- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-01-13
- Bylos Nr.
- e2S-40-1059/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-09700-2025-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ignas Totilas
- Ieškovas
- V. K.
- Atsakovas
- I. K.
- Advokatai
- Darius Kurpavičius
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Ignas Totilas, veikdamas Klaipėdos apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. K. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. rugsėjo 29 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo (ieškovo) V. K., atstovaujamo advokatų Dariaus Kurpavičiaus ir Audriaus Saulėno, prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio pareiškimo teismui dienos atsakovės I. K. atžvilgiu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas V. K. kreipėsi į teismą su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio pareiškimo ir nustatyti laikiną nepilnamečio vaiko K. K. (K. K.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su tėvu, t. y. pareiškėju V. K..
2. Nurodė, kad jo prašymo pagrindu Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba privalomajai mediacijai vykdyti paskyrė mediatorių teikti mediacijos paslaugas civiliniame ginče dėl santuokos nutraukimo ir susijusių privalomų išspręsti klausimų išsprendimo, mediacijos procesas iki šiol nėra pasibaigęs. Šiuo metu šalių vaikas K. K. gyvena pas tėvą, t. y. V. K., vaiko mamos I. K. atžvilgiu Klaipėdos apskrities VPK pradėtas tyrimas dėl galimo motinos smurto prieš sūnų.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmai 2025 m. rugsėjo 29 d. nutartimi pareiškėjo (ieškovo) V. K. prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio pareiškimo teismui dienos, netenkino.
4. Teismas sprendė, kad šiuo metu tarp pareiškėjo (ieškovo) ir jo sutuoktinės (atsakovės) ginčo dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nėra. Visi klausimai, susiję su bylos šalių nepilnamečiu vaiku (gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo ir bendravimo tvarkos nustatymo) bus sprendžiami civilinėje byloje dėl santuokos nutraukimo.
5. Teismo vertinimu, bylos šalių tarpusavio nesutarimai yra pagrindas ieškovui kreiptis su ieškiniu į teismą, o ne pagrįsta prielaida prašyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Be to, pareiškėjas duomenų apie tai, kad vaiko motinos atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl smurto prieš vaiką, nepateikė.
6. Pažymėjo, jog teismas turi taikyti tik tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios yra būtinos bei realiai gali užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą ir netaikyti priemonių, kurios teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti nėra būtinos.
7. Šiuo atveju pareiškėjo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones nepagrįstas ir neįrodytas, todėl, vadovaujantis šalių interesų pusiausvyros, ekonomiškumo, proporcingumo, teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, netenkintas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis, 144 straipsnio 1 dalis, 147 straipsnio 3 dalis, 151 straipsnis).
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
8. Atskiruoju skundu pareiškėjas (ieškovas) prašo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės: taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti laikiną nepilnamečio vaiko K. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su tėvu, t. y. pareiškėju/ieškovu V. K..
8.1. Apeliantas nurodo nesutinkantis su skundžiamos nutarties teiginiu, jog tarp šalių nėra ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos, kadangi Klaipėdos apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2025-09-18 Vaiko situacijos vertinimo sprendime Nr. 5VSV-3229 nurodyta, jog tarp šalių kyla nesutarimų tiek dėl vaiko gyvenamosios vietos, tiek dėl vaiko bendravimo su tėvais tvarkos. Šiame sprendime taip pat nurodoma, kad šalių vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta iki 2025 m. rudens pradžios buvo su mama I. K.. Tačiau vaiko gyvenamoji vieta 2025-09-13 pasikeitė, kadangi vaiko mama I. K. yra ne tik įtariama padariusi kelis teisės pažeidimus, tačiau ir toliau galimai daro teisės pažeidimus, todėl vaikas buvo perduotas tėvui V. K.. Šiuo metu mama aktyviai siekia susigrąžinti vaiką, todėl tarp šalių kyla konfliktų/nesutarimų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.
8.2. Atskirajame skunde pažymima ir tai, kad Klaipėdos apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius 2025-09-18 Vaiko situacijos vertinimo sprendime Nr. 5VSV-3229 konstatavo, jog vaiko mama daro neigiamą įtaką vaikui ir jo situacijai, kenkia vaiko santykiams su kitu vaiko atstovu pagal įstatymą. Nors apeliantas neturi galimybės pateikti oficialių įrodymų, tačiau iš teismui pateiktų dokumentų akivaizdžiai matyti, jog tarp šalių yra kilęs ginčas dėl vaiko gyvenamosios vietos.
8.3. Apelianto vertinimu, skundžiama nutartimi nebuvo įvertintos aplinkybės, susijusios su šalių nepilnamečio vaiko asmeniniais neturtiniais pažeidimais, t. y. teismas neįvertino, ar nekyla grėsmė vaiko sveikatai bei kitiems asmeniniams interesams vaikui gyvenant su mama. Tokią išvadą patvirtina aplinkybė, jog Klaipėdos apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius 2025-08-29 gavo pranešimą iš Klaipėdos AVPK Nr. 5VTP-2662, kuriame nurodoma, kad „neblaivi motina, kuri pasitikrinti blaivumą atsisako, tačiau yra akivaizdžiai neblaivi. Vietoje yra atvykęs blaivus vaiko tėvas“. Be to, vaiko motinos neblaivumo faktas nurodytas ir Klaipėdos apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2025-08-29 gautame pranešime iš Klaipėdos AVPK Nr. 5GD-11746.
8.4. Šiuo atveju šalių vaikas galimai patyrė ir tikėtina gali toliau patirti smurtą iš kartu su juo gyvenančios mamos, t. y. vaiko tėvas pastebėjo ant sūnaus kūno mėlynes bei įkandimo žymes, paklausus, sūnus paaiškino, kad tai jam padarė girta mama, įvykis užfiksuotas, pradėtas ikiteisminis tyrimas.
8.5. Reikšminga ir tai, kad I. K. daro grubius teisės pažeidimus, kurie kelia grėsmę ir vaiko sveikatai bei gyvybei – kaip nustatyta, 2025-08-29 vaiko mama galimai neblaivi vairavo transporto priemonę su vaiku (buvo gautas pranešimas iš policijos, jog I. K. neblaivi vairavo automobilį, kuriame buvo jos sūnus K. K. ir pasišalino iš įvyko vietos. Mama yra akivaizdžiai neblaivi, girtumą tikrintis atsisako), vėliau namuose buvo neblaivi, vaikas, atvykus policijos pareigūnams, buvo perduotas tėvui.
8.6. Taip pat 2025-09-13 vaiko mama pastebėta itin neblaivi, šalių vaikas tėvui pasakė, kad mama ryte gėrė „arbatos suaugusiesiems“, kurią geria nuolat, ne tik vakarais, bet ir rytais, vaiko drabužiai purvini, vaikas nesuruoštas mokyklai ir pan.
8.7. Klaipėdos apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2025-09-18 Vaiko situacijos vertinimo sprendime Nr. 5VSV-3229 konstatuota, jog yra pagrindas nustatyti vaiko apsaugos poreikį, kadangi nustatyti net 4 rizikos veiksniai vaiko motinai.
8.8. Be to, Vaiko situacijos vertinimo sprendime konstatuota, kad vaiko mama pažeidė vaiko teisę į tinkamas gyvenimo sąlygas. Apelianto manymu, vaiko mamos netinkamas pareigų vaiko atžvilgiu vykdymas, smurtavimas ir kt. turi ir turės įtakos vaiko emociniams išgyvenimams, jau sukėlė ir dar gali sukelti didelę socialinę bei psichologinę žalą, todėl teismas nepagrįstai atsisakė tenkinti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir taip apsaugoti mažamečio vaiko interesus.
8.9. Šiuo atveju netaikius laikinųjų apsaugos priemonių vaikas gali būti sugrąžintas mamai, dėl ko akivaizdžiai bus pažeistos nepilnamečio vaiko teisės bei teisėti interesai.
8.10. Atskirajame skunde pabrėžiama ir tai, kad ikiteisminio tyrimo medžiagos duomenys nėra vieši, todėl pareiškėjas (ieškovas) neturi galimybės jų pateikti. Tačiau teismas turi teisę išsireikalauti visus duomenis su atliekamu ikiteisminiu tyrimu/prašymu pradėti ikiteisminį tyrimą, juo labiau kad ir Klaipėdos apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2025-09-18 Vaiko situacijos vertinimo sprendime Nr. 5VSV-3229 nurodyta, jog „ vaiko mamos atžvilgiu Klaipėdos m. VPK pradėtas tyrimas dėl galimo motinos smurto prieš sūnų.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus antrame skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
10. Apeliacijos dalykas – teismo nutarties, kuria netenkintas ieškovo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
11. Byloje kilo ginčas dėl to, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė tenkinti ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio teismui pareiškimo ir nustatyti nepilnamečio šalių sūnaus laikinąją gyvenamąją vietą su ieškovu.
12. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatas teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tiek nepareiškus ieškinio, tiek ir bet kurioje civilinio proceso stadijoje (CPK 144 straipsnio 3 dalis).
13. CPK 147 straipsnio 3 dalis nurodo, kad teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, remdamasis pagrįstu rašytiniu suinteresuoto asmens prašymu iki ieškinio teismui pareiškimo dienos. Paduodamas šį prašymą pareiškėjas turi nurodyti priežastis, dėl kurių ieškinys nebuvo pareikštas kartu su šiuo prašymu, pateikti įrodymus, patvirtinančius grėsmę pareiškėjo interesams, ir sumokėti CPK 80 straipsnio 5 dalyje nustatytą žyminį mokestį bei pusės CPK 80 straipsnio 1 dalyje nustatyto žyminio mokesčio dydžio užstatą.
14. Lietuvos apeliacinis teismas yra išaiškinęs, kad, kai laikinąsias apsaugos priemones prašoma taikyti nepareiškus ieškinio, teismas šį klausimą turi spręsti dar neturėdamas visų duomenų, koks bus ieškinys, kokie bus visi byloje dalyvaujantys asmenys ir pan., todėl šioje proceso stadijoje turi iš esmės labai mažai duomenų apie kylantį ar jau kilusį teisinį ginčą. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis iki ieškinio pareiškimo siekiama užtikrinti, kad ieškovas galėtų tinkamai pasirengti bylai bei pradėti procesą, o atsakovui nebūtų sudarytos sąlygos iki ieškinio pareiškimo atlikti veiksmus, kurie sukliudytų būsimo galimo jam nepalankaus teismo sprendimo įvykdymą ar padidintų žalą (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-760-183/2015; 2015 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-449-464/2015).
15. Prašyme kaip priežastį, dėl ko ieškovas kartu su prašymu nepateikė ieškinio, ieškovas nurodė, kad tarp šalių vyksta privaloma mediacija ir nors tuo metu šalių sūnus gyveno pas pareiškėją (ieškovą), nes vaiko mamos atžvilgiu pradėtas tyrimas dėl galimo motinos smurto prieš sūnų, tačiau vaiko motina gali bet kuriuo metu reikšti reikalavimą dėl sūnaus gyvenimo su ja.
16. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas sprendė, jog pareiškimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių nagrinėjimo metu tarp pareiškėjo (ieškovo) ir jo sutuoktinės (atsakovės) ginčo dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nėra; visi klausimai, susiję su bylos šalių nepilnamečiu vaiku (gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo ir bendravimo tvarkos nustatymo) turėtų būti sprendžiami civilinėje byloje dėl santuokos nutraukimo, be to, pareiškėjas duomenų apie tai, kad vaiko motinos atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl smurto prieš vaiką, nepateikė. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais pirmosios instancijos teismo motyvais iš esmės sutinka.
17. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnis), kuriose sprendžiami tokie socialiai reikšmingi klausimai kaip vaikų gyvenamosios vietos nustatymas, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimas ir pan., be kitų tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo. Taikant laikinąsias apsaugos priemones, tarp šalių kilęs ginčas iš esmės nesprendžiamas, neatliekamas įrodymų vertinimas, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju atsižvelgiant į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei prioritetinį vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis).
18. Pasisakant dėl ieškovo prašymo nustatyti laikiną šalių nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su ieškovu, pažymėtina, kad sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo šeimos teisinių santykių bylose, laikinosios apsaugos priemonės gali būti nukreiptos ne tik į būsimu teismo sprendimu suformuluotų nurodymų įgyvendinimo užtikrinimą, bet ir į laikiną ginčo situacijos sureguliavimą. Kitaip tariant, laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose yra siekiama laikinai sureguliuoti situaciją, tam, kad, kol dar nėra išnagrinėtas ginčas iš esmės, būtų apsaugoti vieno iš tėvų ar vaiko interesai ir užtikrinamas padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumas. Esminė sąlyga, norint, jog būtų taikomos laikinosios apsaugos priemonės iki ieškinio pareiškimo šeimos teisinių santykių byloje – pateikimas įrodymų, patvirtinančių grėsmę nepilnamečio vaiko interesams.
19. Nagrinėjamu atveju, kaip pagrįstai nurodo apeliantas, byloje kartu su pareiškimu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pateikti duomenys sudarė pagrindą spręsti dėl grėsmės nepilnamečio vaiko interesams egzistavimo, kadangi Vaiko teisių apsaugos specialistų rengtame dokumente išties yra užfiksuotos aplinkybės dėl vaiko motinos neblaivumo ir atitinkamų teisinių procesų jos atžvilgiu pradėjimo.
20. Tačiau, kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, pareiškimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių pateikimo ir nagrinėjimo metu ginčo tarp šalių dėl vaiko gyvenamosios vietos nebuvo, o šalių sūnus tuo metu gyveno su ieškovu. Pateiktame atskirajame skunde apeliantas taip pat nenurodė, kad tarp šalių kilo ginčas dėl vaiko gyvenamosios vietos, taip pat, kad susiklosčiusi situacija nebėra veiksmingai sprendžiama paties apelianto nurodytomis priemonėmis, kurias taikė Vaiko teisių apsaugos specialistai – nustačius vaiko mamos padarytus pažeidimus vaikas buvo perduotas pareiškėjui (ieškovui).
21. Taigi, skundžiamos nutarties priėmimo metu faktinė situacija leido daryti išvadą, kad iš esmės ginčas tarp šalių dėl vaiko gyvenamosios vietos nekyla, vaikas gyvena kartu su ieškovu, o taip pat ši situacija yra žinoma ir Vaiko teisių apsaugos specialistams, kurie, remdamiesi Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo nuostatomis, turi teisę perduoti vaiką ir vienam iš tėvų. Tai kartu patvirtina ir išvadą, jog pirmiau aptartas laikinųjų apsaugos priemonių iki ieškinio pareiškimo taikymo tikslas, t. y. laikinas ginčo situacijos sureguliavimas, iš esmės egzistavo, dėl ko atskirojo skundo argumentai, susiję su būtinumu taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio, yra atmetami, kaip nepagrįsti.
22. Atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas taip pat neturi pagrindo sutikti su atskirojo skundo argumentais, kad skundžiama nutartimi nebuvo įvertintos aplinkybės, susijusios su šalių nepilnamečio vaiko asmeniniais neturtiniais pažeidimais, kadangi pareiškimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių nagrinėjimo metu nebuvo pagrindo daryti išvados, jog vaikui gyvenant su ieškovu nepilnamečio šalių sūnaus teisių bei interesų užtikrinimas nėra tinkamas.
23. Kartu pažymėtina ir tai, kad iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, jog ieškovas 2025-12-18 yra pareiškęs ieškinį dėl santuokos nutraukimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir kitų susijusių klausimų, ieškinys yra priimtas, o Vaiko teisių apsaugos tarnybai yra nustatytas terminas į bylą pateikti išvadą. Taigi, pasikeitus faktinei situacijai ir tarp šalių kilus ginčui dėl vaiko gyvenamosios vietos, ieškovas gali kreiptis į bylą nagrinėjantį teismą su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kurių klausimas jau būtų nagrinėjamas remiantis aktualiais duomenimis bei aplinkybėmis, o ne faktine situacija iki ieškinio pareiškimo, kuomet ginčas tarp šalių kilęs nebuvo, o Vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistai, kaip nurodo pats apeliantas, buvo perdavę vaiką į saugią aplinką ieškovui.
24. Pirmiau išdėstyto vertinimo nepaneigia ir apelianto kritikuojamas skundžiamos pirmosios instancijos teismo argumentas dėl nepateiktų jokių duomenų, susijusių su ieškovo nurodomu jo sutuoktinės atžvilgiu pradėtu ikiteisminiu tyrimu. Viena vertus, aptariamas pirmosios instancijos teismo argumentas nebuvo esminis, dėl kurio byloje buvo atsisakyta tenkinti pareiškėjo (ieškovo) prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio priėmimo. Taigi, apelianto skundžiama nutartis nebuvo priimta išimtinai dėl to, kad jis nepateikė duomenų apie ikiteisminį tyrimą.
25. Kita vertus, tokioje proceso stadijoje, t. y. sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio pareiškimo, teismas iš esmės turi labai mažai duomenų apie kylantį ar jau kilusį teisinį ginčą, be to, prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išnagrinėjimo terminai yra pakankamai trumpi (CPK 147 straipsnio 1 dalis), dėl ko ieškovui prašant taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio išnagrinėjimo, jam taip pat kyla pareiga pagrįsti teikiamą prašymą, juo labiau, kad pareiškėjas (ieškovas) buvo atstovaujamas profesionalaus teisininko (advokato), kuriam teisės aktų nuostatos suteikia teisę gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų, taip pat informacinių sistemų jų turimą ar tvarkomą ir teisinėms paslaugoms teikti reikalingą informaciją, duomenis (įskaitant specialių kategorijų asmens duomenis), dokumentus, jų nuorašus.
26. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad apeliantas šioje byloje neįrodė egzistuojant būtinas sąlygas, kurioms esant galėtų būti taikomos laikinosios apsaugos priemonės iki ieškinio pateikimo. Byloje nustačius, o to neginčijant ir pačiam apeliantui, kad pareiškimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių pateikimo, nagrinėjimo ir apskundimo metu ginčas dėl vaiko gyvenamosios vietos tarp šalių nekilo; kad Vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistai turi galimybę taikyti atitinkamas priemones bei vaiką perduoti vienam iš tėvų (kas, kaip tą nurodo pats apeliantas, buvo padaryta iki pareiškimo pateikimo); taip pat kad šiuo metu civilinė byla pagal ieškovo ieškinį yra nagrinėjama pirmosios instancijos teisme, kurioje ieškovas gali reikšti prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones remdamasi aktualiais duomenimis, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo šioje byloje tenkinti ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio pateikimo.
Dėl bylos procesinės baigties
27. Įvertinęs nurodytų aplinkybių visumą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad skundžiama nutartis yra teisėta, ją panaikinti ar pakeisti atskirojo skundo argumentais nėra jokio pagrindo, todėl atskirasis skundas atmetamas ir Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. rugsėjo 29 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. rugsėjo 29 d. nutartį palikti nepakeistą.