Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2014-09-29 · Civilinė byla Nr. 2-1343/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-09-29
Bylos Nr.
2-1343/2014
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Danutė Milašienė
Ieškovas
Z. T.
Trečiasis asmuo
VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“
Kategorijos
  • 113.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-1343/2014Procesinio sprendimo kategorija: 113.1 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. rugsėjo 29 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Milašienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo Z. T. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 9 d. nutarties, kuria sustabdyta civilinė byla pagal ieškovo Z. T. ieškinį atsakovui likviduojamam AB bankui SNORAS dėl obligacijų pasirašymo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis ir įmokėtų lėšų pripažinimo indėliu, trečiasis asmuo VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas pripažinti negaliojančia 2011 m. liepos 12 d. Obligacijų pasirašymo sutartį Nr. F0201110712L990001, taikyti restituciją ir grąžinti pagal šią sutartį sumokėtas lėšas 49 988,35 Lt į ieškovo banko indėlio sąskaitas pagal ieškovo vardu sudarytas terminuotų indėlių sutartis, galiojusias iki Obligacijų sutarties.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2014 m. gegužės 9 d. nutartimi sustabdė civilinės bylos nagrinėjimą iki Lietuvos Aukščiausiame Teisme bus išnagrinėta civilinė byla Nr.3K-7-559/2013 pagal trečiojo asmens VĮ „Indėlių ir investicijų draudimo“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. liepos 29 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. G. ieškinį atsakovui bankrutuojančiai akcinei bendrovei bankui „Snoras“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo, trečiasis asmuo VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“, bei pagal ieškovo Virgilijaus V. N. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gruodžio 7 d. nutarties ir Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. kovo 7 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo Virgilijaus V. N. ieškinį atsakovui bankrutuojančiai akcinei bendrovei bankui „Snoras“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir įpareigojimų, trečiasis asmuo VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“.

Teismas nurodė, kad ieškovas reikalavimus grindžia suklydimu, atsakovui pateikus jam klaidingą informaciją dėl atsakovo įsipareigojimų ieškovui draustumo, atsakovui neatskleidus obligacijų esmės, jo rizikos, nepaaiškinus, kad obligacijoms netaikomas įstatymuose numatytas indėlių draudimas. Teismas nurodė, kad spręsdamas klausimą dėl ieškovo reikalavimų, turi vertinti ir tinkamai kvalifikuoti ieškovo įsigytas obligacijas, kaip finansinę priemonę, o taip pat taikyti LR Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo, bei šiuo įstatymu įgyvendinamų Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 94/19 dėl indėlių garantijų sistemų (kartu su vėlesniais pakeitimais Direktyva 2009/14) bei Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 97/9/EB dėl investuotojų kompensavimo sistemų nuostatas. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad Lietuvos Aukščiausiajame Teisme kasacine tvarka išplėstinės teisėjų kolegijos yra nagrinėjama iš esmės analogiška byla Nr.3K-7-559/2013, kurios nagrinėjimą teismas sustabdė ir kreipėsi į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą dėl prejudicinio sprendimo, be kita ko, prašydamas išaiškinti, ar direktyvos 94/19 7 straipsnio 2 dalis, taikoma kartu su šios direktyvos I priedo 12 punktu ir direktyvos 97/9 straipsnio 2 dalis, atsižvelgiant į direktyvos 97/9 3straipsnį, turi būti suprantamos ir aiškinamos taip, kad obligacijų turėtojams negali būti netaikoma nė viena apsaugos (garantijų) sistemų pirmiau nurodytų direktyvų prasme.

Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Aukščiausiajame Teisme nagrinėjamas ginčas faktinėmis aplinkybėmis panašus į ginčą nagrinėjamoje byloje, o pagal Civilinio proceso kodekso 4 straipsnį vienodą teismų praktiką formuoja Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Teismo nuomone, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo procesinis sprendimas civilinėje byloje Nr.3K-7-559/2013 gali turėti esminės reikšmės, formuojant vienodą teismų praktiką tokio pobūdžio bylose.

Įvertinęs minėtas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad negalima išnagrinėti nagrinėjamos bylos, kol nepriimtas procesinis sprendimas Lietuvos Aukščiausiajame Teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-559/2013, todėl nagrinėjamą bylą sustabdė CPK 164 straipsnio 4 punkto pagrindu).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu ieškovas Z. T. prašo Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 9 d. nutartį panaikinti. Skundą grindžia šiais argumentais:

1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sustabdė šios bylos nagrinėjimą, kadangi Lietuvos Aukščiausiajame Teisme nagrinėjama ir ši byla nėra tiesiogiai susijusios. Šioje byloje nėra ginčo dėl obligacijų statuso. Reikalavimas yra grindžiamas suklydimu, atsakovui pateikus jam klaidingą informaciją dėl obligacijų įsigijimo rizikos ir rizikos banko nemokumo atveju. Šioje byloje įrodinėjimo dalykas yra atsakovo nesąžiningas elgesys, dėl kurio ieškovas buvo suklaidintas.

2. Teismas nepagrįstai nurodė, kad civilinėje byloje Nr. 3K-7-553/2013 priimtas sprendimas yra svarbus formuojant vienodą teismų praktiką, nes Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs panašiose bylose ir tam tikra praktika jau yra suformuota. Nagrinėjamos bylos sustabdymas prieštarauja civilinio proceso tikslams greičiau išnagrinėti bylą ir atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių, šioje byloje galima nustatyti visas faktines aplinkybes, todėl neteisėta ir nepagrįsta nutartis dėl bylos sustabdymo turi būti panaikinta.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas BAB bankas SNORAS prašo atskirąjį skundą atmesti ir palikti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 9 d. nutartį nepakeistą. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nurodyti motyvai pagrindžia bylos sustabdymo būtinybę. Kaip 2006 m. kovo 28 d. nutarime nurodė Konstitucinis Teismas, teismų praktika turi būti nuosekli ir neprieštaringa, o teismai turi laikytis savo sukurtų precedentų ir yra saistomi aukštesnės instancijos teismų sukurtų precedentų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinėje byloje Nr. 3K-7-559/2013 nagrinėjamas ginčas faktinėmis aplinkybėmis panašus į ginčą šioje byloje, o Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 4 straipsnis nustato, kad vienodą teismų praktiką formuoja būtent kasacinis teismas, atsakovo nuomone, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo procesinis sprendimas civilinėje byloje Nr. 3K-7-559/2013 turės esminės reikšmės vienodos teismų praktikos formavimui panašaus pobūdžio bylose, taip pat šioje byloje.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Civilinės bylos sustabdymo instituto paskirtis – pašalinti tam tikras objektyviai esančias įstatymo nurodytas kliūtis, nepriklausančias nei nuo dalyvaujančių byloje asmenų, nei nuo teismo valios, dėl kurių buvimo teismas negali tinkamai išnagrinėti civilinės bylos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. spalio 23 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Vilniaus miesto savivaldybė v. UAB „Saunų rojus“, bylos Nr. 3K-3-437/2009).

Pagal civilinės bylos sustabdymo pagrindus įstatymo išskirtos dvi bylos sustabdymo rūšys: privalomasis bylos sustabdymas (CPK 163 straipsnis) ir fakultatyvusis bylos sustabdymas (CPK 164 straipsnis). Esminis privalomojo ir fakultatyviojo bylos sustabdymo pagrindų skirtumas yra tas, kad kai yra nustatomos privalomąjį bylos sustabdymo pagrindą sudarančios aplinkybės, teismas privalo sustabdyti bylos nagrinėjimą, o bylos sustabdymas dėl fakultatyvųjį sustabdymo pagrindą sudarančių aplinkybių yra paliktas teismo diskrecijai, t. y. teismas turi teisę, bet ne pareigą sustabdyti bylos nagrinėjimą, ir konkrečiu atveju sprendžia, reikia ar ne stabdyti bylą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Universalios valdymo sistemos“ v. UAB „Penki kontinentai“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-221/2008).

Teismo teisė sustabdyti bylos nagrinėjimą remiantis fakultatyviaisiais pagrindais turi būti įgyvendinama įvertinus bylos sustabdymo būtinumą pagal konkrečioje byloje susiklosčiusią procesinę situaciją. Kartu neturi būti pažeidžiamas proceso koncentracijos principas, užtikrinantis vieno iš pagrindinių civilinio proceso tikslų – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių – tinkamą taikymą (CPK 2 straipsnis) bei asmens teisės, kad bylą, kurioje sprendžiama jo civilinio pobūdžio teisių ir pareigų klausimas, teismas išnagrinėtų per kiek įmanoma trumpesnį laiką, realizavimą (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis). Sprendimas dėl civilinės bylos sustabdymo, t. y. jokių procesinių veiksmų joje neatlikimo, turi būti priimamas esant pagrindui, o teismo motyvai turi būti aiškūs ir išsamūs (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Baltoji Vokė“ v. AB „Kanapa“, bylos Nr. 3K-3-107/2008; 2009 m. gruodžio 23 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. M. ir kt. v. M. V., bylos Nr. 3K-3-573/2009). Taigi teismo procesinis sprendimas sustabdyti bylos nagrinėjimą vienu iš CPK 164 straipsnyje nustatytų pagrindų turėtų būti pripažįstamas neteisėtu ir nepagrįstu, jeigu nustatomą jį esant nepateisinamą proceso koncentracijos požiūriu.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2013 m. gruodžio 16 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje V. G., V. V. N. v. LAB bankas „Snoras“, bylos Nr. 3K-7-172/2014 (senas Nr. 3K-7-559/2013), kreipėsi į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą su prašymu priimti prejudicinį sprendimą dėl apsaugos, taikomos, be kita, ko, LAB banko SNORAS obligacijų turėtojams (investuotojams), apimties pagal Europos Sąjungos teisę.

Šioje byloje apelianto pareikšto ieškinio faktinį pagrindą apibrėžia aplinkybės, jog apeliantas, sudarydamas su atsakovu LAB banku SNORAS Obligacijų pasirašymo sutartis, buvo suklaidintas dėl to, kad pagal sutartis įgyjamai finansinei priemonei (banko obligacijoms) taikoma draudimo apsauga, numatyta IĮIDĮ. Taigi apelianto ieškinio dalykas ir pagrindas tiesiogiai susiję su civiline byla Nr. 3K-7-172/2014. Akivaizdu, kad nurodytos bylos išnagrinėjimo rezultatas ir joje suformuoti išaiškinimai dėl LAB banko SNORAS obligacijų turėtojams (investuotojams) taikomos apsaugos pagal Europos Sąjungos teisę, pastarosios perkėlimo į nacionalinę teisę tinkamumo, turės esminę reikšmę sprendžiant apelianto pareikšto ieškinio pagrįstumo klausimą. Dėl to spręstina, kad pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai sustabdė bylos nagrinėjimą iki kitos bylos, kurioje kreiptasi į kompetentingą Europos Sąjungos teisminę instituciją sprendžiamam ginčui aktualių teisės normų aiškinimo klausimais, išsprendimo (CPK 162³ straipsnis, 164 straipsnio 4 punktas). Pagal nustatytas faktines aplinkybes, šios bylos nagrinėjimo sustabdymas pateisinamas siekiu užtikrinti, kad tarp šalių kilęs ginčas būtų teisiškai tinkamai kvalifikuotas. Pastarasis tikslas gali būti pasiektas tik esant aiškioms aplinkybėms dėl Obligacijų pasirašymo sutarčių pagrindu apelianto įgytai finansinei priemonei taikomos draudimo apsaugos pagal Europos Sąjungos teisę apimties. Tuo atveju, jeigu civilinėje byloje Nr. 3K-7-172/2014 būtų pripažinta, kad apelianto įgytai finansinei priemonei turėtų būti taikoma draudimo apsauga pagal IĮIDĮ, esminio suklydimo fakto nustatymo ir atitinkamai sandorio pripažinimo negaliojančiu dėl suklydimo nagrinėjimas netektų prasmės. Taip pat pažymėtina, kad bylos sustabdymas pagal nustatytas faktines aplinkybes nepažeidžia proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų. Priešingai, civilinės bylos Nr. 3K-7-172/2014 išnagrinėjimo rezultatas ir joje kasacinio teismo pateikti išaiškinimai (CPK 4 straipsnis) minimizuos apeliacijos ir / ar kasacijos tikimybę šioje byloje.

Minėti argumentui leidžia spręsti, kad nėra pagrindo naikinti apskųstą pirmosios instancijos teismo nutartį.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 9 d. nutartį palikti nepakeistą

TeisėjaDanutė Milašienė