- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-01-29
- Bylos Nr.
- A-438-1338-09
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Virgilijus Valančius (pirm.), Stasys Gagys, Romanas Klišauskas (pran.)
- Pareiškėjas
- B.U., K.M.Ž.
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybei, Vilniaus miesto savivaldybės administracijai
- Trečiasis asmuo
- Vilniaus apskrities viršininko administracijai, uždarajai akcinei bendrovei "Metaloidas", Kultūros paveldo departamentui prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos, uždarajai akcinei bendrovei "Architektūros paletė"
- Kategorijos
- 13.2.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Romano Klišausko (pranešėjas) ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas),
pareiškėjų atstovui T.B.
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjų K.M.Ž., 900-osios daugiabučio namo savininkų bendrijos ir B.U. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. lapkričio 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų K.M.Ž., 900-osios daugiabučio namo savininkų bendrijos ir B.U. skundą atsakovėms Vilniaus miesto savivaldybei ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Vilniaus apskrities viršininko administracijai, uždarajai akcinei bendrovei "Metaloidas", Kultūros paveldo departamentui prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos, uždarajai akcinei bendrovei "Architektūros paletė" dėl statybos leidimo ir sprendimo dalies panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
pareiškėjai K.M.Ž., 900-oji daugiabučio namo savininkų bendrija (toliau-Bendrija) ir B.U. su skundu kreipėsi į teismą, prašydami:
1) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2001 m. sausio 17 d.sprendimą Nr. 188 „Dėl pritarimo Vilniaus miesto bendrojo plano sprendinių tikslinimui ir teritorijos tarp K. Kalinausko ir J. Basanavičiaus gatvių detaliojo plano sprendinių tvirtinimo“ (toliau-Sprendimas) toje dalyje, kurioje buvo patvirtintas sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), detalusis planas (sklypas (duomenys neskelbtini));
2) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2007 m. kovo 27 d. išduotą statybos leidimą Nr. GN/319/06-0652 (toliau - Statybos leidimas).
Skunde pareiškėjai nurodė, kad jie yra suinteresuoti kreiptis į teismą, nes pagal Statybos leidimą planuojamas statyti namas yra žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, o pareiškėjai yra gretimuose žemės sklypuose esančių nekilnojamųjų daiktų savininkai ir/ar naudotojai: K.M.Ž. panaudos sutarties pagrindu gyvena adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje; Bendrija yra adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, o Bendrijos steigėjai yra daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, savininkai; B.U. gyvena adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje.
Pareiškėja K.M.Ž. paaiškino, kad Sprendimo ir Statybos leidimo pagrindu UAB „Metaloidas“ atliekami statybos darbai pažeidžia jos teisinius interesus, nes užkertama galimybė įgyvendinti iš panaudos sutarties kilusias teises, t.y. įrengti tapytojo K.Ž. paveikslų muziejų - galeriją. K.Ž. paveikslų kolekcija yra didelės vertės (apie 30 mln. dolerių), todėl tuo atveju, jeigu vykdant statybas kiltų grėsmė K.Ž. galerijos pastatui, pareiškėja patirtų didelių nuostolių. Be to, pareiškėja K.M.Ž. tikėjosi, kad 1994 m.gruodžio 1 d. priimtas Vilniaus miesto valdybos potvarkis Nr. 2458V bus vykdomas ir žemės sklypuose (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (posesijų ribos) bus statomos K.Ž. kūrybinės dirbtuvės bei galerija. Tuo tarpu Sprendimas prieštarauja šiam potvarkiui. Taip pat, akcentavo, kad UAB „Metaloidas“ projekte matyti, jog šios bendrovės statomas pastatas ir pastato teritorija užims pareiškėjos K.Ž. valdomą žemės sklypą ir visiškai užstatys įėjimą į namą. Taip pat, jei UAB „Metaloidas“ bus leista naudoti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalį vykdomiems statybos darbams, bus užstatomas šio žemės sklypo pravažiavimas. Gyvenamasis pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), senas, po šiuo pastatu teka požeminis upelis, pastato rūsiai pelija, drėksta, todėl UAB „Metaloidas“ įrengus požeminę automobilių stovėjimo aikštelę, iškiltų didelė grėsmė pastato saugumui.
Pareiškėja Bendrija skunde paaiškino, kad, vadovaujantis Bendrijos įstatais, privalo įgyvendinti ir ginti namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, patalpų savininkų bendrąsias teises ir interesus, susijusius su namo bendrojo naudojimo objektų ir įstatymų nustatyta tvarka namui priskirto žemės sklypo valdymu, priežiūra ir tvarkymu.
Pareiškėja B.U. skunde nurodė, kad, pastačius Statybos leidime nurodytą statinį, jai nebus užtikrintos kokybiškos gyvenimo sąlygos.
Pareiškėjai paaiškino, kad 2007 m. kovo mėnesį greta gyvenamųjų namų, esančių (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Vilniuje, žemės sklype (duomenys neskelbtini), buvo pradėti teritorijos tvarkymo darbai. Jie pradėjo domėtis atliekamais darbais, nes nežinojo, kad žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, teritorijoje turėtų būti atliekami kokie nors tvarkymo ir/ar statybos darbai. Pareiškėjai K.M.Ž. Vilniaus miesto savivaldybėje buvo paaiškinta, kad pagal Statybos leidimą šalia žemes sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Vilniuje, rengiamasi statyti daugiabutį gyvenamąjį namą. Pareiškėjai buvo informuoti, kad Sprendimu patvirtintas detalusis planas ir jo sprendiniai. Taip pat, išsiaiškino (surado internete), kad UAB „Metaloidas“ 2007 m. kovo 27 d. buvo išduotas Statybos leidimas, kuriuo šiai bendrovei suteikta teisė žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), statyti 5 (penkių) aukštų su požeminiu garažu mūrinį daugiabutį gyvenamąjį namą su administracinėmis patalpomis, kurio bendras plotas - 1980,53 kv. m. Pareiškėjai kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę, kad būtų sustabdyti pradėti statybos darbai ir panaikinti dokumentai - Sprendimas ir Statybos leidimas. Savivaldybė netenkino jų prašymo, todėl kreipiasi į teismą, manydami, kad buvo pažeistos jų, kaip suinteresuotų asmenų teisės, ir tai tiesiogiai sąlygojo atsakovių veiksmai, t.y. detaliojo plano rengimo ir tvirtinimo pažeidimai, Statybos leidimo išdavimo reikalavimų pažeidimai, bei iš jų kilusios pasekmės, t.y. Sprendimu patvirtintas detalusis planas bei Statybos leidimas pažeidžia pareiškėjų teises ir interesus, todėl turi būti panaikinti.
Paaiškino, kad gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), yra senas, todėl, pradėjus UAB „Metaloidas“ planuojamas statybas, yra reali grėsmė, kad šis pastatas sugrius arba bus dar stipriau apgadintas ir taip bus sukeliamas pavojus namo gyventojų gyvybei, sveikatai bei turtui. Gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), UAB „Metaloidas“ pastačius Statybos leidime numatytą pastatą, bus užstatytas. Pareiškėjų langai, esantys prieš planuojamą statyti pastatą, bus užstatyti visiškai, todėl į gyvenamuosius kambarius nepateks saulės šviesa, o tokiu būdu bus pabloginta pareiškėjų gyvenimo kokybė. Planuojamo statyti pastato įvažiavimas į požeminę aikštelę projektuojamas tiesiai prieš gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), langus, todėl akivaizdu, kad padidės aplinkos užterštumas, todėl šiame name esančio buto Nr. 8 savininkas, pastačius Statybos leidime nurodytą statinį, negalės užtikrinti kokybiškų gyvenimo sąlygų. Paaiškino, kad gretimų pastatų apsaugą nuo pažeidimų numato teisės aktai, kurie imperatyviai nustato, jog trečiųjų asmenų teisės dėl naujų statybų neturi būti bloginamos.
Pareiškėjai skunde nurodė, kad jie nebuvo informuoti apie detaliojo plano rengimą, todėl iš jų buvo atimta galimybė viešame susirinkime ar iki jo detaliojo planavimo organizatoriui teikti savo pasiūlymus, pastabas bei prieštaravimus dėl detaliojo plano rengimo. Tokiu būdu buvo pažeistos pareiškėjų teisės bei detaliųjų planų rengimo viešumo ir svarstymo su visuomene garantijos. Taigi, Sprendimu patvirtintas detalusis planas buvo parengtas pažeidus viešumo principą, o tai sąlygojo, kad detalusis planas ir jame numatyti sprendiniai pažeidžia greta planuojamos teritorijos esančių žemės sklypų gyventojų bei nekilnojamųjų daiktų savininkų teises ir prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms, reglamentuojančioms detaliojo teritorijų planavimo procesą bei principus.
Pareiškėjai skunde išsamiai išdėstė, kokias jų teises bei interesus pažeidžia ir kokiems teisės aktų reikalavimams neatitinka Sprendimas, kuriuo patvirtintas detalusis planas, Statybos leidimas ir planuojamo statinio projektas. Akcentavo, kad Sprendimu patvirtintame detaliajame plane nėra nurodytas žemės sklypo užstatymo intensyvumo rodiklis, o tai prieštarauja Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (toliau - TPĮ) 23 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintai imperatyviai nuostatai, kad kaip vienas iš detaliojo plano sprendinių turi būti numatytas leistinas žemės sklypo užstatymo tankumas. Tokiu būdu ne tik pažeistos imperatyvios teisės normos, bet ir nesudaryta pareiškėjams galimybė įvertinti, ar projekte numatytas statyti pastatas yra tokio užstatymo ploto, kuris nepažeidžia pareiškėjų interesų. Nurodė, kad Statybos leidimas ir projektas prieštarauja Statybos techninio reglamento 2.02.01:2004 (toliau - STR) „Gyvenamieji pastatai“ 52 punkto nuostatai bei STR 54 punkto nuostatai, kad prie kiekvieno daugiabučio-daugiaaukščio gyvenamojo namo turi būti įrengtas privažiavimas gaisrinei technikai. Pareiškėjų teigimu, nebus užtikrintas gaisrinis saugumas pagal STR, kurio 175.6 punkte nurodoma, kad būsto visumos projekto sprendiniai turi įvertinti ir nepažeisti trečiųjų asmenų gaisrinės saugos priemonių ir sistemų bei išsaugoti jų funkcines savybes. Nurodė, kad patvirtintame statinio projekte nenumatyta aikštelė gaisrinėms mašinoms apsisukti ir tokiu būdu pažeidžiami pareiškėjų interesai, nes apsunkinama galimybė tinkamai reaguoti gaisro atveju. Be to, esant neišspręstam tinkamo privažiavimo klausimui, bus neįmanoma prie daugiabučio namo privažiuoti ir kitoms transporto priemonėms. Svarbu ir tai, kur stovės buitinių atliekų konteineris, nes, jeigu jis bus statomas prie gretimuose žemės sklypuose gyvenančių pareiškėjų langų, pareiškėjų gyvenimo kokybė bus bloginama dėl padidėjusio užterštumo, higienos normų nesilaikymo. Visos šios aplinkybės patvirtina, kad tiek rengiant projektą, tiek tvirtinant Statybos leidimą buvo šiurkščiai pažeisti priešgaisrinei saugai nustatyti teisės aktų reikalavimai. Nurodė, kad pažeistas ir STR 173 punkto reikalavimas, kuris tvirtina, kad projektuojamosios būsto visumos poveikis tretiesiems asmenims turi būti toks, kad, juos naudojant ir prižiūrint, trečiųjų asmenų gyvenimo ir veiklos sąlygos nepablogėtų palyginus su sąlygomis, kurias jie turėjo iki statybos pradžios. Iki statybos darbų pradžios gyvenamųjų namų ((duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)) kiemo teritorija nebuvo užstatyta, gyventojai turėjo galimybę laisvai naudotis praėjimu tarp pastatų, jų langai nebuvo užstatyti, pastatų konstrukcijos neturėjo pagrindo iš esmės pablogėti, kadangi nebuvo judinamos. Tuo tarpu planuojamame statyti gyvenamajame name bus (duomenys neskelbtini) butų, atsiras apie 20 papildomų automobilių, o tai akivaizdžiai pablogins esamų gyventojų gyvenimo sąlygas, nes padidės triukšmo lygis, išmetamų dujų kiekis, pablogės vandentiekio ir kanalizacijos tinklų funkcionavimo lygis. Detaliajame plane nurodyti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), tvarkymo ir naudojimo sprendiniai, taip pat duomenys iš projekto apie planuojamą statyti daugiabutį gyvenamąjį namą pažeidžia STR III skirsnyje įtvirtintus architektūros reikalavimus. Projekte nėra pateikta planuojamo statyti pastato insoliacijos schema aplinkinių (gretimų) pastatų atžvilgiu, tačiau iš pateiktų vizualizacijų aišku, kad visų trijų gretimų pastatų langai bus užstatomi, taigi ir insoliacijos reikalavimai bus pažeisti. Be to, ginčijamu Sprendimu patvirtintame detaliajame plane ir iš planuojamo statyti pastato projekto matyti, kad neišlaikyti minimalūs teisės aktuose numatyti atstumų nuo pastato iki žemės sklypo ribų reikalavimai, taip pat minimalus atstumas iki mažaaukščio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), kuriame gyvena pareiškėja K.M.Ž.. Vadovaujantis STR, minimalus atstumas iki pastato, esančio (duomenys neskelbtini), turi būti ne mažesnis negu 6 (šeši) metrai, tačiau iš projekto matyti, kad toks atstumas nėra išlaikomas, o tai pažeidžia pareiškėjos K.M.Ž. interesus, nes bus užstatomi gyvenamojo namo, kuriame ji gyvena, langai, ji negalės įrengti planuotos K.Ž. paveikslų galerijos, nes specialiai paveikslams eksponuoti įrengtas 25 m. langas bus visiškai užstatomas ir saulės šviesa nepateks į galerijos patalpas. Taip pat, detaliajame plane numatyta, kad maksimalus planuojamo statyti pastato aukštis yra 18 m., tačiau projekte šis aukštis viršijamas iki 0,5 m., o tai apsunkintų pareiškėjų gyvenimo kokybę, nes saulės šviesos kiekis, kuris ir taip nepakankamas, būtų dar labiau sumažinamas. Atstumai nėra išlaikomi ir iki gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini). Nors UAB „Metaloidas“ planuojamas statyti pastatas yra suprojektuotas taip, kad bus statomas prie gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), sienos, tačiau jokių gyventojų sutikimų ir leidimų nesilaikyti atstumų nebuvo prašoma, projektas nebuvo derinamas. Visos aukščiau nurodytos aplinkybės vienareikšmiškai rodo, kad Statybos leidimas ir Sprendimu patvirtinti detaliojo plano sprendiniai pažeidžia pareiškėjų interesus bei prieštarauja privalomiems teisės aktų reikalavimams, o tai ne tik sudaro prielaidas dar labiau bloginti trečiųjų asmenų gyvenimo kokybę, bet ir sąlygoja nesaugias būsimų daugiabučio gyvenamojo namo savininkų gyvenimo sąlygas.
Atsiliepimas
Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija (toliau - Savivaldybės administracija) atsiliepime į pareiškėjų K.M.Ž., Bendrijos ir B.U. skundą nurodė, kad su skundu nesutinka ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Paaiškino, kad nesutinka su pareiškėjų skundo argumentais, jog ginčijamu Statybos leidimu ir Sprendimu pažeidžiamos jų teisės ir įstatymų saugomi interesai, kad pareiškėjai, teigdami esantys suinteresuoti subjektai, kreiptis į teismą dėl Statybos leidimo ir Sprendimo panaikinimo, turi įrodyti ne tik turimą teisę ar įstatymų saugomą interesą, bet ir tai, kad ši jų turima teisė ar įstatymų saugomas interesas yra pažeidžiami. Šios pareigos pareiškėjai nėra įvykdę.
Dėl K.M.Ž. teisinio suinteresuotumo ir jos teisių pažeidimo ginčijamu Statybos leidimu ir Sprendimu atsakovė pasisakė, kad 546,57 kv. m ploto pastatas (duomenys neskelbtini), Vilniuje, priklauso Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise. Vilniaus miesto valdybos 1996 m. sausio 18 d. sprendimo Nr. 80V „Dėl gyvenamųjų ir negyvenamųjų patalpų (duomenys neskelbtini) panaudos sutarties sudarymo su K.Ž.“ pagrindu tarp Vilniaus miesto savivaldybės ir K.Ž. 1996 m. kovo 19 d. sudaryta pastato (duomenys neskelbtini), Vilniuje, panaudos sutartis Nr. 54 (toliau-Panaudos sutartis), kuria 207,93 kv. m ploto negyvenamosios patalpos šiame pastate suteiktos naudoti K.Ž. kūrybinėms dirbtuvėms, o 338,64 kv. m ploto gyvenamosios patalpos jame suteiktos naudoti butui. Ši panaudos sutartis yra galiojanti. Kokiu būdu išduotas Statybos leidimas ar priimtas Sprendimas įtakoja Panaudos sutarties galiojimą ar riboja panaudos gavėjui ja suteiktą teisę naudoti negyvenamąsias patalpas ir kūrybines dirbtuves pastate (duomenys neskelbtini), Vilniuje, iš skundo taip ir neaišku, t.y. pareiškėja K.M.Ž. skunde to nedetalizuoja ir įrodymais nepagrindžia. Atsakovė nurodė, jog nėra pagrindo sutikti ir su pareiškėjos K.M.Ž. skundo argumentu, kad Sprendimas prieštarauja Vilniaus miesto valdybos 1994 m.gruodžio 1 d. potvarkiui Nr. 2458V „Dėl žemės sklypų K. Kalinausko-Mindaugo g. sankirtoje, esančių urbanistikos paminklo teritorijoje, dydžio ir ribų nustatymo“ (toliau-Potvarkis). Paaiškino, kad K.M.Ž. neįvertina to, kad ginčijamas Sprendimas buvo priimtas 2007 m. sausio 17 d. ir juo buvo patvirtintas teritorijos tarp K. Kalinausko ir J. Basanavičiaus gatvių detalusis planas, o pagal Sprendimo priėmimo metu galiojusio TPĮ 20 straipsnio 11 dalį, nuo detaliojo plano įsigaliojimo dienos suplanuotoje teritorijoje nustatyta tvarka netenka galios visi anksčiau priimti sprendimai dėl žemės naudojimo, užstatymo sąlygų, veiklos plėtojimo pobūdžio ir ribojimų. Remtis Vilniaus miesto valdybos Potvarkio 2 punktu, kuriame nurodoma skirti dailininko K.Ž. galerijai su kultūrinėmis-visuomeninėmis patalpomis projektuoti ir statyti 1113,69 kv. m ploto žemės sklypą (duomenys neskelbtini), Vilniuje, K.M.Ž. neturi pagrindo dar ir todėl, kad šiuo metu ginčijamo Sprendimo pagrindu suformuotas 810 kv. m ploto žemės sklypas (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nepriklauso valstybei nuosavybės teise. Atsakovė pažymėjo, kad pareiškėja K.M.Ž. nepagrindžia jokiais įrodymais skunde nurodytų teiginių, kad UAB „Metaloidas“ statomas pastatas žemės sklype (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ir pastato teritorija užims jos valdomą žemės sklypą ir visiškai užstatys įėjimą į namą (duomenys neskelbtini), Vilniuje, t.y. pareiškėja nepateikia duomenų, kad žemės sklypas (duomenys neskelbtini), Vilniuje, apskritai yra suformuotas įstatymų nustatyta tvarka, kad jis teisės aktų nustatyta tvarka yra suteiktas naudoti ar valdyti K.M.Ž.. Papildomai paaiškino, kad išduotu Statybos leidimu leistas statyti pastatas nekerta Vilniaus miesto valdybos 2002 m. birželio 20 d. sprendimu Nr. 1288V „Dėl sklypo N. 2 K. Kalinausko g. ribų ir ploto nustatymo“ nustatytų žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ribų, ką patvirtina statinio projektinė dokumentacija. Be to, Statybos leidimu leisti atlikti darbai neliečia kitiems statiniams priskirtinų žemės sklypų. Kaip matyti iš Sprendimu patvirtinto detaliojo plano sprendinių (sklypų ribų plano) pastatui (duomenys neskelbtini), Vilniuje, priskirtinas žemės sklypas yra 890 kv. m., jis šiame detaliajame plane suformuotas ne prie pat K. Kalinausko g., o nuo jos atitolęs. Atitinkamai statinio projektinėje dokumentacijoje esančiame plane nurodyti teritorijos tvarkymo darbai numatyti tik teritorijoje tarp K. Kalinausko gatvės ir ginčijamame Sprendime nurodyto pastatui (duomenys neskelbtini), Vilniuje, priskirtino žemės sklypo, jo pačio neapimant (neliečiant). Atkreipė dėmesį į tai, kad laikinam statybinių vagonėlių įrengimui ir statybinių medžiagų laikymui valstybinėje žemėje šalia žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, statytojas UAB „Metaloidas“ yra gavęs Vilniaus apskrities viršininko administracijos sutikimą (2006 m. rugpjūčio 21 d. Nr. (31)-1.2-2311 -(3.31)).
Dėl pareiškėjos Bendrijos teisinio suinteresuotumo ir jos teisių pažeidimo ginčijamais Statybos leidimu ir Sprendimu atsakovė pasisakė, kad Bendrija negali atstovauti nurodomų gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, savininkų teisių visa apimtimi, nes pagal Bendrijos įstatus Bendrija įgyvendina tas namo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, patalpų savininkų bendrąsias teises, pareigas ir interesus, kurie yra susiję su namo bendrojo naudojimo objektų ir įstatymų nustatyta tvarka priskirto žemės sklypo valdymu, naudojimo, priežiūra ir tvarkymu. Taip pat, pažymėjo, kad nėra pagrindo sutikti su Bendrijos teiginiais, jog gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini), Vilniuje, yra labai senas, todėl yra reali grėsmė, kad jis sugrius ar bus dar labiau apgadintas, nes tai tėra prielaidos, nepagrįstos įrodymais.
Atsiliepimas
Atsakovė nurodė, kad B.U. nepateikia į bylą jokių jos skundo teiginius patvirtinančių įrodymų, t.y. nepateikia įrodymų, kad išduotu Statybos leidimu leistas statyti pastatas žemės sklype (duomenys neskelbtini), Vilniuje, visiškai užstatys jai nuosavybės teise priklausančio buto (duomenys neskelbtini), Vilniuje, langus, kas sąlygos saulės nepatekimą į gyvenamąsias patalpas ir, kad tiesiai prieš jai priklausančio buto langus suprojektuotas įvažiavimas sąlygos aplinkos užterštumo padidėjimą. Pareiškėja nepateikė duomenų, kad jos bute esančių gyvenamųjų kambarių langai nukreipti į išduotu Statybos leidimu leistą statyti gyvenamąjį namą, kad leistas statyti gyvenamasis namas užstos jos langus ir ribos saulės patekimą pažeidžiant teisės aktų nustatytus reikalavimus, kad dėl suprojektuoto įvažiavimo į išduotu Statybos leidimu leistą statyti gyvenamąjį namą aplinkos užterštumas padidės iki tokio lygio, kuris draudžiamas teisės aktais. Papildomai pažymėjo, kad pagal statinio projektinę dokumentaciją įvažiavimai į suprojektuotą pastatą žemės sklype (duomenys neskelbtini), Vilniuje, projektuojami ne iš gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, o iš (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pusės.
Atsakovė Savivaldybės administracija atsiliepime į pareiškėjų K.M.Ž., Bendrijos ir B.U. skundą pasisakė ir dėl pareiškėjų prašymo atnaujinti terminą skundui dėl Sprendimo panaikinimo paduoti, paaiškindama, kad pareiškėjų skunde nurodytos aplinkybės apie ginčijamo Sprendimo sužinojimo momentą neatitinka tikrovės. Pažymėjo, kad aplinkybę, jog pareiškėjai žinojo apie Sprendimo priėmimą žymiai anksčiau, nei nurodo skunde, ką patvirtina 2004 m. liepos 20 d. prašymas Vilniaus miesto merui ir kitoms institucijoms, kuriame teigiama, kad šiame Sprendime numatytas komercinio sklypo (duomenys neskelbtini) užstatymas grubiai pažeidžia gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ir (duomenys neskelbtini), Vilniuje, gyvybinius interesus. 2004 m. liepos 20 d. prašymą be kitų asmenų pasirašė pareiškėja B.U., taip pat, gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, butų Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) savininkai.
Su pareiškėjų K.M.Ž., Bendrijos ir B.U. skundo argumentais, kad ginčijamas Sprendimas yra neteisėtas, nes pareiškėjams, gyvenantiems gretimuose žemės sklypuose (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Vilniuje, turėjo būti raštu pranešta apie rengiamą teritorijos tarp K. Kalinausko ir J. Basanavičiaus gatvių detalųjį planą, taip tinkamai įgyvendinant vieną iš teritorijų planavimo uždavinių - tinkamą trečiųjų asmenų teisių ir teisėtų interesų apsaugą, atsakovė Savivaldybės administracija nesutiko dėl kelių priežasčių. Visų pirma, nurodė, kad TPĮ, galiojęs Savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentui rengiant teritorijos tarp K. Kalinausko ir J. Basanavičiaus gatvių detalųjį planą ir Vilniaus miesto savivaldybės tarybai priimant ginčijamą Sprendimą, nenumatė pareigos planavimo organizatoriui apie žemės sklypo ar grupės žemės sklypų teritorijos planavimo dokumentų rengimo pradžią bei planavimo tikslus raštu informuoti kaimyninių žemės sklypų valdytojus ir naudotojus, kaip kad numato šiuo metu galiojantis TPĮ. Pagal tuo metu galiojusį TPĮ apie detaliųjų planų rengimo tikslus ir terminus planavimo organizatorius turėjo skelbti vietinėse visuomenės informavimo priemonėse ne vėliau kaip per 10 dienų nuo sprendimo rengti planą priėmimo dienos, o apie parengtą teritorijų planavimo dokumentą, jo svarstymo tvarką turėjo pranešti tik tiems žemės ir kito nekilnojamojo turto savininkams, kurių nekilnojamasis turtas pagal jo sprendinius rezervuojamas svarbiems valstybės, apskrities ar savivaldybės objektams ir infrastruktūrai plėtoti, numatomas paimti visuomenės poreikiams arba numatoma pakeisti jo būklę, naudojimo pobūdį ar paskirtį. Pareiškėjai K.M.Ž., Bendrija ir B.U. skundo neargumentuoja tuo, kad Sprendimu patvirtintu detaliuoju planu būtų nuspręsta dėl jiems nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto minėtu būdu. Taip pat, paaiškino, kad apie Vilniaus miesto savivaldybės valdybos 1998 m. spalio 22 d. sprendimu Nr. 1952V leistą rengti teritorijos tarp K. Kalinausko ir J. Basanavičiaus gatvių detalųjį planą Savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentas nepaskelbė tuo metu galiojusio TPĮ 26 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, tačiau ir tai nesudaro pagrindo pripažinti neteisėtu ginčijamą Sprendimą, nes detalaus plano svarstymo su visuomene procedūra, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. rugsėjo 18 d. nutarimu Nr. 1079, įvyko. Galiausiai nurodė, kad paskelbus apie parengtą teritorijos tarp K. Kalinausko ir J. Basanavičiaus gatvių detalųjį planą 2000 m. kovo 25 d. „Lietuvos ryto” priede „Sostinė”, nė vienas suinteresuotas asmuo nesikreipė, neteikė raštiškų pastabų ar pasiūlymų, nors, vadovaujantis tuo metu galiojusio TPĮ 27 ir 28 straipsniais, turėjo tam teisę.
Dėl pareiškėjų skundo argumentų, susijusių su Sprendimu patvirtintame detaliajame plane nenumatytu žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, užstatymo intensyvumu, atsakovė Savivaldybės administracija sutiko, kad užstatymo intensyvumas nebuvo tiesiogiai nurodytas Sprendime, tačiau jis buvo apibrėžtas tuo metu galiojusiame Vilniaus miesto bendrajame plane, patvirtintame Vilniaus miesto tarybos 1998 m. gruodžio 18 d. sprendime Nr. 292. Pareiškėjų argumentas, kad iš statinio projektinės dokumentacijos nėra matyti kokio ploto pastatas suprojektuotas žemės sklype (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nepagrįstas, nes bendrieji duomenys apie šio pastato bendrąjį plotą yra nurodyti išduotame Statybos leidime, šie duomenys, taip pat jų detalizavimas minimas daugelyje kitų statinio projektinėje medžiagoje esančių dokumentų. Dėl Statybos leidimo atitikimo priešgaisrinei saugai atsakovė paaiškino, jog šiuo atveju faktą, kad suprojektuotas pastatas žemės sklype (duomenys neskelbtini), Vilniuje, atitinka gaisrinei saugai keliamus reikalavimus patvirtino Vilniaus miesto priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos atstovai, kurie pastabų dėl netinkamai įrengtų privažiavimų gaisrinei technikai nenurodė. Atsikirsdama į šį pareiškėjų argumentą, papildomai nurodė, kad statinio projektinėje dokumentacijoje esančiame aiškinamajame rašte nurodyta, jog galimybė gaisriniam transportui bet kuriuo paros metu įvažiuoti į sklypą per įvažiavimą yra numatoma. Atsikirsdama į pareiškėjų argumentą, kad pagal parengtą gyvenamojo namo projektinę dokumentaciją neaišku, kur stovės buitinių atliekų konteineris, paaiškino, kad šio pastato projektinėje dokumentacijoje yra nurodyta konkreti konteinerių statymo vieta prie įvažiavimų į požeminius garažus, pažymėta Nr. 4. Atsikirsdama į pareiškėjų argumentą, kad pagal pastato projektinę dokumentaciją nebus tinkamo privažiavimo ir kitoms transporto priemonėms, Savivaldybės administracija pažymėjo, kad iš skunde išdėstytų argumentų negalima suprasti apie privažiavimą prie kurio gyvenamojo namo pareiškėjai kalba. Kaip matyti iš 2005 m. sausio 3 d. pažymėjimo apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą nekilnojamojo turto registre Nr. 44/288651, taip pat, iš parengtos pastato žemės sklype (duomenys neskelbtini), Vilniuje, projektinės dokumentacijos, privažiavimui į gretimus sklypus yra nustatytas servitutas ir jo vietoje pagal projektą numatomas įrengti pravažiavimas. Atsakovė tvirtina, kad nėra pagrindo sutikti ir su pareiškėjų skunde nurodytais argumentais, kad, išduodant Statybos leidimą, buvo pažeistas STR 173 punktas, nes dėl suprojektuoto pastato (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pablogės gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) , Vilniuje, gyventojų gyvenimo ir veiklos sąlygos, palyginus su sąlygomis, kurias jie turėjo iki statybos pradžios. Paaiškino, kad 810 kv. m žemės sklypas (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), šiuo metu nuosavybės teise priklauso UAB „Metaloidas”, 2004 m. gruodžio 22 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 2-16406 pagrindu. Taigi, aplinkybė, jog UAB „Metaloidas” šiuo metu imasi veiksmų statyti jame gyvenamąjį namą teisės aktų nustatyta tvarka ir nesudaro galimybių sklypą naudoti šalimais esančių gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Vilniuje, gyventojų automobilių parkavimui, nenumato laisvo praėjimo į gyvenamuosius namus (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Vilniuje, per visą žemės sklypą (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kaip buvo iki statybų pradžios, ir pan., negali būti vertinama kaip pareiškėjų teisių pažeidimas, nes šis žemės sklypas teisėtai priklauso UAB „Metaloidas” nuosavybės teise ir pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą UAB „Metaloidas” turi teisę jį valdyti, naudoti ir juo disponuoti savo nuožiūra. Atsikirsdama į argumentą, kad gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Vilniuje, gyventojai neturės galimybių laisvai naudotis praėjimu tarp pastatų, pažymėjo, kad tai paneigia jau minėtas 2005 m. sausio 3 d. pažymėjimas apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą nekilnojamojo turto registre Nr. 44/288651, iš kurio matyti, kad žemės sklypui (duomenys neskelbtini), Vilniuje, yra nustatytas kelio servitutas, suteikiantis nustatytoje žemės dalyje teisę važiuoti transporto priemonėms į gretimą sklypą bet kuriuo paros metu. Šį pareiškėjų skundo argumentą paneigia ir projektinėje dokumentacijoje esančios Savivaldybės administracijos 2005 m. liepos 1 d. išduotos susisiekimo komunikacijos techninės sąlygos Nr. 1132, kuriose numatyta pareiga suprojektuoti ir įrengti nuo K. Kalinausko gatvės privažiavimą, esantį servitutinėje sklypo dalyje, į esamą gretimo daugiabučio gyvenamojo namo automobilių stovėjimo aikštelę, bei kiti projektinėje dokumentacijoje esantys duomenys. Atsikirsdama į argumentą, kad privažiavimas į pastatą žemės sklype (duomenys neskelbtini), Vilniuje, suprojektuotas per (duomenys neskelbtini), Vilniuje, teritoriją, pažymėjo, kad patys pareiškėjai skunde nurodo, jog žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, plotas ir ribos įstatymų nustatyta tvarka nėra nustatytos. Todėl neaišku, apie kokią žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, teritoriją pareiškėjai kalba skunde. Tuo tarpu ginčijamu Sprendimu patvirtintame teritorijos tarp K. Kalinausko ir J. Basanavičiaus gatvių detaliajame plane yra pažymėtos nustatytinos žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ribos, kurių parengtoje statinio projektinėje dokumentacijoje nurodyti pravažiavimai neperžengia. Atsakovė Savivaldybės administracija pažymėjo, kad nors pareiškėjai skunde ir nurodo, kad dėl padidėjusio automobilių kiekio padidės triukšmas, padaugės išmetamų dujų, bus užstatyti gretimų pastatų langai, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka nepateikia nei šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų, nei įrodymų, kad šios aplinkybės viršys normatyvinių statybos techninių dokumentų ir normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų reikalavimų leistinas ribas. Lygiai taip pat niekuo nepagrindžiamos aplinkybės dėl kanalizacijos ir vandentiekio sistemos funkcionavimo lygio sumažėjimo ar neigiamos įtakos gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Vilniuje, konstrukcijoms. Nepagrįsti pareiškėjų argumentai ir dėl išduotu Statybos leidimu pažeistų insoliacijos reikalavimų. Pareiškėjų argumentus dėl pažeistų insoliacijos reikalavimų paneigia jau vien statinio projektinėje dokumentacijoje esantis 2006 m. gegužės 2 d. projektavimo dokumentų higieninės ekspertizės protokolas Nr. 12-808, išduotas Vilniaus visuomenės sveikatos centro, kuriame nurodyta, kad Vilniaus visuomenės sveikatos centras, įvertinęs ekspertizei pateiktus dokumentus nustatė, kad pagal pateiktus insoliacijos paskaičiavimus, projektuojamas pastatas gretimų sklypų norminei insoliacijai įtakos neturės. Dėl neišlaikytų minimalių atstumų nuo pastato iki žemės sklypo ribų, taip pat minimalaus 6 m atstumo iki pastato, atsakovė pažymėjo, kad iš skundo neaišku, kuo grindžiamas šių ribų nesilaikymas. Pažymėjo, kad argumentai dėl projektuojamo pastato (duomenys neskelbtini), Vilniuje, neteisėto prijungimo prie gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, yra nepagrįsti, nes teritorijos tarp K. Kalinausko ir J. Basanavičiaus gatvių detaliajame plane yra numatytas perimetrinis šio kvartalo užstatymas, kas reiškia, jog namai yra statomi, formuojant pusiau uždaras ar uždaras kiemo erdves. Atsakovė nesutinka ir su pareiškėjų skundo argumentais, kad yra viršijamas maksimalus pastato aukštis, nes, kaip matyti iš statinio projektinėje dokumentacijoje esančios pastato aukštingumo nustatymo schemos, aukščių plano, K. Kalinausko gatvės išklotinės, fasadų ir pjūvių brėžinių, teritorijos tarp K. Kalinausko ir J. Basanavičiaus gatvių detaliajame plane nustatytas maksimalus pastato aukštis nuo žemės paviršiaus iki kraigo (18 m.) nėra viršijamas.
Atsiliepimas
Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybė (toliau - Savivaldybė) atsiliepime į pareiškėjų K.M.Ž., Bendrijos ir B.U. skundą nurodė, kad su pareiškėjų skundu nesutinka ir palaiko atsakovės Savivaldybės administracijos poziciją šioje byloje, išdėstytą Savivaldybės administracijos atsiliepime.
Tretysis suinteresuotas asmuo UAB „Metaloidas“ atsiliepime į pareiškėjų K.M.Ž., Bendrijos ir B.U. skundą nurodė, kad su skundu nesutinka ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsikirsdamas į pareiškėjų skundo argumentus dėl Statybos leidimo panaikinimo, paaiškino, kad UAB „Metaloidas“ yra žemės sklypo, kuriame vyksta statybos pagal skundžiamą leidimą, savininkas, kuris, įsigydamas Statybos leidimą teisės aktų nustatyta tvarka, įgyvendino nuosavybės teises pagal detaliajame plane nustatytą žemės sklypo paskirtį. Todėl nėra pagrindo teigti, kad naujo gyvenamojo objekto statyba žemės sklype, kuriame tai numato detaliojo plano nustatyta paskirtis, užkirstų kelią naudotis gyvenamaisiais pastatais gretimuose sklypuose, kad pagal patvirtintą projektą ir specialiąsias projektavimo sąlygas pastačius naują pastatą, kažkokiu būdu sugrius gretimi pastatai. Pareiškėjai tinkamai nepagrindė savo prielaidų, kad dėl naujai pastatyto pastato kils grėsmė gretimų sklypų pastatams, nepateikė tai patvirtinančių įrodymų, pažeisdami Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 4 dalyje jiems nustatytą įrodinėjimo pareigą. Tai, kad pagal Statybos leidimą statomas pastatas nekelia grėsmės gretimiems pastatams ir atitinka teisės aktuose numatytus reikalavimus, patvirtina prie atsiliepimo pridedami dokumentai, o būtent: Projekto bendrosios ekspertizės 2006 m. liepos 21 d. aktas; Savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Nuolatinės statybos komisijos posėdžio 2007 m. kovo 21 d. protokolas Nr. 1-12; 2005 m. kovo 17 d. Specialiosios projektavimo sąlygos statinio architektūrai formuoti ir statybos sklypui tvarkyti Reg. Nr. RPS 56; Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. gruodžio 29 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. 1-5049-3/2006. Nepagrįsti yra ir pareiškėjų tvirtinimai, kad dėl vykdomų statybų UAB „Metaloidas“ neteisėtai naudojasi gretimais žemės sklypais, kurie nuosavybės teise priklauso ne patiems pareiškėjams, o valstybei. Teisę naudotis gretimais žemės sklypais statytojui suteikia Vilniaus apskrities viršininko 2006 m. rugpjūčio 21 d. raštas Nr. (31)-12-2311-(3.31) „Dėl laikino pasinaudojimo valstybine žeme“. Taigi, Statybos leidimas ir statinio, kuriam jis išduotas, projektas atitinka teisės aktų ir techninės saugos reikalavimus. Tai yra patvirtinta oficialiais kompetentingų institucijų dokumentais. Be to, UAB „Metaloidas“ atsiliepime pareiškėjų reikalavimo panaikinti Statybos leidimą vertinimą grindžia ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika analogiškose administracinėse bylose, kuri tvirtina, kad skundo reikalavimai teismo negali būti patenkinti, siekiant apginti pareiškėjų asmenines teises ar įstatymo saugomus interesus.
Atsiliepimas
Dėl pareiškėjų skundo reikalavimo panaikinti Sprendimo, kuriuo patvirtintas teritorijos tarp K. Kalinausko ir J. Basanavičiaus g. detalusis planas, dalį tretysis suinteresuotas asmuo UAB „Metaloidas“ atsiliepime į skundą pažymėjo, kad ginčijamo Sprendimo teisėtumas kartą jau buvo tikrintas ir patvirtintas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. liepos 12 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A11- 787/2005, kurioje teismas konstatavo, kad „detalusis planas (sprendimas dėl jo patvirtinimo), kai jis sukėlė konkrečias teises ir pareigas, negali būti panaikintas administracine tvarka“. Kadangi aptarta nutartis buvo priimta dėl pareiškėjų skunde ginčijamo Sprendimo, šioje byloje ji turi prejudicinę galią. Dėl to, kas išdėstyta, teismas turėtų atsisakyti naikinti skundžiamą Sprendimo dalį. Taip pat, pažymėjo, kad pareiškėjų motyvai dėl Sprendimo negaliojimo yra nepagrįsti. Tai, kad detalusis planas prieštarauja 1994 m.gruodžio 1 d. Potvarkiui, nesudaro pagrindo jį panaikinti, nes Potvarkiu tuo metu žemės sklypas adresu (duomenys neskelbtini), buvo skirtas dailininko K.Ž. galerijai įkurti, tačiau taip ir nebuvo užstatytas, o 2004 m. gruodžio 22 d. šį sklypą įsigijo UAB „Metaloidas“. Pareiškėjai negali remtis ir tuo, kad skundžiamu Sprendimu patvirtintas detalusis planas nebuvo skelbtas viešai ir jie neturėjo galimybės su juo susipažinti. Iš jau minėtos 2005 m. liepos 12 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarties matyti, kad informacija apie rengiamą detalųjį planą buvo paskelbta dienraščio „Lietuvos Rytas“ 2000 m. kovo 25 d. priede „Sostinė“ Nr. 71, o 2000-04-25 įvyko viešas detaliojo plano svarstymas. Taip pat, akcentavo, kad skundžiamam Sprendimui negali būti taikomas TPĮ 23 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimas nustatyti leistiną žemės sklypo užstatymo tankumą, kaip nurodo pareiškėjai, nes jų cituojama įstatymo norma įsigaliojo nuo 2004 metų, kai buvo paskelbta nauja įstatymo redakcija. Atitinkamai, pagal tuometinius reikalavimus patvirtintame detaliajame plane buvo numatytas maksimalus sklypo užstatymas procentais.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008 m. lapkričio 27 d. sprendimu pareiškėjų K.M.Ž., 900-osios daugiabučio namo savininkų bendrijos ir B.U. skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Šalies argumentai
Dėl pareiškėjų reikalavimo teisės teismas konstatavo, jog skunde pareiškėjai nurodė, jog Sprendimu patvirtinus detalųjį planą toje dalyje, kurioje buvo patvirtintas sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), sklypas (duomenys neskelbtini)), detalusis planas ir šio Sprendimo pagrindu UAB ‚Metaloidas“ išdavus Statybos leidimą, pažeidžiamos jų asmeninės teisės ir teisėti interesai, nes Statybos leidime neišspręsti privalomi klausimai dėl insoliacijos, žemės sklypo užstatymo intensyvumo, užterštumo, neišlaikytas vieningas architektūrinis vietovės stilius, pažeisti paminklotvarkos, priešgaisrinės saugos bei pastato aukštingumui ir atstumams su gretimais pastatais keliami reikalavimai, be to, detalusis planas parengtas ir patvirtintas, tinkamai neinformavus trečiųjų asmenų - pareiškėjų, tokiu būdu pažeidžiant jų teises teikti pasiūlymus, pastabas, prieštaravimus ir pan. Teismo nuomone, šioje byloje svarbu nustatyti, ar pareiškėjas (ai) kreipėsi į teismą, gindamas viešąjį interesą, ar subjektinę teisę, ar įstatymų saugomą interesą. “Kai pareiškėjas savo reikalavimą grindžia privačių subjektyvių teisių ar interesų pažeidimu, vertintina, jog pareiškėjas kreipėsi Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies tvarka gindamas savo paties pažeistą ar ginčijamą subjektinę teisę arba įstatymų saugomą interesą. O tais atvejais, kai pareiškėjas savo skundą grindžia tuo, kas yra reikšminga, reikalinga, vertinga visuomenei ar jos daliai, vertintina, kad pareiškėjas kreipėsi į teismą Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 3 punkto ir 56 straipsnio 1 dalies pagrindu gindamas viešąjį interesą“ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. sausio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A3-64-07). Teismas, įvertinęs pareiškėjų K.M.Ž., Bendrijos ir B.U. skundo argumentus, kuriais išsamiai išdėstyta, kokiu būdu ir kokias jų teises pažeidžia ginčijamas Statybos leidimas bei Sprendimo dalis, padarė išvadą, kad pareiškėjų K.M.Ž., Bendrijos ir B.U. skunde ginamas privatus, o ne viešas interesas, todėl atmestini atsakovų argumentai dėl pareiškėjų reikalavimo teisės neturėjimo.
Žemesnės instancijos teismas
Be to, teismas, įvertinęs byloje pateiktus dokumentus, nustatė, jog nepagrįsti yra atsakovių ir trečiojo suinteresuotojo asmens UAB „Metaloidas” teiginiai dėl to, kad Bendrija nėra tinkama pareiškėja šioje byloje. Teismui pateiktų Bendrijos įstatų (t. 1, b.l . 88-95) (duomenys neskelbtini) punkte nurodyta, kad patalpų savininkams, juridiniams asmenims bei valstybei ir savivaldybėms Bendrijos veikloje atstovauja jų įgalioti asmenys. Bendrijos organas yra bendrijos narių susirinkimas; bendrijos kolegialus valdymo organas yra bendrijos taryba (Bendrijos įstatų 40 punktas). Šių įstatų 45 punkte įtvirtinta, kad Bendrijos narių susirinkimas laikomas teisėtu, jeigu jame dalyvauja ne mažiau kaip pusė Bendrijos narių. Bendrijos valdybos pirmininko rinkimų tvarka įtvirtinta Bendrijos įstatų 53 punkte, kuris teigia, kad Bendrijos valdybos pirmininką iš valdybos narių renka susirinkimas. Tame pačiame punkte įvardintos ir Bendrijos valdybos pirmininko pareigos - organizuoti valdybos darbą ir atstovauti Bendriją. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas padarė išvadą, kad Bendrija yra įgaliota ginti teismuose savo narių teises, todėl yra tinkama pareiškėja šioje byloje, kurią atstovauti teisė suteikta Bendrijos narių 2007 m. vasario 28 d. susirinkime išrinktai Bendrijos valdybos pirmininkei - J.B..
Dėl Sprendimu patvirtinto Detalaus plano rengimo ir tvirtinimo procesinių pažeidimų teismas konstatavo, jog prašymą panaikinti Sprendimą dalyje, kurioje buvo patvirtintas sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), detalusis planas (sklypas (duomenys neskelbtini)), pareiškėjai K.M.Ž., Bendrija ir B.U., visų pirma, grindžia tuo, kad, vykdant žemės sklypų, esančių K. Kalinausko ir J. Basanavičiaus gatvių sankirtoje, detaliojo planavimo procedūrą buvo padaryta procesinių pažeidimų, t.y. nebuvo tinkamai informuoti gretimuose sklypuose esančių nekilnojamųjų daiktų savininkai. Pareiškėjų teigimu, dėl to, kad jiems nebuvo tinkamai pranešta apie rengiamą detalųjį planą, jie jokių prieštaravimų nepateikė, nors, jei būtų buvę tinkamai informuoti, būtų siekę savo interesų apsaugos. Pareiškėjai tvirtino, kad šiuo atveju formalių teisės aktų reikalavimų nesilaikymas neužtikrino pareiškėjams galimybės realizuoti savo teises (teikti pasiūlymus, pastabas bei prieštaravimus) detaliojo plano rengimo ir sprendinių svarstymo stadijoje. Tokiu būdu pažeistos pareiškėjų teisės bei detaliųjų planų rengimo viešumo ir svarstymo su visuomene garantijos.
Teismas taip pat konstatavo, kad atsakovė Savivaldybės administracija neginčija, jog apie Vilniaus miesto savivaldybės valdybos 1998 m. spalio 22 d. sprendimu Nr. 1952V leistą rengti Detalųjį planą Savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentas nepaskelbė tuo metu galiojusio TPĮ 26 straipsnio 1 dalies ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. rugsėjo 18 d. nutarimu Nr. 1079 patvirtintų Teritorijų planavimo dokumentų projektų svarstymo su visuomene nuostatų (1996 m. rugsėjo 18 d. nutarimo Nr. 1079 redakcija) (toliau - Nuostatai) 8, 9 ir 10 punktų nustatyta tvarka. Atsakovė nurodė, kad apie rengiamą Detalųjį planą buvo paskelbta tik 2000 m. kovo 25 d. dienraščio “Lietuvos rytas” priede “Sostinė” Nr. 71, o 2000 m. balandžio 25 d. įvyko viešas Detaliojo plano svarstymas.
Teismas padarė išvadą, kad TPĮ ir Nuostatuose aptariamo viešo svarstymo esmė - užtikrinti jo atvirumą, sudarant galimybę visuomenės nariams dalyvauti rengiant ir įgyvendinant projektus, veikti siekiant TPĮ nustatytų teritorijų planavimo tikslų. Atsižvelgiant į šią nuostatą ir į tai, kad apie rengiamą Detalųjį planą buvo paskelbta (nors ir praleidus įstatymo nustatytą 10 dienų terminą), o po paskelbimo praėjus mėnesiui įvyko viešas Detaliojo plano svarstymas, planavimo organizatorius tinkamai neįgyvendino tik pirmojo viešojo svarstymo etapo (likusiuose dvejuose etapuose pažeidimų nėra nustatyta, be to, pareiškėjai dėl pažeidimų juose nepasisakė), todėl nėra pagrindo teigti, kad planavimo organizatorius neužtikrino viešojo svarstymo esmės ir tokiu būdu pažeidė pareiškėjų teises ir teisėtus interesus. Atsižvelgęs į tai, teismas nusprendė, kad skunduose nurodyti procesiniai Detalaus plano svarstymo su visuomene pažeidimai nebuvo esminiai, todėl nėra pagrindo teigti, kad esant nežymiems procesiniams pažeidimams (tinkamai neįgyvendinus pirmojo viešojo svarstymo etapo), buvo iš esmės pažeistos pareiškėjų teisės ir teisėti interesai, kas galėtų būti pagrindu naikinti ginčijamą Sprendimo dalį. Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas pažymėjo, kad pareiškėjų skundo reikalavimas panaikinti Sprendimą toje dalyje, kurioje buvo patvirtintas sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), detalusis planas (sklypas (duomenys neskelbtini)), dėl to, kad nebuvo tinkamai įgyvendintas pirmasis viešojo svarstymo etapas (skelbimas apie numatomą rengti projektą) yra neteisėtas, nes priimant Sprendimą nebuvo pažeistos pagrindinės procedūros (pažeidimas nebuvo esminis).
Šalies argumentai
Dėl Sprendimu patvirtinto Detalaus plano dalies, Statybos leidimo ir projekto atitikimo teisės aktų reikalavimams teismas nustatė, kad pareiškėjai Sprendimu patvirtinto Detaliojo plano dalies ir Statybos leidimo panaikinimo pagrindais skunde nurodo tokius pagrindinius neatitikimus teisės aktų reikalavimams: Detaliajame plane nėra nurodytas žemės sklypo užstatymo intensyvumo rodiklis; parengtas planuojamo statyti pastato projektas ir jam statyti išduotas Statybos leidimas šiurkščiai pažeidžia priešgaisrinei saugai keliamus reikalavimus (STR 52 punktas, 54 punktas ir 175.6 punktas); patvirtintas Detalusis planas ir jo sprendiniai pažeidžia STR 173 punkto reikalavimus, kurie tvirtina, kad projektuojamosios būsto visumos poveikis tretiesiems asmenims turi būti toks, kad pastatyta būsto visuma, juos naudojant ir prižiūrint, trečiųjų asmenų gyvenimo ir veiklos sąlygos nepablogėtų, palyginus su sąlygomis, kurias jie turėjo iki statybos pradžios; Detaliajame plane nurodyti žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, tvarkymo ir naudojimo sprendiniai, taip pat duomenys iš projekto apie planuojamą statyti pastatą pažeidžia STR III skirsnyje įtvirtintus architektūros reikalavimus; projekte nėra pateikta planuojamo statyti pastato insoliacijos schema aplinkinių pastatų atžvilgiu; Sprendimu patvirtintame Detaliajame plane ir kiek matyti iš UAB „Metaloidas“ planuojamo statyti pastato projekto neišlaikyti minimalūs teisės aktuose numatyti atstumų nuo pastato iki žemės sklypo ribų reikalavimai, taip pat minimalus atstumas iki mažaaukščio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), kuriame gyvena pareiškėja K.M.Ž.; projekte viršijamas (0,5 m) Detaliajame plane nustatytas maksimalus planuojamo statyti pastato aukštis (18 m); nėra gauti gyventojų sutikimai ir leidimai nesilaikyti atstumų ir statyti naują pastatą prie (duomenys neskelbtini), esančio gyvenamojo namo sienos.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pažymėjo, kad pareiškėjų nurodyti, jų manymu, atsakovių padaryti pažeidimai (pasireiškę prieštaravimais aukštesnės galios teisės aktams) Administracinių bylų teisenos įstatymo taikymo požiūriu yra skundžiamo administracinio akto panaikinimo pagrindai (Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Tačiau vien nuoroda besikreipiančio į administracinį teismą asmens į tokius pažeidimus (ir patys tokie pažeidimai) savaime negali būti pagrindu tenkinti skundo reikalavimus ir panaikinti skundžiamus sprendimus, nes (skirtingai nuo atvejų, kai yra ginamas valstybės ar kitas viešasis interesas), tai teismo gali būti padaryta, tik nustačius, kad skundžiami sprendimai (administraciniai aktai) pažeidė būtent šio asmens teises ar įstatymo saugumus interesus (Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 1 punktas, 22 straipsnio 1 dalis). Taigi, konstatuotina, kad administracinis teismas gali apginti besikreipiančio asmens pažeistas teises ar įstatymo saugomus interesus vienu iš Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnyje numatytų būdų tik tuo atveju, kai tokių pažeidimų faktai yra nustatyti (šio asmens įrodyti) ir pažeidimo faktas yra siejamas tik (būtent) su šio asmens teisėmis ar įstatymo saugomais interesais.
Teismas konstatavo, kad pareiškėjų argumentas dėl TPĮ 23 straipsnio 1 dalies 3 punkto pažeidimo, kurį sąlygojo Detaliajame plane nenurodytas žemės sklypo užstatymo intensyvumo rodiklis, yra nepagrįstas. Teismo nuomone, akcentuotina, kad argumentuodami TPĮ 23 straipsnio 1 dalies 3 punkto pažeidimą tvirtinant Detalųjį planą, pareiškėjai neįvardijo, kokią įtaką jų teisėms ir interesams turi šis, anot pareiškėjų, atsakovių padarytas pažeidimas. Skunduose pareiškėjai tvirtino, kad Detaliajame plane nenustatant žemės sklypo intensyvumo rodiklio, ne tik pažeidžiamos imperatyvios teisės normos, bet ir nesudaroma pareiškėjams galimybė įvertinti, ar greta esančiame žemės sklype numatoma jo naudojimo tvarka pažeis pareiškėjų teises; taip pat pareiškėjai neturi galimybės įvertinti, ar projekte numatytas statomas pastatas yra tokio užstatymo ploto, kuris nepažeis pareiškėjų interesų. Dėl išdėstytų aplinkybių pareiškėjai tvirtino neturintys galimybės tinkamai apginti savo teisių, kas negali būti leidžiama ir laikoma teisėta. Atsižvelgdamas į tai, teismas padarė išvadą, kad pareiškėjai šiuo atveju pažeidimą grindžia galimai atsakovių padarytu pažeidimu, tačiau jokiais faktais ir faktinėmis aplinkybėmis nepagrindžia teiginio, kad atsakovai, Detaliajame plane nenustatę žemės sklypo užstatymo intensyvumo, pažeidė jų teises ar įstatymų saugomus interesus. Vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 4 dalimi, pažeistų teisių ir teisėtų interesų įrodinėjimo pareiga tenka proceso šalims ir kitiems proceso dalyviams, todėl teismas pats nesiėmė vertinti ir įrodinėti pareiškėjų atžvilgiu galimai padarytus pažeidimus.
Teismas konstatavo ir tai, kad pareiškėjų skundo argumentai, jog atsakovių patvirtintas Detalusis planas ir jo sprendiniai pažeidžia STR 173 punkto reikalavimus, iš esmės yra hipotetiniai ir dėl šios priežasties negali būti laikomi teisėtu pagrindu tenkinti skundo reikalavimus. STR 173 punkte įtvirtinta, jog projektuojamosios būsto visumos poveikis tretiesiems asmenims turi būti toks, kad pastatyta būsto visuma, juos naudojant ir prižiūrint, trečiųjų asmenų gyvenimo ir veiklos sąlygos nepablogintų, palyginus su sąlygomis, kurias jie turėjo iki statybos pradžios. Vadovaudamiesi šia STR nuostata, pareiškėjai skundo reikalavimus argumentavo tuo, jog, remiantis patvirtintu Detaliuoju planu ir jo pagrindu išduotu Statybos leidimu, bus užstatyta pareiškėjų nuosavybės teise valdomų gyvenamųjų namų kiemo teritorija, gyventojai neturės galimybių laisvai naudotis praėjimu tarp pastatų, bus užstatyti jų langai, pastatų konstrukcijos turės pagrindo iš esmės pablogėti, atsiras apie 20 papildomų automobilių, dėl ko padidės užterštumas, pablogės vandentiekio ir kanalizacijos tinklų funkcionavimo lygis, privažiavimas į suprojektuotą gyvenamąjį namą suprojektuotas per (duomenys neskelbtini), Vilniuje, teritoriją. Nurodė, kad tokiu būdu bus pažeistos jų teisės, įtvirtintos STR 173 punkte.
Teismas, įvertinęs byloje esančius dokumentus, padarė išvadą, kad pareiškėjai nepateikė jokių aukščiau išdėstytus skundo argumentus pagrindžiančių faktų, t.y. šių skundo argumentų nepagrindė jokiais objektyviais įrodymais. Nesant faktinių aplinkybių ar kitų objektyvių įrodymų dėl atsakovių priimto Sprendimo dalimi ir Statybos leidimu pažeistų pareiškėjų teisių, įtvirtintų STR 173 punkte, teismas šiuos pareiškėjų skundo argumentus atmetė kaip nepagrįstus. Taip pat teismas pažymėjo, jog pareiškėjai, įgydami nuosavybę, neįgijo teisės į lūkesčius, kad nekis šalia jiems nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto esanti teritorija, jos naudojimo būdas ar veiklos mastai, nes įsigyjant nekilnojamąjį turtą tokia teisė asmenims dažniausiai nėra garantuojama.
Teismas nesiėmė vertinti ir pareiškėjų skundų argumentų dėl STR III skirsnyje įtvirtintų architektūros reikalavimų pažeidimų, t.y., kad Detaliuoju planu ir Statybos leidimu pažeidžiamas būsimų daugiabučių statinių kompozicinis ryšys su supančios gamtinės ir dirbtinės aplinkos elementais. Teismas konstatavo, kad pareiškėjai šių galimai padarytų pažeidimų nesieja su jų teisių ar teisėtų interesų pažeidimu, o tik tai gali būti pagrindu naikinti ginčijamus viešojo administravimo subjekto priimtus administracinius aktus.
Dėl pareiškėjų skundo argumentų, susijusių su tuo, jog rengiant projektą ir Statybos leidimą, buvo šiurkščiai pažeisti priešgaisrinei saugai nustatyti teisės aktų reikalavimai (nėra įrengto privažiavimo gaisrinei technikai, nenumatyta aikštelė gaisrinėms mašinoms apsisukti), t.y. pažeisti STR 52, 54 ir 175.6 punkto reikalavimai, teismas pažymėjo, kad sutinka su pareiškėjų skundo teiginiu, jog, vadovaujantis STR 52 punktu, prie kiekvieno daugiabučio gyvenamojo namo turi būti įrengtas tinkamas privažiavimas gaisrinei technikai. Ar įrengtas privažiavimas gaisrinei technikai yra tinkamas, apibrėžia Valstybinė priešgaisrinės saugos tarnyba, remdamasi STR skyriais „Gyvenamieji pastatai“ ir „Gaisrinė sauga. Pagrindiniai reikalavimai“, Lietuvos Respublikos priešgaisrinės saugos įstatymo 2 straipsnio 11 dalis, (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalies 2 punktas, 15 straipsnis, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. birželio 9 d. nutarimu Nr. 739 patvirtintų Valstybinės priešgaisrinės priežiūros nuostatų 6, 7.3, 16.2, 16.6 punktai. Teismas konstatavo, kad ginčo atveju pareiškėjams kilo pagrįstų abejonių dėl priešgaisrinės saugos reikalavimų atitikimo teisės aktų reikalavimams, nes 2007 m. kovo 21 d. ir 2007 m. kovo 22 d. vykusiame Nuolatinės statybos komisijos posėdyje Vilniaus miesto priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos atstovas savo parašu nepatvirtino UAB „Metaloidas“ statomo statinio (daugiabučio gyvenamojo namo su administracinėmis patalpomis K. Kalinausko g. sklypo (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) atitikimo priešgaisrinės saugos reikalavimams. Pastabų dėl netinkamai įrengtų privažiavimų gaisrinei technikai Vilniaus miesto priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos atstovai, taip pat, nenurodė.
Teismas, siekdamas įvertinti pareiškėjų skundo argumentų dėl statinio projekto atitikimo priešgaisrinės saugos reikalavimams teisėtumą ir pagrįstumą, į teismo posėdį, vykusį 2008 m. spalio 27 d., byloje iškvietė liudyti Priešgaisrinės saugos tarnybos atstovą V.S., kuris dalyvauja Nuolatinėje statybos priežiūros komisijoje ir priima sprendimus dėl priešgaisrinės saugos reikalavimų laikymosi ar nesilaikymo. Liudytojas paaiškino, kad statinio, kuriam išduotas ginčijamas Statybos leidimas, projekte kliūčių sutikti su planuojamo statyti pastato priešgaisrinės saugos reikalavimais nebuvo. Akcentavo, kad Nuolatinėje statybos priežiūros komisijoje tikrinant planuojamo statyti pastato dokumentus ir nustačius, kad nėra jokių priešgaisrinės saugos reikalavimų pažeidimų, parašas protokole neprivalo būti dedamas. Valstybinės priežiūros institucijos atstovo parašas dedamas, kai esama kokių nors pastabų dėl statinio projekto. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo, kad Nuolatinėje statybos komisijoje UAB „Metaloidas“ planuojamo statyti statinio projekto atitikimas priešgaisrinės saugos reikalavimams buvo vertintas tinkamai, nepažeidžiant vertinimui keliamų reikalavimų. Liudytojo V.S. parodymai patvirtina, jog projekto vertinimo metu, jis, kaip priešgaisrinės saugos specialistas, esminių neatitikimų UAB „Metaloidas“ planuojamo statyti pastato projekte nenustatė, todėl 2007 m. kovo 21 d. - 2007 m. kovo 22 d. vykusiame Nuolatinės statybos komisijos posėdyje surašytame protokole jokių pastabų dėl pastato neatitikimo priešgaisrinės saugos reikalavimams nepateikė ir protokolo nepasirašė.
Teismas, nagrinėdamas šią bylą, nusprendė, kad, siekiant išsamaus, objektyvaus ir visapusiško administracinės bylos išnagrinėjimo, į teismo posėdį tikslinga kviesti specialių žinių turinčius asmenis - specialistus. Teismo posėdyje dalyvavę specialistai S.M. ir A.T. pasisakė ir dėl UAB „Metaloidas“ planuojamo statyti statinio projekto atitikimo priešgaisrinės saugos reikalavimams. Specialistas S.M., kalbėdamas apie Statybos leidimu leisto statyti statinio projekto atitikimus priešgaisrinės saugos reikalavimams, paaiškino, kad aikštelė gaisrinei technikai apsisukti turi būti, tačiau jos nėra, o tai, anot specialisto, pažeidžia STR 50, 56 ir 57 punktų reikalavimus. Paaiškino, kad negalima planuoti sklypo taip, kad nebūtų vietos apsisukti gaisrinei technikai arba, kad gaisrinės technikos apsisukimo vieta būtų planuojama kito sklypo teritorijoje, išskyrus, jei tai teritorijai nustatytas servitutas. Specialistas A.T. dėl priešgaisrinei saugai keliamų reikalavimų iš esmės pritarė specialisto S.M. išsakytai pozicijai, tačiau paprieštaravo nurodydamas, kad šiuo atveju gaisrinė technika laisvai gali apsisukti šalia esančioje laisvoje automobilių aikštelėje. Iš to, kas išdėstyta akivaizdu, kad vieningos nuomonės dėl esamų priešgaisrinės saugos reikalavimų neatitikimų planuojamame statyti name specialistai nepriėjo ir vienareikšmiškų išvadų nepateikė. Teismas, įvertinęs teisės aktų nuostatas, byloje esančius dokumentus ir atsižvelgdamas į teismo posėdžio metu liudytojo bei specialistų išsakytas pozicijas, padarė išvadą, kad pastatas, kuriam statyti išduotas Statybos leidimas, atitinka priešgaisrinę apsaugą reglamentuojančių teisės normų reikalavimus.
Teismas konstatavo, jog STR 52 punkte įtvirtintas reikalavimas prie kiekvieno daugiabučio gyvenamojo namo įrengti tinkamą privažiavimą gaisrinei technikai. STR 53 punkte nustatyta, kad privažiavimai ir priėjimai prie pastatų turi užtikrinti ugniagesių patekimą į kiekvieno buto bent vieną langą, įėjimą į butą, gaisrinį, elektros, dujų įvadų patalpas bei priešgaisrinių sistemų valdymo patalpas. STR 54 punkte įtvirtinta, kad prie 4 aukštų ir aukštesnių pastatų privažiavimai gaisrinei technikai turi būti įrengiami iš dviejų didžiausių išilginių pastato pusių, papildomai nustatant aikšteles gaisrinėms kopėčioms. STR 56 punkte nustatyta, kad automobilių kopėčių pastatymui, atsižvelgiant į pastato aukštį bei automobilio technines galimybes, 7-16 m atstumu iki pastato turi būti įrengta ne mažiau kaip 6 m pločio važiuojamoji dalis arba 16x16 dydžio aikštelė. STR 57 punkte nustatyta, kad gaisrinių mašinų privažiavimai turi būti numatyti į uždarus ar pusiau uždarus kiemus, kai juose esančių pastatų aukštis viršija 3 aukštus [...]; jei privažiavimas baigiasi aklaviete, joje turi būti bent 12x12 aikštelė gaisrinėms mašinoms apsisukti. Įvertinęs aukščiau išdėstytas teisės normas, teismas nesutiko su specialisto S.M. išsakyta nuomone, kad pastatas, kuriam išduotas Statybos leidimas, pažeidžia STR 50, 56, 57 punktus, nes prie planuojamo statyti pastato nenumatyta aikštelė gaisrinėms mašinoms apsisukti, o gretimame žemės sklype tokios aikštelės planuoti negalima. Tokią išvadą teismas padarė, įvertinęs teisės aktus ir nenustatęs, kad gaisrinių mašinų privažiavimai, aikštelės automobilinių kopėčių statymui ir gaisrinių automobilių apsisukimui būtinai privalo būti įrengtos tame pačiame žemės sklype, kuriame projektuojamas pastatas. Pravažiavimai ir aikštelės gali būti numatyti ir gretimuose žemės sklypuose, nes gaisro atveju veikiama būtinojo reikalingumo sąlygomis ir, esant reikalui, galima pasinaudoti kitu žemės sklypu. Analogiškos nuostatos pateikiamos ir Lietuvos Respublikos priešgaisrinės saugos įstatymo 10 straipsnio 2 dalies 7 punkte, 11 straipsnio 3 dalies (duomenys neskelbtini) punkte ir 17 straipsnio 4 dalyje.
Atsižvelgdamas į tai, teismas pažymėjo, kad pastatas, kuriam statyti buvo išduotas Statybos leidimas, atitinka priešgaisrinę saugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, nes pagrindinis pareiškėjų skundo argumentas, susijęs su priešgaisrinės saugos reikalavimų pažeidimu, t.y., kad nėra numatyta aikštelė gaisriniams automobiliams apsisukti, yra atmestinas. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad pastatai, esantys (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pastatyti valstybiniuose žemės sklypuose, kurių ribos norminių aktų nustatyta tvarka nėra nustatytos ir kurie nėra perduoti konkretiems subjektams, todėl priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų tarnybų darbui, esant reikalui, kliūčių nebūtų, t.y. priešgaisrinės apsaugos tarnybų darbuotojai turėtų teisę ir galimybę pasinaudoti laisvais šalia esančiais valstybinės žemės plotais gaisriniams automobiliams apsisukti, gaisrinėms kopėčioms pasistatyti ir pan. Vertindamas pareiškėjų skundo argumentus, susijusius su planuojamo statyti statinio neatitikimu insoliacijos reikalavimams, teismas konstatavo, kad šie pareiškėjų skundo argumentai, kaip ir galimai padidėsiantis triukšmo lygis, išmetamųjų dujų kiekis, pablogėsiantis vandentiekio ir kanalizacijos tinklų funkcionavimo lygis, yra hipotetiniai ir nepagrįsti objektyviais įrodymais ar faktinėmis aplinkybėmis ir grindžiami tik spėjimais. Pareiškėjai nepateikė jokių įrodymų, kad pastačius daugiabutį gyvenamąjį namą, kuriam išduotas Statybos leidimas, neginčytinai pablogės jų visų ar kurio nors vieno iš jų insoliacijos sąlygos. Pareiškėjų skundo argumentas, jog „iš pateiktų vizualizacijų aišku, kad visų trijų gretimų pastatų langai bus užstatomi, taigi ir insoliacijos reikalavimai bus pažeisti“, nelaikytinas pakankamu administracinio akto (Statybos leidimo) panaikinimo pagrindu, nes, kaip jau minėta, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 4 dalimi, pažeistų teisių ir teisėtų interesų įrodinėjimo pareiga tenka proceso šalims ir kitiems proceso dalyviams, todėl teismas pats nesiima vertinti ir įrodinėti pareiškėjų atžvilgiu galimai padarytus pažeidimus. Teismo vertinimu, šios išvados pagrįstumą dar labiau sustiprina teismo posėdyje dalyvavusio specialisto S.M. paaiškinimai, kad nesant brėžinio su insoliacijos schema ir konkrečių paskaičiavimų, negalima atsakyti, ar esama kokių nors insoliacijos reikalavimų pažeidimų. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad Statybos leidimo neteisėtumą pareiškėjams grindžiant insoliacijos reikalavimų pažeidimu, išskirtinai pareiškėjų pareiga buvo pateikti teismui įrodymus (konkrečius paskaičiavimus ar, pavyzdžiui, pažeistas teisės aktų nuostatas, kurios reglamentuoja meno galerijoms keliamus insoliacijos reikalavimus ir pan.), pagrindžiančius skundo argumentus. Nesant pateiktų konkrečių faktų ir įrodymų, kad pažeidimas yra padarytas ir remiantis tik spėjimais, teismas pareiškėjų argumentus dėl galimai pažeistų insoliacijos reikalavimų atmetė kaip nepagrįstus.
Remdamasis šiais argumentais bei motyvais teismas nusprendė, kad Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Sprendimas dalyje, kurioje buvo patvirtintas sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), sklypas (duomenys neskelbtini)), detalusis planas, ir Savivaldybės administracijos UAB „Metaloidas“ išduotas Statybos leidimas nepažeidžia galiojančių teisės aktų nuostatų, abu administraciniai teisės aktai yra teisėti ir pagrįsti, naikinti jų nėra teisinio pagrindo, todėl pareiškėjų K.M.Ž., Bendrijos ir B.U. skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
III.
Apeliaciniu skundu pareiškėjai prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. lapkričio 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – jų skundą tenkinti. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, suformuotos bylose dėl visuomenės dalyvavimo teritorijų planavimo procese, įrodymų vertinimo bei statybos normatyvinių reikalavimų pažeidimų.
Žemesnės instancijos teismas
2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir nemotyvuotai atmetė pareiškėjų pateiktus įrodymus dėl pažeistų gaisrinės saugos reikalavimų.
3. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl insoliacijos reikalavimų pažeidimo, iš esmės neteisingai taikė normas, reglamentuojančias įrodinėjimo pareigų paskirstymą proceso dalyviams.
4. Pirmosios instancijos teismas iš viso nenagrinėjo pareiškėjų argumentų, susijusių su automobilių parkavimo vietų įrengimu bei minimaliais atstumais iki greta esančių pastatų.
Atsiliepimas
Atsiliepimais į apeliacinį skundą atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija bei tretysis suinteresuotasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Metaloidas“ prašo pareiškėjų apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, atsiliepimus grindžia pirmosios instancijos teismui išdėstytais motyvais bei argumentais.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą tretysis suinteresuotasis asmuo Kultūros paveldo departamentas prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos prašo pareiškėjų apeliacinio skundo reikalavimų patenkinimo klausimą spręsti teismo nuožiūra.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Nei Teritorijų planavimo įstatymas, nei kiti teritorijų planavimą reglamentuojantys teisės aktai nenustato konkrečių terminų, per kuriuos asmenys privalo kreiptis į administracinius teismus su skundu (prašymu) dėl teritorijų planavimo procese priimtų sprendimų ar kompetentingų viešojo administravimo subjektų veiksmų (neveikimo), todėl šiems skundams paduoti taikomi bendrieji Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyti terminai (pvz., 2009 m. kovo 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143–157/2009). Vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 ir 2 dalimis, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos arba per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas reikalavimo įvykdymo terminas.
Aktas laikomas asmeniui paskelbtu, kai jis sužinojo ar turėjo sužinoti, kas ir kada priėmė administracinį aktą bei koks yra jo turinys. Tokios Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalies nuostatų aiškinimo taisyklės laikomasi Vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (pvz., 2006 m. spalio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS4-455/2006; 2006 m. spalio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS2–437/2006; 2006 m. spalio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS7–301/2006).
Iki 2004 m. gegužės 1 d. galiojęs Teritorijų planavimo įstatymas, nenumatė taisyklių dėl sprendimų, kuriais patvirtinti teritorijų planai, viešo skelbimo. Todėl Vyriausiasis administracinis teismas, spręsdamas termino skundams dėl minėtų sprendimų paduoti skaičiavimo klausimus, ne vienoje administracinėje byloje yra konstatavęs, kad Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje numatytas terminas minėtam skundui paduoti skaičiuotinas nuo faktinio sužinojimo apie tokį sprendimą momento (pvz. 2005 m. spalio 20 d. nutartis administracinėje byloje AS5–383/2005; 2006 m. vasario 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A7–850/2006; 2006 m. birželio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. Nr. AS7–241/2006; 2009 m. vasario 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS442–76/2009).
Šioje byloje pirmosios instancijos teismas 2007 m. gegužės 28 d. nutartimi atnaujino terminą pareiškėjams ginčyti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2001 m. sausio 17 d. sprendimą Nr. 188 „Dėl pritarimo Vilniaus miesto bendrojo plano sprendinių tikslinimui ir teritorijos tarp K. Kalinausko ir J. Basanavičiaus gatvių detaliojo plano sprendinių tvirtinimo“ toje dalyje, kurioje buvo patvirtintas sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), detalusis planas (sklypas (duomenys neskelbtini)). Šį sprendimą pirmosios instancijos teismas grindė tuo, kad pareiškėjams apie ginčijamo sprendimo priėmimą tapo žinoma kai buvo pradėti vykdyti statybų darbai ginčo žemės sklype. Šias aplinkybes teismas pripažino svarbiomis (t.1 b. l. 101-103).
Tačiau byloje yra pateiktas (duomenys neskelbtini) ir K.Kalinausko (duomenys neskelbtini) namų gyventojų 2004 m. liepos 20 d. prašymas, kuriuo ginčijamas (duomenys neskelbtini) namo gyventojų, šiuo atveju pareiškėjos K.M.Ž., siekis ginčo žemės sklype statyti dar vieną K.Ž. dailės galeriją. Šiame prašyme yra nurodomas Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2001 m. sausio 17 d. sprendimas Nr. 188 „Dėl pritarimo Vilniaus miesto bendrojo plano sprendinių tikslinimui ir teritorijos tarp K. Kalinausko ir J. Basanavičiaus gatvių detaliojo plano sprendinių tvirtinimo“ bei ginčo žemės sklypas (duomenys neskelbtini). Iš šio prašymo taip pat matyti, kad jį pasirašė pareiškėja – B.U. bei kiti (duomenys neskelbtini) gyventojai, tame tarpe ir 900-osios daugiabučio namo savininkų bendrijos atstovės - J.B. šeimos nariai (t. 3 b. l. 66-67). Minimo rašto turinys - ginčijamas (duomenys neskelbtini) namo gyventojų siekis ginčo žemės sklype statyti dar vieną K.Ž. dailės galeriją, taip pat leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjai K.M.Ž. taip pat buvo žinoma arba turėjo būti žinoma apie Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2001 m. sausio 17 d. sprendimą Nr. 188 „Dėl pritarimo Vilniaus miesto bendrojo plano sprendinių tikslinimui ir teritorijos tarp K. Kalinausko ir J. Basanavičiaus gatvių detaliojo plano sprendinių tvirtinimo“, nes minėtas 2004 m. liepos 20 d. prašymas yra susijęs su pareiškėjos K.M.Ž. veiksmais, ginčo žemės sklypo atžvilgiu, t. y. patvirtina, kad tarp (duomenys neskelbtini) ; K.Kalinausko (duomenys neskelbtini) namų gyventojų ir K.M.Ž. buvo kilęs ginčas dėl teisės naudotis ginčo sklypu, kuris buvo suformuotas šioje byloje ginčijamu Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2001 m. sausio 17 d. sprendimu Nr. 188 bei kuriuo minėto ginčo šalys ir rėmėsi, gindamos savo teises.
Visa tai apibendrinus darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pareiškėjams atnaujino terminą ginčyti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2001 m. sausio 17 d. sprendimą Nr. 188 „Dėl pritarimo Vilniaus miesto bendrojo plano sprendinių tikslinimui ir teritorijos tarp K. Kalinausko ir J. Basanavičiaus gatvių detaliojo plano sprendinių tvirtinimo“ toje dalyje, kurioje buvo patvirtintas sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), detalusis planas (sklypas (duomenys neskelbtini)), nes pareiškėjams jau 2004 m. liepos 20 d. buvo žinoma apie minėtą sprendimą ir juo sukurtas teisines pasekmes. Byloje kitų duomenų, kurie sudarytų pagrindą atnaujinti terminą paduoti skundui dėl šio sprendimo, nėra. Tokių aplinkybių nenurodo ir patys pareiškėjai.
Iš atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens atsiliepimų į apeliacinį skundą matyti, kad vienas iš šių atsiliepimų argumentų ir yra tai, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pareiškėjams atnaujino terminą ginčyti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2001 m. sausio 17 d. sprendimą Nr. 188 „Dėl pritarimo Vilniaus miesto bendrojo plano sprendinių tikslinimui ir teritorijos tarp K. Kalinausko ir J. Basanavičiaus gatvių detaliojo plano sprendinių tvirtinimo“ toje dalyje, kurioje buvo patvirtintas sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), detalusis planas (sklypas (duomenys neskelbtini)).
Pagal administracinių teismų praktiką, tokia aplinkybė – nepagrįstas termino skundui paduoti atnaujinimas, yra pagrindas apeliacinės instancijos teismui panaikinti pirmosios instan- cijos nutartį, kuria buvo atnaujintas toks terminas bei nutraukti bylą šioje dalyje (ABTĮ 101 str. 6 p.; 136 str.; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2001 m. spalio 17 d. nutartis, administracinėje byloje Nr.A2 -819/2001; Administracinių teismų praktika 2001 m. Nr.2 p.242 – 248).
Ši teisinė situacija savo ruožtu taip pat lemia, kad apeliacinio skundo argumentai, kurie yra susiję su Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2001 m. sausio 17 d. sprendimo Nr. 188 „Dėl pritarimo Vilniaus miesto bendrojo plano sprendinių tikslinimui ir teritorijos tarp K. Kalinausko ir J. Basanavičiaus gatvių detaliojo plano sprendinių tvirtinimo“ teisėtumu ir pagrįstumu, yra nebesvarstytini, kaip nebesudarantys bylos nagrinėjimo dalyko.
Iš bylos matyti, kad pareiškėjų reikalavimas panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2007 m. kovo 27 d. išduotą statybos leidimą Nr. GN/319/06-0652, yra grindžiamas iš esmės šiais argumentais: statinio projektas neatitinka priešgaisrinės saugos reikalavimų; pažeidžiama greta esančių pastatų insoliacija; pažeidžiama automobilių stovėjimo vietų įrengimo tvarka.
Šie pareiškėjų nurodyti skundo pagrindai yra susiję su projektinės dokumentacijos, kurios pagrindu ir buvo išduotas ginčijamas statybos leidimas, įvertinimu. Savo ruožtu, projektinės dokumentacijos įvertinimas yra susijęs ir su specialių žinių turėjimu, nes statinio projektas susideda iš visumos statybos techninių dokumentų, kuriuose pateikiami atitinkami techniniai skaičiavimai, brėžiniai ir pan. (Administracinių bylų teisenos įstatymo 61 str. 1 d.; Statybos įstatymo 2 str. 27 d.).
Iš bylos matyti, kad pirmosios instancijos teismas, šioms aplinkybėms įvertinti, pasinaudojo šios srities specialistų žiniomis. Iš teisme apklaustų specialistų – S.M. ir A.T. paaiškinimų matyti, kad statinio projektas iš esmės atitinka teisės aktų, reglamentuojančių šiuos teisinius santykius reikalavimus.
Dėl insoliacijos šie specialistai nurodė, kad numatomas statyti ginčo pastatas yra šiaurinėje dalyje kitų gyvenamųjų namų atžvilgiu, dėl ko įtakos greta esantiems gyvenamiesiems namams iš esmės nedarys. Šiuo atveju pažymėtina, kad specialistas S.M., nors ir nurodė, kad ginčo statinys dėl insoliacijos gali turėti įtakos vienam gyvenamajam namui, tačiau ši jo išvada nebuvo kategoriška ir dėl jos tiksliai pasisakyti negalėjo. Tuo tarpu specialisto A.T. išvados šiuo klausimu buvo vienareikšmės – ginčo pastatas nepažeis gretimų namų insoliacijos (t. 5 b. l. 145-146).
Minėti specialistai taip pat nenurodė, kad automobilių stovėjimo vietų įrengimo tvarka pažeidžia atitinkamus techninius ar teisės aktų reikalavimus.
Įvertinus paminėtas specialistų išvadas dėl reikalavimų, keliamų insoliacijai ir automobilių stovėjimo vietų įrengimo tvarkai, įrodymų vertinimo prasme, darytina išvada, kad šiomis specialistų išvadomis yra paneigti pareiškėjų teiginiai dėl galimo insoliacijos ir automobilių stovėjimo vietų įrengimo tvarkos pažeidimų. Byloje kitų įrodymų, kurie patvirtintų minėtus pareiškėjų teiginius, nesurinkta. Visa tai lemia, kad pareiškėjai neįrodė šių savo teiginių pagrįstumo (ABTĮ 57 str. 4; 6 d.).
Dėl priešgaisrinės saugos reikalavimų minėtų specialistų išvados nėra vienareikšmės: specialistas S.M. nurodė, kad statinio projekto techniniai sprendiniai dėl priešgaisrinės saugos aikštelės ir privažiavimo prie jos neatitinka teisės aktų reikalavimų; specialistas A.T., nors ir sutiko su S.M. išvadomis šiuo klausimu, tačiau kartu sutiko ir su priešgaisrinės saugos specialistų išvadomis šiuo klausimu.
Byloje liudytoju apklaustas priešgaisrinės saugos specialistas V.S. parodė, kad ginčijamas statinio projektas technine prasme atitinka priešgaisrinės saugos reikalavimus (t. 5 b. l. 178 – 179).
Šias specialistų išvadas, dėl priešgaisrinės saugos reikalavimų, įvertinus įrodymų vertinimo prasme, matyti, kad priešgaisrinės saugos specialistas V.S., yra asmuo, kuris betarpiškai dirba šioje srityje bei kad šių žinių naudojimas yra tiesiogiai susijęs su vykdomomis jo funkcijomis priešgaisrinės saugos srityje. Kitų dviejų specialistų išvadų šiuo klausimu nėra tapačios bei iš dalies prieštarauja viena kitai, iš dalies patvirtinant (A.T. išvada) priešgaisrinės saugos specialisto išvados teisingumą.
Nesant byloje šiuo atveju kitų įrodymų, tai savo ruožtu taip pat lemia, kad pareiškėjai neįrodė savo teiginių pagrįstumo ir šiuo klausimu.
Be to pagal Lietuvos Respublikos priešgaisrinės saugos įstatymo 10 straipsnio 2 dalies 7 punkto, 11 straipsnio 3 dalies (duomenys neskelbtini) punkto ir 17 straipsnio 4 dalies nuostatas, gretimų teritorijų ir pastatų savininkai privalo sudaryti sąlygas priešgaisrinės saugos darbuotojams vykdyti jiems pavestas funkcijas.
Šis teisinis reguliavimas, patvirtina tiek pirmosios instancijos teismo išvadą, tiek priešgaisrinės saugos specialisto teiginius, kad gaisrinių mašinų privažiavimai, aikštelės automobilinių kopėčių statymui ir gaisrinių automobilių apsisukimui gali būti numatyti bei naudojami esantys ir gretimuose žemės sklypuose.
Byloje nustatyta, kad pastatai, esantys (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Vilniuje, yra pastatyti valstybiniuose žemės sklypuose, kurių ribos norminių aktų nustatyta tvarka nėra nustatytos bei kad šie žemės sklypai nėra perduoti konkretiems subjektams. Visa tai įvertinus visumoje su paminėtu teisiniu reguliavimu lemia, kad gaisrinių mašinų privažiavimo, aikštelės automobilinių kopėčių statymui ir gaisrinių automobilių apsisukimui numatymas (suprojektavimas) atitinkamose šių teritorijų ir ginčo žemės sklypo dalyse, nepažeidžia pareiškėjų teisių ar teisėtų interesų (ABTĮ 5 str. 1 d.).
Dėl paminėtų priežasčių tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktais, teisėjų kolegija,
nutaria:
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. lapkričio 27 d. sprendimo dalį, kuria atmestas pareiškėjų skundas dėl Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2001 m. sausio 17 d. sprendimo Nr. 188 „Dėl pritarimo Vilniaus miesto bendrojo plano sprendinių tikslinimui ir teritorijos tarp K. Kalinausko ir J. Basanavičiaus gatvių detaliojo plano sprendinių tvirtinimo“ toje dalyje, kurioje buvo patvirtintas sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), detalusis planas (sklypas (duomenys neskelbtini));
ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. gegužės 28 d. nutarties dalį, kuria atnaujintas terminas paduoti skundą dėl Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2001 m. sausio 17 d. sprendimo Nr. 188 „Dėl pritarimo Vilniaus miesto bendrojo plano sprendinių tikslinimui ir teritorijos tarp K. Kalinausko ir J. Basanavičiaus gatvių detaliojo plano sprendinių tvirtinimo“ toje dalyje, kurioje buvo patvirtintas sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), detalusis planas (sklypas (duomenys neskelbtini)) ir bylą šioje dalyje nutraukti.
Likusioje dalyje Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. lapkričio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjų K.M.Ž., 900-osios daugiabučio namo savininkų bendrijos ir B.U. apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis neskundžiama.