Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

civilinės atsakovės akcinės draudimo bendrovės (toliau tekste – ir ADB) „Gjensidige“ atstovui E. M. (E. M.),

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. M., gimęs (duomenys neskelbtini) Kretingos r., asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini) vairuotoju- ekspeditoriumi, gyv. vieta Paupio 4, Laukžemės k., Darbėnų sen., Kretingos r. , neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste – ir BK) 281 straipsnio 4 ir 7 dalyse.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. M. vairuodamas transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau nei 1,5 promilės alkoholio, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, t.y.:

2018-05-24 apie 22.45 val., Laisvės g. ties namu Nr. 16A, Kretingos m., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 1,70 ‰ (promilės) etilo alkoholio, vairuodamas L. K. priklausantį automobilį "BMW 320" valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini), elgdamasis neatsargiai, prieš pradėdamas važiuoti neįsitikino, kad tai daryti saugu, nesiėmė visų būtinų priemonių keleivių saugumui kelionės metu užtikrinti, t.y., ant automobilio BMW 320 valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) bagažinės dangčio sėdint E. S. ir V. Š., jis gi, radęs pamestus automobilio BMW 320 valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) raktus, užvedė automobilį ir juo važiavo, tokiu būdu sukeldamas nukentėjusiosioms pavojų, dėl ko V. Š. ir E. S. nukrito ant važiuojamosios kelio dalies ir susižalojo. Eismo įvykio metu E. S. buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas ir V. Š. - nežymus sveikatos sutrikdymas.

Šiais savo veiksmais V. M. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. lapkričio 2 d. nutarimo Nr. 1077 redakcija) patvirtintų Kelių eismo taisyklių 14 punktą (Draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės, taip pat neblaiviems, apsvaigusiems nuo psichiką veikiančių medžiagų <...>.), 18 punktą (Vairuotojas privalo imtis visų būtinų priemonių savo, keleivių ir krovinio saugumui kelionės metu užtikrinti. Vairuotojui draudžiama važiuoti (tęsti judėjimą), jeigu yra (atsirado važiuojant) keleivių (krovinių) vežimo tvarkos reikalavimų pažeidimų, keliančių pavojų žmonėms ir aplinkai, kol jie bus pašalinti), 101 punktą ( Prieš pradėdamas važiuoti, <....>vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu <...> kitiems eismo dalyviams <...>), reikalavimus ir tai lėmė šio eismo įvykio kilimą.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas, veikos kvalifikavimas

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Byloje nustatyta, kad V. M. pirmą kartą padarė nusikaltimą, kuris priskirtinas neatsargių nusikaltimų kategorijai. Jis neteistas (1 t., b.l. 164), per penkerius metus baustas administracine tvarka septynis kartus, bet įvykio dieną turėjo galiojančią tik vieną administracinę nuobaudą už KET pažeidimą – greičio viršijimą, baudas sumokėjęs (1 t., b.l.166-170). Kaltinamasis yra jauno amžiaus, gyvena su tėvais, dirba (1 t., b.l. 171), darbdavys jį charakterizuoja teigiamai (2 t., b.l. 94). V. M. prisipažino padaręs nusikaltimą, nuoširdžiai dėl jo padarymo gailisi, nukentėjusiosios E. S. atsiprašė, žalą nukentėjusiajai iš dalies atlygino – sumokėjo 2000 Eur (2 t., b.l. 93), dėl likusios žalos – 8004 Eur atlyginimo susitarė, nukentėjusioji E. S. jam atleido ir su juo susitaikė (2 t., b.l. 114). Šie duomenys leidžia pagrįstai manyti, kad kaltinamasis ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, laikysis visuomenėje priimtų elgesio normų, o jo padaryta nusikalstama veika buvo atsitiktinio pobūdžio, labiau panaši į nelaimingo atsitikimo atvejį nei eismo įvykį. Esant BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visumai yra pagrindas atleisti V. M. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Atsižvelgiant į tai, kad V. M. ne kartą baustas administracine tvarka, laidavimas taikytinas su 500 Eur užstatu, kuris turėtų labiau drausminti kaltinamąjį, įpareigoti laiduotoją ir užtikrinti laidavimo instituto paskirtį nagrinėjamoje byloje. Laidavimo terminas nustatytinas vieneriems (1) metams šešiems (6) mėnesiams.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo

BK 67 straipsnio 2 dalis numato, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės. BK 40 straipsnyje reglamentuotas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą pagrindas numatytas šio kodekso VI skyriuje, todėl V. M. gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės, kurių paskirtis padėti sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti ar apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

BK 68 straispnio 1 dalis nustato, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ar pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką.

V. M., vairuodamas transporto priemonę, pažeidė KET 14 punkto reikalavimą, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas vidutinis girtumas. Taip jis padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą. Esant tokioms aplinkybėms, kaltinamajam nustatytinas dviejų metų uždraudimo naudotis teise vairuoti transporto priemones terminas (BK 68 straipsnio 2 dalyje). Teismo vertinimu, toks terminas yra proporcingas ir padės užtikrinti, kad V. M. nedarytų naujų nusikalstamų veikų.

Dėl žalos atlyginimo ir civilinio ieškinio

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 44 straipsnio 10 dalį, kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiu, turi teisę gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą. Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). BPK 113 straipsnis reglamentuoja, kad civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Priimdamas nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 115 straipsnio 1 dalis).

Nukentėjusioji E. S. pareiškė 15000 Eur dydžio civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo: 10 000 Eur kaltinamajam ir 5000 Eur transporto priemonės privalomojo civilinės atsakomybės draudikui (1 t., b.l. 54-55). 2000 Eur kaltinamasis nukenėjusiajai atlygino (2 t., b.l. 93). Teisiamajame posėdyje nukentėjusioji ir kaltinamasis pateikė susitarimą dėl 8004 Eur žalos atlyginimo (2 t., b.l. 114). Draudimo bendrovė suskaičiavo 3.552,32 Eur draudimo išmoką, kurią sudaro: 3.500,00 Eur neturtinei žalai atlyginti pagal Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių (patvirtintos LR Vyriausybės 2008-02-13 nutarimu Nr. 122) 12 punktą ir 52,32 Eur gydymo išlaidoms atlyginti - pagal pateiktus mokėjimo kvitus ir išrašus iš gydymo įstaigų (2 t., b.l. 39). 3.552,32 Eur draudimo išmoką pervedė į nukentėjusiosios sąskaitą (2 t., b.l.40).

Kadangi dalį neturtinės žalos kaltinamasis ir draudimo bendrovė atlygino, dėl kitos dalies žalos atlyginimo kaltinamasis ir nukentėjusioji susitarė, nukentėjusioji patikslino ieškinį ir prašo iš draudiko priteisti 1500 Eur neturtinės žalos atlyginimą (2 t., b.l. 115).

Ieškinyje dėl neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusioji E. S. nurodė, kad jai buvo sukeltas didelis fizinis skausmas, baimė dėl sveikatos ir gyvybės. Nuo 2018-05-25 iki 2018- 06-08 buvo gydoma VŠĮ Klaipėdos universitetinėje ligoninėje, kur konstatuota pakaušio užpakalinės daubos pamato lūžis. Padarytas sunkus kūno sužalojimas Ligoninėje dažnai prarasdavo sąmonę, vargino galvos skausmai, svaigimas, pykinimas. Judėti galėjo tik su vaikštyne, nes buvo apsunkinta koordinacija. Vėliau gydėsi reabilitacinėje ligoninėje UAB „Palangos Žvorūnė". Po gydymosi ir toliau jautė galvos skausmus, svaigimą, sutrikusią koordinaciją. Dėl padarytų sužalojimų iki šiol jaučia galvos skausmus, negali pasilenkti, svaigsta galva, negirdi kaire ausimi, šlubuoja. Jaučia baimę, ar neliks visą gyvenimą neįgali. 2017 m. dėl gautų sužalojimų negalėjo laikyti abitūros egzaminų (1 t., b.l. 54-55). Papildomai teisiamojo posėdžio metu pateikė įrodymus apie savo sveikatą po galvos smegenų magnetinio rezonanso tyrimo, kad galvoje yra liekamųjų potrauminių pokyčių (2 t., b.l. 110). Liekamieji reiškiniai po galvos smegenų traumos konstatuoti ir 2018-09-14 medicininių dokumentų išaše, kur nurodyta, kad tikslinga LOR konsultacija (2 t., b.l. 111). Atlikus klausos tyrimą, konstatuotas kairės ausies klausos nervo pažeidimas (2 t., b.l. 112-113).

Byloje ištirtais įrodymais neginčijamai nustatyta, kad žala nukentėjusiajai padaryta neteisėtais kaltinamojo veiksmais. Eismo įvykio metu kaltinamasis vairavo automobilį BMW, kurio valdytojo civilinė atsakomybė buvo apdrausta ADB „Gjensidige“ (1 t., b.l. 118), draudimo bendrovė įtraukta į bylą civiliniu atsakovu (1 t., b.l. 119-121).

Kadangi kaltinamasis su ieškiniu sutinka ir su nukentėjusiąja susitarė dėl žalos atlyginimo, ir yra pagrindas manyti, kad jis atlygins šią žalą, nes laiduotojas teisiamajame posėdyje patvirtino, kad padės kaltinamajam šią prievolę įvykdyti, todėl kaltinamojo ir nukentėjusiosios susitarimas dėl žalos atlyginimo tvirtintinas (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas, CPK 140 straipsnio 3 dalis).

Draudimo bendrovės atstovas nesutinka su ieškiniu. Nurodė, kad draudimo bendrovė atsižvelgė į tai, kad nukentėjusiajai E. S. dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų buvo nustatytas sunkus sveikatos sutrikdymas ir nukentėjusiajai paskai­čiavo, bei išmokėjo 3500,00 EUR neturtinei žalai atlyginti, kuri yra pakankama, adekvati patirtai neturti­nei žalai, visiškai atitinka galiojančiuose teisės aktuose bei teismų praktikoje suformuotus atlygintinos ne­turtinės žalos principus ir dydžius, todėl pagrindo priteisti visą, civilinio ieškovo reikalaujamą sumą netur­tinei žalai atlyginti, nėra. Be to nagrinėjamoje byloje reikėtų įvertinti ir bylai reikšmingas aplinky­bes, kad nukentėjusioji pati sėdėjo ant automobilio bagažinės dangčio ir pati prisiėmė riziką atsi­sėdus ant jo (2 t., b.l. 37-38).

Spręsdamas civilinio ieškinio klausimą, teismas atsižvelgia ir vertina įstatymo nuostatas, reglamentuojančias neturtinės žalos nustatymui ir įvertinimui reikšmingas aplinkybes, esamą teismų praktiką, ginant nukentėjusiosios interesus baudžiamajame procese.

Nekyla abejonių, kad eismo įvykio metu nukentėjusioji dėl įvykio ir jo metu patirtų sužalojimų patyrė fizinį skausmą, taip pat patyrė ir neigiamų emocijų, dvasinių išgyvenimų, streso ir dėl to jai padaryta neturtinė žala.

Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai numatyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Pagal šią normą, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ir į pagrįstus kaltininko interesus.

Pažymėtina, kad skirtingai nuo turtinės žalos, neturtinės žalos dydžio tiksliai išreikšti pinigais ir tai pagrįsti įrodymais nėra įmanoma. Neturtinė žala yra laikoma bendraisiais nuostoliais, kurių dydis ne įrodinėjamas, o nustatomas teismo pagal tam tikrus nustatytus kriterijus. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus ir kt.). Pagal teismų praktiką absoliučių vertybių – gyvybės, sveikatos – gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės, kurios vertinamos, atsižvelgiant į asmenų patirtų praradimų dydį, jų įtaką tolesniam gyvenimui, darbinei veiklai, šeiminiams santykiams. Imperatyvas, kad žala turi būti atlyginta teisingai, yra susijęs su konstituciniais žalos atlyginimo proporcingumo, adekvatumo principais. Pagal juos reikalaujama, kad teisės aktuose nustatytos ir taikomos priemonės būtų proporcingos siekiamam tikslui, neribotų asmenų teisių labiau negu būtina teisėtam ir visuotinai reikšmingam, konstituciškai pagrįstam tikslui pasiekti, nesudarytų prielaidų piktnaudžiauti teise.

Pagal teismų praktiką asmeniui, veikiant neatsargiai, padaroma mažesnė neturtinė žala nei tyčinės kaltės atveju, todėl esant šiai kaltės formai, neturtinės žalos dydis yra atitinkamai mažesnis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-422/2009). Maksimali neturtinės žalos atlyginimo riba nukentėjusiems pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnį, galiojusį įvykio metu, yra 5000 Eur dėl vieno įvykio, nepriklausomai, kiek yra nukentėjusių asmenų. Draudiko pareiga atlyginti žalą kyla iš draudimo sutarties. Draudimo sutartinius santykius reglamentuojančios teisės normos ir draudimo sutartis nustato, kokią žalą ir kokia apimtimi atlygina draudikas. Bendra taisyklė yra ta, kad draudikui visiškas nuostolių atlyginimo principas netaikomas, todėl jeigu padarytos žalos visiškai nepadengia nukentėjusiajam išmokėta draudimo išmoka, likusią žalos dalį privalo atlyginti žalą padaręs, t. y. atsakingas už žalą asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-280/2014). Kaltinamojo įvykio metu valdytos transporto priemonės draudikas nukentėjusiajai dėl šio įvykio atlygino 3500 Eur neturtinės žalos, t.y. išmokėta suma nesiekia minėtame Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatyme numatytos maksimalios neturtinės žalos atlyginimo ribos ir nukentėjusiosios patikslintu ieškiniu reikalaujama suma, net ir ją patenkinus, taip pat neviršytų šios sumos.

Kaltinamasis nukenėjusiajai atlygino 2000 Eur neturtinės žalos ir susitarė dar dėl 8004 Eur atlyginimo. Iš viso šiuo metu nukentėjusiajai jau atlyginta 5500 Eur neturtinės žalos, o pridėjus susitarimą, iš viso neturtinės žalos suma sudaro 13504 Eur.

Spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą ir nustatydamas nukentėjusiajai padarytos neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į tai, kad nukentėjusioji E. S. dėl kaltinamojo kaltų veiksmų buvo sunkiai sužalota, patyrė fizinį skausmą, galvos svaigimą, nepatogumus dėl sutrikusios koordinacijos, išgyveno stresą dėl sužalojimo ir pergyvenimus dėl mokslų (negalėjo laikyti abitūros egzaminų). Po patirtos traumos liko pokyčiai galvoje, susilpnėjo klausa viena ausimi. Teismo vertinimu neturtinė žala nukentėjusiajai padaryta didesnio mąsto nei 5000 Eur suma, numatyta Lietuvos Respublikos transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje. Nors draudimo bendrovė atlygino tik 3500 Eur neturtinės žalos, atsižvelgiant į tai, kad ir šią draudimo bendrovės išmokėtą sumą turės padengti kaltinamasis, ką jis nurodė ir daro, teismas byloje vertina bendrai atlygintinos neturtinės žalos sumą. Kaip jau buvo nurodyta kaltinamasis atlygino 2000 Eur ir susitarė bei įsipareigojo atlyginti dar 8004 Eur. Atsižvelgus į visas kaltinamojo padaryto nusikaltimo aplinkybes, nukentėjusiosios patirtą sužalojimą ir išgyvenimus, taip pat nukentėjusiosios rizikingą elgesį (sėdėjimą ant transporto priemonės bagažinės dangčio), teismas laiko, kad E. S. patirtos neturtinės žalos (atlygintos ir dėl kurios susitarta) iš viso 13504 Eur įvertinimas yra pakankamo dydžio, todėl jos reikalavimas papildomai iš draudimo bendrovės priteisti dar 1500 eurų neturtinės žalos atlyginimo atmestinas.

Dėl kitų klausimų

Kaltinamajam V. M. paskirtos kardomosios priemonės – dokumentų paėmimas (1 t., b.l. 147-148) ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (1 t., b.l. 144-145), nuosprendžiui įsiteisėjus, naikintinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298 straipsniais, 301-302 straipsniais, 303 straipsnio 4 dalimi, 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

V. M., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 4 dalyje, vadovaujantis BK 40 straipsniu atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojo M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakomybei su 500 Eur (penkių šimtų eurų) dydžio užstatu 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Įpareigoti M. M. per 10 (dešimt) dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos sumokėti 500 Eur (penkių šimtų eurų) dydžio užstatą į Plungės apylinkės teismo depozitinę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Mokėjimo dokumento patvirtintą kopiją pateikti Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmams.

Per nustatytą terminą nesumokėjus užstato, bus laikoma, kad laiduotojas atsisako laidavimo.

Užstatas grąžinamas pasibaigus laidavimo terminui, jeigu asmuo, už kurį buvo laiduota, per teismo nustatytą laidavimo terminą nepadaro naujos nusikalstamos veikos.

Išaiškinti jog, jeigu asmuo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jei jis laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti M. M., kad laiduotojas, turi teisę atsisakyti laidavimo, šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės. Taip pat išiaškinti, kad užstatas grąžinamas pasibaigus laidavimo terminui, jeigu asmuo, už kurį buvo laiduota, per teismo nustatytą laidavimo terminą nepadarė naujos nusikalstamos veikos.

Paskirti V. M. baudžiamojo poveikio priemonę - draudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones dvejus (2) metus.

Patvirtinti 2019-05-06 V. M. ir E. S. susitarimą dėl 8 004 Eur (aštuonių tūkstančių keturių eurų) žalos atlyginimo, įpareigojant V. M. kiekvieną mėnesį, skaičiuojant nuo susitarimo datos (2019-05-06) iki 2020-05-06 mokėti E. S. po 667 Eur (šešis šimtus šešiasdešimt septynis eurus), pinigus pervedant į nukentėjusiosios banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB “Luminor” banke.

Nukentėjusiosios E. S. patikslintą civilinį ieškinį dėl dalies (1500 Eur) neturtinės žalos atlyginimo draudimo bendrovei atmesti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus V. M. paskirtas kardomąsias priemones - dokumentų paėmimą ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmus.