- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-03-24
- Bylos Nr.
- 2-450/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alė Bukavinienė, Danutė Milašienė, Donatas Šernas
- Ieškovas
- S. M., S.
- Atsakovas
- akcinei bendrovei Swedbank, uždarajai akcinei bendrovei „Visoda“, uždarajai akcinei bendrovei „Vaučerių bankas“
- Kategorijos
- 10.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų:
Alės Bukavinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danutės Milašienės ir Donato Šerno,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. M. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2010 m. spalio 12 d. nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, civilinėje byloje Nr. 2-3370-605/2010 pagal ieškovės S. M. ieškinį atsakovams akcinei bendrovei Swedbank, uždarajai akcinei bendrovei „Visoda“, uždarajai akcinei bendrovei „Vaučerių bankas“, trečiajam asmeniui bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Autolagūna“ dėl kreditavimo sutarties, sutartinės hipotekos bei įkeitimo sandorių pripažinimo negaliojančiais.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė S. M. kreipėsi į teismą su netiesioginiu ieškiniu atsakovams Swedbank, AB, UAB „Visoda“, UAB „Vaučerių bankas“, trečiajam asmeniui BUAB „Autolagūna“ dėl kreditavimo sutarties, sutartinės hipotekos bei įkeitimo sandorių pripažinimo negaliojančiais. Ieškinio užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones - uždrausti atsakovui Swedbank, AB vykdyti 2008-09-30 tarp UAB „Autolagūna“ ir AB banko Hansabankas (Swedbank, AB) sudarytą kredito sutartį Nr. 08-114124-IN, uždrausti atsakovui Swedbank, AB imtis veiksmų, susijusių su bet kokių teisių ar pareigų, kylančių iš 2008-09-30 tarp UAB „Autolagūna“ ir AB banko Hansabankas (Swedbank, AB) sudarytos kredito sutarties Nr. 08-114124-IN, įgyvendinimu ir/arba vykdymu (įskaitant, bet neapsiribojant veiksmus, susijusius su kredito sutarties pagrindu kylančių Swedbank, AB reikalavimų patenkinimu iš UAB „Autolagūna“ turto, įskaitant, bet neapsiribojant reikalavimo mokėti kredito sutarties pagrindu priskaičiuotas palūkanas bei netesybas, patenkinimu); uždrausti atsakovui Swedbank, AB imtis veiksmų, susijusių su bet kokių teisių ar pareigų, kylančių iš 2008-10-27 UAB „Autolagūna“ ir Swedbank, AB sudaryto įkeitimo sandorio, įforminto sutartinio įkeitimo lakštu, kurio identifikavimo kodas 03/2/2008/0013399), ir/arba 2009-06-11 UAB „Visoda“, Swedbank, AB bei BUAB „Autolagūna“ pasirašyto sutartinės hipotekos lakšto (identifikavimo kodas 03120090004664) ir/arba 2009-06-18 UAB „Visoda“, Swedbank, AB bei UAB „Autolagūna“ sudaryto įkeitimo sandorio, įforminto sutartinio įkeitimo lakštu, kurio identifikavimo kodas 03/2/20090004889, įgyvendinimu ir/arba vykdymu (įskaitant, bet neapsiribojant veiksmus, susijusius su UAB „Autolagūna“ ir/ar UAB „Visoda“ skolos išieškojimu iš įkeisto turto).
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apygardos teismas 2010 m. spalio 12 d. nutartimi atmetė ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.Teismas nurodė, kad ieškinio turinys patvirtina, jog iš esmės ieškovei tretysis asmuo yra skolingas 960 Lt, todėl ieškovės prašymas uždrausti atsakovui Swedbank, AB vykdyti kredito sutartį, uždrausti imtis kitų veiksmų, susijusių su įkeitimo sandoriais, viršija pačios ieškovės pažeistas teises, t. y. skolos negrąžinimo mastą. Šiuo metu, kol neišnagrinėta byla, nėra jokio pagrindo taikyti tokias ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones, be to, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas pažeistų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Ieškovė atskiruoju skundu prašo Kauno apygardos teismo 2010 m. spalio 12 d. nutartį, panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – taikyti prašomas laikinąsias apsaugos priemones. Skundą grindžia šiais argumentais:
1. Pirmos instancijos teismas prašymą atmetė remiantis vieninteliu motyvu – atsakovo įsiskolinimo ieškovei dydžiu. Šiuo atveju atsakovo įsiskolinimo dydis ieškovei neturėjo būti vertinamas, nes ieškovė neprašo priteisti skolos, o ieškiniu prašo pripažinti kreditavimo sutartį, sutartinę hipoteką bei sutartinio įkeitimo sandorius negaliojančiais.
2. Ieškovė teismui pateikė netiesioginį ieškinį bankrutuojančios bendrovės vardu, kuriuo siekia apginti ne tik savo, kaip BUAB „Autolagūna“ kreditorės interesus, tačiau ir visų kreditorių interesus, todėl šiuo atveju laikinųjų apsaugos priemonių taikymas, siekiant užtikrinti galimai palankų teismo sprendimą, turi ypatingą svarbą.
3. Ieškovė kredito sutartį Nr. 08-114124-IN negaliojančia prašė pripažinti kaip prieštaraujančią imperatyvioms įstatymo normoms. Pripažinus minėtą sutartį negaliojančia nuo jos sudarymo momento, būtų konstatuota, jog atsakovui Swedbank, AB kredito sutarties pagrindu mokėtos ar mokamos palūkanos, delspinigiai ar kiti mokesčiai, buvo mokėti ar mokami be pagrindo, ir kiltų būtinybė išsiieškoti visas sumas iš atsakovo, todėl Swedbank, AB privalu uždrausti vykdyti kredito sutartį ir atlikti bet kokius veiksmus, susijusius su kredito sutarties pagrindu kylančių teisių įgyvendinimu, kad ateityje nebūtų apsunkintas galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymas.
4. Ieškovė taip pat prašė pripažinti negaliojančiais hipotekos ir įkeitimo lakštus. Nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovas Swedbank, AB reikalavimus patenkintų pirmiausiai iš lėšų, gautų pardavus įkeistą turtą, o patenkinus ieškovės ieškinį veliau, iškiltų būtinybė spręsti restitucijos klausimą natūra. Tokiu atveju kiltų grėsmė teismo sprendimo įvykdymui.
Atsiliepimas
Atsakovas Swedbank, AB atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo Kauno apygardos teismo 2010 m. spalio 12 d. nutartį palikti nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti, kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodo, kad ieškovės netiesioginys ieškinys neatitinka CK 6.68 straipsnyje numatytų sąlygų, t. y. ieškovė turi įrodyti, kad bankrutuojanti UAB „Autolagūna“ nesąžiningai elgiasi nepateikdama ieškinio atsakovui Swedbank, AB ir tokiu būdu nesąžiningai siekia išvengti atsiskaitymo su kreditoriumi. Šiuo atveju ieškovė gina tik savo pažeistas teises, kurių apimtis yra 960 Lt. Tuo tarpu prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės viršija jos pažeistas teises – skolos negrąžinimo mastą. Ieškovė prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones privalėjo nurodyti konkrečius sandorius, kuriuose būtų uždrausta dalyvauti atsakovui Swedbank, AB arba nurodyti konkrečius veiksmus, kuriuos atsakovui būtų uždrausta atlikti. Kadangi prašyme konkretūs draudimai nebuvo nurodyti, teismas pagrįstai prašymo, dėl laikinųjų apsaugos priemonių, netenkino. Be to, UAB „Autolagūna“ Kauno apygardos tyeismui 2010 m. gegužės 21 d. nutartimi iškėlus bankroto bylą ir patvirtinus atsakovo Swedbank, AB kreditorinius reikalavimus, atsakovas Swedbank, AB nebeturi teisės kitaip, nei Lietuvos Respublikos Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka gauti savo reikalavimo patenkinimą iš BUAB „Autolagūna“ turto, todėl jokių priverstinių išieškojimo veiksmų, atlikti neturi galimybės.
Tretysis asmuo bankrutuojanti UAB „Autolagūna“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo Kauno apygardos teismo 2010 m. spalio 12 d. nutartį panaikinti, ir iekovės atskirąjį skundą tenkinti. Atsiliepime nurodo, kad ieškovei pareiškus tokio pobūdžio ieškinį, teismas turėjo vertinti ar realiai egzistuoja grėsmė teismo sprendimo įvykdymui. Iš ieškovės argumentų akivaizdu, kad grėsmė teismo sprendimo įvykdymui egzistuoja. Patenkinus ieškovės ieškinį būtų konstatuota, kad pirmumo teisės patenkinti savo reikalavimus iš atitinkamo turto bankas neturi, ir atitinkamas turtas galėtų būti panaudotas atsiskaitymui su visais kreditoriais.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas
CPK 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas, dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu, gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Iš šios teisės normos seka, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo paskirtis yra užtikrinti būsimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą ir garantuoti šio sprendimo privalomumą.
Nagrinėjamu atveju ieškovė, bankrutuojančios UAB „Autolagūna“ trečios eilės kreditorė netiesioginiu ieškiniu prašė pripažinti UAB „Autolagūna“ ir Swedbank, AB, 2008-09-30 kredito sutartį Nr. 08-114124-IN, sutartinį įkeitimą, sudarytą 2008-10-27 įkeitimo lakštu 03/2/2008/0013399, sutartinę hipoteką, sudarytą 2009-06-11 sutartinės hipotekos lakštu 03120090004664 bei sutartinį įkeitimą, sudarytą 2009-06-18 sutartinio įkeitimo lakštu 03/2/20090004889, negaliojančiais. Ieškinio užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti atsakovui Swedbank, AB vykdyti minėtą kreditavimo sutartį ir imtis veiksmų, susijusių su bet kokių teisių ar pareigų, kylančių iš šios kreditavimo sutarties, hipotekos bei įkeitimo sandorių, įgyvendinimu.
Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Kauno apygardos teismas 2010 m. gegužės 21 d. nutartimi atsakovui UAB „Autolagūna“ iškėlė bankroto bylą. Minėta nutartis yra įsiteisėjusi. CPK 560 str. 3 d. numato, kad tais atvejais, kai skolininkui (įkeisto turto savininkui) pradėta bankroto (restruktūrizavimo) procedūra, įkeistas turtas parduodamas ir hipotekos kreditorių reikalavimai tenkinami Įmonių bankroto (Įmonių restruktūrizavimo) įstatymų numatyta tvarka. LR Įmonių bankroto įstatymo 9 str. 3 d. numato, kad bendrovei priklausančio turto realizavimas ir (ar) išieškojimas sustabdomas nuo pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo priėmimo dienos. Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies, 3 punktas numato, kad įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, įskaitant palūkanų, netesybų, mokesčių ir kitų privalomųjų įmokų mokėjimą, išieškoti skolas iš šios įmonės teismo ar ne ginčo tvarka. Atsižvelgiant į tai, kad bendrovei UAB „Autolagūna“ yra iškelta bankroto byla, išieškojimas iš bendrovei priklausančio turto, taip pat ir hipoteka ir įkeitimu įkeisto turto, turi būti vykdomas LR Įmonių bankroto įstatyme numatyta tvarka. Visi bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimai, tame tarpe hipoteka ir (ar) įkeitimu užtikrinti reikalavimai tenkinami LR Įmonių bankroto įstatymo 34 str. 35 str., 36 str. numatyta tvarka. Bankrutuojančių ir bankrutavusių įmonių turto pardavimo viešose varžytynėse nuostatų (patvirtintų LR Vyriausybės 1997-10-01 Nutarimu Nr. 1074 „Dėl bankrutuojančių ir bankrutavusių įmonių turto pardavimo viešose varžytynėse nuostatų patvirtinimo“) 3 p. numato, kad varžytynes organizuoja ir vykdo bankrutuojančios įmonės ar banko administratorius arba bankrutavusios įmonės likvidavimo komisijos pirmininkas ar banko likvidatorius. Nuostatų 9 punktas numato, kad pradinę įmonės turto pardavimo kainą tvirtina kreditorių susirinkimas. Atsižvelgiant į šį įstatyminį reglamentavimą, darytina išvada, kad atsakovas Swedbank, AB neturi galimybės vykdyti ginčijamos kreditavimo sutarties ir imtis veiksmų, susijusių su bet kokių teisių ar pareigų, kylančių iš šios kreditavimo sutarties, hipotekos bei įkeitimo sandorių, įgyvendinimu, todėl nėra teisinio pagrindo uždrausti Swedbankas, AB vykdyti tokius vieksmus, kurių jis vykdyti pagal teisinį reglamentavimą neturi teisės ir negali.
Iš ieškinio turinio matyti, kad ieškovė iš esmės siekia, jog būtų nuginčyta kreditavimo sutartis Nr. 08-114124-IN, įkeitimo bei hipotekos sandoriai, ir tokiu būdu visų BUAB „Autolagūna“ kreditorių reikalavimai galėtų būti patenkinti iš hipoteka ir įkeitimo laikštais įkeisto bankrutuojanačios UAB „Autolagūna“ įmonės turto. Tačiau šiuo atveju stabdyti visą bankroto procesą (uždrausti realizuoti bankrutuojančios įmonės turtą) atsižvelgiant tik į vienos kreditorės reikalavimą, kurios reikalavimą sudaro tik 960 Lt suma, nėra teisinio pagrindo, nes spręsti klausimus dėl ūkinės komercinės veiklos, teikti teismui pasiūlymus dėl įmonės ūkinės komercinės veiklos apribojimų ar nutraukimo bei apribojimų disponuoti įmonės turtu nustatymo, turi teisę kreditorių susirinkimas, kurio nuomonė šioje byloje nėra pateikta. Be to, būtent tokių laikinųjų apsaugos priemonių, kaip draudimo realizuoti bankrutuojančios įmonės turtą, ieškovė taikyti neprašė, todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad atskirojo skundo motyvais, nėra pagrindo naikinti pirmos instancijos teismo nutarties.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
n utaria:
Kauno apygardos teismo 2010 m. spalio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.