Vilniaus apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Artūras Šumskas Baudžiamoji byla Nr. 1A-71-195/2013

Teisėjas Antanas Virbalas Teisminio proceso Nr. 1-17-1-00180-2012-4

2013 m. sausio 16 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2012 m. spalio 17 d. nuosprendžio, kuriuo J. D. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 140 str. 1 d. (2012 m. sausio 17 d. epizodas) ir jam paskirta 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, už BK 140 str. 1 d. (2012 m. vasario 11 d. epizodas) - paskirta 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, už BK 140 str. 1 d. (2012 m. balandžio 14 d. epizodas) - paskirta 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, už BK 145 str. 2 d. – paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 str. 1 ir 4 d. paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė, bausmę atliekant pataisos namuose.

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. D. nuteistas už tai, kad jis 2012 m. sausio 17 d. apie 18.00 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (1,39 promilių girtumo), tyčia pastūmė savo motiną T. D., gim. (duomenys neskelbtini) ir mušdamas, suduodamas jai ranka į kaklą ne mažiau kaip vieną smūgį, sukėlė nukentėjusiajai T. D. fizinį skausmą. Šiais savo veiksmais J. D. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 str. 1 d.

Taip pat jis sukėlė fizinį skausmą, 2012 m. vasario 11 d. apie 12.00 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (2,77 promilių girtumo), griebė savo motiną T. D. už plaukų ir prispaudė jos galvą prie grindų, tokiais savo veiksmais išraudamas jai kuokštą plaukų, grasino ją nužudyti, kadangi dėl jos pranešimo jam pradėtas ikiteisminis tyrimas, taip sudarydamas pakankamą pagrindą T. D. manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, ir sukėlė nukentėjusiajai T. D. fizinį skausmą. Šiais savo veiksmais J. D. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 str. 1 d.

Taip pat jis sukėlė fizinį skausmą, 2012 m. balandžio 14 d. apie 14.30 val., pažeisdamas 2012 m. vasario 12 d. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo jam skirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios T. D., užėjęs į buto, esančio (duomenys neskelbtini), koridorių, grasino nužudyti savo motiną T. D. ir vieną kartą koja spyrė motinai T. D. į šlaunį, taip sudarydamas pakankamą pagrindą T. D. manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, sukėlė nukentėjusiajai T. D. fizinį skausmą, padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą po ko pasišalino iš buto. Šiais savo veiksmais J. D. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 str. 1 d.

Taip pat jis terorizavo žmogų grasindamas padegti jo turtą ir nužudyti, jis 2012 m. balandžio 15 d. apie 16.00 val., pažeisdamas 2012 m. vasario 12 d. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo jam skirtą kardomąją priemonę - įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios T. D., būdamas neblaivus (2,97 promilių girtumo), atėjęs prie buto, esančio (duomenys neskelbtini), durų, daužė buto duris, grasino jas padegti ir nužudyti T. D., taip sudarydamas pakankamą pagrindą T. D. manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

Šiais savo veiksmais J. D. padarė nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d., 140 str. 1 d., 140 str. 1 d., 145 str. 2 d.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo advokatė prašė skundą patenkinti, prokuroras prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir jų pagrindu padarė pagrįstas išvadas dėl faktinių bylos aplinkybių, baudžiamojo įstatymo taikymo bei nuteistojo J. D. kaltės padarius jam nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 str. 1 d. ir 145 str. 2 d., bei paskyrė bausmes laikantis bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų. Pirmosios instancijos teismas savo išvadas dėl nuteistojo kaltės pagrindė ne samprotavimais ar prielaidomis, o byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma. Vien tai, kad nuteistasis savo apeliaciniame skunde nesutinka su nuosprendyje padarytomis išvadomis, savaip interpretuodamas byloje surinktus įrodymus, nėra pagrindas teigti apie nepagrįstą ir neteisėtą nuosprendį.

Apeliantas skunde nurodo, kad jis nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 145 str. 2 d. nepadarė, tai yra jo veiksmuose nebuvo sistemingo bauginimo panaudojant psichinę prievartą nukentėjusiosios T. D. atžvilgiu.

Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai kvalifikavo J. D. padarytas nusikalstamas veikas pagal BK 140 str. 1 d., 145 str. 2 d.

Pagal BK 145 str. 2 d. atsako tas, kas terorizavo žmogų grasindamas susprogdinti, padegti ar padaryti kitokią pavojingą gyvybei, sveikatai ar turtui veiką arba sistemingai baugino žmogų naudodamas psichinę prievartą.

Tai formalioji nusikaltimo sudėtis, nusikaltimas yra baigtas nuo grasinimo pareiškimo – jo išsakymo nukentėjusiojo ar kitų asmenų akivaizdoje, kai apie grasinimą sužino nukentėjusysis. Grasinimo sudėčiai pakanka, kad kaltininkas siekia sudaryti įspūdį nukentėjusiajam, jog grasinimas bus realizuotas, nusikaltimo motyvai ir tiksli gali būti įvairūs. Žmogaus terorizavimas pasireiškia sistemingais ne mažiau 3 kartus pasikartojančiais įvairiais grasinimais, siekiant stresą, nerimą, baimę žmogui. Nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia, tai yra kaltininkas suvokia, kad nukentėjusiajam savo neteisėtais veiksmais sukelia stresą nerimą, baimę ir nori taip veikti.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad dėl nuteistojo J. D. veiksmų nukentėjusiosios T. D. atžvilgiu laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 17 d. iki 2012 m. balandžio 15 d. keturis kartus buvo kreiptasi į policiją.

Nustatyta, jog 2012 m. sausio 17 d. apie 18.00 namuose J. D., grasindamas savo motinai T. D. keikėsi necenzūriniais žodžiais, ją stumdė ir iš nugaros ranka trenkė jai į kaklą, koja spyrė į duris, sulaužė duris ir sudaužė durų stiklą. Nubaustasis buvo neblaivus, jis grasino T. D., kad jei ji jį pasodins į kalėjimą, jis atkeršys ir nusuks jai sprandą (b. l.19).

2012 m. vasario 11 d. apie 12.00 val. atėjęs į namus neblaivus J. D., pradėjo priekaištauti savo motinai T. D., kad dėl jos kaltės prieš jį yra pradėta baudžiamoji byla. Pagriebė T. D. už plaukų ir prispaudęs prie grindų, pradėjo šaukti, kad ją užmuš. J. D. išrovė jai kuokštą plaukų (b. l. 42-43).

2012 m. balandžio 14 d. apie 14.30 val. atėjęs į namus neblaivus J. D. pagrasino T. D. nužudyti, spyrė jai į šlaunį, sukeldamas jai fizinį skausmą (b.l.57).

2012 m. balandžio 15 d. apie 16 val. J. D. atėjęs prie namų durų jas spardė, grasino padegti duris, grasino nužudyti T. D., pagauti ją lauke ir susidoroti. (b. l. 57).

Nukentėjusieji T. D. ir G. D. teisiamajame posėdyje bylos nagrinėjimo apylinkės teisme metu patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu ir parodė, kad J. D. juos nuolat terorizuoja, išgėręs būna agresyvus, plūstasi, grasina fiziniu susidorojimu, tvirtindamas, kad nusuks sprandą, jog užmuš, pagaus ir susidoros lauke. Nurodė, kad jų sūnui J. D. skirtas teismo įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiųjų T. D. ir G. D., bet jis to sprendimo nesilaiko, veržiasi į butą, grasindamas padegti duris.

Netikėti nukentėjusiųjų parodymais pirmosios instancijos teismas neturėjo jokio pagrindo. Juos patvirtino ir kiti viešame teismo posėdyje ištirti ir įvertinti byloje esantys įrodymai: Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G923/12(01) iš kurios matyti, T. D. padaryti kūno sužalojimai, nustatyti sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (b.l. 60-61); Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 6 PK Fabijoniškių policijos nuovados tyrėjos A. S. 2012 m. sausio 17 d. tarnybinis pranešimas, kuriame užfiksuotas fizinio smurto panaudojimas prieš T. D. (b.l.13-14); Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės 4 kuopos 2 būrio vyresniojo patrulio D. V. 2012 m. vasario 11 d. tarnybinis pranešimas, kuriame užfiksuotas nuteistojo grasinimas sumušti T. D. (b.l.31-33); Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės 4 kuopos 1 būrio patrulės L. Š. 2012 m. balandžio 15 d. tarnybinis pranešimas, kuriame užfiksuota, kad J. D. jau kelias valandas daužo buto duris (b.l.64); 2012 m. sausio 17 d. bei 2012 m. vasario 11 d. apžiūros protokolai, kuriuose matyti, jog tarp T. D. ir J. D. įvyko konfliktas, kad rastas išrautų plaukų kuokštas (b.l.15-16, 34-38); iš dalies paties nuteistojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo ir bylą nagrinėjant teisiamajame posėdyje metu.

Visų šių įrodymų visuma patvirtina, kad J. D., veikdamas tiesiogine tyčia, terorizavo savo tėvus T. D. ir G.D., t.y. sistemingai juos baugino, naudodamas psichinę prievartą.

Apelianto skundo argumentas, jog tai, kad jis nusikaltimus padarė būdamas neblaivus, ir ši aplinkybė neturi būti laikoma jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe, atmestinas kaip nepagrįstas. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad nubaustasis jam inkriminuojamus nusikaltimus padarė būdamas neblaivus. BK 60 str. 1 d. 9 p. nustatyta, kad atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kai veiką padarė asmuo, apsvaigęs nuo alkoholio, narkotikų, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Tokiu būdu, apylinkės teismas pagrįstai J. D. nustatė jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad jis nusikalstamas veikas padarė būdamas neblaivus ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui. Be to, nuteistasis praeityje yra teistas 3 kartus, tame tarpe ir už nusikalstamą veiką žmogaus sveikatai, tai rodo, jog išvadų jis nedaro taisytis nenori.

Apelianto skundo argumentas, jog pirmosios instancijos teismas, nepagrįstai jo atžvilgiu netaikė BK 63 str. 5 d. įtvirtintų nuostatų yra nepagrįstas ir turi būti atmestas.

Bausmių, paskirtų už kelias nusikalstamas veikas, apėmimo taikymo privalomi pagrindai numatyti BK 63 str. 5 d. Čia nustatyta, kad bausmių apėmimą teismas taiko, kai yra ideali nusikalstamų veikų sutaptis; padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal šio kodekso 10 ar 11 straipsnius; už vieną nusikalstamą veiką paskirta dvidešimt metų laisvės atėmimo arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos. Tačiau nei vieno iš šiame straipsnyje numatytų bausmių apėmimo taikymo pagrindų, priešingai nei mano nuteistasis, nagrinėjamu atveju nėra.

Pagal įstatymo prasmę idealioji nusikalstamų veikų sutaptis suprantama kaip atvejis, kai kaltininkas viena veika tuo pačiu metu padaro kelias nusikalstamas veikas, numatytas skirtinguose Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsniuose. Tuo tarpu realioji nusikalstamų veikų sutaptis yra tada, kai kaltininkas keliomis savarankiškomis veikomis padaro dvi ar daugiau savarankiškų nusikalstamų veikų, numatytų tiek skirtinguose, tiek tuose pačiuose Baudžiamojo kodekso straipsniuose ar straipsnių dalyse.

Kaip matyti iš nustatytų bylos aplinkybių, nuteistojo J. D. padarytos veikos – 2012 m. sausio 17 d. fizinio skausmo sukėlimas ir nežymus sveikatos sutrikdymas (BK 140 str. 1 d.) bei 2012 m. vasario 11 d., 2012 m. balandžio 14 d., 2012 m. balandžio 15 d. fizinio skausmo sukėlimas ir nežymus sveikatos sutrikdymas bei grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą arba žmogaus terorizavimas (BK 140 str. 1 d. ir 145 str. 2 d.) – sudaro realiąją nusikalstamų veikų sutaptį. Taip pat pažymėtina, kad šios veikos, labai panašios savo pavojingumu ir nėra priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal šio kodekso 10 ar 11 straipsnius. Todėl pirmosios instancijos teismas, subendrindamas už šias veikas paskirtas bausmes, pagrįstai taikė jų dalinio sudėjimo būdą, taip kaip ir numatyta BK 63 str. 4 d.

Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2012 m. spalio 17 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo jį keisti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., kolegija

nutarė:

Nuteistojo J. D. apeliacinį skundą atmesti.