Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2011-04-08 · Byla Nr. N-575-711-11

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-04-08
Bylos Nr.
N-575-711-11
Teisminio proceso Nr.
4-06-3-03409-2009-1
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjai
Antanas Ablingis (pirm.), Ričardas Piličiauskas (pran.), Virgilijus Valančius
Kategorijos
  • 40.2.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. N575-711/2011Teisminio proceso Nr. 4-06-3-03409-2009-1Procesinio sprendimo kategorijos 40.2.4 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. balandžio 8 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Virgilijaus Valančiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo E. S. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. vasario 22 d. nutarimo E. S. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Organizuoto nusikalstamumo tyrimo biuro 4 skyriaus (toliau – ir Institucija) įgaliotas pareigūnas E. S. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad 2009 m. liepos 27 d. sustabdžius jo vairuojamą automobilį, įtarus, kad jis gali būti apsvaigęs, VšĮ Klaipėdos universitetinėje ligoninėje buvo atliktas tyrimas, kuris parodė, kad E. S. yra vartojęs narkotinių medžiagų – kanapių ir jų dalių, tuo jis padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 44 straipsnio 1 dalyje.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2010 m. vasario 22 d. nutarimu (administracinės nuobaudos skyrimo terminas pratęstas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. sausio 8 d. nutartimi (b. l. 100)) E. S. pripažino kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 44 straipsnio 2 dalyje, ir skyrė 350 litų baudą. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad E. S. padarytas pažeidimas įrodytas administracinio teisės pažeidimo protokolu, laboratoriniu šlapimo tyrimu, liudytojų parodymais bei kita rašytine bylos medžiaga. Teismas nutarė perkvalifikuoti E. S. padarytą veiką iš ATPK 44 straipsnio 1 dalies į 44 straipsnio 2 dalį. Teismas padarė išvadą, kad nenustatyta aplinkybių, leidžiančių abejoti policijos pareigūnų veiksmų teisėtumu ir E. S. šlapimo tyrimo rezultatų tikrumu. Teismas nurodė, medicinos darbuotojai, negavę prašymų atlikti E. S. medicininės apžiūros, jos atlikti neprivalėjo. Jie atliko E. S. šlapimo laboratorinį tyrimą, t. y. tą tyrimą, kurį prašė atlikti policijos pareigūnai, todėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. V-505 patvirtintoje Medicininės apžiūros neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti atlikimo metodikoje (toliau – ir Metodika) reglamentuotos medicininės apžiūros neatlikimas negali būti traktuojamas kaip pažeidimas, darantis E. S. inkriminuojamą veiką, neįrodyta.

Šalies argumentai

E. S. apeliaciniu skundu kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą, prašydamas panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. vasario 22 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukti.

Žemesnės instancijos teismas

Paaiškina, kad byloje nėra neginčijamų įrodymų, kad jis vartojo narkotines ar psichotropines medžiagas, nes pirmosios instancijos teismas nenustatė, kada ir kur administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo vartojo ar galėjo vartoti šias medžiagas. Mano, kad nutarimas grindžiamas įrodymais, surinktais pažeidžiant teisės aktų nustatytą tvarką. Paaiškina, kad transporto priemones vairuojančių asmenų apsvaigimo kontrolę ir medicininės apžiūros apsvaigimui nustatyti atlikimo tvarką reglamentuoja Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklės (toliau – ir Taisyklės) bei Metodika. Teigia, kad įrodymai byloje buvo surinkti nesilaikant nurodytuose aktuose nustatytos tvarkos. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nemotyvavo, kodėl atmeta jo paaiškinimą, jog kelios dienos iki ginčo įvykio jis valgė patiekalą „kanapinė“. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nesiaiškino ir nenustatė, ar yra galimybė žmogaus organizme aptikti kanabinoidus, jam vartojus kanapes su maistu. Teigia, kad atsižvelgus į tai, jog nebuvo vadovaujamasi Metodikos nuostatomis bei neįrodžius, kad jis pats vartojo narkotines ar psichiką veikiančias medžiagas, administracinėn atsakomybėn jis buvo patrauktas, nenustačius jo veiksmuose administracinio teisės pažeidimo sudėties. Mano, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nepašalino prieštaravimų tarp byloje esančių įrodymų. Teigia, kad prieštaravimai galėjo būti pašalinti paskyrus byloje ekspertizę.

Atsiliepimas

Institucija atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad su juo nesutinka ir prašo jo netenkinti. Palaiko pirmosios instancijos teismo padarytas išvadas. Nurodo, kad atlikus tarnybinį patikrinimą nepasitvirtino E. S. skunde nurodyti teiginiai.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

II.

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Apeliantas E. S. yra kaltinamas padaręs ATPK 44 straipsnio 2 dalyje nustatytą pažeidimą.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad E. S. padarė ATPK 44 straipsnio 2 dalyje nustatytą administracinį teisės pažeidimą. Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad pripažindamas E. S. kaltu pagal ATPK 44 straipsnio 2 dalį, teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais. Teismas nutarime nuosekliai išdėstė įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, išanalizavo ir įvertino teismo posėdžiuose ištirtus įrodymus bei padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas.

ATPK 44 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė už narkotinių ar psichotropinių medžiagų vartojimą be gydytojo paskyrimo arba asmenų, sulaikytų už administracinių teisės pažeidimų (išskyrus teisės pažeidimus, numatytus ATPK 126 straipsnio 4 ir 6 dalyse ir 129 straipsnyje) padarymą ir įtariamų apsvaigus nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų, apsvaigimo patikrinimo vengimą.

Kaip matyti, dispozicija minimame straipsnyje suformuluota alternatyvi, todėl atsakomybė pagal ATPK 44 straipsnio 2 dalį kyla už narkotinių ar psichotropinių medžiagų vartojimą be gydytojo paskyrimo arba apsvaigimo patikrinimo vengimą asmens, sulaikyto už administracinio teisės pažeidimo padarymą. Nagrinėjamu atveju administracinio teisės pažeidimo protokole kaltinimas E. S. formuluojamas dėl to, kad jis vartojo narkotines medžiagas – kanapes ir jų dalis (b. l. 3). Todėl šioje byloje įrodinėtina aplinkybė – narkotinių medžiagų – kanapių ir jų dalių vartojimo faktas. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad ši aplinkybė yra įrodyta apelianto šlapimo tyrimo rezultatais, pagal kuriuos, 2009 m. liepos 27 d. atlikto šlapimo tyrimo metu E. S. šlapime rasta canabinoidų (b. l. 7). Teisėjų kolegija atmeta apelianto argumentus, kad byloje yra prieštaringi įrodymai dėl narkotinių medžiagų vartojimo. Visų pirma, teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nėra įrodymų, paneigiančių šlapimo tyrimo rezultatus. Taip pat, apeliantą sulaikę policijos pareigūnai V. R., A. B. patvirtino, kad apeliantą nutarė vežti į medicinos įstaigą įtarę, kad jis gali būti vartojęs narkotinių medžiagų, nes jų įtarimai dėl neblaivumo buvo paneigti alkotesterio parodymais (b. l. 5, 59–62). Tokiu būdu byloje surinktų įrodymų visuma patvirtino ATPK 44 straipsnio 2 dalyje nustatyto pažeidimo (narkotinių medžiagų vartojimo) faktą. Teisėjų kolegija nenustatė, kad tarp byloje surinktų įrodymų būtų prieštaravimų, kuriuos būtų reikėję pašalinti skiriant byloje ekspertizę.

Teisėjų kolegija atmeta apelianto argumentus, kad jo veikoje nėra jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėties, nes nebuvo nustatyta, kada ir kur jis galėjo vartoti narkotines medžiagas (kanapes ir jų dalis). Pažymėtina, kad pažeidimo padarymo laikas ir vieta yra įrodinėtini pažeidimo sudėties elementai, kai jie yra tiesiogiai nurodyti teisės normoje, nustatančioje atsakomybę už atitinkamą pažeidimą. Šiuo atveju narkotinių medžiagų vartojimo laikas ir vieta nagrinėjamoje byloje nėra aktualūs, svarbus yra tik pats narkotinių medžiagų vartojimo faktas.

Atmestinas ir apelianto teiginys, kad įrodymai byloje gauti pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad tai, jog nebuvo atlikta medicininė apžiūra neblaivumui, girtumui ir apsvaigimui nustatyti, kaip tai nustatyta Taisyklėse ir Metodikoje, sudaro pagrindą išvadai, kad jam inkriminuotas pažeidimas nėra įrodytas. Teisėjų kolegija pažymi, kad medicininė apžiūra neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti – specialių žinių ir reikiamą kvalifikaciją turinčių visų rūšių asmens sveikatos priežiūros įstaigų asmens sveikatos priežiūros specialistų, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka suteikta teisė atlikti medicininę apžiūrą, pagal sveikatos apsaugos ministro patvirtintą metodiką, suderintą su vidaus reikalų ministru, atliekami veiksmai, kuriais nustatoma, ar asmuo yra neblaivus (girtas) arba apsvaigęs. Atsižvelgdama į tokią medicininės apžiūros paskirtį, teisėjų kolegija daro išvadą, kad ji atliekama sprendžiant, ar asmuo yra neblaivus ar apsvaigęs. Šiuo atveju, administracinę atsakomybę pagal ATPK 44 straipsnio 2 dalį užtraukia jau pats šioje teisės normoje nurodytų medžiagų vartojimo be gydytojo paskyrimo faktas, ir siekiant asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn pagal nurodytą teisės normą, apsvaigimas neįrodinėtinas, todėl įrodinėjant ATPK 44 straipsnio 2 dalyje nustatytą pažeidimą, nėra būtina atlikti medicininę apžiūrą, pakanka specialisto išvados. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Metodikos bei Taisyklių nuostatos nagrinėjamoje byloje nėra taikomos.

Vertindama apelianto versiją, kad narkotinių medžiagų galėjo jo organizme atsirasti dėl to, kad jis kelios dienos iki ginčo įvykio valgė patiekalą „kanapinė“, kurio sudėtyje yra kanapių, teisėjų kolegija pažymi, kad rašydamas pirminius paaiškinimus dėl tyrimo metu jo organizme rastų narkotinių medžiagų, E. S. paaiškino, kad neprisimena kada vartojo ir rūkė kanapes – t. y. jis nepaneigė šios narkotinės medžiagos vartojimo fakto (b. l. 6). Tuo tarpu 2009 m. rugsėjo 11 d. paaiškinime, rašytame po įvykio praėjus tam tikram laiko tarpui, apeliantas jau iškelia versiją, kad jis kelios dienos iki įvykio valgė nacionalinį žemaičių patiekalą – kanapinę (b. l. 8). Vertindama šią naujai iškeltą versiją, teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad ji nėra pagrįsta jokiais objektyviais įrodymais, todėl šią versiją teisėjų kolegija laiko apelianto siekiu išvengti administracinės atsakomybės.

Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, todėl nėra pagrindo tenkinti E. S. apeliacinį skundą, tad jis atmestinas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo nutarimas paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

E. S. apeliacinio skundo netenkinti.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. vasario 22 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Antanas Ablingis Ričardas Piličiauskas Virgilijus Valančius