Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Violetos Miliuvienės,

neviešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje I. B., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, ištekėjusi, spec. vidurinio išsilavinimo, gyv. (duomenys neskelbtini), dirba (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama pagal BK 22 str. 1 d., 2 d. ir 129 str. 2 d. 1 p., 2 p., 3 p.

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamoji I. B. buvo kaltinama tuo, kad pasikėsino nužudyti bejėgiškos būklės savo naujagimį, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jos valios, neįsitikinusi naujagimio gyvybingumu, pasikėsino į netinkamą objektą.

Kaltinamoji I. B. buvo kaltinama tuo, kad 2013 metais, laikotarpiu nuo birželio mėnesio pabaigos iki liepos mėnesio pradžios, pastojo. Žinodama, kad yra nėščia, turėdama tikslą atsikratyti kūdikiu, I. B. aktyviais veiksmais slėpė nėštumą. Dėl nėštumo į medikus nesikreipė. Nėštumo laikotarpiu I. B. dėl sveikatos problemų 2013 metais birželio 26 d., liepos 3 d., liepos 10 d., liepos 17 d., liepos 24 d., lapkričio 25 d., gruodžio 2 d., gruodžio 9 d. lankėsi pas gydytojus, tačiau medikų apie savo nėštumą neinformavo. Nuo pat nėštumo pradžios vartojo stiprius, vaisiui galinčius pakenkti raminamuosius vaistus: „Flupentizol“, „Escitaloprami“, „Agomelatini“, „Zopicloni“, „Lorasepami“. I. B., dirbdama (duomenys neskelbtini), slėpdama nuo bendradarbių nėštumą, rengėsi laisvais rūbais, dirbo sunkius fizinius darbus bei neigė, jog yra nėščia. Nuo 2014 m. balandžio 8 d. iki balandžio 23 d. I. B. išėjo neplanuotų atostogų. Atostogų metu 2014 m. balandžio 11 d. arba 12 d. naktį, apie 3 val., savo namų, esančių (duomenys neskelbtini), vonios kambaryje, būdama devintą mėnesį nėščia, pagimdė nenustatytos lyties kūdikį. Neįsitikinusi, ar naujagimis gyvybingas, iš karto ranka užspaudė kūdikiui kvėpavimo takus. Po to I. B. naujagimio kūną suvyniojo į rankšluostį, įdėjo jį į polietileninį prekybos centro „Maxima“ maišelį ir laikė savo namų verandoje esančiame šaldiklyje. 2014 m. balandžio 25 d., apie 5 val., naujagimio kūną išmetė į šiukšlių konteinerį, kuris stovėjo jos namo kieme. Tą pačią dieną konteinerio turinys apie 10–11 val. buvo išvežtas į (duomenys neskelbtini) kaime esantį nepavojingų atliekų sąvartyną. Taigi I. B. pasikėsino nužudyti bejėgiškos būklės savo naujagimį, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jos valios, neįsitikinusi naujagimio gyvybingumu, pasikėsino į netinkamą objektą.

Kaltinamoji I. B. dėl jai pareikšto kaltinimo kalta neprisipažino ir parodė, kad 2013 m. spalio mėnesio pabaigoje ar lapkričio mėnesio pradžioje pradėjo įtarti, jog gali būti nėščia, tačiau nebuvo tuo tikra, nes nuo birželio mėnesio jai vartojant antidepresantus buvo sutrikusios menstruacijos. Tačiau lapkričio mėnesį nebuvo menstruacijų, todėl suprato, jog laukiasi. Antidepresantus ji vartojo dėl skausmo širdies plote, kurie atsirado dėl nelaimių šeimoje. Sūnus buvo sunkiai subadytas peiliu narkomanų, jam buvo padarytos dvi operacijos, dukrai išoperavus anginą atsirado sepsis ir ji vos liko gyva, po to numirė jos močiutė, kuri jai buvo labai artima. Pradžioje lankėsi pas šeimos gydytoją, matė, kad jai yra nuolatinė įtampa. Gydytoja išrašė tam tikras procedūras, tačiau jos nepadėjo. Skaudėjo širdies plotą, atsirado baimė, naktimis prakaitavo. Todėl gydytoja pasiūlė nueiti pas psichologę gydytoją (duomenys neskelbtini), pas kurią ir lankėsi. Jos išrašyti vaistai jai padėjo. Jos svoris žiemą visada padidėdavo, be to, ji niekada nebuvo liekna. Kai pradėjo įtarti, kad laukiasi, dar nebuvo tuo įsitikinusi, todėl nenorėjo suteikti vilčių šeimos nariams ir norėjo per dukros aštuonioliktą gimtadienį gegužės mėnesį padaryti visiems staigmeną ir pasakyti. Pagal jos skaičiavimus, pagal menstruacijų sutrikimą, gimdyti turėjo birželio mėnesio pabaigoje arba liepos mėnesio pradžioje. Kadangi norėjo padaryti staigmeną, nesakė apie nėštumą nei vyrui, nei vaikams. Apklaustos byloje moterys parodė, jog jos suprato apie nėštumą, tačiau ten toks kolektyvas, jog žino jos ką nors ar ne, vis tiek kalba apie viską ir visas. Darbe ji apie savo asmeninį gyvenimą nesikalbėdavo ir nepasakodavo niekam, nes žinojo, kokiame kolektyve dirba, todėl nieko neviešino. Neprašė, kad pervestų į lengvesnį darbą, nes nenorėjo, jautėsi normaliai, o be to, buvo mokamas didesnis atlyginimas nei tada, kai būdavo pervedama į lengvesnį darbą. Tada jau sumažėtų ir dekretinės išmokos. Pradžioje ji jautėsi gerai, sunkiai nedirbo, nes dirbo nesunkų darbą prie pakuočių. Konvejeriu ateidavo krabų lazdelių dėžutės, ateidavo dėžės, sveriančios dešimt kilogramų, o už pusvalandžio einama į kitą vietą, kur dėžės jau gali sverti ir 400 g ir 500 gramų. Nebūdavo taip, kad visas dvylika valandų būtų reikėję dirbti sunkų darbą kilnojant sunkias dėžes. Ji tikrai ketino gimdyti. Vyrui nepasakė, nes nebuvo dar lapkričio mėnesį įsitikinusi, o balandžio mėnesio pradžioje ar dar iki jo pradžios dvi savaites nejautė vaisiaus judesių, todėl nenorėjo gąsdinti vyro ir vaikų. Ji besilaukdama trijų vaikų eidavo pas gydytoją tik paskutinį mėnesį iki dekretinių atostogų. Niekada anksčiau nesikreipdavo, nes gerai jausdavosi. Visada buvo darbšti namuose, niekuomet nelaukdavo kol vyras grįš iš darbo, kad nudirbtų ūkio darbus, pasidarydavau juos pati, nes jie gyvena vienkiemyje. O kad paskaudėdavo nugara, šonai, tai būdavo įprasta.

Mano, kad pagimdė šeštą nėštumo mėnesį. Lapkričio mėnesį jau antidepresantų nebegėrė, nes pradėjo įtarti, kad gali būti nėščia. Ėjo pas gydytoją, ši vaistus išrašydavo, bet ji jų negėrė. Nenorėjo pakenkti vaisiui, nes ruošėsi gimdyti. Vaistus prašė, kad išrašytų, nes žinojo, jog po gimdymo jai jų reikės, nes be jų nesusitvarkys. Mano, kad pagimdė šešių mėnesių, o toks ankstyvas gimdymas galėjo būti ir todėl, kad dirbo naktimis, o ten šalta. Šioje įmonėje (duomenys neskelbtini) dirbo šešerius metus. Konvejeriui einant produkciją reikėjo paimti. Jeigu dėžę, sveriančią po 5–6 kg, būtų ėmusi po vieną, būtų nespėjusi, o už ją darbo niekas nepadarys. Toks buvo darbas, konvejeris nelauks, kol kas ateis padėti.

Judesių pradėjo nebejausti gal dvi savaites iki gimdymo. Jai taip būdavo ir laukiantis trečiojo vaikelio, jeigu sunkiau padirbdavo, tada judesiai sulėtėdavo, todėl labai nekreipė dėmesio. Vyras tikrai nebūtų prieštaravęs, kad ji gimdytų. Šeimoje santykiai buvo visada geri.

Tą naktį jai prasidėjo nugaros skausmai, galvojo, kad dėl nuovargio, nesuprato, kad gali būti gimdymas, nes to nesitikėjo. Vaikščiojo ir lauke, ir koridoriuje, ir po sodą, dažnai taip vaikštinėdavo ir dirbdama, nes skaudėdavo rankas, kojas nuo darbo, ne pirmas kartas buvo tokie pasivaikščiojimai. Kai daugiau pradėjo skaudėti pilvą, nugarą, nuėjo į tualetą, tada prasidėjo gimdymas. Kada nubėgo vandenys, ji nesuprato, nes dažnai ėjo šlapintis. Kad prasidėjo sąrėmiai, nesuprato, kas vyksta, nes viskas įvyko labai greitai. Vaikelis iškrito labai greitai, o po to tuojau ir placenta. Tualete buvo pakabintas rankšluostis, pradėjo kraujuoti, tada suprato, kad kažkas negerai, gal persileidimas ar kas, pasimetė. Vaikelis gimė greitai, per penkiolika minučių, vyro pagalbos nešaukė, nes išsigando. Kai vaikelis iškrito, nebuvo iš jo nė garso. Kas tai buvo, mergaitė ar berniukas, nežiūrėjo, nes jautė, kad negyvas, nebuvo jokio garso, nejuto jokio jo judesio, viskas įvyko taip greitai. Placenta atsiskyrė po minutės ar trijų. Nepažiūrėjo, kaip atrodo vaikelis, susiautė į rankšluostį, maišelis buvo vonioje spintelės stalčiuje, todėl jį išėmusi įdėjo viską į maišiuką. Vaiko kūnelį suvyniojo ir įdėjo į šaldiklį todėl, kad tokia mintis tuo metu atėjo. Kodėl taip sugalvojo, negali paaiškinti. Vaiko kūnelis buvo labai lengvas ir mažas. Galėjo sverti apie du kilogramus.

Susitvarkė vonioje. Verandoje buvo šaldiklis, ten įdėjo gimusį vaikelį kartu su placenta. Buvo įsitikinusi, kad vaikas negyvas, nepažiūrėjo, bet jautė, nes nebuvo jokio judesio, jokio garso. Po to visą naktį kraujavo, daugiau nei po paprasto gimdymo. Vaikelis gimė balandžio 17 d. naktį. Balandžio 25 dieną išnešė maišiuką į konteinerį, nes tą dieną vežė šiukšles. Savo poelgį vertina blogai, labai gailisi, kad nepasakė vyrui, vaikams. Greitosios medicininės pagalbos nekvietė, nes pasimetė, nežino, kas tada jai buvo pasidarę, ką ji galvojo, buvo labai pasimetusi. Nuo vaikystės buvo įpratusi viską slėpti, niekad nebūdavo taip, kad galėtų kam nors išsipasakoti ir pasikalbėti. Dabar stengiasi savo mergaitėms viską atvirai kalbėti, tik apie tą įvykį dar niekaip neprisiverčia. Mato, kad jos bando ją palaikyti, bet supranta, kaip joms sunku. Jos turi gerus draugus, auklėtojas, tas jas ir palaiko.

Vaikui burnytės ji tikrai neužspaudė. Visur taip sakė, nes jai buvo daromas psichologinis spaudimas. Sakoma, kad nukentės ne tik ji, bet ir jos šeimos nariai. Ją apklausiant nedalyvavo gynėjas. Jai buvo liepta parašyti prisipažinimą, tai ji ir padarė. Jai buvo pasakyta, jog jeigu parašys, tada ją paleis. Ją sulaikė po darbo, kai ji buvo dirbusi visą pamainą ir buvo labai pavargusi. Jos parodymai vis keitėsi, nes iš tiesų jai buvo daromas spaudimas, ji buvo pasimetusi, bijojo, kad nenukentėtų ir jos šeimos nariai.

Kai atsirado advokatas, tada niekas jos nevertė duoti parodymus, jokio spaudimo nebebuvo. O prieš tai buvo grasinama, kad visa šeima supūs kalėjime, sakė, kad ji užstoja vyrą, o vyras sėdėdamas kitame kabinete jau viską apie ją pasakė. Vežant ją apklausti teisme dėl suėmimo jos klausė, ar „užtarėjas“ reikalingas ar ne, o ji nieko nesuprato. Kai atvažiavo į teismą, tik tada suprato, kam jai reikėjo gynėjo, tačiau niekas jai dėl gynėjo nebuvo pasakęs anksčiau ir ji negalėjo jo susirasti. Atsiradus advokatui ji pasijautė saugesnė ir tada jau nebijojo pasakyti tiesos. Prieš tai kaip įtariamoji buvo apklausta nedalyvaujant advokatui.

Teismo ekspertams nesakė, kad nenorėjo vaiko, pasakojo, kad jautė spaudimą, kadangi laukiantis trečios dukrytės iš mamos pusės buvo spaudimas, kad dar gimdė, nors palaikė vyras bei uošvė, močiutė, mamytės sesuo, kai buvo dar gyva.

Nesakė ekspertams, kad nenorėjo vaiko, tačiau jai buvo šokas, kad laukiasi tokių metų, tačiau tiesiai jiems nesakė, kad nenorėjo vaiko.

Jų darbe atostogų planavimas yra tik formalumas, planuota buvo rugpjūčio mėnesį. O balandžio mėnesį pasiėmė atostogas, nes nebevartojo antidepresantų ir jautėsi labai blogai. Nenorėjo pasiimti nedarbingumo pažymėjimo, todėl viršininkas pasakė, kad pasiimtų dvi savaites atostogų. Manė, kad pailsės, atostogavo ne dėl to, kad laukėsi, o todėl, kad dažnai užeidavo skausmai, dėl to ir vaistus vartojo, tada būdavo geriau. Galvojo, kad išėjusi atostogų nueis pas daktarą gegužės mėnesį ir dėl širdies, ir dėl nėštumo. Praėjus daugiau nei pusei atostogų į daktarus nebesikreipė, nes pailsėjo namuose ir gerai jautėsi.

Visi trys pirmieji vaikai gimė visiškai išnešioti, jautėsi visada gerai, ankstyvo gimdymo nebuvo. Visada gerai jausdavosi fiziškai, ji nėra silpna, visus vaikus gimdė gimdymo namuose, kad būtų saugesnis gimdymas. Kreipdavosi į gydytojus tik mėnesį iki gimdymo, nebūdavo įskaitoje nuo pat nėštumo pradžios. Taip buvo su visais trimis vaikais, blogai nesijausdavo, dirbdavo ir namuose, ir darbe.

Darbe visos pakuotojos turi vienodą aprangą, kuri susideda iš kelnių, palaidinės, švarkelio, liemenės ir vatinuko. Liemenė ir švarkas yra platūs, kad po apačia galima būtų megztuką apsivilkti, nes ten yra šalta. Jei nepatogu dirbti su vatinuku, po apačia megztuką apsivelki, tada duoda platesnius rūbus. Vasarą velkiesi liemenę, švarką, vatinuko nesimauni, rūbai automatiškai yra laisvi, nes tokia apranga. Dydžius galima pasirinkti pagal save, bet visada imama didesnių dydžių rūbai, kad galima būtų šilčiau apsirengti, po kelnėmis timpes, po palaidine megztuką, nes ten dirbti prie šaldytuvų šalta.

Išeiti neplanuotų atostogų pasiūlė viršininkas, nes iš vakaro užėjo skausmai, keturias valandas buvo atidirbusi, bet parašė, kad tą dieną išvis nedirbo. Gimdė balandžio 17 dieną, nors kaltinime nurodyta kita data. Kad tai buvo balandžio 17 diena, prisimena todėl, kad po dviejų dienų buvo Velykos. Tą dieną gerai įsiminė.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausiama kaip įtariamoji I. B. dėl jai pareikšto kaltinimo kalta prisipažino visiškai ir parodė, kad 2014 m. balandžio 11 ar 12 d. namuose ji pagimdė. Kad gimęs kūdikis nepradėtų verkti, ji rankomis užspaudė jam burną, po to kūdikį suvyniojusi į rankšluostį, įdėjo į maišelį ir įdėjo į šaldiklį. 2014-04-25 ryšulį su kūdikio palaikais įmetė į šiukšlių konteinerį ir apdėjo šiukšlėmis (t. 2 b. l. 4–6, 24–28).

Liudytoja V. Ž. parodė, kad ji yra gydytoja psichiatrė ir į ją kreipėsi kaltinamoji. Daug metų dirba (duomenys neskelbtini) psichikos sveikatos centre. Kaltinamoji gydėsi pas kitą gydytoją, kuri išėjo dekretinių atostogų. Ji nebuvo jos pacientė, kurią gydė nuo gydymo pradžios. Ji tik tęsė jos gydymą. Kiek pamena, jai buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas, kurį ji tęsė, nes iš tiesų pasirodė, kad ji buvo depresiška. Detaliai simptomų negali nurodyti, bet ji pasižiūrėjo įrašą, kuris buvo logiškas, ir dėl to, kaip ji atrodė tuo metu, pratęsė nedarbingumo pažymėjimą ir ją gydė. Atrodo, kad tai buvo pavasario ar vasaros mėnesiai. Kaltinamoji nesakė, kad ji laukiasi. Tai sužinojo daug vėliau, bet ne iš jos pačios. Psichikos sveikatos centre apie tai prasitarė slaugytoja po antro ar trečio pacientės vizito. Išskirtinių vaistų ji neprašė, o pagal šios nusiskundimus ji taikė medikamentus. Kiek pamena, pagrindinių preparatų nekeitė, bet kažką pridėjo, tačiau ką, be medicininės dokumentacijos negali pasakyti. Kaltinamoji buvo atėjusi keletą kartų. Apie nėštumą nė karto neužsiminė. Jeigu ji būtų pasakiusi, kad yra nėščia, tai būtų paskirtas kitoks gydymas. Nėščiosioms neskiriami didžioji dalis medikamentų. Būtų buvę galima paskirti kažkokius žolinius preparatus. Didžioji dalis medikamentų nėštumui kenkia, tačiau jie yra suskirstyti į kategorijas, kurie labiausiai gali pakenkti vaisiui. Būna kartais situacija, kai atsižvelgiama į motinos būklės sudėtingumą bei į vaisių, parenkami tinkami medikamentai. Šiuo atveju būtų buvę galima taikyti žolinius preparatus, psichoterapiją bei būtų galima apsieiti be tų vaistų, kurie jai buvo paskirti.

Liudytojas V. R. parodė, kad kaltinamosios nepažįsta. Akušeriu dirba 40 metų. Jei kaltinamoji pagimdė balandžio mėnesį, tai pastoti turėjo birželio pabaigoje, liepos pradžioje. Jei vaisius žūsta įsčiose, tai gimdymas gali prasidėti kaip natūralus, bet vaikelis gimsta negyvas. Kai kūdikis gimsta, jis padaro pirmą įkvėpimą ir tada gali būti įvairūs garsai. Jei kūdikis gimsta gyvas, tai vis tiek jis leidžia kažkokius garsus. Jeigu moteris juto vaisiaus judesius, tai jam žuvus, moteris pirmiausia nustoja jausti judesius. Negyvas vaikas tam tikrą laiką gali būti įsčiose, kol prasideda kažkokie požymiai. Yra aprašyta atvejų, kai vaikas išbūna negyvas mėnesiais, bet paprastai viskas greičiau išsisprendžia. Kuo ilgiau viskas tęsiasi, tuo didesnė galimybė, kad atsiras komplikacijų. Kai būna normalus nėštumas ir vaisius būna gyvas, tai mamos organizmas gamina hormonus ir vaisiaus organizmas taip pat gamina hormonus, kurie palaiko, kad neprasidėtų sąrėmiai, tai yra progesteronas ir panašiai. Kai vaikas žūsta, tos medžiagos nebegaminamos ir keičiantis situacijai, daugėja tų medžiagų, kurios didina gimdos jautrumą ir tada prasideda gimdymas. Kas trečiai moteriai būna taip, kad vaisiui apsisuka virkštelė apie kaklą, bet klinikinę reikšmę tai nelabai dažnai turi. Tai, kad turėtų klinikinę reikšmę virkštelės apsisukimas, būna vienam iš kelių dešimčių. Jeigu virkštelė būna ilga, tai ji neturi reikšmės kūdikio pasmaugimui, o jeigu virkštelė būna trumpa ar būna mazgas, tada atsiranda problemų. Yra tikimybė, kad apsisukus virkštelei kūdikis galėtų žūti įsčiose. Išrašyti antidepresantai, sunkus fizinis darbas gali turėti įtakos priešlaikiniam gimdymui, bet tai nėra lemiama priežastis, nes nemažai moterų naudoja antidepresantus, bet normaliai gimdo. Kai kūdikis gimsta po 9 mėnesių nėštumo ir kai gimsta po kokių 6 mėnesių nėštumo, tada vaikas gimsta mažesnis ir jo skleidžiami garsai bus silpnesni. Placenta po kūdikio gimimo 90 procentų moterų išeina per 5 minutes, o apie 1-2 procentai būna, kad visai neišeina, tada reikia daryti operaciją. Placenta gali išeiti ir anksčiau.

Liudytoja D. S. parodė, kad kaltinamąją pažįsta apie 11 metų, o bendrauti artimai pradėjo po to, kai vaikai pradėjo eiti į pirmą klasę. Kiek ją pažįsta, jos šeimoje buvo viskas gerai. Dirbo kartu su ja ir ją nuveždavo į darbą. Pastebėjo jos pasikeitimus nuo rudens, nes ji pasidarė nervinga, o paskui apie sausio mėnesį pastebėjo, kad ji iš veido nyksta, o pilvas didėja. Neklausė, ar ji nėščia, bet buvo įsitikinusi, kad ji pagimdys ir augins vaikelį. Perskaičius jos parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, liudytoja patvirtino, kad šie parodymai yra teisingi ir teismas gali jais tikėti. Parodė, jog jos buvo susipykusios, nors ji ant kaltinamosios nepyko, o ši nebevažiavo su ja į darbą. Tiesiog vieną kartą išėjusi iš darbo pamatė, kad jos parsivežti atvažiavo vyras, ir tada suprato, kad ji su ja nebevažiuos. Darbe tarp moterų pasikalbėdavo apie viską, tai galbūt ji kažką ir apie nėštumą pasakė. Po Velykų I. B. buvo pas ją atėjusi ir tada pamatė, kad ji jau be pilvo, todėl net nežinojo, ką ir galvoti. Žinojo, kad ji eidavo pas gydytojus, bet kuo konkrečiai ji serga, nesakė. Buvo užsiminusi, kad buvo pas psichologą. Po to ji vėl dvi pamainas važiavo su ja į darbą. Po visko ji buvo labai linksma, atsigavusi, šneki ir labai pasikeitusi. I. B. turi tris vaikus ir ji taip pat turi tris vaikus. Kaltinamoji labai myli savo vaikus, o ir jos vaikai ją mylėjo. Atrodė, kad tai buvo labai darni ir draugiška šeima. Vėliau po šių įvykių jos nebendravo, tik vaikai bendrauja. Būdavo, kad I. B. priaugdavo svorio, bet tada būdavo graži iš veido ir klubai būdavo, bet kad pilvas augtų, to nebūdavo. Ji visada būdavo pilnutė, bet taip, kad ji labai sulieknėtų, to nebuvo. Jos kaimynės ir pas juos šiukšles veža kas antrą penktadienį. Jie išveža konteinerius ir juos palieka prie gatvės.

Liudytoja E. M. parodė, kad kaltinamąją pažįsta. Dirbo kartu, bet skirtinguose cechuose, nors kartais tekdavo dirbti ir tame pačiame ceche. Ją gana dažnai matydavo. Apie tai, kad kaltinamoji yra nėščia, pastebėjo tada, kai ji pradėjo storėti, storiau rengtis. Asmeniškai jos neklausė, ar ji nėščia. negirdėjo, kad kas nors būtų to jos paklausęs. Perskaičius parodymus, kurie buvo duoti ikiteisminio tyrimo metu, liudytoja šiuos parodymus patvirtino ir parodė, jog maniusi, kad ji dirba, nes nenori eiti dekretinių atostogų. Nes dirbant vis tiek gaunamas didesnis darbo užmokestis. Suprato, kad kai gims vaikelis, tada ir atostogaus. Nematė, ar ji krovė kokias nors dėžes. Jos darbas buvo klijuoti lipdukus ant tuščios pakuotės. Ji nekilnodavo sunkių dėžių su produkcija. Matė, kad ji storiau rengdavosi. Kai kaltinamoji pirmą dieną grįžo po atostogų, ji dirbo vieną pamainą. Tą dieną jos nesusitiko, tik tiek, kad ją matydavo praeinančią ar pietaujančią. Nebuvo labai artimos draugės. Ji labai džiaugėsi, kad numetė svorio. Sakė, kad 5 dienas gėrė tik vandenį ir taip sulieknėjo. Pas juos pakuotės sverdavo po 5–10 kilogramų. Kaltinamosios darbas buvo klijuoti lipdukus ant tuščių pakuočių. Tose pakuotės būdavo tik tuščios dėžės, o ji vienu kartu paimdavo 2–3 pakuotes.

Liudytoja L. D. parodė, kad dirbo kartu su kaltinamąja, bet ne prie vieno aparato. Jos tiesiog pasisveikindavo ir daugiau nebendraudavo. Nepastebėjo, kad ji yra pasikeitusi, bet moterys pradėjo kalbėti, tiek ir žino. Kaltinamoji visada buvo stamboko kūno sudėjimo, jos niekada neklausė, ar ši yra nėščia ir su ja apie tai nesikalbėjo. Perskaičius liudytojos parodymus, kuriuos ji davė ikiteisminio tyrimo metu, ši paaiškino, kad jie yra teisingi ir teismas gali jais remtis, nes šiuo metu įvykių gerai neprisimena.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaip liudytoja L. D. parodė, kad 2014 m. balandžio mėnesio viduryje I. B. jai sakė, kad ji nėra nėščia, o moterys ją apkalba (t. 1, b. l. 152–153).

Liudytoja I. G. parodė, kad dirbo kartu su kaltinamąja. Ji visada būdavo stamboka, plokščia, bet paskui pastebėjo, kad ji pradėjo apvalėti, todėl pradėjo įtarti, kad ji yra nėščia. Kai visos pradėjo kalbėti, sakyti, kad ji laukiasi, kažkas jos paklausė, bet ši atsakė: „ne, ar man dar yra proto tokiu laiku gimdyti?“. Ji girdėjo, kad kaltinamoji taip atsakė į klausimą. Jai taip atrodė, kad kaltinamoji nesisaugojo ir kilnojo sunkias dėžes. Viena dėžė sveria 7 kilogramus, bet ji imdavo po dvi dėžes, kita sveria ir 10 kilogramų. Iki įvykių ji dažniausiai keldavo po vieną dėžę, bet paskui imdavo po kelias dėžes. Buvo įtartina, nes kai visi pradėjo kalbėti, jog ji nėščia, ši visai nesisaugojo. Kai I. B. grįžo iš atostogų, pamatė, kad ši buvo labai sublogusi. Sakė, jog gėrė vandenį ir sublogo. Atsistojusi kėlė kelnes rodydama, kad jos labai laisvos. Pas juos nėščios moterys dirbdavo lengvesnius darbus. Jos atnešdavo pažymą iš gydytojo, todėl jas atleisdavo nuo pamaininio darbo, būdavo lengviau dirbti.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausiama kaip liudytoja I. G. parodė, kad 2014 m. vasario mėnesį I. B. atrodė taip, lyg būtų nėščia šeštą mėnesį. Ji girdėjo, kaip I. B. pasakė, kad negimdys. Darbe ji visiškai nesisaugojo, kilnojo sunkias dėžes. 2014-04-08 I. B. po atostogų grįžus į darbą, didelio pilvo jau nebebuvo (t. 1, b. l. 158–160).

Liudytoja R. K. parodė, kad kaltinamąją pažįsta, nes kartu dirba. Apie tai, kad ji yra nėščia, pradėjo kalbėti bendradarbės. Kadangi dirba moteriškas kolektyvas, ji iš pradžių tuo nepatikėjo, tačiau pati pastebėjo, kad didėja kaltinamosios pilvas. Ji dirbo vadovaujamą darbą, todėl žino, kad kaltinamosios darbas buvo klijuoti lipdukus. Ji buvo su ja ganėtinai artima, todėl pradėjo pastebėti, jog tuomet, kai ji prieidavo pasikalbėti, ši pasilenkdavo taip slėpdama padidėjusį pilvą. Ji buvo darbšti darbuotoja. Ji pastebėjo, jog ši ima po 2–3 dėžes iš karto. Vienos dėžės sverdavo 5 kilogramus, kitos po 10 ir net 12,5 kilogramo. Toks svoris jau yra didelis. Matė, kad lengvesnes dėžes ji keldavo iš karto po 2–3. Bet taip darydavo visos moterys, nes niekas jų darbo už jas nepadarydavo. Per pamainą tekdavo sukilnoti tris tonas sveriančių dėžių. Mano, kad ji dirbo taip, kaip dirbdavo ir visos darbuotojos. Kai viena mergina sugrįžo iš dekretinių atostogų, kaltinamoji ėjo dirbti į pakavimo skyrių. Ten darbas sunkesnis. Be to, pakavimo patalpos yra šaltos. Kai ji sugrįžo po atostogų jau be didelio pilvo, ji jos nematė, nes pati atostogavo. Savo atostogų metu ji su drauge buvo nuvažiavusi jos aplankyti į namus. Tai buvo balandžio 12 ar 16 diena. Ji tada dar buvo su dideliu pilvu. Kaltinamoji sakė, kad turi problemų su širdimi ir ketino važiuoti pas gydytoją. Apie gimdymą ji jos nieko neklausė. Pagalvojo, kad pagimdys, o tada pasibaigs visos tos kalbos apie tai, kad ji slepia nėštumą. Nėščios moterys pas juos turi lengvatų. Jos perkeliamos į lengvesnį darbą, tačiau tada mažiau uždirba.

Liudytoja J. G. parodė, kad dirbo kartu su kaltinamąja. Ji turėjo nedarbingumo pažymėjimą ir nedirbo. Jai paskambino M. ir pasakė, kad darbe kalbama, jog kaltinamoji laukiasi. Vasario mėnesį jai sugrįžus į darbą apie tai jau kalbėjo visi. Moterys kalbėjo, kad ji elgiasi kaip nebūdama nėščia. Laikosi dietos, mažai valgo ir sunkiai dirba. „(duomenys neskelbtini)“ visada aptarinėjama, jeigu kas nors būna ne taip. Visi kalbėjo, kad ji ne taip elgiasi, nes nėščia moteris taip neturėtų elgtis. Ji laikėsi dietos, mažai valgė ir sunkiai dirbo. Yra sudaromos sąlygos, kad nėščios moterys gali išeiti į kitas pamainas, bet tai yra žmogaus pasirinkimas. Ji kaltinamosios neklausė apie nėštumą, nes jeigu žmogus apie tai nenori kalbėti, tai jo valia ir asmeninis reikalas. Viena iš vadovių užrašydavo į papildomas pamainas, tai, kai kaltinamoji norėjo užsirašyti, jos susiginčijo ir vadovė pasakė, kad ji ir taip sunkiai dirba, o kadangi yra nėščia, tai jos nerašys. Tada I. pasakė, kad ne jos amžiuje gimdyti. Kai ši sugrįžo po atostogų, ji matė, kad ji liekna ir gražiai atrodo. Ji nebuvo tikra, kad kaltinamoji laukiasi. Galvojo, kad gali būti ir kitos sveikatos problemos.

Liudytoja L. P. parodė, kad ji dabar įvykio neprisimena, todėl prašo remtis ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais. Perskaičius parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, ji juos patvirtino ir paaiškino, kad pas juos kolektyvas yra labai didelis ir apie tai kalbėjo ne tik jų pamaina, bet visa gamykla. Kalbėjo apie tai, kad buvo slepiamas pilvas po drabužiais, kurių niekada anksčiau nenešiojo. Visi „(duomenys neskelbtini)“ kalbėjo, kad moteris pastojo ir slepia nėštumą. Susidarė tokia nuomonė, kad ji tyčia sunkiai dirba, nes nori, kad nutrūktų nėštumas. Nė viena moteris nekilnojo po 2–3 dėžes, nes ten yra dėžės, kurios labai sunkios. Ji yra dirbusi tame ceche, kur reikia kilnoti dėžes, bet po tiek dėžių niekada nekilnodavo, nes jos labai sunkios. Jos sveria po 10 –12 kilogramų.

Liudytoja A. R. parodė, kad su kaltinamąja kartu dirbo, o tai, kad ji laukiasi, pastebėjo kai ji grįžo iš po ligos, tai yra apie gruodžio mėnesį. Jos pilvas buvo padidėjęs. Ji nieko neklausė, pagalvojo, gal ji tiesiog papilnėjo. Kuo toliau, tuo labiau buvo matyti, kad ji nėščia, ir vieną kartą jos paklausė, bet ši pasakė, kad ne jos amžiuje gimdyti. Daugiau apie tai ji neklausė. Kai ši grįžo po atostogų sulieknėjusi, su ja kalbėjo ir ji sakė, kad važinėjo pas gydytojus, laikėsi dietos, ir taip sulieknėjo. Buvo linksma, o prieš tai atrodė pavargusi. Jai neatrodė, kad ši darbe per daug sunkiai dirba, nes visiems savo darbus reikia padaryti, už ją niekas to nepadarys. Ji jokios pažymos nepristatė, jog laukiasi, todėl už ją ir nedirbo, bet dirbti buvo sunku, nes darbas naktinis ir šiaip sunkus. Visi suprato, kad ji laukiasi.

Ji jos paklausė, kada ji planuoja išeiti į dekretą. Ši atsakė, kad ne jos amžiuje gimdyti. Sakė, kad gerai gyveno, šokoladus valgė, todėl ir papilnėjo. Pradėjo vilkėti platesnius rūbus, tikriausiai norėjo paslėpti pilvą. Pas juos nėra taip buvę, kad kokia nors nėščioji nebūtų išėjusi į lengvesnį darbą.

Liudytoja L. L. parodė, kad su I. dirbo tik iki sausio mėnesio vidurio, nes pati sirgo ir į darbą grįžo tiktai gegužės mėnesį. Žinojo, kad I. laikėsi dietos, gėrė arbatą ir vėliau, gruodžio ar sausio mėnesį, pasirodė papilnėjusi, pagražėjusi. Matė, kad ši geria tik arbatą, jai pasiūlydavo sausainių ir šokoladuką, bet ši atsisakydavo, nes laikėsi dietos ir ją pykindavo. I. vaikščiojo su plačiais drabužiais, vilkėdavo plačią liemenę. Vėliau moterys jai pasakė, kad ši yra nėščia. I. B. dažnai joms meluodavo, todėl ja negalėdavo tikėti. Todėl ji su ja mažai bendraudavo. Labai mėgo apkalbas. Ji buvo išblyškusi, miegodavo ir dėl to kilo įtarimas, kad ji gali būti nėščia. Jos pajuokaudavo, kad po 9 mėnesių nebemiegosi, tai I. pasakė: „ką? Ar aš durna, kad dar vaikų susilaukčiau“. Gruodžio mėnesį jau ji pastebėjo, kad I. yra nėščia. Ji rengėsi plačia liemene, o paskui žiemą būdavo su striuke, su kuria dažnai ir į valgyklą ateidavo, nors joms valgykloje negalima būti nei su liemene, nei su striuke. Kai dirbo, I. klijuodavo lipdukus, o vėliau, kiek žino, grįžo kita darbuotoja ir I. išėjo pakuoti.

Ji netiki, kad I. galėjo sirgti depresija, ji tais mėnesiais buvo energinga, o kai žmogus serga depresija, jis nieko nenori dirbti ir jam būna bloga, bet jai taip nebuvo, nors vėliau jos nematė. Kartu dirbo apie 4–5 metus. Iš pradžių ji būdavo labai linksma, mėgdavo pajuokauti, o vėliau per visus darbo metus ši jai nepatikdavo, nes meluodavo ir apkalbėdavo kitas moteris.

Liudytojas A. B. parodė, kad kaltinamoji yra jo žmona. Kartu gyvena 23 metus, santykiai yra geri, turi tris vaikus. Kad žmona laukiasi ketvirto vaiko, nežinojo, ši nieko jam apie tai nesakė. Žmona žiemą visada sustambėdavo. Jei būtų pasakiusi, jis tikrai nebūtų prieštaravęs, kad ši gimdytų ketvirtą vaiką.. Nežino, kodėl žmona apie nėštumą nieko nesakė, galvoja, kad gal būtų vėliau pasakiusi, kai vizualiai būtų matęsi. Kad ji laukiasi, jis nesuprato. Elgesys jos tuo metu buvo pasikeitęs, nervingesnė buvo, vartojo vaistus nuo depresijos. Vaistus vartojo, nes mirė jo mama, žmonos močiutė taip pat tuo metu mirė, žmonos labai stiprus ryšys su jomis buvo. Su žmona sutarė gerai, nesibardavo ir nesimušdavo. Po įvykio žmona apie tai nieko nepasakojo ir dabar nieko nesako. Dėl to santykiai su žmona nepasikeitė. Augina tris vaikus, kurie jau dideli. Dėl atsitikimo vaikai ant mamos nepyksta ir jos nekaltina. Dirba (duomenys neskelbtini), anksti išvažiuoja ir vakare vėlai grįžta, savaitgaliais būna namuose. Kodėl taip atsitiko, paaiškinti negali. Žmona po sulaikymo, kai viskas paaiškėjo, nieko neaiškino, tik sakė, kad padarė blogai. Apie aplinkybes nieko neaiškino, o jis ir nesistengė klausinėti, jeigu norės, pati papasakos.

Turi tris vaikus. Kad žmona būdavo nėščia, pastebėdavo tik vėliau, kai būdavo didelis nėštumas. Dabar nieko nepastebėjo, gal todėl, kad buvo dar nedidelis nėštumas.

Namuose žmona dirbo ūkio darbus, jie turi gyvulių, kiaules, šerdavo veršius, dirbo kitus darbus. Kibirus tampyti reikėdavo. Į užsienį jis buvo išvažiavęs nuo 2013-11-01 iki Kalėdų. Namie pusantro mėnesio beveik nebuvo, žmona visus darbus tuo metu dirbo viena. Turėjo didelį bulių, kiaules, visus gyvulius reikėjo prižiūrėti, mėšlą išvežti, kitus visus darbus dirbti.

Kad žmona po nakties suplonėjo, to nepastebėjo. Kai išleido žmoną iš suėmimo, ji stipriai buvo suplonėjusi. O tos nakties nepamena, jai nebuvo blogai, rytas kaip rytas, nekilo jokio įtarimo. Kodėl ji taip pasielgė, nežino. Žmona kartais pasakydavo, kad nebe laikas jau gimdyti, o jis apie tai negalvodavo. Jei būtų žinojęs, kad žmona laukiasi, būtų tik už tai, kad ji gimdytų, nebūtų sutikęs, kad valymą darytų, būtų prieštaravęs. Tą naktį buvo namuose. Šurmulio negirdėjo, tik buvo prabudęs, kai ši atėjo į kambarį, klausė kas yra, o ši atsakė, kad moteriškos ligos, todėl daugiau ir nebeklausinėjo.

Liudytoja G. B. parodė, kad kaltinamoji yra jos mama. Santykiai šeimoje geri, sutaria gerai, visi gyvena kartu. Kad mama laukiasi, to nežinojo. Mamos figūra nepasikeitė. Ji mokosi (duomenys neskelbtini), namuose tik savaitgaliais būdavo, todėl nepastebėjo, kad mama pradėjos stambėti. Mama visą laiką tai sulieknėdavo, tai vėl priaugdavo svorio, nebūdavo tokie pokyčiai ryškūs, kad iškart pastebėtų. Vasaros metu svoris sumažėdavo, žiemos metu padidėdavo. Mama nelabai skųsdavosi ligomis, sakydavo, kad širdis skauda, bet daugiau nieko. Žinojo, kad ėjo pas psichologę, bet ar vaistus gėrė, nežino. Su jais ji būdavo visada linksma. Tą naktį, kai mama pagimdė, namuose buvo visi, bet ji nieko negirdėjo. Kada tai galėjo būti, nežino. Po įvykio, kai visi sužinojo, kas atsitiko, su mama apie tai nekalbėjo, vengė tos temos, nes mamai ir taip buvo sunku, ji labai išgyveno.

Buvo pokalbis su seserimi, kad gal mama laukiasi, bet galvojo, kad sustorėjo, nes kokia buvo, tokia ir liko. Tuo pokalbis ir baigėsi. Su tėčiu apie mamos nėštumą nekalbėjo, tik kartą išėjusi į kiemą vandens, tėčio juokais paklausė, o šis atsakė, kad ne.

Iš 2014-04-29 įvykio vietos apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu apžiūrėtas gyvenamasis namas. Namo verandoje stovi veikiantis šaldiklis. Apžiūros metu paimti įspiriami batai. Vonios kambaryje, skalbinių dėžėje rastos ir paimtos audinių skiautės, ant kurių yra dėmės, panašios į kraujo dėmes. Vonios kambaryje, šalia dušo kabinos paimti skysčio, panašaus į kraują, mėginiai. Apžiūros metu kambariuose rasti ir paimti moteriški naktiniai marškiniai ir chalatas (t. 1, b. l . 4–13).

Iš 2014-04-30 apžiūros protokolo ir priedų nustatyta, kad naudojant tarnybinį šunį buvo apžiūrėtas (duomenys neskelbtini), esantis sąvartynas. Apžiūros metu kūdikio palaikų nerasta (t. 1, b. l. 18).

Iš Teismo medicinos specialisto išvados Nr. G 859/(03) nustatyta, kad I. B. yra neseniai gimdžiusi. I. B. tyrimas pradėtas 2014-04-29 (t. 1, b. l. 30–31).

Iš 2014-11-18 medicininių dokumentų apžiūros protokolo ir jo priedų nustatyta kad apžiūrėta I. B. gimdymo istorija Nr. 245. Iš gimdymo istorijos Nr. 245 nustatyta, kad tai yra I. B. antras nėštumas ir gimdymas. I. B. gimdė gydymo įstaigoje. I. B. sveikatos istorijoje užfiksuota, kad ji nėštumo laikotarpiu, nuo 2013-06-26 iki 2013-07-24, penkis kartus lankėsi pas gydytoją psichiatrą (t. 1, b. l. 62–91).

Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikto 2013 metų atostogų grafiko nustatyta, kad I. B. atostogos buvo suplanuotos nuo 2014-08-15 (t. 1, b. l. 120–121).

Iš teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. 85TPK-179/2014 nustatyta, kad I. B. veikos padarymo metu nebuvo laikino ar lėtinio psichikos sutrikimo būsenos, dėl kurios būtų negalėjusi suvokti savo veiksmų pavojingumo ir negalėjusi jų valdyti. I. B. gali dalyvauti atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmus ir nagrinėjant bylą teisme. I. B. nereikia taikyti priverčiamųjų medicinos poveikio priemonių (t. 2, b. l. 104–110).

Motyvuojamoji dalis

Byloje neabejotinai nustatyta, kad kaltinamoji pagimdė kūdikį. Tai įrodyta specialisto išvada, to neneigia ir pati kaltinamoji. Tačiau byloje nėra objektyvių įrodymų, kad kaltinamoji pasikėsino nužudyti bejėgiškos būklės savo naujagimį, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jos valios, neįsitikinusi naujagimio gyvybingumu, pasikėsino į netinkamą objektą.

Ikiteisminio tyrimo metu I. B. buvo apklausta kaip liudytoja, nesilaikant BPK 80 str. 1 d. 1p., BK 82 str. 3 d. reikalavimų (t. 1, b. l. 192–193 ), todėl ši apklausa yra niekinė ir nevertinama kaip įrodymas. Kitą dieną kaltinamoji parašė nuoširdų prisipažinimą, kurį vėliau paneigė. Kaltinamoji teismo posėdžio metu pateikė įtikinamą įvykio versiją, kuri nėra paneigta jokiais objektyviais įrodymais. Tai, kad ji nesakė savo bendradarbėms ir šeimos nariams apie tai, jog yra nėščia, nėra pagrindas teigti, jog ji ketino nužudyti savo gimusį kūdikį. Nėra jokių galimybių, išskyrus kaltinamosios parodymus, nustatyti datą, kada pastaroji turėjo gimdyti. Taip pat nėra objektyvių įrodymų, jog turėdama tikslą atsikratyti vaisiaus, ji tyčia gėrė stiprius vaistus nuo depresijos, kurie jai buvo paskirti gydytojos, nes kaltinamoji paaiškino, kad nors šiuos vaistus ir pirko, tačiau jų nebegėrė supratusi, kad yra nėščia. Nors apklaustos bendradarbės patvirtino, jog matė, kad kaltinamoji laukiasi, tačiau tą aplinkybę neigė, tai neduoda pagrindo teigti, jog ji ketino nužudyti savo kūdikį, nes asmuo neprivalo dalytis savo asmeniniu gyvenimu su bendradarbiais. Juo labiau, kad moteriškame kolektyve būdavo skleidžiamos įvairios apkalbos, todėl suprantama kaltinamosios pozicija savo asmeninio gyvenimo detalėmis nesidalyti su bendradarbėmis. Kaltinamoji paaiškino, ir tai nebuvo paneigta, jog visada būdama nėščia į gydytojus kreipdavosi tik tuomet, kai jau reikėdavo eiti į dekretines atostogas. Taip pat paaiškino, kodėl neinformavo apie savo nėštumą, prašydama lengvesnio darbo, bei savo šeimos narių. Pažymėtina ir tai, jog vienoms liudytojoms atrodė, kad kaltinamoji darbe tyčia dirbo sunkius darbus ir kilnojo sunkius svorius, tačiau kitoms tai atrodė normalus dalykas, nes kiekviena turėjo padaryti savo darbą. Svarbiausia yra tai, kad byloje nėra įrodymų, jog kaltinamoji pagimdė gyvą kūdikį arba pagimdžiusi negyvą kūdikį, neįsitikinusi jo gyvybingumu, uždengė ranka jam burną. Kūdikio lavonas surastas nebuvo, todėl nepaneigta kaltinamosios versija, jog vaikas gimė negyvas. Kaltinamoji paneigė savo anksčiau duotus parodymus, kad gimus kūdikiui ji uždengė šiam burną ranka. Objektyvių įrodymų, kad kaltinamoji sako netiesą, byloje nėra. Teismas negali priimti apkaltinamojo nuosprendžio vadovaudamasis prielaidomis. Kaltinime nurodyta, kad kaltinamoji pasikėsino nužudyti bejėgiškos būklės savo naujagimį, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jos valios, nes neįsitikinusi naujagimio gyvybingumu pasikėsino į netinkamą objektą. Tai yra kaltinimas iš esmės sutinka su tuo, kad kūdikis gimė negyvas. Kaltinamoji kaltinama tuo, jog ji, neįsitikinusi naujagimio gyvybingumu, uždengė jam burną ranka. Tačiau ši aplinkybė byloje nenustatyta, nes ją neigia pati kaltinamoji, o objektyvių įrodymų, kad ji atliko tokius veiksmus, byloje nėra.

Esant šioms aplinkybėms kaltinamoji pagal BK 22 str. 1 d. 129 str. 2 d. 1 p., 2 p., 3 p. išteisintina, nes nepadaryta veika, turinti šio nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 301–308 straipsniais,

nusprendžia:

I. B. pagal BK 22 str. 1 d. 129 str. 2 d. 1 p., 2 p., 3 p. išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti šio nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Kardomąsias priemones panaikinti.

Nuosprendis per 20 d. gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per nuosprendį priėmusį teismą.