Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Jurgos Klimčukienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje

A. S., gimęs (duomenys neskelbtini), latvis, Latvijos Respublikos pilietis, profesinio išsilavinimo, išsiskyręs, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), Latvijos Respublika, Lietuvoje neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. S. 2018 m. gegužės 15 d., apie 21.25 val., Plento ir Aušros gatvių sankryžoje, Daukšių k., Joniškio r. sav., vairavo automobilį „Opel Zafira“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, nes alkoholio matavimo prietaisu ,,Alcotest 7510“ nustatytas 2,52 promilės girtumas, tokiu būdu vairavo kelių transporto priemonę pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus.

Baudžiamoji atsakomybė už šią nusikalstamą veiką numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalyje.

A. S., apklaustas įtariamuoju dėl pareikšto įtarimo padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2018 m. gegužės 15 d., apie 21.25 val., jis, vairuodamas automobilį „Opel Zafira“, valstybinio numerio neprisimena, kuris priklauso pažįstamam A. J., važiavo iš namo, esančio Plento gatvėje, numerio nežino, Daukšių k., Joniškio r. sav. Jis buvo atvažiavęs pas draugę lietuvę R. K., kur su ja išgėrė daugiau negu pusę butelio degtinės. Jis vairuotojo pažymėjimo neturi. Automobilį „Opel Zafira“, pažįstamas A. J. atvarė prieš savaitę suremontuoti į servisą, esantį Svetes k., Latvijoje, ir jam leido pasinaudoti automobiliu. Mano, kad A. J. nežinojo, jog jis neturi vairuotojo pažymėjimo, bei pastarojo neklausė, ar gali vairuoti neblaivus. Jis automobilio savininkės S. K. nepažįsta, kiek žino, automobilį A. J. buvo nusipirkęs. Jis gailisi, kad vairavo neblaivus, o vairavo girtas, nes reikėjo grįžti namo (b. l. 65–66).

Liudytoja S. K., ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja, parodė, kad 2018 m. gegužės 10 d. ji asmeniškai priklausantį automobilį „Opel Zafira“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), prieš techninę apžiūrą atvarė suremontuoti į kolegos A. J. servisą, esantį Svetes kaime. Ji automobilį su registracijos liudijimu paliko A. J. remontuoti, o koks meistras remontuos, ji nesidomėjo. Ji dėl to, kad jo kolegos A. J. meistras A. S., kurio nepažįsta, išbandant automobilį po remonto atvyko į Lietuvą, Joniškio rajoną, pretenzijų neturi (b. l. 40).

Motyvuojamoji dalis

A. S. kaltė padarius BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytą veiką be jo paties prisipažinimo, įrodyta šiais byloje esančiais duomenimis:

Alkoholio kiekio matuoklio ARKB-0086 panaudojimo registracijos žurnalu, kuriame nurodyta, kad kaltinamajam A. S. 2018 m. gegužės 15 d., 21.26 val., nustatytas 2,52 prom. girtumas (b. l. 13–16);

2018 m. gegužės 15 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariato pareigūno tarnybiniu pranešimu dėl KET pažeidimo, kuriame nurodytos kaltinamojo A. S. padarytos nusikalstamos veikos aplinkybės (b. l. 12);

2018 m. gegužės 15 d. Valstybinės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pakrančių apsaugos pasienio rinktinės Šiaulių pasienio užkardos Meitenes-Kalvių kontaktinio punkto pateikta informacija, kad kaltinamasis A. S. galiojančio vairuotojo pažymėjimo neturi (b. l. 20–21);

2018 m. gegužės 16 d. įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame aprašyta įvykio vieta, esanti Plento ir Aušros gatvių sankryžoje, Daukšių k., Joniškio r. sav., kur buvo sustabdytas neblaivaus kaltinamojo A. S. vairuotas automobilis (b. l. 27–32).

Pagal BK 281 straipsnio 7 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas vairavo kelių transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio.

Byloje surinktų įrodymų visetas leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad A. S. 2018 m. gegužės 15 d. vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs, kai jo kraujyje buvo daugiau nei 1,5 promilės alkoholio.

Bylos aplinkybės yra aiškios, kaltinamojo veika kvalifikuota teisingai, kaltinamojo A. S. kaltė padarius šią nusikalstamą veiką teismui jokių abejonių nekelia – jis savo kaltę pripažįsta ir tai patvirtino apklausos metu, be to, jo kaltė visiškai įrodyta kitais byloje esančiais dokumentais.

Atsižvelgiant į tai, jog BK 281 straipsnio 7 dalies sankcijoje yra numatytos alternatyvinės bausmės, prokurorė pagrįstai galėjo įtariamajam pasiūlyti baigti procesą baudžiamuoju įsakymu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalis). Įtariamajam sutikus, 2018 m. gegužės 16 d. buvo surašytas protokolas, kuriame nurodyta, jog įtariamasis suprato galimybę užbaigti teismo procesą baudžiamuoju įsakymu, šio proceso tvarką ir pasekmes, sutinka su prokurorės kreipimusi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokurorės siūloma bausmės rūšimi bei dydžiu, prašo leisti baudą sumokėti per 6 mėnesius (b. l. 78).

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmės paskirtis yra ne tik sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis).

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1 dalis ir 2 dalis).

Kaltinamojo A. S. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis pripažįsta padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 straipsnis).

A. S. padarė vieną baigtą tyčinį nesunkų nusikaltimą, Lietuvoje neteistas (b. l. 50), laikomas nebaustas administracine tvarka (b. l. 51–52), nedirba. Įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, jog bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytą veiką skiriant švelniausią straipsnio sankcijoje numatytą bausmę – baudą.

Baudžiamoji byla išnagrinėta supaprastinto proceso tvarka – baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis A. S. prisipažino kaltu, todėl vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, jam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi į A. S. paskirtą bausmę įskaitytinas kaltinamojo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2018 m. gegužės 15 d. 21.26 val. iki 2018 m. gegužės 16 d. 14.37 val., vieną sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL baudos, ir laikytina, kad A. S. yra sumokėjęs 2 MGL (100 Eur) baudos.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti bei nagrinėti – automobilis „Opel Zafira“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir automobilio registracijos dokumentas, 2018 m. gegužės 17 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariato vyresniosios tyrėjos nutarimu grąžinti savininkei S. K. (b. l. 43-44, 46).

Kaltinamajam A. S. išaiškintina baudos bausmės vykdymo tvarka ir jos neatlikimo pasekmės, numatytos BK 47 straipsnio 7, 8 dalyse.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas,

nusprendė:

A. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje ir nubausti 51 (penkiasdešimt vieno) MGL, t. y. 2550 Eur (dviejų tūkstančių penkių šimtų penkiasdešimties eurų) dydžio bauda; vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, A. S. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę 34 (trisdešimt keturių) MGL, t. y. 1700 Eur (vieno tūkstančio septynių šimtų eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į A. S. paskirtą bausmę įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2018 m. gegužės 15 d. 21.26 val. iki 2018 m. gegužės 16 d. 14.37 val., ir laikyti, kad A. S. yra sumokėjęs 2 (du) MGL, t. y. 100 Eur (vieną šimtą eurų) baudos.

Nurodyti A. S., jog paskirtą baudą – 32 (trisdešimt du) MGL, t. y. 1600 Eur (vieną tūkstantį šešis šimtus eurų), jis privalo sumokėti į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ir pateikti teismui banko kvitą.

Įspėti A. S., jog nustatytu laiku nesumokėta arba nepervesta bauda bus išieškota priverstinai.

Išaiškinti A. S., jog jei asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais. Jei asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti paskirtą baudą areštu.

A. S. teismo baudžiamąjį įsakymą įteikti pasirašytinai.

Informuoti kaltinamąjį, kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo jam, o jeigu jis laikinai išvykęs – nuo įteikimo kam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių asmenų, dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam tą teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Jei kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.