Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Valentino Janonio, teisėjų Lino Pauliukėno ir Remigijaus Preikšaičio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų E. A. ir V. Č. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 7 d. nuosprendžio, kuriuo E. A. ir V. Č. nuteisti pagal BK 180 str. 3 d. laisvės atėmimu 4 metams, BK 302 str. 1 d. dėl dokumentų pagrobimo plėšimo metu laisvės atėmimu 3 metams, BK 214 str. 1 d. laisvės atėmimu 3 metams, BK 215 str. 1 d. laisvės atėmimu 3 metams, BK 182 str. 1 d. dėl 520 Lt turto įgijimo apgaule laisvės atėmimu 2 metams, BK 302 str. 1 d. dėl S. T. asmens dokumento panaudojimo 2009 m. vasario 12 d. laisvės atėmimu 3 metams, BK 182 str. 1 d. dėl 13000 Lt turto įgijimo apgaule laisvės atėmimu 2 metams, BK 302 str. 1 d. dėl S. T. asmens dokumento panaudojimo 2009 m. vasario 13 d. laisvės atėmimu 3 metams, BK 22 str. 1 d. ir 182 str. 1 d. dėl pasikėsinimo apgaule įgyti 4000 Lt turtą laisvės atėmimu 2 metams. BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p. nustatyta tvarka bausmes pagal BK 180 str. 3 d., BK 302 str. 1 d. dėl dokumentų pagrobimo plėšimo metu ir BK 214 str. 1 d. subendrinus apėmimo būdu, nustatytos subendrintos 4 metų laisvės atėmimo bausmės. BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p. nustatyta tvarka bausmes pagal BK 215 str. 1 d. ir BK 182 str. 1 d. dėl 520 Lt turto įgijimo apgaule subendrinus apėmimo būdu, nustatytos subendrintos 3 metų laisvės atėmimo bausmės. BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p. nustatyta tvarka bausmes pagal BK 302 str. 1 d. dėl S. T. asmens dokumento panaudojimo 2009 m. vasario 12 d. ir BK 182 str. 1 d. dėl 13000 Lt turto įgijimo apgaule subendrinus apėmimo būdu, nustatytos subendrintos 3 metų laisvės atėmimo bausmės. BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p. nustatyta tvarka bausmes pagal BK 302 str. 1 d. dėl S. T. asmens dokumento panaudojimo 2009 m. vasario 13 d. ir BK 22 str. 1 d., 182 str. 1 d. dėl pasikėsinimo apgaule įgyti 4000 Lt turtą subendrinus apėmimo būdu, nustatytos subendrintos 3 metų laisvės atėmimo bausmės. BK 63 str. 1 ir 4 d. nustatyta tvarka šias subendrintas bausmes tarpusavyje subendrinus dalinio sudėjimo būdu, galutinai nubausti laisvės atėmimu 6 metams. Bausmes skirta atlikti pataisos namuose, E. A. bausmės pradžią skaičiuojant nuo 2009 m. vasario 13 d., V. Č. bausmės pradžią skaičiuojant nuo 2009 m. kovo 7 d.

Nuosprendžiu visiškai patenkinti nukentėjusiojo S. T. ir AB SEB banko civiliniai ieškiniai, ir iš E. A. bei V. Č. solidariai priteista nukentėjusiajam S. T. 1624 Lt, o AB SEB bankui 13000 Lt nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. A. ir V. Č. nuteisti už tai, kad 2009 m. vasario 11 d. apie 15.15 val. Nendrių gatvėje šalia namo Nr. 35, Klaipėdoje, veikdami bendrininkų grupe, turėdami vieningą tyčią, plėšimo būdu, panaudoję šaunamąjį ginklą tikslu pagrobti svetimą turtą, užpuolė nukentėjusįjį S. T., t.y. būdami iš anksto tarpusavyje susitarę, E. A. atviliojus nukentėjusįjį S. T. į minėtą pastatą, V. Č. nenustatytu šaunamuoju ginklu vieną kartą šovė nukentėjusiajam S. T. į galvos sritį, po ko, jį pargriovęs ant sofos, laikė nukentėjusįjį prispaudęs ir įrėmęs jam į pakaušį šaunamąjį ginklą, tokiu būdu padarydamas nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą, be to, V. Č. iš nukentėjusiojo striukės kišenės pagrobė mobiliojo ryšio telefoną „NOKIA 3600“, kurio vertė 960 Lt su jame buvusia SIM kortele, kurios vertė 30 Lt, o nuo nukentėjusiojo rankos nusegė laikrodį „ROMANSON“, kurio vertė 459 Lt. Tuo metu E. A. pagrobė nukentėjusiajam S. T. priklausantį diplomatą, kurio vertė 70 Lt, vyrišką piniginę, kurios vertė 25 Lt, 200 Lt grynųjų pinigų, 10 svarų sterlingų grynųjų pinigų, kurių vertė 37 Lt, S. T. asmens dokumentą - Lietuvos Respublikos piliečio pasą, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), rašiklį su spaudu UAB „(duomenys neskelbtini)“ Direktorius S. T.“, kurio vertė 50 litų, 6 raktus, kurių vertė 72 Lt, darbo pažymėjimą, nukentėjusiojo S. T. vardu išduotas dvi „SEB“ banko elektronines mokėjimo korteles, „VISA ELECTRON“ Nr. (duomenys neskelbtini) ir „VISA CLASSIC“ Nr. (duomenys neskelbtini). Tokiu būdu E. A. ir V. Č., panaudoję fizinį smurtą ir šaunamąjį ginklą, pagrobė nukentėjusiajam S. T. priklausantį turtą, kurio vertė 1903 Lt.

E. A. ir V. Č. nuteisti už tai, kad 2009 m. vasario 11 d. nuo 16.53 val. iki 16.58 val., veikdami bendrininkų grupe bankomate, esančiame Laukininkų g. 19, Klaipėdoje, neteisėtai panaudojo nukentėjusiojo S. T. vardu išduotą „SEB“ banko mokėjimo kortelę „VISA ELECTRON“, kurios Nr. (duomenys neskelbtini), t.y. patikrinus sąskaitos likutį, paėmė 500 Lt, po ko, tęsdami nusikalstamą veiką, bankomate, esančiame Laukininkų g. 17, Klaipėdoje, 17.00 val. panaudoję tą pačią mokėjimo kortelę, paėmė 20 Lt. Po to, tęsdami nusikalstamą veiką, nuo 17.02 val. iki 17.12 val. bankomate, esančiame Laukininkų g. 19, Klaipėdoje, panaudoję nukentėjusiojo S. T. vardu išduotą „SEB“ banko mokėjimo kortelę „VISA CLASSIC“, kurios Nr. (duomenys neskelbtini) pasikėsino paimti 1050 Lt, tačiau pinigų iš bankomato nepaėmė, nes buvo neteisingai įvestas mokėjimo kortelės PIN kodas. Tokiu būdu E. A. ir V. Č. apgaule savo naudai įgijo S. T. priklausančius 520 litų.

E. A. ir V. Č. nuteisti už tai, kad veikdami bendrininkų grupe, turėdami vieningą sumanymą pasinaudoti plėšimo metu iš nukentėjusiojo S. T. pagrobtu jo asmens dokumentu - Lietuvos Respublikos piliečio pasu, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), V. Č. tikslu, kad E. A. būtų panašus į nukentėjusįjį S. T., perdavus akinius, 2009 m. vasario 12 d. apie 13.30 val. atvyko į „SEB“ banko Žardės skyrių, esantį Taikos pr. 115, Klaipėdoje, kur E. A. pateikė banko darbuotojai S. T. asmens dokumentą - Lietuvos Respublikos piliečio pasą ir tokiu būdu prisistatęs S. T., apgaule paėmė nukentėjusiojo S. T. sąskaitoje buvusius 13000 Lt. Tokiu būdu E. A. ir V. Č. apgaule savo naudai įgijo S. T. priklausančius 13000 Lt.

E. A. ir V. Č. nuteisti už tai, kad veikdami bendrininkų grupe, turėdami vieningą sumanymą pasinaudoti pagrobtu nukentėjusiojo S. T. asmens dokumentu - Lietuvos Respublikos piliečio pasu, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), ir tokiu būdu įgyti savo naudai svetimo turto, 2009 m. vasario 13 d. apie 17.40 val. atvyko į „SEB“ banko Žardės skyrių, esantį Taikos pr. 115, Klaipėdoje, kur E. A., neturėdamas teisėto pagrindo, panaudojo pagrobtą nukentėjusiojo S. T. asmens dokumentą - Lietuvos Respublikos piliečio pasą, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), t.y. pateikęs jį banko darbuotojai ir prisistatęs S. T., pasikėsino apgaulės būdu išgryninti nukentėjusiojo S. T. sąskaitoje buvusius 4000 Lt, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl aplinkybių nepriklausančių nuo jų valios, nes S. T. sąskaita buvusi uždaryta ir E. A. buvo sulaikytas.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo E. A. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, nuteistojo V. Č. apeliacinis skundas atmestinas.

Pagrįstai nuteistiesiems inkriminuotas ir plėšimą kvalifikuojantis požymis – šaunamojo ginklo panaudojimas. Pagal 2002 m. sausio 15 d. Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo Nr. IX-705 2 str. 2 d. šaunamasis ginklas – įrenginys ar daiktas, sukonstruotas ar pritaikytas kaip ginklas, iš kurio sprogstamųjų medžiagų degimo produktų slėgio jėga gali būti paleisti kulkos, sviediniai arba kenksmingos, dirginančiosios medžiagos mechaniškai, termiškai, chemiškai ar kitaip taikiniui per atstumą paveikti arba duotas garso ar šviesos signalas. Pagal šį įstatymą šaunamiesiems ginklams priskiriami net ir signaliniai ginklai. Šaunamaisiais ginklais šiame įstatyme laikomos ir pagrindinės šaunamųjų ginklų dalys. Nors šioje byloje ginklas nebuvo rastas, tačiau teismų praktikoje nusikaltimo kvalifikavimui pagal BK 180 str. 3 d. neturi jokios įtakos ginklo priskyrimas konkrečiai A, B, C ar D kategorijai pagal Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymą. Šaunamojo ginklo panaudojimas pagal BK 180 str. 3 d. kaltininkui inkriminuojamas tada, kai: 1) plėšimo metu panaudotas ginklas yra priskirtas šaunamųjų ginklų kategorijai ir yra tinkamas naudoti pagal paskirtį; 2) šaunamasis ginklas nusikaltimo metu panaudojamas kaip fizinio ar psichinio smurto priemonė. Beje, tokio ginklo panaudojimu teismų praktikoje laikomas ne tik šaunamojo ginklo kovinių savybių tiesioginis panaudojimas, bet ir grasinimas plėšimo metu turimu ginklu žodžiu, gestais, akivaizdžiu demonstravimu, užuominomis panaudoti ginklą (kasacinė nutartis Nr. 2K-405/2009).

Nors, kaip nustatyta, E. A. šaunamojo ginklo pats asmeniškai nenaudojo, tačiau teismų praktikoje bendrininkų, kurie net jeigu ir iš anksto nežinojo apie šaunamąjį ginklą, tačiau matė, kaip bendrininkas panaudoja ginklą, ir tuo pasinaudodami tęsė savo nusikalstamus veiksmus, padarytas plėšimas kvalifikuojamas pagal BK 180 str. 3 d. kaip plėšimas, padarytas panaudojant šaunamąjį ginklą (kasacinės bylos Nr. 2K-165/2009, 2K-660/2005). Šiame nuosprendyje patikimai konstatuota, kad nukentėjusįjį S. T. nuteistieji apiplėšė bendrais, iš anksto suderintais ir tarpusavyje pasiskirstytais veiksmais – E. A. atviliojo nukentėjusįjį į apleistą miesto pakraštyje esantį pastatą, ten jų laukiantis V. Č. prieš nukentėjusįjį panaudojo fizinį ir psichinį smurtą, ir abu kartu pagrobė nukentėjusiajam priklausančius daiktus – V. Č. asmeninius daiktus, rastus pas nukentėjusįjį, o E. A. diplomate esančius daiktus, todėl nustačius, kad vienas iš bendrininkų (V. Č.) prieš nukentėjusįjį panaudojo šaunamąjį ginklą, plėšimą kvalifikuojantis požymis šaunamojo ginklo panaudojimas E. A. veikoje nustatytas taip pat teisingai. Taigi nuteistųjų E. A. ir V. Č. kaltė dėl plėšimo panaudojant šaunamąjį ginklą visiškai įrodyta ir abejonių nekelia, apeliacinių skundų argumentai nuteistųjų kaltės ir jų veikos kvalifikavimo klausimu neduoda pagrindo daryti priešingas išvadas, negu skundžiamame nuosprendyje padarė apylinkės teismas.

Byloje nėra duomenų, kad ikiteisminio tyrimo metu būtų paimti tyrimui V. Č. striukė ir kelnės, kas atitinka nuteistojo E. A. apeliacinio skundo teiginį, jog šie drabužiai tyrimui nebuvo paimti. Pažymėtina, kad parako pėdsakai po šūvio nebūtinai turėjo likti ant V. Č. rūbų. Todėl net ir tuo atveju, jeigu šie rūbai būtų paimti ir ištirti iš karto po įvykio, tikimybė rasti ant jų šūvio pėdsakus būtų labai menka. Kadangi V. Č. buvo sulaikytas praėjus beveik mėnesiui po įvykio, paimti ir tirti šiuos jo drabužius nebuvo prasminga ir tikslinga. Jokios esminės reikšmės neturi ir aplinkybės, ar sulaikymo metu, praėjus beveik mėnesiui po įvykio, V. Č. buvo girtas, aiškinimasis. Įvykio vietos apžiūros metu radus panašiomis į kraują dėmėmis suteptą pagalvę nukentėjusysis nurodė, kad tai jo kraujas (kas visiškai atitinka nukentėjusiojo parodymus apie įvykio aplinkybes). Tuo būdu tyrėjams nebuvo jokio pagrindo manyti, kad pagalvė gali būti sutepta užpuolikų krauju, ir tirti šio kraujo priklausomybę, siekiant nustatyti nukentėjusįjį užpuolusius asmenis. Nustačius bendrus iš anksto suderintus abiejų nuteistųjų veiksmus apiplėšiant nukentėjusįjį, netenka prasmės ir E. A. tarpusavio santykių su pastato, kuriame įvykdytas nusikaltimas, savininku aiškinimasis. Taigi nurodyti apeliantų argumentai dėl ikiteisminio tyrimo trūkumų nėra pagrįsti ir nepaneigia byloje surinktais bei teismo ištirtais įrodymais nustatytų esminių bylos aplinkybių.

Kolegija negali sutikti su nuteistojo V. Č. apeliacinio skundo argumentu, jog tos aplinkybės, kad jis banke nebuvo ir jokių pinigų nenuiminėjo, taip pat nežinojo, kokią sumą pinigų iš nukentėjusiojo banko sąskaitos nuėmė E. A. pirmą kartą (2009 m. vasario 12 d.) ir kokią sumą jis ketino nuimti antrą kartą (2009 m. vasario 13 d.), yra jį teisinančios abiejuose epizoduose pagal BK 302 str. 1 d. ir BK 182 str. 1 d. sutaptį.

Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apylinkės teisme nuteistasis V. Č. vienodai parodė, kad kitą dieną po apiplėšimo jis paskambino E. A. ir jam pasiūlė pasinaudoti S. T. pasu tam, kad nusiimti pinigus nuo sąskaitos. Jis nupirko akinius, kad E. A. būtų panašus į S. T., susitikęs su E. A. prie banko padavė jam šiuos akinius kartu su S. T. pasu, o pastarasis nuėjo į banką, nuėmė 6000 Lt, taip sakė, ir pinigus pasidalino po lygiai 3000 Lt. Kitą dieną jie vėl su E. A. nuėjo į banką ir E. A. bandė vėl nuimti pinigų, tačiau tai padaryti jam nepavyko, nes jis buvo sulaikytas. Šias V. Č. nurodytas aplinkybes tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apylinkės teisme visiškai patvirtino ir nuteistasis E. A.. Iš minėtų nuteistųjų parodymų darytina išvada, jog tiek E. A., tiek V. Č. pripažino teisme nustatytas aplinkybes, kad aptariamus nusikaltimus darė veikdami kaip bendrininkai – kartu sumanė pasinaudoti pagrobtu S. T. pasu, V. Č. parūpino akinius, t. y. nusikaltimo įvykdymą palengvinančią priemonę, o E. A., pasinaudodamas šia priemone, betarpiškai banko darbuotojai prisistatęs S. T. vieną dieną nuėmė nuo nukentėjusiojo banko sąskaitos 13000 Lt, o kitą dieną pasikėsino nuimti dar 4000 Lt. Beje, nuteistasis V. Č. apeliaciniame skunde šių apylinkės teismo nustatytų aplinkybių ir neginčija. Taigi nekyla abejonių, jog E. A. ir V. Č. veikė bendrai, siekdami panaudojant prieš tai pagrobtą asmens dokumentą apgaule įgyti svetimą turtą. Nors V. Č. betarpiškai nebandė, panaudodamas nukentėjusiojo pasą, įgyti svetimą turtą, tačiau pagal baudžiamosios teisės teoriją ir teismų praktiką veikos padarymo bendrininkų grupe atveju nereikalaujama, kad bendravykdytojai kiekvienas atskirai visiškai įgyvendintų BK specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje aprašytą pavojingos veikos požymį, nes veikos bendrumas gali pasireikšti ir tuo, kad nusikalstamoje veikoje dalyvaujantys asmenys iš dalies įgyvendina jiems bendrai inkriminuotos nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius požymius (pavyzdžiui, siekdami užvaldyti svetimą turtą, vienas sukčiavimo bendravykdytojas pasirūpina reikalingomis priemonėmis, o kitas, pasinaudodamas šiomis priemonėmis, betarpiškai inicijuoja finansines operacijas banko sąskaitoje, vėliau apgaule įgytą svetimą turtą pasidalina). Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai V. Č. pripažino sukčiavimo ir pasikėsinimo sukčiauti bei neteisėto asmens dokumento panaudojimo nusikaltimų vykdytoju. Apeliaciniame skunde nuteistasis V. Č. teigia, kad jis nežinojo, kokią sumą pinigų iš nukentėjusiojo banko sąskaitos nuėmė E. A. pirmą kartą ir kokią sumą jis ketino nuimti antrą kartą. Pagal baudžiamosios teisės teoriją tokioje situacijoje pripažįstama, kad asmuo veikė neapibrėžta tyčia, o jo nusikalstama veika kvalifikuojama pagal atsiradusias pasekmes – baigto sukčiavimo atveju pagal apgaule įgyto svetimo turto vertę, pasikėsinimo stadijoje nutrūkusio sukčiavimo atveju pagal pasikėsinto įgyti svetimo turto vertę. Esant išdėstytoms aplinkybėms, kolegija visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis nuteistojo V. Č. kaltės ir jo veiksmų kvalifikavimo pagal BK 182 str. 1 d., 302 str. 1 d. bei BK 22 str. 1 d. ir 182 str. 1 d., 302 str. 1 d. klausimu, baudžiamasis įstatymas nuteistajam šioje dalyje pritaikytas tinkamai, apeliacinio skundo argumentai neduoda pagrindo abejoti šių išvadų pagrįstumu ir nuteistojo kaltės ar jo veikų kvalifikavimo klausimu daryti priešingas išvadas.

Kolegija konstatuoja, jog byloje nėra surinkta objektyvių, patikimų ir nenuginčijamų įrodymų, jog nuteistasis E. A. įvykdė jam inkriminuotus elektroninės mokėjimo priemonės panaudojimą ir svetimo 520 Lt turto įgijimą apgaule. Pripažindamas E. A. kaltu pagal BK 215 str. 1 d. ir BK 182 str. 1 d., apylinkės teismas padarė neatitinkančias faktinių bylos aplinkybių išvadas, nepatvirtintas teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais, ir dėl to netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

Nors šioje byloje patikimai nustatyta, kad E. A. ir V. Č., panaudoję fizinį smurtą ir šaunamąjį ginklą, be kitų daiktų pagrobė ir nukentėjusiajam S. T. priklausančias dvi „SEB“ banko elektronines mokėjimo korteles, tačiau šios aplinkybės pačios savaime neleidžia daryti išvadą, jog šias elektronines mokėjimo korteles jie abu kartu ir panaudojo, net ir priimant dėmesin tą aplinkybę, jog elektroninės mokėjimo kortelės buvo panaudotos nepraėjus nei 2 valandoms po plėšimo. Iš AB SEB banko pateiktos S. T. mokėjimo kortelių panaudojimo ataskaitos (t. 1, b. l. 64) ir AB Swedbank pateiktos informacijos (t. 1, b. l. 81) matyti, kad prie bankomatų, esančių Klaipėdoje, Laukininkų g. 17 ir 19, kuriuose buvo panaudotos iš nukentėjusiojo pagrobtos elektroninės mokėjimo kortelės, vaizdo stebėjimo-įrašymo sistema neįrengta. Taigi filmuotos medžiagos apie E. A. dalyvavimą aptariamuose nusikaltimuose surinkti nėra galimybės. Iš UAB Tele 2 atliktos nukentėjusiojo telefono IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) kontrolės (t. 1, b. l. 107) matyti, kad apiplėšimo dieną į šį telefoną nuo 17:10:33 val. iki 17:11:14 val. buvo įdėta V. Č. kortelė, kurios telefono Nr. (duomenys neskelbtini), o nuo 17:31:18 val. iki 17:36:38 val. buvo įdėta E. A. kortelė, kurios telefono Nr. (duomenys neskelbtini) (minėtos kortelės, įdėtos į kitus telefonus, buvo rastos pas nuteistuosius jų sulaikymo metu, t. 1, b. l. 148-151). Nors šios aplinkybės patvirtina, kad V. Č., disponavęs po apiplėšimo turėtu nukentėjusiojo telefono aparatu (to nuteistasis V. Č. neneigia), po apiplėšimo 17:31:18 val. buvo kartu su E. A. ir jam davė nukentėjusiojo telefono aparatą, į kurį E. A. įdėjo savo telefono kortelę, tačiau įvertinus tai, kad šis faktas užfiksuotas praėjus beveik 20 minučių po paskutinio elektroninių mokėjimo kortelių panaudojimo 17:12:11 (t. 1, b. l. 64), patikimai teigti, kad E. A. ir V. Č. buvo kartu ir panaudojant iš nukentėjusiojo pagrobtas elektronines mokėjimo korteles nuo 16:53:16 val. iki 17:12:11 val., nėra pagrindo. E. A. apylinkės teisme parodė, kad kortelių neturėjo ir neėmė iš kortelių pinigų, ikiteisminio tyrimo metu apie elektroninių mokėjimo kortelių panaudojimą E. A. parodymų nedavė. V. Č. apylinkės teisme parodė, kad po plėšimo jis vienas nuvažiavo prie bankomato Laukininkų g. ir pasinaudojo viena iš nukentėjusiojo pagrobtų kortelių, o kitą vėliau išmetė į šiukšliadėžę, panašius parodymus jis davė ir ikiteisminio tyrimo metu, išskyrus pirminę apklausą, per kurią jis parodė, kad po apiplėšimo jie nubėgo į degalinę prie BIG centro, E. A. iškvietė taksi, jie nuvažiavo prie klubo Kalifornija, užėjo į parduotuvę Iki, kur iš bankomato E. A. nuėmė 500 Lt. Pinigus jie pasidalino po lygiai ir išsiskirstė (t. 2, b. l. 136-137).

Išdėstytos aplinkybės leidžia teigti, jog byloje nesant jokių kitų įrodymų, galinčių patvirtinti nuteistojo V. Č. ikiteisminio tyrimo metu per pirminę apklausą duotus parodymus dėl E. A. dalyvavimo panaudojant elektronines mokėjimo korteles, kuriuos vėliau jis pakeitė, t. y. nesant duomenų, leidžiančių teigti, kad būtent šie, o ne vėliau duoti parodymai yra teisingi, skundžiamame nuosprendyje apylinkės teismas nuteistojo E. A. kaltę pagrindė iš esmės vien minėtais nuteistojo V. Č. parodymais, kuriuos laikyti patikimais nėra jokio pagrindo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ 3.1.5., 3.1.8. punktuose nurodoma, kad nuosprendyje teismas turi konstatuoti, ar pakanka surinktų įrodymų, ar jie leidžia tiksliai nustatyti visas į įrodinėjimo dalyką įeinančias aplinkybes. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados apkaltinamajame nuosprendyje turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Iš to išeina, kad jokiais kitais bylos įrodymais šioje dalyje nepatvirtinti V. Č. ikiteisminio tyrimo metu per pirminę apklausą duoti parodymai negali būti vieninteliu ir lemiamu nuteistojo E. A. kaltės įrodymu. Todėl sutikti su apylinkės teismo išvada, jog E. A. kaltė dėl elektroninės mokėjimo priemonės panaudojimo ir svetimo 520 Lt turto įgijimo apgaule yra įrodyta, negalima.

Tuo būdu apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje neįvertino išdėstytų aplinkybių, padarė neatitinkančias faktinių bylos aplinkybių ir faktiniais bylos duomenimis nepagrįstas išvadas apie nuteistojo E. A. kaltės įrodytumą nesant pakankamai ir patikimų kaltę neginčijamai galinčių patvirtinti įrodymų, ir to pasekoje netinkamai išsprendė nuteistojo E. A. kaltės klausimą. Remiantis išdėstytu nuosprendžio dalis dėl E. A. nuteisimo pagal BK 215 str. 1 d. ir BK 182 str. 1 d. dėl 520 Lt turto įgijimo apgaule naikinama, nuteistasis E. A. pagal BK 215 str. 1 d. ir BK 182 str. 1 d. dėl 520 Lt turto įgijimo apgaule išteisinamas neįrodžius, jog jis dalyvavo padarant šias nusikalstamas veikas.

Išteisinant E. A. dėl nurodytų veikų, iš nuosprendžio šalinama nuoroda, jog V. Č. veikas, numatytas BK 215 str. 1 d. ir BK 182 str. 1 d. dėl 520 Lt turto įgijimo apgaule padarė, veikdamas bendrininkų grupe. Už šias veikas V. Č. paskirtos bausmės yra subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę. Šiuo atveju griežtesnė bausmė už BK 215 str. 1 d. numatytą nusikaltimą paskirta mažesnė už sankcijos vidurkį (vidurkis – 3 metai 1 mėnuo 15 dienų laisvės atėmimo), nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Todėl atsakomybę sunkinančios aplinkybės pašalinimas neduoda pagrindo švelninti sistemingai tyčinius nusikaltimus darančiam recidyvistui V. Č. bausmes už nurodytus nusikaltimus.

E. A. išteisinus dėl kaltinimų pagal BK 215 str. 1 d. ir BK 182 str. 1 d. dėl elektroninės mokėjimo priemonės panaudojimo ir svetimo 520 Lt turto įgijimo apgaule, už kuriuos paskirtos bausmės skundžiamu nuosprendžiu buvo subendrintos apėmimo būdu ir nustatyta 3 metų laisvės atėmimo bausmė, o po to dalis šios subendrintos bausmės kartu su kitų dviejų subendrintų 3 metų laisvės atėmimo bausmių dalimis buvo pridėta prie griežčiausios 4 metų laisvės atėmimo bausmės, t. y. panaikinus vieną iš galutinės bausmės sudedamųjų dalių, iš naujo sprendžiamas likusių trijų apėmimo būdu subendrintų bausmių bendrinimo klausimas.

Iš nuosprendžio rezoliucinės dalies matyti, kad apylinkės teismas pirmiausia E. A. paskyrė bausmes už 9 atskirus nusikaltimus, po to, atitinkamas bausmes subendrinęs apėmimo būdu, nustatė 4 subendrintas bausmes, o galiausiai šias subendrintas bausmes subendrino dalinio sudėjimo būdu ir nustatė galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą 6 metams, t. y. prie griežčiausios 4 metų laisvės atėmimo bausmės pridėjo 3 dalis po 8 mėnesius švelnesnių 3 metų laisvės atėmimo bausmių. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, vadovaujantis BK 63 str. 1 ir 4 d., skundžiamu nuosprendžiu BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p. nustatyta tvarka subendrinta 4 metų laisvės atėmimo (subendrinus pagal BK 180 str. 3 d., BK 302 str. 1 d. dėl dokumentų pagrobimo plėšimo metu ir BK 214 str. 1 d. paskirtas bausmes), kaip griežtesnė iš bendrinamų bausmių, su kitomis dviejomis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p. nustatyta tvarka subendrintomis 3 metų laisvės atėmimo bausmėmis (atitinkamai subendrinus pagal BK 302 str. 1 d. dėl S. T. asmens dokumento panaudojimo 2009 m. vasario 12 d. ir BK 182 str. 1 d. dėl 13000 Lt turto įgijimo apgaule paskirtas bausmes bei subendrinus pagal BK 302 str. 1 d. dėl S. T. asmens dokumento panaudojimo 2009 m. vasario 13 d. ir BK 22 str. 1 d., 182 str. 1 d. dėl pasikėsinimo apgaule įgyti 4000 Lt turtą paskirtas bausmes) bendrinama tokia pat tvarka ir tokiomis pat proporcijomis, kaip ir buvo bendrinama skundžiamu nuosprendžiu, nustatant galutinę subendrintą 5 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, bausmę skiriant atlikti pataisos namuose, bausmės pradžią skaičiuojant nuo 2009 m. vasario 13 d.

Tikslindamas civilinį ieškinį, nukentėjusysis nepareiškė reikalavimo dėl 2009-02-11 iš bankomatų pagrobtų 520 litų priteisimo, ir ši suma iš nuteistųjų nebuvo priteista, todėl E. A. išteisinimas dėl nurodytų veikų neturi įtakos pirmosios instancijos teismo sprendimui dėl civilinio ieškinio.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., 2 d. 2 p., 4 d., 328 str. 1 p., 329 str. 1 p., 330 str., 331 str.,

nusprendžia:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 7 d. nuosprendžio dalį dėl E. A. nuteisimo pagal BK 215 str. 1 d. ir BK 182 str. 1 d. dėl 520 Lt turto įgijimo apgaule panaikinti ir priimti naują nuosprendį – E. A. pagal BK 215 str. 1 d. ir BK 182 str. 1 d. dėl 520 Lt turto įgijimo apgaule išteisinti, kadangi neįrodyta, jog jis dalyvavo padarant šias nusikalstamas veikas.

Kitą Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 7 d. nuosprendžio dalį pakeisti.

Pašalinti iš nuosprendžio aprašomosios dalies nuorodą, jog dėl nusikaltimų, numatytų BK 215 str. 1 d. ir BK 182 str. 1 d. dėl 520 Lt turto įgijimo apgaule nuteistojo V. Č. atsakomybę sunkina aplinkybė, jog jis nusikalto, veikdamas bendrininkų grupe.

Panaikinti nuosprendžio dalį dėl BK 63 str. 1 d. ir 4 d. nuostatų taikymo nuteistajam E. A.. Vadovaujantis BK 63 str. 1 ir 4 d., E. A. paskirtas BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p. nustatyta tvarka subendrintas 4 metų laisvės atėmimo (subendrinus pagal BK 180 str. 3 d., BK 302 str. 1 d. dėl dokumentų pagrobimo plėšimo metu ir BK 214 str. 1 d. paskirtas bausmes), 3 metų laisvės atėmimo (subendrinus pagal BK 302 str. 1 d. dėl S. T. asmens dokumento panaudojimo 2009 m. vasario 12 d. ir BK 182 str. 1 d. dėl 13000 Lt turto įgijimo apgaule paskirtas bausmes), 3 metų laisvės atėmimo (subendrinus pagal BK 302 str. 1 d. dėl S. T. asmens dokumento panaudojimo 2009 m. vasario 13 d. ir BK 22 str. 1 d., 182 str. 1 d. dėl pasikėsinimo apgaule įgyti 4000 Lt turtą paskirtas bausmes) bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu, ir galutinę subendrintą bausmę nustatyti laisvės atėmimą 5 metams 4 mėnesiams. Bausmę skirti atlikti pataisos namuose, bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2009 m. vasario 13 d.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Nuteistojo V. Č. apeliacinį skundą atmesti.