Šiaulių apygardos teismo nutarimas

teismo posėdyje rašytinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus apeliacinį skundą dėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 18 d. nutarties, kuria A. J. skundas tenkintas iš dalies ir panaikintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Raseinių rajono agentūros vyriausiojo specialisto A. Z. 2014 m. kovo 18 d. nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo paskirta 2000 litų administracinė nuobauda ir grąžinta byla Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Raseinių rajono agentūrai papildomam tyrimui atlikti ir procesiniam sprendimui priimti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Raseinių rajono agentūros vyriausiojo specialisto A. Z. 2014 m. kovo 18 d. nutarimu A. J. buvo nubaustas už tai, kad dirbdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ technikos padalinio vadovu, 2012 m. balandžio 6 d. - 2012 m. spalio 2 d. laikotarpiu, būdamas atsakingu už aplinkos apsaugą pagal 2006 m. birželio 30 d. įmonės direktoriaus įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini), perdavė bendrovėje susidariusias žuvies perdirbimo gamybines atliekas, neturinčiai teisės tvarkyti žuvies perdirbimo gamybinių atliekų UAB „(duomenys neskelbtini)“. UAB „(duomenys neskelbtini)“ TIPK leidimo, išduoto 2007 m. sausio 1 d. Nr. (duomenys neskelbtini) sąlygose nurodyta, kad visas susidariusias bendrovėje atliekas privaloma priduoti tik toms įmonėms, kurios įregistruotos į atliekų tvarkytojų registrą ir su kuriomis sudarytos sutartys konkrečių atliekų tolimesniam tvarkymui. Sąlygose įrašyta atliekų tvarkymą ir jų pirminę apskaitą vykdyti vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 722 „Dėl atliekų tvarkymo taisyklių patvirtinimo pakeitimo (Žin., 2004, Nr. 68- 2381). UAB „(duomenys neskelbtini)“ žuvies perdirbimo gamybinių atliekų šalinimo sutarties su UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo sudariusi. Perduodamas žuvies perdirbimo atliekas UAB „(duomenys neskelbtini)“ technikos padalinio vadovas A. J. nesilaikė bendrovei išduoto TIPK leidimo sąlygų. Tokiais veiksmais jis pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 19 straipsnio 2 dalį ir Atliekų tvarkymo taisyklių 7 punkto reikalavimus.

Apeliaciniu skundu Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento direktorius prašo panaikinti Raseinių rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 18 d. nutartį ir priimti naują nutartį – pripažinti A. J. padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 51² straipsnio 2 dalyje ir 51³ straipsnio 13 dalyje numatytus pažeidimus.

Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos (duomenys neskelbtini) valdyboje buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 228 straipsnio 2 dalį, 270 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiksmų neleistinai į aplinką UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančioje teritorijoje, esančioje (duomenys neskelbtini), teršalų išpylimo. Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2012 m. balandžio 6 d.-2012 m. spalio 2 d. laikotarpiu gamybinės atliekos buvo išvežamos UAB „(duomenys neskelbtini)“ transportu ir išpilamos į (duomenys neskelbtini) teritorijoje, priklausančioje UAB „(duomenys neskelbtini)“ specialiai iškastą duobę. Iš viso pagal pateiktus duomenis į aplinką buvo išpilta 418 tonų teršalų.

Pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ TIPK leidimo Nr. (duomenys neskelbtini) sąlygų 35 lentelės „Leidžiamos pagaminti atliekos“ duomenis matyti, kad bendrovėje gamybos procese susidaro žuvies perdirbimo atliekos kodu 02 02 02, pagal 36 lentelės „Atliekos, leidžiamos perduoti atliekų naudojimo ar šalinimo įmonėms“ duomenis numatyta, kad žuvų atliekos kodu 02 02 02 turi būti perduodamos atliekų naudojimo ir šalinimo įmonėms. Pagal ikiteisminio tyrimo medžiagą nustatyta, kad iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo išvežta 418 atliekų UAB „(duomenys neskelbtini)“ transportu ir išpilta į aplinką UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje.

2012 m. spalio 11d. A. J. apklausos protokole užfiksuota: „Man buvo žinoma, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ turi savo dumblo kompostavimo aikštelę, kur ji yra aš nežinau. Todėl aš manau, kad minimi vairuotojai iš mūsų teritorijoje esančių gaudyklių su automobiliu „DAF“ nuotekas veždavo į tą dumblo kompostavimo aikštelę. Tačiau vairuotojų aš neklausdavau ir jie man nepasakydavo, kur tiksliai jie veža UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuotekas. Man nebuvo žinoma, kad šios nuotekos buvo vežamos į įtarime minimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritoriją ir ten išpilamos. Aš pats asmeniškai nesu buvęs toje UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje ir net nežinau, kur ji yra“. Iš apklausos protokolo matyti, kad iš riebalų gaudyklių ištrauktų riebalų kaip šalutinio gyvūninio produkto tolesnis panaudojimas A. J. nebuvo žinomas, o riebalais buvo norima ir siekiama tiesiog atsikratyti. Todėl 2012 m. balandžio 6 d. - 2012 m. spalio 2 d. laikotarpiu iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ išvežti riebalai buvo atliekos.

Jei UAB „(duomenys neskelbtini)“ riebalus būtų perdavusi UAB „(duomenys neskelbtini)“, o ne UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri jas neteisėtai šalino į gamtinę aplinką, juos būtų galima laikyti šalutiniais gyvūniniais produktais. Tačiau A. J., dirbdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ technikos padalinio vadovu, 2012 m. balandžio 6 d. - 2012 m. spalio 2 d. laikotarpiu ir būdamas atsakingu už aplinkos apsaugą pagal 2006 m. birželio 30 d. įmonės direktoriaus įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini), perdavė bendrovėje susidariusias žuvies perdirbimo gamybines atliekas, neturinčiai teisės tvarkyti žuvies perdirbimo gamybinių atliekų UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Aplinkos apsaugos agentūra 2012 m gruodžio 27 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) informavo ikiteisminį tyrimą atlikusią instituciją: „Remiantis 2006 m. gegužės 17 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-236 patvirtintu Nuotekų tvarkymo reglamentu (toliau- Nuotekų tvarkymo reglamentas), nuotekos- organizuotai (naudojant nuotekų surinkimo/šalinimo sistemas) šalinimas buityje, ūkinėje ar gamybinėje veikloje panaudotas papildomai užterštas vanduo. Pagal Atliekų tvarkymo įstatymo (Žin., 1998, Nr. 61-1726, Nr. DC-1004, 2002-07-01; Žin., 2002, Nr. 72-3016) 2 str. 2 d. pateiktą sąvoka („atliekos – medžiaga ar daiktas, kurių turėtojas atsikrato, ketina ar privalo atsikratyti“) žuvies skerdimo atliekos ir riebalai, kurie buvo pilami į teritoriją, priklausančią UAB „(duomenys neskelbtini)“ priskirtinos prie atliekų. Atliekų tvarkymo taisyklių (toliau – Taisyklės), patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 217 (Žin., 1999, Nr. 63-2065;2001, Nr57-2721) 1 priede „Atliekų sąrašas“, žuvies skerdimo atliekos ir riebalai yra priskirtinos atliekų sąrašo 02 skyriaus „žemės ūkio, sodininkystės, akvakultūros, miškininkystės medžioklės ir žūklės, maisto gaminimo ir perdirbimo atliekos“ 02 poskyryje „mėsos, žuvies ir kito gyvūninės kilmės maisto gaminimo ir perdirbimo atliekos“ apibrėžtoms atliekoms.

Aplinkos apsaugos agentūros turimais duomenimis UAB „(duomenys neskelbtini)“ nėra atliekų tvarkytojas. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, pagal vandens pirkimo-pardavimo ir nuotekų (buitinių) tvarkymo sutartis UAB „(duomenys neskelbtini)“ negalėjo priimti atliekų. UAB „(duomenys neskelbtini)“ žuvies skerdimo ir riebalų atliekas turėjo tvarkyti pagal Atliekų tvarkymo įstatymo ir Taisyklių reikalavimus ir perduoti jas įmonėms, turinčioms teisę tokias atliekas naudoti ir (arba) šalinti arba pagal šalutinių gyvūninių produktų tvarkymo reikalavimus, kurių laikymąsi kontroliuoja Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

ATPK 302¹¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis ar neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu teisės pažeidimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK ypatingoje dalyje, sudėtis. Administracinio teisės pažeidimo sudėties įrodymas sudaro pagrindą kilti administracinei atsakomybei, priešingu atveju nėra pagrindo taikyti administracinės atsakomybės priemonių. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. ATPK 256 straipsnyje numatyta, kad įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. ATPK 257 straipsnyje numatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone.

Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs byloje surinktus įrodymus, patikrinęs juos įrodymų tyrimo ir vertinimo aspektu, daro išvadą, kad byloje surinktų duomenų visuma leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad A. J. dirbdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ technikos padalinio vadovu, 2012 m. balandžio 6 d. - 2012 m. spalio 2 d. laikotarpiu, būdamas atsakingu už aplinkos apsaugą pagal 2006 m. birželio 30 d. įmonės direktoriaus įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini), perdavė bendrovėje susidariusias žuvies perdirbimo gamybines atliekas, neturinčiai teisės tvarkyti žuvies perdirbimo gamybinių atliekų UAB „(duomenys neskelbtini)“. UAB „(duomenys neskelbtini)“ TIPK leidimo, išduoto 2007 m. sausio 1 d. Nr. (duomenys neskelbtini) sąlygose nurodyta, kad visas susidariusias bendrovėje atliekas privaloma priduoti tik toms įmonėms, kurios įregistruotos į atliekų tvarkytojų registrą ir su kuriomis sudarytos sutartys konkrečių atliekų tolimesniam tvarkymui. Sąlygose įrašyta atliekų tvarkymą ir jų pirminę apskaitą vykdyti vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 722 „Dėl atliekų tvarkymo taisyklių patvirtinimo pakeitimo (Žin., 2004, Nr. 68- 2381). UAB „(duomenys neskelbtini)“ žuvies perdirbimo gamybinių atliekų šalinimo sutarties su UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo sudariusi. Perduodamas žuvies perdirbimo atliekas UAB „(duomenys neskelbtini)“ technikos padalinio vadovas A. J. nesilaikė bendrovei išduoto TIPK leidimo sąlygų. Tokiais veiksmais jis pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 19 straipsnio 2 dalį ir Atliekų tvarkymo taisyklių 7 punkto reikalavimus ir padarė pažeidimus, numatytus ATPK 51² straipsnio 2 dalyje ir 51³ straipsnio 13 dalyje. Tokias aplinkybes patvirtina (duomenys neskelbtini) apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos skyriaus prokuroro 2014 m. vasario 27 d. nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą, įtariamojo A. J. apklausos protokoluose, pranešimuose apie įtarimus, ir kituose dokumentuose (kelionės lapuose, įvykdytų darbų pažymose ir kt.) užfiksuoti duomenys. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad byloje neišsiaiškinta ar buvo perduotos atliekos, ar kitos medžiagos. Iš byloje surinktų įrodymų visumos matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ gamybos procese susidariusios medžiagos buvo atliekos ir jos buvo šalinamos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Pažymėtina ir tai, kad pats administracinėn atsakomybėn traukiamas A. J. ikiteisminio tyrimo metu atliktų apklausų metu nenurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ gamybos procese susidariusios medžiagos galėtų būti priskirti šalutiniams gyvūniniams produktams, taip pat ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatyta, kad gamybos procese susidarę šalutiniai gyvūniniai produktai būtų buvę perduodami kitoms įmonėms, turinčioms teisę perdirbti šalutinius gyvūninius produktus.

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad Raseinių rajono apylinkės teismas neįvertino byloje surinktų duomenų visumos, dėl to padarė byloje nustatytų aplinkybių visumai prieštaraujančias išvadas, dėl šių priežasčių Raseinių rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 18 d. nutartis negali būti pripažinta teisėta ir pagrįsta, todėl naikintina ir priimtinas naujas nutarimas, kuriuo paliekamas galioti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Raseinių rajono agentūros vyriausiojo specialisto A. Z. 2014 m. kovo 18 d. nutarimas – A. J. pripažinti padarius ATPK 51² straipsnio 2 dalyje ir 51³ straipsnio 13 dalyje numatytus pažeidimus ir jam skirti 2000 Lt baudą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 5 punktu,

nutaria:

panaikinti Raseinių rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 18 d. nutartį ir palikti galioti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Raseinių rajono agentūros vyriausiojo specialisto A. Z. 2014 m. kovo 18 d. nutarimą, kuriuo A. J. pripažintas padaręs ATPK 51² straipsnio 2 dalyje ir 51³ straipsnio 13 dalyje numatytus pažeidimus ir jam skirta 2000 Lt bauda.

Nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dieną ir yra neskundžiamas.