Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

dalyvaujant pareiškėjai I. M. (dalyvavo 2021 m. rugsėjo 16 d. ir 2021 m. lapkričio 4 d. teismo posėdžiuose), pareiškėjos atstovei advokatei R. M. (dalyvavo 2021 m. rugsėjo 16 d. ir 2021 m. lapkričio 4 d. teismo posėdžiuose),

atsakovės atstovui J. V. (J. V.) (dalyvavo 2021 m. rugsėjo 16 d., 2021 m. rugsėjo 30 d. ir 2021 m. lapkričio 4 d. teismo posėdžiuose),

liudytojui R. U. (dalyvavo 2021 m. lapkričio 4 d. teismo posėdyje)

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos I. M. skundą atsakovei Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl įsakymo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje nustatyta, kad 2021 m. sausio 19 d. pareiškėja surašė liudytojos Ž. M. apklausos protokolą.

2021 m. sausio 22 d. pareiškėja išsiuntė šaukimą Ž. M., kuriame nurodytas statusas – įtariamoji.

2021 m. sausio 29 d. pareiškėja išsiuntė šaukimą Ž. M., kuriame nurodytas statusas – įtariamoji.

2021 m. vasario 3 d. (tarnyboje gauta 2021 m. vasario 4 d.) Ž. M. advokatas raštu kreipėsi į Tarnybos direktorių A. M. dėl R. U. ar kito tarnybos pareigūno galimų neteisėtų veiksmų.

2021 m. vasario 3 d. prokuroras V. L. raštu kreipėsi į KAV viršininką R. U. „Dėl informacijos pateikimo“.

2021 m. vasario 4 d. prokuroras V. L. raštu kreipėsi į KAV viršininką R. U. „Dėl paaiškinimo pateikimo“.

2021 m. vasario 4 d. pareiškėja surašė tarnybinį pranešimą KAV viršininkui R. U. „Dėl melagingų parodymų davimo ikiteisminiame tyrime Nr. 03-6-00033-20“, kuriuo siūlė Ž. M. atžvilgiu pradėti baudžiamąjį procesą.

2021 m. vasario 5 d. KAV viršininkas R. U. atsakė prokurorui V. L., kad ikiteisminio tyrimo medžiaga nebuvo rodyta ar atskleista.

2021 m. vasario 10 d. pareiškėja pateikė paaiškinimą prokurorui V. L., kad Ž. M. nebuvo surašytas pranešimas apie įtarimą, dėl sprendimo kreiptasi į kontroliuojantį prokurorą, tiesiogiai į Generalinę prokuratūrą nesikreipta.

2021 m. vasario 12 d. Tarnybos direktorius A. M. kreipėsi į Kauno apygardos prokuratūrą raštu „Dėl informacijos apie pareigūnų veiksmų vertinimą pateikimo“.

2021 m. vasario 15 d. prokuroras V. L. priėmė nutarimą iškelti drausmės bylą Tarnybos Kauno apygardos valdybos nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus vyresniajai tyrėjai I. M. Nr. RD-3.

2021 m. vasario 26 d. Tarnybos Imuniteto ir kontrolės skyrius pareiškėjai surašė Pranešimą dėl tarnybinio nusižengimo (toliau – ir Pranešimas).

2021 m. kovo 19 d. pareiškėja pateikė paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad tarnybinio nusižengimo nepadarė, šaukimuose padarė techninę klaidą, kuri jokių pasekmių nesukėlė.

2021 m. kovo 29 d. buvo surašyta tarnybinio patikrinimo išvada „Dėl I. M. veiksmų atliekant ikiteisminį tyrimą Nr. 03-6-00033-20“ (toliau – ir Išvada), kurioje siūloma pareiškėjai skirti drausminę nuobaudą – pastabą už tai, kad pareiškėja, eidama tarnybos KAV vyresniojo tyrėjo pareigas, nevykdė savo pareigos vadovautis teisės aktų reikalavimais, BPK, ŽĮ bei netinkamai atliko savo pareigą, t. y. neturėdama jokio faktinio ir teisinio pagrindo prieš Ž. M. pradėti baudžiamąjį procesą, liudytojai savavališkai išsiuntė 2021 m. sausio 22 d. ir 2021 m. sausio 29 d. šaukimą, nurodžiusi šaukiamo asmens procesinę padėtį – įtariamoji. Tokiais savo veiksmais pareiškėja pažeidė už Statuto 3 straipsnio 1 dalies 8 punkto, BPK 3² straipsnio, ŽĮ 41 straipsnio 2 dalies, BPK 21 straipsnio, (duomenys neskelbtini) straipsnio, Rekomendacijų dėl ikiteisminio tyrimo organizavimo ir vadovavimo jam, patvirtintų Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2004 m. vasario 25 d. įsakymu Nr. I-40 „Dėl rekomendacijų tvirtinimo“ (nauja redakcija, išdėstyta 2015 m. birželio 2 d.) 22 punkto, Rekomendacijų dėl įtarimo parengimo, patvirtintų Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2017 m. liepos 24 d. įsakymu Nr. I-153 „Dėl Rekomendacijų dėl pranešimo apie įtarimą parengimo ir nusikalstamų veikų perkvalifikavimo ikiteisminio tyrimo metu patvirtinimo“ (redakcija, galiojanti nuo 2017 m. spalio 25 d.) 5.1 ir 5.3 papunkčių, Etikos kodekso 6.1 papunkčio, Tarnybos KAV NVTS vyresniojo tyrėjo pareigybės aprašymo, patvirtinto tarnybos direktoriaus 2018 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. V-96, 6.1 papunkčio nuostatas.

Tarnybos direktorius 2021 m. kovo 30 d. priėmė įsakymą Nr. TE-74 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo I. M.“, kuriuo pareiškėjai, vadovaujantis Išvada, paskirta pastaba.

Vidaus tarnybos statuto (čia ir toliau vadovaujamasi teisės akto redakcija, galiojusi nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. balandžio 13 d.) (toliau – ir Statutas) 2 straipsnio 6 dalis nustato, tarnybinis nusižengimas – šiame statute ir kituose teisės aktuose nustatytos vidaus tarnybos tvarkos pažeidimas ar pareigūno pareigų neatlikimas, padarytas dėl pareigūno kaltės. Statuto 38 straipsnio 1 dalis nustato, kad pareigūnai, kurie atlikdami pareigas pažeidė įstatymų reikalavimus, įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka, atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį, traukiami tarnybinėn, administracinėn, materialinėn ar baudžiamojon atsakomybėn. Pareigūnai už mažareikšmius tarnybinius nusižengimus tarnybinėn atsakomybėn netraukiami. Pareigūnai už tarnybinius nusižengimus ar pareigūno vardą žeminančią veiką tarnybinėn atsakomybėn traukiami neatsižvelgiant į baudžiamosios ar administracinės atsakomybės taikymą. Statuto 39 straipsnio 12 dalis nustato, kad tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų pareigūnams skyrimo ir panaikinimo tvarką nustato vidaus reikalų ministras, suderinęs su finansų ir teisingumo ministrais.

Detalią tarnybinių patikrinimų bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. 1V-55 patvirtintas Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų vidaus tarnybos sistemos pareigūnams skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašas (toliau – ir Tvarkos aprašas).

Įsakyme nurodyta, kad pareiškėjai tarnybinė nuobauda paskirta už Statuto 3 straipsnio 1 dalies 8 punkto, BPK 3² straipsnio, BPK 21 straipsnio, (duomenys neskelbtini) straipsnio, Rekomendacijų dėl ikiteisminio tyrimo organizavimo ir vadovavimo jam, patvirtintų Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2004 m. vasario 25 d. įsakymu Nr. I-40 „Dėl rekomendacijų tvirtinimo“ (nauja redakcija, išdėstyta 2015 m. birželio 2 d.) 22 punkto, Rekomendacijų dėl įtarimo parengimo, patvirtintų Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2017 m. liepos 24 d. įsakymu Nr. I-153 „Dėl Rekomendacijų dėl pranešimo apie įtarimą parengimo ir nusikalstamų veikų perkvalifikavimo ikiteisminio tyrimo metu patvirtinimo“ (redakcija, galiojanti nuo 2017 m. spalio 25 d.) 5.1 ir 5.3 papunkčių, Etikos kodekso 6.1 papunkčio, Tarnybos KAV NVTS vyresniojo tyrėjo pareigybės aprašymo, patvirtinto tarnybos direktoriaus 2018 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. V-96, 6.1 papunkčio pažeidimą.

Statuto 3 straipsnio 1 dalies 8 punktas nustato, kad vienas iš pagrindinių vidaus tarnybos principų yra bendrųjų pareigūno pareigų nuolatinio vykdymo principas. Pareigūnas privalo atlikti bendrąsias pareigas ir specialiuosiuose įstatymuose nustatytas pareigas.

BPK 3² straipsnis nustato, kad nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, kuris baudžiamojon atsakomybėn gali būti patrauktas tik kompetentingos institucijos leidimu arba kuris pagal tarptautinės teisės normas turi imunitetą nuo baudžiamosios jurisdikcijos, baudžiamasis procesas pradedamas, tačiau jam negali būti surašytas pranešimas apie įtarimą, jis negali būti apklausiamas kaip įtariamasis ar pripažįstamas įtariamuoju, negali būti suimamas ar kitaip suvaržoma jo laisvė. Kitos procesinės prievartos priemonės šiam asmeniui taikomos tiek, kiek tai nedraudžiama pagal Lietuvos Respublikos įstatymus ar tarptautinės teisės normas (1 dalis). Jeigu atlikus visus nedraudžiamus proceso veiksmus nėra kompetentingos institucijos leidimo asmenį patraukti baudžiamojon atsakomybėn arba asmuo turi imunitetą nuo baudžiamosios jurisdikcijos, baudžiamasis procesas turi būti nutrauktas. Baudžiamasis procesas gali būti atnaujinamas, kai yra kompetentingos institucijos leidimas asmenį patraukti baudžiamojon atsakomybėn arba jis kitaip netenka šiame straipsnyje nurodyto imuniteto, arba būtina atlikti proceso veiksmus, kurie nedraudžiami pagal Lietuvos Respublikos įstatymus ar tarptautinės teisės normas (2 dalis).

BPK 21 straipsnis nustato, kad įtariamasis yra ikiteisminio tyrimo dalyvis (1 dalis). Įtariamuoju laikomas asmuo, sulaikytas įtariant, kad jis padarė nusikalstamą veiką, arba asmuo, apklausiamas apie veiką, kurios padarymu jis įtariamas, arba į apklausą šaukiamas asmuo, kuriam yra surašytas šio Kodekso 187 straipsnyje numatytas pranešimas apie įtarimą (2 dalis). Kai asmuo slapstosi ar jo buvimo vieta nežinoma, įtariamuoju jis pripažįstamas prokuroro nutarimu ar ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi, o neatidėliotinais atvejais – ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarimu (3 dalis). Įtariamasis turi teisę: gauti informaciją apie su juo susijusio baudžiamojo proceso padėtį, žinoti, kuo jis įtariamas; nuo sulaikymo ar pirmosios apklausos momento turėti gynėją; gauti vertimą žodžiu ir raštu; informuoti konsulines įstaigas ir vieną asmenį; gauti skubią medicinos pagalbą; žinoti maksimalų terminą, kiek valandų (dienų) gali būti ribojama jo laisvė iki bylos nagrinėjimo teisminėje institucijoje pradžios; duoti parodymus; tylėti ir (ar) atsisakyti duoti parodymus apie savo paties galimai padarytą nusikalstamą veiką; pateikti tyrimui reikšmingus dokumentus ir daiktus; pateikti prašymus; pareikšti nušalinimus; susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga; apskųsti ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro ar ikiteisminio tyrimo teisėjo veiksmus bei sprendimus; būti lydimas atstovo pagal įstatymą teismo posėdžiuose ir atliekant kitus proceso veiksmus, taip pat teisę į privatumo apsaugą, kai įtariamasis yra nepilnametis (4 dalis).

(duomenys neskelbtini) straipsnis nustato, kad prieš pirmąją apklausą įtariamajam turi būti pasirašytinai įteiktas pranešimas apie įtarimą ar prokuroro nutarimas pripažinti įtariamuoju. Kai asmuo, įtariamas dėl nusikaltimo, už kurį numatyta atsakomybė Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių ir Baudžiamojo kodekso 7 straipsnio pagrindais, arba dėl nusikaltimo, kuriuo padaryta didelės žalos, yra ne Lietuvos Respublikos teritorijoje ir Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių numatytais atvejais negali būti išduotas ar perduotas Lietuvos Respublikai, prokuroro prašymu jis įtariamuoju pripažįstamas ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi. Ši nutartis siunčiama Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse numatytoms centrinėms susižinojimo įstaigoms užsienio valstybėje. Pranešime apie įtarimą, prokuroro nutarime ar ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartyje pripažinti įtariamuoju turi būti nurodyta nusikalstama veika (padarymo vieta, laikas, kitos aplinkybės) ir baudžiamasis įstatymas, numatantis tą nusikalstamą veiką, taip pat išvardytos įtariamojo teisės (1 dalis). Prieš kitas apklausas naujas pranešimas apie įtarimą turi būti įteiktas tik tuo atveju, kai keičiasi įtarimo turinys (2 dalis).

Rekomendacijų dėl ikiteisminio tyrimo organizavimo ir vadovavimo jam, patvirtintų Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2015 m. birželio 2 d. įsakymu Nr. I-139 „Dėl Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2004 m. vasario 25 d. įsakymo Nr. I-40 „dėl rekomendacijų patvirtinimo“ pakeitimo“ (toliau – ir Rekomendacijos) 22 punkte nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnas, tiriantis Rekomendacijų 20 punkte nurodytą nusikalstamą veiką ir nustatęs šią veiką padariusį asmenį (surašius pranešimą apie įtarimą arba gavus duomenų apie galimą nusikalstamą veiką įvykdžiusį asmenį (asmenis), nedelsdamas apie tai informuoja ikiteisminio tyrimo įstaigos padalinio vadovą ir prokurorą.

Rekomendacijų dėl įtarimo parengimo, patvirtintų Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2017 m. liepos 24 d. įsakymu Nr. I-153 „Dėl Rekomendacijų dėl pranešimo apie įtarimą parengimo ir nusikalstamų veikų perkvalifikavimo ikiteisminio tyrimo metu patvirtinimo“ (redakcija, galiojanti nuo 2017 m. spalio 25 d.) (toliau – ir Rekomendacijos dėl įtarimo) 5 punkte nustatyta, kad rengiant pranešimą apie įtarimą ((duomenys neskelbtini) str.), prokuroro (neatidėliotinais atvejais – ikiteisminio tyrimo pareigūno) nutarimą pripažinti įtariamuoju (BPK 21 str. 3 d.), prokuroro prašymą ikiteisminio tyrimo teisėjui priimti nutartį pripažinti įtariamuoju užsienio valstybės pilietį dėl nusikaltimo, už kurį numatyta atsakomybė Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių ir BK 7 straipsnio pagrindais, turi būti laikomasi šių principų: įtarimo teisėtumo. Formuluojant įtarimą turi būti laikomasi baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų reikalavimų, įtarimo formuluotėje būtina aprašyti visus teisiškai reikšmingus konkrečios nusikalstamos veikos požymius ir teisingai nurodyti baudžiamojo įstatymo straipsnį, jo dalį, punktą (5.1 papunktis) ir įtarimo pagrįstumo. Įtarimas pagrįstas, kai ikiteisminio tyrimo metu surinkta pakankamai BPK 20 straipsnio 1, 3, 4 dalių reikalavimus atitinkančių faktinių duomenų, kuriuos įvertinus padaroma išvada, kad buvo padaryta konkreti nusikalstama veika ir kad ją padarė būtent šis įtariamas asmuo (5.3 papunktis).

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos tarnautojų tarnybinės etikos kodekso, patvirtinto 2004 m. gegužės 10 d. tarnybos direktoriaus įsakymu Nr. 34V (toliau – ir Etikos kodeksas), 6.1 papunktis nustato, kad vienas iš pagrindinių Tarnybos tarnautojo veiklos etikos principų yra pagarba žmogui ir valstybei. Tarnybos tarnautojas privalo gerbti žmogų, jo teises ir laisves, valstybę, jos institucijas ir įstaigas, laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų, kitų teisės aktų, teismų sprendimų reikalavimų bei Tarnybos vidaus tvarkos taisyklių. Savo elgesiu ugdyti visuomenės pasitikėjimą Tarnyba ir Tarnybos tarnautojais. Tinkamai atlikti pareigybės aprašyme ir pareiginėje instrukcijoje nustatytas funkcijas ir laiku vykdyti pavedamas užduotis, laikydamasis įstatymų, kitų teisės aktų reikalavimų ir Tarnybos etikos principų. Vykdyti savo pareigas rūpestingai ir atsakingai, atsižvelgdamas į valstybės interesus, saugoti valstybės ir Tarnybos paslaptis.

Tarnybos KAV NVTS vyresniojo tyrėjo pareigybės aprašymo, patvirtinto tarnybos direktoriaus 2018 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. V-96 (toliau – ir Pareigybės aprašymas), 6.1 papunktyje nustatyta, kad pareigas einantis valstybės tarnautojas vadovaujasi teisės aktų reikalavimais, atlieka ikiteisminį tyrimą ir (ar) vykdo kriminalinę žvalgybą.

Tarp šalių nėra ginčo, kad pareiškėja išsiuntė 2021 m. sausio 22 d. ir 2021 m. sausio 29 d. šaukimus Ž. M., kuriuose nurodytas statusas – įtariamoji. Tarp šalių kilo ginčas, ar tai techninė klaida, kaip teigia pareiškėja, ar teisės aktų pažeidimas netinkamai reiškiant įtarimą VSD pareigūnei, kaip teigia Tarnyba.

Teismas atmeta pareiškėjos argumentus, kad šaukime dėl techninės klaidos buvo supainioti žodžiai (vietoj „liudytoja“ nurodyta „įtariamoji“) kaip gynybinę versiją. Teismas pritaria atsakovės vertinimui, kad pareiškėja nevykdė savo pareigos vadovautis teisės aktų reikalavimais bei netinkamai atliko savo pareigą, t. y. rašydama šaukimą įtariamajai privalėjo surašyti įtarimą Ž. M. ir su šiuo tarnybiniu pranešimu kreiptis į prokurorą V. L. dėl Ž. M. statuso pakeitimo, tačiau to nepadarė. Tokią išvadą teismas daro įvertinęs byloje esančių įrodymų ir paaiškinimų, nustatytų faktinių aplinkybių visumą. Pirma, tokį teismo įsitikinimą suformavo faktas, kad šaukimai Ž. M. su „įtariamosios“ statusu siųsti ne vieną kartą, o du. Be to, iki tol siųsti šaukimai buvo teisingi. Teismas atmeta pareiškėjos paaiškinimus, kad šįkart ji neformavo šaukimų IBPS, o surašė ant lapo, todėl įsivėlė klaida kaip gynybinę versiją. Šis faktas (atskiro dokumento, o ne IBPS formavimas) savaime nepatvirtina, kad tai tikrai tik techninė klaida. Antra, pareiškėjos veiksmai ginčo ikiteisminiame tyrime (2021 m. vasario 4 d. kreipėsi į prokurorą dėl Ž. M. statuso pakeitimo) patvirtina, kad pareiškėja turėjo valią liudytojos statusą turinčią Ž. M. traukti įtariamąja. Pareiškėja tą neigia ir sako, kad nusprendė tą padaryti vėliau nei išsiuntė šaukimus, tačiau teismo posėdyje nesugebėjo įvardinti, kokie įvykiai pagal jos versiją privertė pareiškėją iki 2021 m. sausio 29 d. Ž. M. siekti apklausti liudytoja, o jau 2021 m. vasario 4 d. kreiptis į prokurorą dėl jos statuso pakeitimo. Pažymėtina, kad Ž. M. sutuoktinio apklausa buvo 2021 m. sausio 25 d. taigi siunčiant 2021 m. sausio 29 d. šaukimą ši aplinkybė buvo žinoma pareiškėjai. Taigi teismas daro išvadą, kad išsiunčiant šaukimus (tiek 2021 m. sausio 22 d., tiek 2021 m. sausio 29 d.) pareiškėja suklydo ne dėl techninės klaidos (vietoj „liudytoja“ per klaidą įrašė „įtariamoji“), o suklydo dėl tvarkos, kaip traukti VSD pareigūną įtariamuoju. Trečia, teismas atmeta pareiškėjos argumentus, kad ji nežinojo Ž. M. statuso, nes Ž. M. galėjo nebūti žvalgybos pareigūnė, kuriai taikomos specialios taisyklės. Teismo vertinimu, turint informacijos, kad Ž. M. dirba VSD, o tokią informaciją pareiškėja turėjo, jai pirmiausia kilo pareiga išsiaiškinti, koks Ž. M. statusas. Vien fakto, kad dirba VSD pakako, kad atsirastų pareiga pareiškėjai aiškintis, ar ji gali reikšti įtarimus bendra tvarka, ar reikia naudotis specialiąja. Ketvirta, teismas atmeta pareiškėjos argumentus, kad byloje nėra įrodymų, kad Ž. M. yra specialų statusą turinti pareigūnė. Teismo vertinimu, pagal skunde suformuluotą ginčo dalyką ginčo tarp šalių nėra, kad Ž. M. yra specialų statusą turinti pareigūnė. Be to, pareiškėja, sužinojusi, kad Ž. M. dirba VSD, turėjo pareigą aiškintis, koks jos statusas prieš išsiųsdama šaukimus su statusu „įtariamoji“.

Taigi išsiųsdama 2021 m. sausio 22 d. ir 2021 m. sausio 29 d. šaukimus Ž. M. su statusu „įtariamoji“, pareiškėja pažeidė BPK 3² straipsnį. Atitinkamai pažeidė blanketines teisės normas, kurios įpareigoja laikytis teisės aktų reikalavimų – Statuto 3 straipsnio 1 dalies 8 punktą, BPK 21, 187 straipsnius, Rekomendacijų 22 punktą, Rekomendacijų dėl įtarimo 5.1 ir 5.3 papunkčius, Etikos kodekso 6.1 papunktį, Tarnybos KAV NVTS vyresniojo tyrėjo pareigybės aprašymo, patvirtinto tarnybos direktoriaus 2018 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. V-96, 6.1 papunktį. Taigi pareiškėjos neteisėta veika nustatyta.

Teismas pabrėžia, kad nustatyta tik ši pareiškėjos veika, t. y. Ž. M. traukimas baudžiamajam persekiojimui ne pagal teisės aktų reikalavimus. Tai, kad vėliau prokuroras V. L. nesutiko partraukti Ž. M. įtariamąja neturi teisinės reikšmės, nes su tarnybiniu pranešimu kreiptis į prokurorą V. L. dėl Ž. M. statuso pakeitimo pareiškėja turi teisę, tačiau tai turi daryti laikydamasi teisės aktuose nustatytos procedūros.

Išvadoje nustatyta, kad pareiškėjos kaltė yra neatsargumas (nerūpestingumas). Teismas atmeta pareiškėjos teiginius, kad jos kaltės nėra. Pareiškėja galėjo ir turėjo ginčo situacijoje veikti pagal teisės aktų reikalavimus, tačiau taip nesielgė. Jokių kitų asmenų valios ar prisidėjimo, techninių priežasčių, trikdžių ir pan. byloje nenustatyta. Pareiškėja neatsargiai išsiuntė šaukimus kviesti Ž. M. į apklausą įtariamąja, nesilaikydama teisės aktų nustatytų taisyklių prieš tai su tarnybiniu pranešimu kreiptis į prokurorą V. L. dėl Ž. M. statuso pakeitimo.

Pareiškėja teigia, kad dėl jos veikos nekilo neigiamų pasekmių: Ž. M. nebuvo apklausta kaip įtariamoji, nes į apklausas neatvyko. Teismas šiuos pareiškėjos argumentus atmeta. Tarnybinis nusižengimas pagal Vidaus tarnybos statutą yra, kai nustatomi pareigūno neteisėti veiksmai ir kaltė. Pasekmės nėra būtinos. Tai pabrėžiama ir teismų praktikoje: tarnybinio nusižengimo konstatavimui nereikalinga nustatyti jo sukeliamas neigiamas pasekmes bei, atitinkamai, priežastinį ryšį tarp pareiškėjos neveikimo ir sukeliamų pasekmių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. lapkričio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1426-968/2020 ir kt.). Nagrinėjamu atveju teismas konstatuoja, kad neigiamų pasekmių kilo: kilo grėsmė žvalgybos pareigūnės Ž. M. garantuojamoms socialinėms bei specialiosioms garantijoms, pažeistos BPK nuostatos. Teismas pažymi, kad niekas neinkriminuoja pareiškėjai pasekmių, kad Ž. M. buvo apklausta kaip įtariamoji. Pareiškėjos veika sukėlė kitokias pagal savo pobūdį pasekmes (grėsmė garantijoms). Tą įrodo Ž. M. advokato kreipimaisi, prokuroro raštai Tarnybai, atliekami tyrimai.

Pareiškėja teigia, kad Išvadoje gausu netikslumų, klaidų. Teismas kritiškai vertina Išvados netikslumus, tačiau šį pažeidimą laiko techniniu, o ne esminiu procedūriniu pažeidimu, kuris nesudaro pagrindo pagal ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 3 punktą naikinti Įsakymą. Tokią išvadą teismas daro, nes tiek Pranešime apie tarnybinį nusižengimą, tiek Išvadoje detaliai ir aiškiai nurodomi pareiškėjai inkriminuojami neteisėti veiksmai, nurodomos teisės normos. Pareiškėja suprato kaltinimo esmę ir galėjo ginti savo teises, teikti paaiškinimus.

Vadovaujantis Statuto 39 straipsnio 2 dalimi, pareigūnui gali būti skiriama viena iš šių tarnybinių nuobaudų: 1) pastaba; 2) papeikimas; 3) griežtas papeikimas; 4) perkėlimas į žemesnes pareigas; 5) atleidimas iš vidaus tarnybos. Statuto 39 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tarnybinė nuobauda skiriama atsižvelgiant į tarnybinį nusižengimą padariusio pareigūno kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius, į pareigūno veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo, tarnybinę atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Teismas atmeta pareiškėjos argumentus, kad jos padaryta veika yra mažareikšmė.

Statuto 38 straipsnio 2 dalis nustato, kad mažareikšmiu tarnybiniu nusižengimu laikomas tarnybinis nusižengimas, kuris yra formalus, nesukėlė neigiamų padarinių, o tarnybinės nuobaudos paskyrimas būtų neproporcingas tarnybinio nusižengimo sunkumui.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjos veika nebuvo vien formali techninė klaida, ji nevykdė nevykdė savo pareigos vadovautis teisės aktų reikalavimais bei netinkamai atliko savo pareigą, t. y. rašydama šaukimą įtariamajai privalėjo surašyti įtarimą Ž. M. ir su šiuo tarnybiniu pranešimu kreiptis į prokurorą V. L. dėl Ž. M. statuso pakeitimo, tačiau to nepadarė, liudytojai savavališkai išsiuntė 2021 m. sausio 22 d. ir 2021 m. sausio 29 d. šaukimą, nurodžiusi šaukiamo asmens procesinę padėtį – įtariamoji. Dėl šios veikos kilo neigiamos pasekmės ne tik Tarnybai, bet ir Ž. M., t. y. kitam asmeniui, kuris kreipėsi savo teisių gynybos.

Nagrinėjamoje byloje teismas nustatė, kad pareiškėja dėl neatsargumo padarė tarnybinį nusižengimą, dėl jo kilo pasekmių. Pareiškėjai paskirta švelniausia tarnybinė nuobauda – pastaba. Išvadoje nurodyta, kad atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių nenustatyta, aprašyta jos gerai vertinama darbinė veikla, nurodyta, kad drausminių nuobaudų neturi, yra skatinta.

Teismas atsižvelgia į visas nustatytas pareiškėjos atsakomybei reikšmingas aplinkybes (tarnybinio nusižengimo faktą, kaltę ir kilusias pasekmes) ir konstatuoja, kad pareiškėjai pagrįstai už tarnybinį nusižengimą dėl kaltės paskirta tarnybinė nuobauda. Pareiškėjos kaltės forma (neatsargumas), byloje esanti pareiškėjos charakteristika (vertinama gerai), teismo posėdyje duoti liudytojo parodymai, kad pareiškėja dirba gerai, kilusių pasekmių pobūdis (grėsmė Ž. M. garantijoms, bet Ž. M. neapklausta įtariamąja) lemia, kad skirta švelniausia tarnybinė nuobauda – pastaba, kuri yra proporcinga ir adekvati padaryto tarnybinio nusižengimo pobūdžiui.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjos prašymas panaikinti skundžiamą Įsakymą yra netenkinamas. Teismas nagrinėjamoje byloje išanalizavo ir identifikavo konkrečius teisės aktus, kuriuos pareiškėja pažeidė, jos kaltę, pasekmes, įvertino parinktos tarnybinės nuobaudos proporcingumą padarytam pažeidimui ir kt. Teismas nustatė, kad Įsakymu pagrįstai ir teisėtai paskirta tarnybinė nuobauda, kuri yra proporcinga. Taigi pareiškėjos skundas atmetamas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).

Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl jų teismas nenagrinės. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994-04-19 sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997-12-19 sprendimas Helle prieš Suomiją; 2011 m. lapkričio 14 d. LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).

Pareiškėjos prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas atmetamas. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalį tik proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Kadangi pareiškėjos skundas atmestinas, todėl bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ABTĮ 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132–134 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjos I. M. skundą atmesti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.