAĮ 9 straipsnio 1 dalyje įtvirtintoje normoje yra pasisakoma dėl asmenų galimybės oficialius elektroninius dokumentus siųsti ir gauti per E. pristatymo sistemą. Pažymi, kad oficialiu elektroniniu dokumentu laikomas Lietuvos vyriausiojo archyvaro nustatyta tvarka informacinių technologijų priemonėmis sudarytas, patvirtintas ar gautas elektroninis dokumentas, pasirašytas elektroniniu parašu (Dokumentų ir archyvų įstatymo 2 straipsnio 17 dalis). Pagal Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2019 m. gruodžio 10 d. įsakymo Nr. VE-67 „Dėl oficialiųjų elektroninių dokumentų specifikacijų taikymo“ (toliau – ir Įsakymas) 1.6 papunktį, rašytiniai elektroninės formos dokumentai, parengti laikantis šio Įsakymo 1.1–1.5 papunkčiuose nustatytos tvarkos, yra oficialieji elektroniniai dokumentai, kurie suprantami taip, kaip jie apibrėžti Dokumentų ir archyvų įstatymo 2 straipsnio 16 dalyje (šiuo metu galiojančios redakcijos Dokumentų ir archyvų įstatymo 2 straipsnio 17 dalis). Įsakymo 1.2 papunktyje nustatyta, kad nevalstybinių organizacijų, privačių juridinių ar fizinių asmenų įstaigoms teikiami rašytiniai elektroninės formos dokumentai, kurių rengimą nustato teisės norminiai aktai, rengiami taip, kad atitiktų specifikaciją ADOC-V1.0. Taigi VAĮ 9 straipsnio 1 dalis nustato galimybę per E. pristatymo sistemą siųsti fizinio asmens elektroninį dokumentą, atitinkantį specifikaciją ADOC-V1.0, vadinasi, tik tokia per E. pristatymo sistemą gauta fizinio asmens atsiųsta elektroninė siunta turi tokią pačią teisinę ir įrodomąją galią kaip ir registruotoji pašto siunta.

Laikosi pozicijos, kad Fondo valdyba, negalėdama identifikuoti skundą teikiančio asmens bei patikrinti skundo autentiškumo, teisėtai ir pagrįstai priėmė Sprendimą, kuriuo paliko pareiškėjo Skundą nenagrinėtą ir nurodė pareiškėjui, kokiais būdais skundas Fondo valdybai gali būti pateikiamas, todėl mano, kad pareiškėjo skundas turi būti atmestas kaip nepagrįstas.

Atsakovės atstovas teismo posėdyje, apie kurį pranešta tinkamai, nedalyvavo, atsiliepime prašė bylą nagrinėti Fondo atstovui nedalyvaujant.

Pareiškėjas 2022 m. rugsėjo 11 d. pateikė teismui rašytinius paaiškinimus, kuriuose iš esmės nurodė tas pačias aplinkybes, kaip ir teismui pateiktame skunde. Papildomai pažymėjo, kad teismai yra nagrinėję analogiškas bylas, kuriose pasisakė, kad pareiškėjo teikiami dokumentai per E. pristatymą yra tinkami ir leidžiantys identifikuoti pareiškėjo tapatybę. Pažymi, kad Fondo valdybos skundžiamą raštą (raštu priimtą Sprendimą) pasirašė Išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka skyriaus vedėja D. K., kuriai tokia kompetencija įstatymu (VAĮ 10 straipsnio 1 dalis) nėra suteikta. Kadangi, veikdama Fondo valdybos vardu, D. K. pareiškėjo Skundą atsisakė nagrinėti neturėdama tam suteiktų įgaliojimų ir viršydama jai nustatytą kompetenciją, todėl skundžiamu Raštu priimtas sprendimas naikintinas nurodytais pagrindais ir kaip neteisėtas dėl to, jog jį priėmė nekompetentingas viešojo administravimo subjektas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Akcentuoja, kad siuntų (prašymų, skundų ir kt.) teikimą per E. pristatymo sistemą reglamentuoja specialiosios teisės normos, t. y. aukštesnės teisinės galios Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Vyriausybė) 2015 m. rugpjūčio 26 d. nutarimu Nr. 914 patvirtinti Nacionalinės elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinės sistemos nuostatai (toliau – ir Nuostatai) ir Elektroninio pristatymo paslaugų teikimo Nacionalinės elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinės sistemos priemonėmis taisyklės (toliau – ir EPP taisyklės), kas, beje, numatyta ir Taisyklių 3.13 papunktyje. Pareiškėjas cituoja Nuostatus bei EPP taisykles, nurodydamas, kad teisės aktuose įtvirtinta teisė teikti dokumentus per E. pristatymo sistemą ir Fondo valdyba privalėjo jo Skundą nagrinėti. Akcentuoja, kad per E. pristatymo sistemą pareiškėjo Skundo 2 prašymas yra paduotas ne išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, o dėl Fondo valdybos Panevėžio skyriaus darbuotojų tarnybinio (darbo) pažeidimo ir jų tarnybinės / darbo atsakomybės prašant skirti jam / jiems atitinkamas tarnybines (darbo) nuobaudas. Todėl Skundo nagrinėjimui Taisyklės ir jų 8 punkto bei 25.1 papunkčio nuostatos, kaip nereglamentuojančios ginčo santykių (Taisyklių 1 punktas), netaikytinos iš viso, o turi būti taikomos būtent šio ginčo santykius reglamentuojančios Fondo valdybos direktoriaus 2014 m. rugsėjo 11 d. įsakymu Nr. V-555 (2023 m. vasario 15 d. įsakymo Nr. V-63 redakcija) patvirtintos Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigose taisyklės ir kiti nagrinėjamo ginčo santykius reglamentuojantys teisės aktai. Be to, kaip matyti iš Sprendimo metaduomenų, jis yra pasirašytas Fondo valdybos Išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka skyriaus vedėjos D. K., kuri Fondo valdybos vardu nagrinėti ir Skunde išdėstytų prašymų neturi tam suteiktų įgaliojimų ir kompetencijos (veikimas ultra vires).

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl Fondo valdybos Sprendimo, kuriuo atsisakyta nagrinėti pareiškėjo 2022 m. rugpjūčio 3 d. Skundą, teisėtumo ir pagrįstumo.

Pareiškėjo paaiškinimais ir byloje surinktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjas 2022 m. birželio 14 d. per E. pristatymo sistemą kreipėsi į Fondo valdybos Panevėžio skyrių su prašymu „Dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos skyrimo“. Nuo Prašymo pateikimo praėjus 34 darbo dienoms pareiškėjas, negavęs atsakymo, per E. pristatymo sistemą 2022 m. rugpjūčio 3 d. pateikė skundą Fondo valdybai, prašydamas įpareigoti Fondo valdybos Panevėžio skyrių per 5 darbo dienas išnagrinėti jo Prašymą ir pateikti jam teisės aktų reikalavimus atitinkantį atsakymą bei nustatyti Fondo valdybos Panevėžio skyriaus vilkinusius darbuotojus ir už tarnybos / darbo pareigų neatlikimą taikant tarnybinę / darbo atsakomybę skirti jiems atitinkamas nuobaudas.

Fondo valdyba 2022 m. rugpjūčio 31 d. sprendimu Nr. (18.2E) I-9570 atsisakė nagrinėti pareiškėjo Skundą. Sprendime nurodė, kad, vadovaujantis Išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka taisyklių, patvirtintų Fondo valdybos direktoriaus 2008 m. kovo 18 d. įsakymu Nr. V-131, 8 punktu, elektroninių ryšių priemonėmis teikiamas skundas, kaip elektroninis dokumentas, turi būti

pasirašytas kvalifikuotu elektroniniu parašu, jo specifikacija turi atitikti Lietuvos vyriausiojo archyvaro patvirtintoje ar su juo suderintoje elektroninių dokumentų specifikacijoje nustatytus reikalavimus, arba skundas turi būti tiesiogiai parengtas per Elektroninę gyventojų aptarnavimo sistemą (toliau – ir EGAS) naudotojo srityje ir pateiktas per EGAS, arba skundas turi būti suformuotas arba pateiktas tokiomis priemonėmis, kurios leidžia užtikrinti skundą teikiančio asmens tapatybės patvirtinimą ir skundo, kaip dokumento, autentiškumą. Skundą turi būti įmanoma techniškai atidaryti ir apdoroti Fondo valdybos informacinės sistemos priemonėmis (turi būti įmanoma atpažinti elektroninio dokumento formatą, jo turinį). Nurodyta, kad pareiškėjo per E. pristatymo sistemą pateiktas 2022 m. rugpjūčio 3 d. skundas nepasirašytas kvalifikuotu elektroniniu parašu, taigi nėra galimybės identifikuoti pareiškėją ir įsitikinti skundo autentiškumu, todėl, vadovaujantis Taisyklių 25.1 papunkčiu, pareiškėjo skundas Fondo valdyboje nebus nagrinėjamas. Papildomai paaiškino, kad iš E. pristatymo sistemos kartu su siunta nėra pateikiami duomenys apie siuntos siuntėjo tapatybę, todėl per E. pristatymo sistemą teikiamas prašymas ar skundas turi būti pasirašytas kvalifikuotu elektroniniu parašu, kuris ir patvirtina asmens tapatybę elektroninėje erdvėje bei elektroninio dokumento autentiškumą. Išaiškinta, kad skundas Fondo valdybai taip pat gali būti pateiktas šiais būdais: 1) pasirašytą skundą Fondo valdybai galima pateikti prisijungus prie EGAS paskyros (teikiant prašymą šiuo būdu, nereikalaujama pasirašyti elektroniniu parašu); 2) paštu – atsiųsti registruotu paštu adresu Konstitucijos pr. 12-101, LT-09308 Vilnius; 3) el. paštu – atsiųsti elektroniniu paštu info@sodra.lt (siunčiant šiuo būdu, prašymas turi būti pasirašytas elektroniniu parašu); 4) pateikti asmeniškai arba per atstovą – įteikiant tiesiogiai įgaliotam priimti skundus Fondo valdybos darbuotojui arba Fondo valdybos teritorinio skyriaus darbuotojui, atvykus į bet kurį Fondo valdybos teritorinio skyriaus priimamąjį ir pateikus galiojantį asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, o su skundu kreipiantis pareiškėjo atstovui turi būti pateiktas atstovavimą patvirtinantis dokumentas (būtina išankstinė registracija telefonu 1883 ar (+370) 5 250 08 arba internetu, adresu https://www.sodra.lt/isankstine-klientu-registracija).

Pareiškėjas su tokiu Sprendimu nesutinka ir prašo teismo jį panaikinti bei įpareigoti Fondo valdybą nagrinėti jo Skundą ir priimti dėl jo sprendimą.

VAĮ (įstatymo redakcija, galiojusi Skundo pateikimo metu nuo 2022 m. sausio 29 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d.) 9 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad viešojo administravimo subjektai turi, o asmenys gali rengiamus oficialius elektroninius dokumentus vieni kitiems siųsti ir gauti per Nacionalinę elektroninių siuntų pristatymo naudojant pašto tinklą informacinę sistemą (E. pristatymo sistema), išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus. E. pristatymo sistemos elektroninė siunta turi tokią pačią teisinę ir įrodomąją galią kaip ir registruotoji pašto siunta.

VAĮ 11 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenų prašymus ir skundus viešojo administravimo subjektai nagrinėja pagal Vyriausybės patvirtintas taisykles. To paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad prašymas ar skundas gali būti pateiktas per E. pristatymo sistemą, kitomis elektroninių ryšių priemonėmis, paštu, kreipiantis asmeniškai arba per atstovą. VAĮ 11 straipsnio 3 dalyje įtvirtinti pagrindai, kada prašymas ar skundas viešojo administravimo subjekto vadovo arba jo įgalioto pareigūno ar valstybės tarnautojo, kito įstatymų nustatytą specialų statusą turinčio fizinio asmens sprendimu gali būti nenagrinėjamas, įskaitant ir atvejus, kai nėra galimybės prašymą ar skundą teikiantį asmenį identifikuoti arba patikrinti prašymo ar skundo autentiškumo (1 punktas).

Vyriausybė 2015 m. rugpjūčio 26 d. nutarimu Nr. 914 (2021 m. lapkričio 3 d. nutarimo Nr. 935 redakcija) patvirtino Nacionalinės elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinės sistemos nuostatus, kurie nustato Nacionalinės elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinės sistemos (E. siuntų pristatymo sistema) steigimo teisinį pagrindą, tikslą, uždavinius, funkcijas, organizacinę, informacinę ir funkcinę struktūras, duomenų, informacijos, dokumentų ir (arba) jų kopijų (toliau – duomenys) teikimo ir naudojimo sąlygas ir tvarką, duomenų saugos reikalavimus, taip pat E. siuntų pristatymo sistemos finansavimo, modernizavimo ir likvidavimo tvarką (1 punktas). Nuostatų 2 punkte įtvirtinta, kad E. pristatymo sistemos steigimo teisinis pagrindas – Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 9 straipsnis.

Nuostatų 4 punkte įtvirtinta, kad E. pristatymo sistemos tikslas – identifikavus elektroninių siuntų siuntėjus, elektroninių siuntų gavėjus, jų atstovus, teikti elektroninio pristatymo paslaugas. Pagal Nuostatų 5 punktą E. pristatymo sistemos uždavinys – automatizuoti elektroninių siuntų pristatymą. Viena iš E. pristatymo sistemos funkcijų yra formuoti, siųsti, priimti, išsaugoti elektronines siuntas, fiksuoti kvalifikuotomis elektroninėmis laiko žymomis, teikiamomis kvalifikuoto patikimumo užtikrinimo paslaugų teikėjo, elektroninių siuntų išsiuntimą, pristatymą, gavimą, kitaip tvarkyti elektronines siuntas, įskaitant siuntų formavimą ir siuntimą gavėjams pagal siuntėjo nurodytą ar gavėjo deklaruotos gyvenamosios vietos arba buveinės adresą, taip pat tvarkyti su elektroninėmis siuntomis susijusius duomenis (Nuostatų 6.1 papunktis), taip pat automatiniu būdu priimti iš siuntėjų ir (ar) jų dokumentų valdymo ir kitų informacinių sistemų ir registrų elektronines siuntas ir jas išsiųsti (Nuostatų 6.4 papunktis).

Nuostatų 7 punkte įtvirtinta, kad asmens duomenys E. pristatymo sistemoje tvarkomi, siekiant: identifikuoti siuntėjus, gavėjus arba jiems atstovaujančius asmenis (toliau – E. pristatymo sistemos naudotojai) ir tvarkyti jų duomenis, teikiant elektroninio pristatymo paslaugas (formuojant, siunčiant, priimant, išsaugant elektronines siuntas, fiksuojant elektroninių siuntų išsiuntimą, pristatymą, gavimą, kitaip tvarkant elektronines siuntas), įskaitant ir elektroninių siuntų pristatymo fiziniu būdu paslaugas (formuojant suformuotus elektroninės siuntos nuorašus ir siunčiant juos gavėjams pagal siuntėjo nurodytą ar gavėjo deklaruotos gyvenamosios vietos arba buveinės adresą), taip pat tvarkyti su elektroninėmis siuntomis susijusius duomenis bei administruoti paslaugas (7.1 papunktis); aptarnauti siuntėjus ir gavėjus ir informuoti juos arba jiems atstovaujančius asmenis (7.2 papunktis); identifikuoti fizinius asmenis, formuojant elektroninio pristatymo dėžutės adresus fiziniams ir juridiniams asmenims (7.3 papunktis); identifikuoti ir autentifikuoti E. pristatymo sistemos naudotojus, E. pristatymo sistemos tvarkytojų darbuotojus arba tvarkytojų įgaliotus asmenis, suteikti jiems prieigos teises, prižiūrėti ir valdyti E. pristatymo sistemos procesus, fiksuojant šių asmenų E. pristatymo sistemoje atliekamus veiksmus (7.4 papunktis); identifikuoti mokėtojus, jiems atliekant mokėjimus už suteikiamas pristatymo paslaugas, tvarkyti atliktų mokėjimų apskaitą (7.5 papunktis).

Elektroninio pristatymo paslaugų teikimo Nacionalinės elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinės sistemos priemonėmis taisyklių, patvirtintų Vyriausybės 2015 m. rugpjūčio 26 d. nutarimu Nr. 914 (2021 m. lapkričio 3 d. nutarimo Nr. 935 redakcija) (toliau – ir EPP taisyklės), 4 punkte įtvirtinta, kad E. pristatymo sistemos naudotojais gali būti visi pilnamečiai fiziniai asmenys, turintys Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka suteiktą asmens kodą (toliau – fizinis asmuo), Lietuvos Respublikoje įregistruoti juridiniai asmenys, jų filialai ir atstovybės, turintys Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka suteiktą juridinio asmens kodą (toliau – juridinis asmuo) (toliau – paslaugų gavėjas). Paslaugų gavėjai, naudodamiesi E. pristatymo sistema, Taisyklių nustatyta tvarka turi teisę siųsti elektronines siuntas, įskaitant pristatomas fiziniu pristatymo būdu ir gauti elektronines siuntas, įskaitant pristatomas fiziniu pristatymo būdu (EPP taisyklių 5, 5.1 ir 5.2 punktai). Vienam paslaugų gavėjui gali būti sukurta tik viena elektroninio pristatymo dėžutė. Elektroninio pristatymo dėžutė sukuriama paslaugų gavėjo vardu: fizinio asmens vardu (kai paslaugų gavėjas yra fizinis asmuo) arba fizinio asmens, kuris Juridinių asmenų registre įregistruotas kaip juridinio asmens vadovas, vardu (kai paslaugų gavėjas yra juridinis asmuo) (toliau – elektroninio pristatymo dėžutės savininkas) (EPP taisyklių 7 punktas). Paslaugos teikiamos E. pristatymo sistemoje, prie kurios jungiamasi: per E. pristatymo sistemą, leidžiančią identifikuoti elektroninio pristatymo dėžutės naudotoją per išorines sistemas (naudojant asmens tapatybės kortelę ar valstybės tarnautojo pažymėjimą su integruotais atpažinimo elektroninėje erdvėje sertifikatais, komercinių bankų elektroninės bankininkystės sistemas, kvalifikuotą elektroninį parašą, mobilų elektroninį parašą ar kitas teisės aktų nustatytas asmens tapatybės nustatymo elektroninėje erdvėje priemones, kurios užtikrina tokią pat įrodomąją galią kaip kitos šiame papunktyje nurodytos priemonės) (EPP taisyklių 10.1 papunktis); esant paslaugų gavėjo rašytiniam prašymui, teikiamam paslaugų teikėjo nustatyta tvarka, per paslaugų gavėjo dokumentų valdymo sistemą (ar kitą informacinę sistemą), užtikrinant patikimą tokios dokumentų valdymo sistemos identifikavimą, autentifikaciją ir autorizaciją (EPP taisyklių 10.2 papunktis).

Teisėjų kolegija pažymi, kad į viešųjų paslaugų sampratą patenka pašto paslaugos, kurios padeda šalies integracijos procesams. Elektroninių dėžučių adresų elektroniniams pranešimams ir elektroniniams dokumentams siųsti ir gauti per E. pristatymo sistemą tikslas – veiksmingai, panaudojant informacines ryšio technologijas, sukurti patogias, lengvai pasiekiamas ir naudingas elektroninių pranešimų ir elektroninių dokumentų pristatymo fiziniams ir juridiniams asmenims elektronines paslaugas, kurios skirtos siųsti e. siuntas tarp valstybės institucijų, tarp juridinių ar fizinių asmenų ir valstybės institucijų. Traktuoti, kad E. pristatymo paslauga yra nelygiavertė tradicinėms pašto paslaugoms, būtų klaidinga, nes pagal teisinį reguliavimą E. pristatymo sistemoje paslaugos teikiamos būtent per E. pristatymo sistemą, leidžiančią identifikuoti elektroninio pristatymo dėžutės naudotoją per išorines sistemas, t. y. naudojant asmens tapatybės kortelę, valstybės tarnautojo pažymėjimą su integruotais atpažinimo elektroninėje erdvėje sertifikatais, komercinių bankų elektroninės bankininkystės sistemas, VĮ Registrų centro išduotą kvalifikuotą elektroninį parašą, mobilų elektroninį parašą ar kitas teisės aktų nustatytas asmens tapatybės nustatymo elektroninėje erdvėje priemones. Taigi nagrinėjamu atveju pareiškėjas, pasirinkęs Skundą Fondo valdybai pateikti per E. pristatymo sistemą, iš pradžių turėjo pateikti paslaugos teikėjui duomenis, kurie jį identifikuotų, priešingu atveju, jis šia paslauga pasinaudoti netgi negalėtų, t. y. jam nebūtų suteikta prieiga prie E. pristatymo sistemos.

Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių, patvirtintų Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 (2021 m. gruodžio 1 d. nutarimo Nr. 1014 redakcija) (toliau – ir Skundų nagrinėjimo taisyklės), 16 punkte nustatyta, kad prašymus ir skundus galima pateikti Viešojo administravimo įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje nurodytais būdais. Skundų nagrinėjimo taisyklių 23.1 papunktyje nurodyta, kad prašyme ar skunde turi būti fizinio asmens vardas, pavardė ir (ar) kita įstatymuose ar jų pagrindu priimtuose teisės aktuose nustatyta informacija, būtina siekiant asmenį identifikuoti arba patikrinti prašymo ar skundo autentiškumą, išskyrus Taisyklių 18 punkte nurodytą atvejį. Pagal šių taisyklių 24.5 punktą, prašymas ir skundas raštu turi būti pasirašytas prašymą pateikusio asmens arba jo atstovo. Kai teikiant prašymą naudojamos elektroninių ryšių priemonės, turi būti pateikta pasirašyto prašymo skaitmeninė kopija arba prašymas turi būti pasirašytas kvalifikuotu elektroniniu parašu, atitinkančiu Reglamente (ES) 910/2014 nustatytus reikalavimus, arba suformuotas tokiu būdu, kuris leidžia prašymą ar skundą teikiantį asmenį identifikuoti arba patikrinti prašymo ar skundo autentiškumą.

2014 m. liepos 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 910/2014 „Dėl elektroninės atpažinties ir elektroninių operacijų patikimumo užtikrinimo paslaugų vidaus rinkoje, kuriuo panaikinama Direktyva 1999/93/EB“ (toliau – ir Reglamentas (ES) 910/2014) 25 straipsnyje nustatyta, kad negalima atsisakyti pripažinti elektroninio parašo teisinės galios ir jo tinkamumo naudoti kaip įrodymą teismo procese tik dėl to, kad parašas yra elektroninis arba kad jis neatitinka kvalifikuoto elektroninių parašų reikalavimų (1 dalis). Kvalifikuoto elektroninio parašo teisinė galia yra lygiavertė rašytiniam parašui (2 dalis). Reglamento (ES) 910/2014 43 straipsnyje įtvirtinta, kad negalima atsisakyti pripažinti naudojantis elektroninio registruoto pristatymo paslaugomis išsiųstų ir gautų duomenų teisinės galios ir jų tinkamumo naudoti kaip įrodymą teismo procese tik dėl to, kad jis yra elektroninis arba kad neatitinka kvalifikuotoms elektroninio registruoto pristatymo paslaugoms keliamų reikalavimų (1 dalis). Naudojantis kvalifikuotomis elektroninio registruoto pristatymo paslaugomis išsiųstų ir gautų duomenų atveju preziumuojama, kad tie duomenys yra vientisi, duomenis išsiuntė siuntėjas ir juos gavo gavėjas, kurių tapatybės žinomos, o duomenų išsiuntimo ir gavimo data bei laikas, nurodyti naudojantis kvalifikuotomis elektroninio registruoto pristatymo paslaugomis, yra tikslūs (2 dalis).

Fondo valdyba, priimdama Sprendimą, vadovavosi Taisyklių 8 punktu. Šiame punkte nurodyta, kad elektroninių ryšių priemonėmis teikiamas skundas, kaip elektroninis dokumentas, turi būti pasirašytas kvalifikuotu elektroniniu parašu, jo specifikacija turi atitikti Lietuvos vyriausiojo archyvaro patvirtintoje ar su juo suderintoje elektroninių dokumentų specifikacijoje nustatytus reikalavimus, arba skundas turi būti tiesiogiai parengtas EGAS naudotojo srityje, EDAS draudėjo srityje ir pateiktas per EGAS ar EDAS, arba skundas turi būti suformuotas arba pateiktas tokiomis priemonėmis, kurios leidžia užtikrinti skundą teikiančio asmens tapatybės patvirtinimą ir Skundo, kaip dokumento, autentiškumą. Skundą turi būti įmanoma techniškai atidaryti ir apdoroti Fondo valdybos informacinės sistemos priemonėmis (turi būti įmanoma atpažinti elektroninio dokumento formatą, jo turinį).

Tačiau nagrinėjamu atveju pareiškėjas 2022 m. rugpjūčio 3 d. pateikė Skundą Fondo valdybai naudojantis E. pristatymo sistema, kurioje, kaip jau nustatyta, privalo būti identifikuojama pareiškėjo tapatybė, taip pat pateikta pasirašyto skundo, kuriame nurodyti pareiškėjo vardas ir pavardė, skaitmeninė kopija. Kitu atveju E. pristatymo sistema nesuteiktų pareiškėjui galimybės prie jos prisijungti (nepateikus savo asmens duomenų). Kaip patvirtino pats pareiškėjas teismo posėdžio metu, jis jungėsi prie sistemos per savo elektroninę bankininkystę. Nėra aišku, dėl kokių priežasčių atsakovė, nurodydama Sprendime pareiškėjui tik konkrečius būdus, kuriais jis gali teikti dokumentus, nenurodė galimybės teikti dokumentų per E. pristatymą, kadangi tokia galimybė yra įtvirtinta aukščiau paminėtuose teisės aktuose, kuriais atsakovė privalo vadovautis. Nors Fondo valdyba teigia, kad pareiškėjas pateikė kvalifikuotu parašu nepasirašytą dokumentą, tačiau teismas pažymi, kad asmuo, teikiantis dokumentus per E. pristatymo sistemą, tik juos pasirašęs turi galimybę išsiųsti dokumentus viešojo administravimo įstaigai, t. y. kitu atveju, nepasirašius dokumentų, įstaiga apskritai jų negautų per E. pristatymo sistemą. Todėl šiuo atveju, atsakovei nepaneigus aplinkybės, jog ji apskritai negavo iš pareiškėjo Skundo, o tik, jos teigimu, gavo jį nepasirašytą kvalifikuotu parašu, todėl, anot jos, negalėjo identifikuoti pareiškėjo ir įsitikinti Skundo autentiškumu, teismas daro išvadą, kad pareiškėjas Fondo valdybai pateikė tinkamai pasirašytą Skundą, kurio autentiškumu atsakovė galėjo įsitikinti, o dėl pareiškėjo identifikacijos atsakovei neturėjo kilti abejonių.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Fondo valdyba Sprendimu nepagrįstai atsisakė iš esmės nagrinėti pareiškėjo Skundą, todėl yra pagrindas Sprendimą panaikinti ir įpareigoti Fondo valdybą iš esmės išnagrinėti pareiškėjo Skundą bei pateikti pareiškėjui teisės aktų reikalavimus atitinkantį atsakymą. Taigi pareiškėjo skundas tenkintinas visiškai (ABTĮ 88 straipsnio 2 punktas).

Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo vertinimu, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl teismas jų nenagrinės. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011).

Pareiškėjas prašo teismo priteisti jam 1 300 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 850 Eur už skundo bei 450 Eur už rašytinių paaiškinimų surašymą.

ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (ABTĮ 40 straipsnio 5 dalis).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjo skundas patenkintas visiškai, todėl jis įgijo teisę į byloje patirtų išlaidų atlyginimą.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 98 straipsnio l dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Minėto straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija), (toliau – ir Rekomendacijos) 8 punkte įtvirtinti rekomenduojami advokato teikiamų teisinių paslaugų priteistini maksimalūs užmokesčio dydžiai. Rekomendacijų 7 punkte įtvirtinta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Bylos duomenimis, pareiškėjo interesams 2022 m. rugsėjo 19 d. sudarytos atstovavimo sutarties pagrindu atstovavo advokatas T. U.. Pareiškėjo byloje patirtas 850 Eur išlaidas už skundo surašymą ir 450 Eur už rašytinių paaiškinimų surašymą patvirtina advokato T. U. 2022 m. rugsėjo 28 d. sąskaita Nr. 22-070-JK, 2023 m. sausio 16 d. pinigų priėmimo kvitas Nr. 1152854, taip pat 2023 m. rugsėjo 11 d. sąskaita Nr. 23-063-JK ir 2023 m. rugsėjo 11 d. pinigų priėmimo kvitas Nr. 1157929.

Rekomendacijų 8.2 punkte nustatyta, kad už ieškinio, priešieškinio, atsiliepimo į ieškinį ar priešieškinį parengimą maksimali priteistina suma apskaičiuojama taikant 2,5 koeficientą, kurio pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Nustatyta, kad pareiškėjas skundą pateikė 2022 m. rugsėjo 29 d., tokiu atveju taikytinas 2022 m. I ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis (1 729,90 Eur), todėl už advokato paslaugas rengiant skundą pareiškėjams gali būti maksimaliai atlyginta 4 324,75 Eur (1 729,90 Eur x 2,5). Pareiškėjo prašoma priteisti 850 Eur suma už skundo parengimą neviršija maksimalios galimos priteisti sumos, todėl ši suma visa apimtimi priteistina iš atsakovės.

Rekomendacijų 8.16 punkte įtvirtinta, kad už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai, maksimali priteistina suma apskaičiuojama taikant 0,4 koeficientą. Pareiškėjas 2023 m. rugsėjo 11 d. pateikė teismui rašytinius paaiškinimus, tokiu atveju taikytinas 2023 m. I ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis (1 959,90 Eur), todėl už advokato paslaugas rengiant rašytinius paaiškinimus pareiškėjams gali būti maksimaliai atlyginta 783,96 Eur (1 959,90 x 0,4). Pareiškėjo prašoma priteisti 450 Eur suma už rašytinių paaiškinimų parengimą neviršija maksimalios galimos priteisti sumos, todėl ši suma visa apimtimi priteistina iš atsakovės.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo J. K. skundą patenkinti visiškai.

Panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2022 m. rugpjūčio 31 d. raštą Nr. (18.2E) I-9570 „Dėl atsisakymo nagrinėti skundą ir informacijos pateikimo“ ir įpareigoti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teisės aktų nustatyta tvarka bei terminais išnagrinėti J. K. 2022 m. rugpjūčio 3 d. skundą „Dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio skyriaus vilkinimo išnagrinėti prašymą“.

Priteisti pareiškėjui J. K. iš atsakovės Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 1 300 Eur (vieno tūkstančio trijų šimtų eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjos Diana ButrimienėJolita RasiukevičienėVita Valeckaitė