Kauno apylinkės teismo sprendimas

2015-04-21 · Civilinė byla Nr. e2-2465-451/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-04-21
Bylos Nr.
e2-2465-451/2015
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-18251-2014-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Giedrė Jakštienė
Ieškovas
UAB „Vijuri“
Atsakovas
UAB „Pegasas ir partneriai“
Advokatai
Ina Kurauskienė, Mantas Rasimavičius
Civilinė byla Nr. 2-2465-451/2015; Teisminio proceso Nr.2-69-3-18251-2014-4;Procesinio dokumento kategorijos: 60; 36.1; 116.1; (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. balandžio 21 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėja Giedrė Jakštienė, sekretoriaujant Kristinai Rimašauskienei, dalyvaujant ieškovės UAB „Vijuri“ atstovui advokatui Mantui Rasimavičiui, atsakovės UAB „Pegasas ir partneriai“ atstovei advokatei Inai Kurauskienei, viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Vijuri“ ieškinį atsakovei UAB „Pegasas ir partneriai“ dėl skolos, metinių palūkanų, bylinėjimosi išlaidų priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo, prašydama priteisti 921,39 Eur skolą, 8,4 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išliadas (3-4 b.l.).

Minėto pareiškimo pagrindu 2014-10-02 priimtas teismo įsakymas, kuriuo patenkinti minėti kreditoriaus reikalavimai (9 b.l.).

2014-11-12 pateikti skolininkės UAB „Pegasas ir partneriai“ prieštaravimai, 2014-11-14 nutartimi skolininkės prieštaravimai priimti, nustatant 14 dienų terminą kreditoriui pateikti ieškinį (15-16 b.l.; 18 b.l.).

Šalies argumentai

Ieškovė 2014-11-28 kreipėsi į teismą su ieškiniu (20-21 b.l.), prašydama priteisti iš atsakovės 591,27 eurų skolą, kurią sudaro: 573,84 Eur pagrindinės skolos ir 17,43 Eur palūkanos, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidos. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad 2014-05-27 šalys sudarė krovinio pervežimo sutartį Nr. 2014/05/57, kuria ieškovė įsipareigojo 2014-05-29 pasikrauti krovinį, o pristatyti jį gavėjui 2014-06-02. Ieškovė pripažįsta, kad krovinio pasikrauti atvyko pavėlavusi 1 d., t.y. 2014-05-30. Krovinį iškrauti atsakovė atvyko 2014-06-11, t. y. formaliai pavėlavusi 9 dienas. Į iškrovimą krovinio vežimo sutartyje nurodytoje vietoje (Dombovar, Vengrija) ieškovė atvyko 2014-06-06. Kadangi tai buvo prieššventinė diena, krovinio gavėjas dirbo trumpiau ir krovinio nebepriėmė. 2014 metais birželio 7 d., 8d. buvo savaitgalio dienos, 2014 metų birželio 9 d. nacionalinė šventė Vengrijoje, dėl ko krovinio taip pat niekas nepriėmė. Sulaukusi darbo dienos, t.y. 2014 m. birželio 10 d. ieškovė sužinojo, jog krovinį gavėjas nurodo pristatyti kitu adresu ne Dombovar, tačiau visiškai kitoje vietovėje – Lenti, ko padaryti 2014-06-10 ieškovė tą pačią dieną vėl nespėjo. Atmetus savaitgalį (2014 m. birželio 7 d. ir 8 d. ir šventinę dieną 2014 m. birželio 9 d. bei krovinio pristatymo į kitą vietovę dieną 2014 m. birželio 10 d. dėl sutarties sąlygų pakeitimo) krovinys gavėjui buvo pristatytas 2014 m. birželio 11 dieną Lenti vietovėje, ieškovui pavėlavus jį pristatyti 6 dienas. Sutartis numatė, jog už suteiktas paslaugas atsakovė įsipareigojo sumokėti 970 Eur + PVM. Tokiai sumai 2014-06-18 atsakovei buvo išrašyta PVM sąskaita-faktūra VJR Nr. 0004902. Sąskaitos faktūros išrašymo dienai ieškovė buvo skolinga atsakovei 252,32 Eur, ką patvirtina prie ieškinio pateiktas ieškovės apyvartos žiniaraštis. Sutarties dalis, numačiusios vežėjo įsipareigojimus 5 p. numatė, jog už pavėluotą dieną vežėjas privalo mokėti po 57,92 Eur. Atsižvelgiant į tai, ieškovė prašo priteisti susidariusi įsiskolinimą.

Atsiliepimas

Atsakovė UAB „Pegasas ir partneriai“ pateikė atsiliepimą į ieškinį (25-27 b.l.), kuriame nurodė, kad su pateiktu ieškiniu nesutinka. Nurodė, kad krovinys buvo pakrautas 2014-05-30 (vėlavimas 1 d. d.), o pristatytas 2014-06-11. Bendras krovinio pristatymo vėlavimas 9 dienos, iš jų 2 savaitgalio dienos (birželio 7 d. ir 8 d.). Tokiu būdu turi būti skaičiuojamos netesybos už 8 dienas. Nepagrįstas ieškovės argumentas, kad neturėtų būti skaičiuojamas 1 dienos vėlavimas už birželio 9 dieną, kadangi tai Vengrijos valstybinė šventė. Šalių sudarytos sutarties aiškinimui yra taikomi Lietuvos Respublikos įstatymai, o Lietuvoje birželio 2-11 dienomis valstybinių švenčių nėra. Be to, vežėjo (ieškovės) vėlavimą pristatyti krovinį daugiau nei 24 valandas nulėmė ne birželio 9 dienos įvykiai, aplinkybės ar galimos šventės Vengrijoje. Nepagrįstas ieškovo argumentas, jog apie tai, kad krovinį reikės pristatyti ne į Domovar, o kitą miestą (Lenti), jis sužinojo tik 2014-06-10 dieną, atvykęs į Domovar miestą, todėl dar 1 dienos vėlavimas buvo ne dėl jo kaltės. Atsakovė nurodo, kad tiek krovinio siuntėjui UAB „Eternit Baltic“, tiek atsakovei (ekspeditoriui) buvo labai svarbūs krovinio pristatymo terminai. Birželio 4 d. elektroniniu laišku, išsiųstu iš elektroninio pašto mpupeikis@pegasas-trans.lt atsakovė informavo ieškovo atstovą M. C. apie tai, kad dėl vėlavimo pristatyti krovinį ir konkrečios informacijos apie krovinį nebuvimu, į Dombovar miestą, krovinių gavėjui buvo išsiųstas kitas krovinys, ir prašė vykdyti tokią instrukciją: ieškovės mašiną nukreipti išsikrauti adresu CREATON HUNGARY - CSEREPGYAR ut.l, H-8960 Lenthi, Vengrija. Birželio 04 dienos elektroniniu laišku, išsiųstu 17 val. 03 min. (05: 03 pm) iš elektroninio pašto info@vijuri.lt, ieškovės atstovas patvirtino, kad instrukciją vykdys. Tai reiškia, kad ieškovė jau birželio 04 d. žinojo apie nurodymą vykti į Lenti miestą išsikrovimui. CMR Konvencijos 19 str. nustato, kad krovinys laikomas pristatytu ne laiku jei nepristatomas suderintais terminais, o jei terminai nebuvo suderinti tai per protingą terminą reikalingą pareigingam vežėjui atlikti vežimą esant konkrečioms sąlygoms. Konvencijos 23 straipsnio 5 punktas nustato, kad vežėjas, viršijęs pristatymo terminą, privalo atlyginti nuostolius, jei asmuo, reiškiantis pretenzijas, įrodo, jog dėl vėlavimo yra padaryta žala. Dėl ieškovės nepateisinamo vėlavimo krovinio siuntėjas UAB „Eternit Baltic“, siekdamas įvykdyti savo įsipareigojimus krovinio gavėjui, siuntė dar vieną krovinį iš sandėlio Vengrijos teritorijoje, ir pateikė atsakovei pretenziją dėl išlaidų už papildomą vežimą atlyginimo. CMR konvencijos 23 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad tuo atveju, kai krovinio pristatymo terminas viršijamas ir pagal sutartį įgaliojimus turintis asmuo įrodo, kad dėl to padaryta žala, vežėjas privalo kompensuoti nuostolius - užmokestį už papildomą vežimą. 2012 m. gruodžio 05 d. nutartyje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nustatė tokią taisyklę - nors Konvencijoje atskirai nėra išskirtas nuostolių atlyginimo reglamentavimas, kai vietoje sutarties neįvykdžiusio vežėjo pasitelkiamas kitas vežėjas, kuris nors ir pavėluotai, nei turėjo būti pirmojo vežėjo pristatytas krovinys, perveža krovinį, o jam užmokestį už pervežimą sumoka krovinio siuntėjas (arba analogiškai -ekspeditorius), užmokestis už papildomą pervežimą turi būti pripažintinas nuostoliais, atsiradusiais dėl pirmojo vežėjo sutarties neįvykdymo. Šioje konkrečioje situacijoje pavėluotą krovinio pristatymą tiesiogiai nulėmė vežėjui (ieškovei) perduoto užsakymo pagal vežimo sutartį neįvykdymas, dėl to vežėjas (ieškovė) yra atsakinga dėl už krovinio pavėluotą pristatymą atsiradusius nuostolius. Tokiu būdu ieškovė yra skolinga atsakovei 41,92 Eur. Taip pat atsakovė nurodė, kad nesutinka su reikalavimu dėl 17,43 Eur palūkanų, apskaičiuotų pagal LR mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis vėlavimo prevencijos įstatymą, priteisimo, kadangi atsakovė neskolinga ieškovei (dėl priešpriešinių sumų įskaitymo), o antra – pati ieškovė vėlavo atsiskaityti su atsakove pagal 2014-04-15 pervežimo sutartį-užsakymą Nr. JM140415/2679, todėl atsakovė taip pat turi teisę priskaičiuoti ieškovei palūkanas (25-27 b.l.).

Ieškovė pateikė dubliką į pateiktą atsakovės atsiliepimą (30-31 b.l.), kuriame nurodė, kad Sekminės yra Vengrijoje valstybinė šventė, kurios data kasmet keičiasi (ji priklauso nuo Velykų datos), dėl to minėtose svetainėse aiškiai yra nurodoma, kurią dieną 2014 metais katalikų bendruomenė šventė Sekminės, o kurią dieną Sekminės buvo švenčiamos kitais metais. Nepaisant to, jog šias aplinkybes ieškovė laiko visuotinai žinomomis ir pagal CPK neįrodinėtinomis, ieškovės pateikti įrodymai aiškiai patvirtina, jog krovinio gavėjai 2014-06-09 nedirbo ir negalėjo priimti krovinio. Šios priežastys nepriklausė nuo ieškovės, kadangi 2014-06-09 krovinį ieškovė buvo atvežusi gavėjui nurodytu adresu. Atsakovės nurodyta aplinkybė, jog antroji Sekminių diena Lietuvoje yra darbo diena, teisinės reikšmės neturi, nes nepriklausomai nuo valstybinių švenčių Lietuvoje, ieškovė tą dieną ne dėl savo kaltės neturėjo galimybės įvykdyti sutarties.

Atsakovė pateikė tripliką (34-36 b.l.), kuriame nurodė, kad su dublike išdėstytomis aplinkybėmis nesutinka. Atkreiptinas teismo dėmesys, kad priklausomai nuo pasirinkto kelio atstumas nuo Naujosios Akmenės (Lietuva) iki Dombovar (Vengrija) yra nuo 1512 km iki 1572 km. Tokiu būdu laikas kelyje yra nuo 18 val. 21 min iki 19 val. 45 min. Atsižvelgiant į tai, kad vairuotojo darbo laikas per parą negali sudaryti daugiau 9 val., o po 4,5 vairavimo valandų turi būti padaryta nemažiau kaip 45 min. pertrauka, net važiuojant ilgiausiu laike keliu, ieškovės vairuotojas, išvažiavęs iš Naujosios Akmenės 2014-05-30 dieną, turėjo pasiekti Dombovaro miestą Vengrijoje bent 2014 m. birželio 03 dieną. Tačiau tą dieną nei atsakovė, nei krovinio siuntėjas neturėjo jokių duomenų apie ieškovės transporto buvimo vietą. Galima padaryti pagrįstą prielaidą, kad ieškovė naudojo savo transportą ne tik atsakovės pervežimo užsakymui įvykdyti, bet ir kitiems pervežimams, dėl ko taip šiurkščiai pažeidė krovimo pristatymo terminus (vėlavo net 9 kalendorines dienas). Sutarties nuostatų, reglamentuojančių Vežėjo įsipareigojimus, 5 p. numato, kad už pavėlavimą į pakrovimą ir iškrovimą virš 24 val. vežėjas įsipareigoja mokėti po 57,92 Eur už kiekvieną uždelstą pavėluotą parą, išskyrus savaitgalius bei valstybinių švenčių dienas. Aiškinti šią sutarties nuostatą reikia vadovaujantis sutarčių aiškinimo taisyklėmis, protingumo ir sąžiningumo principais. Savaime suprantama, kad pasitaiko atvejų, kai vežėjas gali nežymiai pavėluoti pristatyti krovinį dėl aplinkybių, kurios nepriklauso nuo vežėjo (oro sąlygos, eismo keliais sąlygos ir pan.,), ir pavėlavęs daugiau nei 24 valandas, gali pristatyti krovinį savaitgalį ar šventinę dieną, kuomet krovinio gavėjas nedirba.

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas ieškinio reikalavimus palaikė, prašė juos tenkinti. Nurodė, kad 2011-05-27 tarp šalių buvo sudaryta krovinio pervežimo sutartis. Pagal šią sutartį ieškovė įsipareigojo 2014-05-29 pakrauti krovinį, o iškrauti Dombovar mieste 2014-06-02. Ieškovė vėlavo krovinį pakrauti vieną dieną, o pristatyti krovinį vėlavo 9 dienas, bendroje sumoje 10 dienų. Pranešimas dėl krovinio pristatymo į kitą vietą buvo gautas, bet nebuvo perduotas vairuotojui. Krovinys buvo atvežtas į pristatymo vietą, paskui paaiškėjo, kad reikia vežti į Lienti. Sutartyje buvo numatytos 57,92 Eur netesybos už kiekvieną pavėluotą dieną. 2014 m. birželio 7 ir 8 diena Vengrijoje yra šeštadienis ir sekmadienis, o 9 diena yra Sekminės. Pateiktuose atsakovės sąskaitose ir važtaraščiuose, kuriais atsakovė grindžia savo susidariusius nuostolius, vertintina kritiškai, kadangi nesutampa subjektai. Atsakovė nepagrindžia susidariusio žalos dydžio. Pagal CMR yra 30 dienų pateikti pretenzijai, atsakovė neišnaudojo ikiteisminės savo pažeistų teisių gynybos pagal Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties Konvenciją. Ieškovas dėl šventinių dienų Vengrijoje negalėjo įvykdyti sutarties, sutartis turi būti vykdoma pagal jos įvykdymo vietą.

Šalies argumentai

Atsakovės UAB „Pegasas ir partneriai“ atstovas direktorius M. P. 2015-03-05 vykusio teismo posėdžio metu nurodė, kad su pateiktu ieškovės ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti.

Atsakovės atstovė advokatė Ina Kurauskienė teismo posėdžio metu nurodė, kad su pateiktu ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti. Visų pirma, buvo pavėluota paimti krovinį, 9 dienas vėluota jį pristatyti. UAB „Vijuri“ mažų mažiausia elgėsi nesąžiningai, nepranešė nieko apie dingusį krovinį. Atsakovės patirtą nuostolių dydį patvirtina 2014-06-27 UAB „Eternit Baltic“ sąskaita ir pretenzija Nr. 02. Krovinys turėjo būti pervežtas iš Akmenės į Vengrijos sostinę Dombovar miestą. Pati ieškovė sumažino savo ieškinio reikalavimą. Remiantis visais išdėstytais argumentai, atsakovės atstovė prašė ieškinį atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Byloje nustatyta, jog 2014-05-27 šalys sudarė krovinio pervežimo sutartį Nr. 2014/05/57, kuria ieškovė įsipareigojo 2014-05-29 pasikrauti krovinį, o jį pristatyti gavėjui 2014-06-02 (krovinio vežimo sutarties 2 punktas). Už suteiktas paslaugas ieškovė pateikė atsakovei 2014-06-18 PVM sąskaitą-faktūrą serija VJR Nr. 0004902 kartu su CRM važtaraščiais (ieškinio trečias ir šeštas priedai). Krovinio pervežimo sutarties Nr. 2014/05/57 5 punktas numato, kad už pavėlavimą į krovinio pakrovimą ar iškrovimą virš 24 val. vežėjas privalo mokėti po 57,92 Eur už kiekvieną pavėluotą parą, išskyrus savaitgalius bei valstybinių švenčių dienas.

Kroviniui pervežti iš Lietuvos į Vengriją taikytina 1956-05-19 Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencija (toliau – CMR konvencija), nes krovinys buvo vežamas kelių transporto priemone už užmokestį; krovinio išsiuntimo ir jo gavimo vieta yra skirtingų valstybių teritorijoje; kroviniui pervežti buvo išduotas važtaraštis, patvirtinantis vežimo sutarties sudarymą ir jos turinį; buvo vežama pagal CMR konvencijos sąlygas.

Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią. Sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai (CK 6.189 str.). Tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad ieškovas atvyko pasikrauti krovinio 2014-05-30, t.y. pavėlavęs 1 dieną, kai krovinį turėjo pagal sutarties sąlygas pasikrauti 2014-05-29. Į krovinio iškrovimą atsakovė atvyko 2014-06-11, t.y. formaliai pavėlavusi 9 dienas. Ieškovės atstovas nurodo, kad 2014 m. birželio 6 ir 7 dienos buvo šeštadienis ir sekmadienis. Pateikė tai patvirtinančius įrodymus. 2014 m. birželio 8 diena buvo antrojo Sekminių diena, kuri Vengrijoje pripažįstama šventine diena http://visit-hungary.com/lt/pagrindine-informacija/vengrija-nuo-a-iki-z. Atsakovės atstovė teismo posėdžio metu ginčijo, kad 2014 m. birželio 9 d. turėtu būti laikoma šventine diena, kadangi švenčių dienomis turėtų būti pripažįstamos tik Lietuvos valstybinės šventės. Pažymėtina tai, kad tarp šalių sudarytos krovinio pervežimo sutarties Nr. 2014/05/57 3 punkte nėra numatyta, kad valstybinės švenčių dienos yra pripažįstamos tik Lietuvos valstybinės šventės. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad sutarties laisvės principas valstybės pripažįstamas ir ginamas tikslingai – jis suteikia reikšmę suderintiems šalių tarpusavio ketinimams. Šalių pasiektas susitarimas įformintas teisės aktų pripažįstama tvarka tampa teisiškai įpareigojančiu aktu ir reikšmingu visuomeninės savireguliacijos instrumentu. Šis aktas (susitarimas) nustato teises ir pareigas. Tiek Lietuvos Respublika, tiek Vengrija yra Europos Sąjungos valstybės narės. Laisvas asmenų judėjimas yra pagrindinė teisė, kurią Europos Sąjungos (ES) piliečiams užtikrina Sutartys. Ji realizuojama kuriant laisvės, saugumo ir teisingumo erdvę be vidaus sienų. Aiškindamas sutarčių sąlygas, teismas privalo atsižvelgti į tikruosius sutarčių šalių ketinimus, sudarant sutartis. Sudarydamos krovinio pervežimo sutartį Nr. 2014/05/57, šalys numatė sankcijas už prastovas pakrovime ir iškrovime, tačiau išlygą nurodė savaitgalių ir švenčių dienas dėl kurių vežėjas negali įvykdyti prievolės pagal sudarytą tarp šalių sutartį. Tokiomis sutarties nuostatomis pati ieškovė ir atsakovė sureguliavo savo santykius, atliekant krovinių pervežimą. Atsižvelgiant į Europos Sąjungos tikslus, sutarčių aiškinimo taisykles, įtvirtintas CK 6.193 str., Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikoje suformuluotas sutarčių aiškinimo taisykles, teismas vertina, kad savaitgalio ir šventinės dienos apima tiek Lietuvos Respublikos tiek kitos ES valstybės nedarbo ir šventines dienas, todėl atsakovės atstovės argumentai, kad 2014 m. birželio 9 d. (Sekminių diena Vengrijoje) neturėtų būti laikoma šventine diena atmestini, kaip nepagrįsti.

Atsakovės atstovė taip pat teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškovė krovinio pervežimo metu nebendravo, krovinys turėjo būti pervežtas į kitą vietą, t.y. į miestą Lenti, nepagrįstas ieškovės argumentas apie tai, kad ji šią informaciją sužinojo tik 2014-06-10, atvykusi į Domovar miestą, todėl dar 1 dienos vėlavimas buvo ne dėl ieškovės kaltės. Sprendžiant dėl priteistinų nuostolių dydžio, teismas vadovaujasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 30 d. nutartyje priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-159/2013 konstatuoto vežimo sutarties ir važtaraščio reikšmės tarp bylos šalių ir atitinkamai kiekvienos iš šalies kaltės dėl atsiradusių nuostolių ieškovei neįvykdžius ginčo pervežimo. Minėtoje nutartyje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, kad CMR konvencijos 4 straipsnio nuostatoms suteikiant didesnę reikšmę vežimo sutartyje, o ne važtaraštyje nustatytoms sąlygoms, spręstina, kad esant skirtingai nurodytai krovinio pristatymo vietai, vežėjas turi vadovautis sutartimi ir vežti krovinį į sutartyje nustatytą vietą. Tiek krovinio pervežimo sutartyje Nr. 2014/05/57 (6 punktas), tiek CMR tarptautinio krovinių transportavimo važtaraštyje Nr. 4N0002222 (3 punktas) nurodyta krovinio iškrovimo vieta Vengrijos miestas Dombovar. Taigi šalims nepakeitus sudarytos vežimo sutarties, važtaraštyje nepakeitus duomenų, krovinio pristatymo data nesikeičia. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovė šalia užsakymo (sutarties) dėl krovinio pervežimo ir CMR važtaraščio Nr. 4N0002222, kuriame maršrutas buvo nurodytas Naujoji Akmenė, Lietuva – Dombovar, Vengrija, kreipėsi į ieškovę elektroniniu laišku, prašydama pakeisti krovinio pristatymo vietą. Byloje pateiktas CMR važtaraštis Nr. 4N0002222 yra standartinės formos, atitinkami jo duomenys, tokie kaip krovinio pristatymo vieta, siuntėjas, gavėjas, kt., išdėstyti viename lape ir visada nurodomi konkrečioje jiems skirtoje važtaraščio skiltyje. Tokiu būdu atsakovė, pateikusi užsakymą pervežimui, kuriame buvo tiksliai nurodytas krovinio gabenimo maršrutas, o ieškovė matydama, kad atsakovės jai pateiktame užsakyme gabenimo maršrutas atitinka CMR važtaraštyje esančio krovinio gabenimo maršruto, nėra kalta dėl atsiradusių pasekmių, kad krovinys buvo pristatytas pirmiausia į sutartyje ir važtaraštyje nurodytą pristatymo vietą (Dombovar, Vengrija).

Kadangi atsakovė ieškovui nieko nesumokėjo už suteiktas paslaugas (krovinys, nors ir pavėluotai, tačiau buvo pristatytas), ieškovė prašo priteisti 1173,68 Eur (mokestis už suteiktas paslaugas) - 252,32 Eur (ieškovės skola atsakovei) – 347,52 Eur (6x 57,92 Eur (mokestis už pavėluotas dienas)) = 573,84 Eur skolą. Dėl ieškovės grąžintinos sumos atsakovei įskaitymo, atsakovės atstovė teismo posėdžio metu neprieštaravo. Skolų apyvartos žiniaraštis patvirtina, kad ieškovės skola atsakovei PVM sąskaitos-faktūros išrašymo dieną sudarė 252,32 Eur. CK 6.130 straipsnio 1 dalyje prievolės pabaiga įskaitymu apibrėžta kaip įskaitymas vienarūšio reikalavimo, kurio terminas yra suėjęs arba kurio terminas nenurodytas ar apibūdintas pareikalavimo momentu. Kad būtų galima atlikti įskaitymą, turi būti šios sąlygos: pirma, prievolės šalis turi sieti abipusės teisės ir pareigos, t. y. skolininkas kartu turi būti ir savo kreditoriaus kreditorius, o kreditorius – savo skolininko skolininkas. Tokie šalių tarpusavio santykiai gali susiklostyti nebūtinai tuo pačiu sutartiniu-prievoliniu pagrindu. Įskaitymo teisei neturi reikšmės prievolės atsiradimo pagrindas, t. y. vienos šalies prievolė gali atsirasti iš sutarties, o kitos – iš delikto. Antra, šalių reikalavimai turi būti vienarūšiai, t. y. abiejų prievolių dalykas turi būti toks pat. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad įstatyme vartojama sąvoka „vienarūšiai reikalavimai“ taikytina ne prievolės rūšiai, o prievolės objektui, todėl, esant šalių priešpriešiniams piniginiams reikalavimams, nepriklausomai nuo galimo skirtingo jų atsiradimo pagrindo, įskaitymui kliūčių nėra. Trečia, šalių reikalavimai turi būti priešpriešiniai, t. y. nukreipti viena kitai, o ne trečiajam asmeniui, ir visiškai ar iš dalies padengti vienas kitą. Ketvirta, abu reikalavimai turi būti galiojantys ir vykdytini. Teismas nenustatė pagrindų, draudžiančių ieškovei įskaityti skolą atsakovei (252,32 Eur) į prašomą priteisti sumą, todėl ieškovės prašymas dėl 573,84 Eur skolos priteisimo tenkintinas (CK 6.245 str., 6.189 str.). Atsakovė teismo posėdžio metu nurodė, kad dėl ieškovės kaltės patyrė nuostolius dėl ne laiku pristatyto krovinio. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovė priešieškinio nepateikė, be to, atkreiptinas atsakovės dėmesys, kad ji, manydama, kad dėl ieškovės kaltės patyrė nuostolius, gali savo teises ginti įstatymų nustatyta tvarka.

Patenkinus ieškinį, atsakovei laiku nesumokėjus už jai suteiktas paslaugas, ieškovė įgijo teisę į 8,4 procentų palūkanas pagal LR mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis vėlavimo prevencijos įstatymą (skaičiuojant nuo 2014-07-19 iki ieškinio pareiškimo dienos 2014-11-28), kurios sudaro17,43 Eur už 32 dienas, todėl ir šis ieškovės reikalavimas tenkintinas.

Pagal Tarptautinio krovinių vežimo sutarties Konvencijos (CMR) 27 str. ieškovui priteistinos 5 procentų metinės palūkanos nuo priteistos sumos 591,27 Eur nuo ieškinio pateikimo teisme dienos (2014-10-01, kai ieškovė kreipėsi su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo).

Ieškinį patenkinus, ieškovei iš atsakovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos: 15,64 Eur žyminis mokestis, 578,81 Eur išlaidos už teisines paslaugas (CPK 80 str. 1 d. 7 p., 82 str., 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. 1 d.).

Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos valstybei civilinėje byloje yra mažesnės, nei 2011 m. lapkričio 7 d. Teisingumo ministro ir Finansų ministro įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatyta minimali valstybei priteistinų bylinėjimosi išlaidų suma, todėl jos valstybei iš atsakovės nepriteistinos ir neišieškotinos (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 424, 428 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovės UAB „Pegasas ir partneriai“, į. k. 300060406, buveinė Rotušės aikštė 5-16, Kaune, ieškovei UAB „Vijuri“, į. k. 302560399, buveinė – Eišiškių pl. 72 B, 02186, Vilnius, a.s. Nr. LT95 7044 0600 0765 4986, AB SEB bankas, 591,27 EUR (penkių šimtų devyniasdešimt vieno euro, 27 ct) skolą, 5 (penkių) proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos (591,27 EUR) nuo bylos iškėlimo (nuo 2014-10-01) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 594,45 Eur (penkis šimtus devyniasdešimt keturis eurus, 45 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

TeisėjaGiedrė Jakštienė