Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš

teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo V. K. (V. K.) skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 5 d. nutarties, kuria nuteistajam V. K. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2014 m. vasario 13 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. K. Vilniaus apygardos teismo 2013 m. liepos 11 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 150 straipsnio 4 dalį (už E. K. seksualinį prievartavimą), BK 153 straipsnį (už E. K. tvirkinimą), BK 261 straipsnį (už narkotinių ar psichotropinių medžiagų platinimą E. K.), BK 264 straipsnio 2 dalį (už E. K. lenkimą vartoti narkotines ar psichotropines medžiagas), BK 161 straipsnio 1 dalį (už E. K. įtraukimą girtauti), BK 150 straipsnio 4 dalį (už R. K. seksualinį prievartavimą), BK 153 straipsnį (už R. K. tvirkinimą), BK 261 straipsnį (už narkotinių ar psichotropinių medžiagų platinimą R. K.), BK 264 straipsnio 2 dalį (už R. K. lenkimą vartoti narkotines ar psichotropines medžiagas), BK 161 straipsnio 1 dalį (už R. K. įtraukimą girtauti), BK 150 straipsnio 4 dalį (už A. Š. seksualinį prievartavimą 2010-02-06), BK 150 straipsnio 4 dalį (už A. Š. seksualinį prievartavimą 2010-02-07), BK 153 straipsnį (už A. Š. tvirkinimą), BK 261 straipsnį (už narkotinių ar psichotropinių medžiagų platinimą A. Š.), BK 264 straipsnio 2 dalį (už A. Š. lenkimą vartoti narkotines ar psichotropines medžiagas), BK 161 straipsnį (už A. Š. įtraukimą girtauti), BK 261 straipsnį (už narkotinių ar psichotropinių medžiagų platinimą T. S.), BK 264 straipsnio 2 dalį (už T. S. lenkimą vartoti narkotines ar psichotropines medžiagas), BK 161 straipsnio 1 dalį (už T. S. įtraukimą girtauti), BK 261 straipsnį (už narkotinių ar psichotropinių medžiagų platinimą J. K.), BK 264 straipsnio 2 dalį (už J. K. lenkimą vartoti narkotines ar psichotropines medžiagas), BK 161 straipsnio 1 dalį (už J. K. įtraukimą girtauti), BK 161 straipsnio 1 dalį (už G. K. įtraukimą girtauti), BK 161 straipsnio 1 dalį (už A. Č. įtraukimą girtauti), BK 309 straipsnio 2 dalį.

Nuteistasis V. K. Vilniaus apygardos teismo 2013 m. liepos 11 d. nuosprendį apskundė apeliacine tvarka. Baudžiamoji byla pradėta nagrinėti Lietuvos apeliaciniame teisme, teismo posėdyje paskelbta pertrauka iki 2014 m. kovo 21 d. 9 val.

Iš V. K. skundo matyti, kad jis nesutinka su skundžiamoje nutartyje teismo nustatytais suėmimo termino pratęsimo pagrindais. Nuteistasis atkreipia dėmesį, kad nuo 2013 m. rugpjūčio 6 d. iki 2013 m. lapkričio 13 d. kardomosios priemonės – suėmimo terminas jam tęsiamas nebuvo, todėl turėjo galimybę bėgti (slėptis) nuo teismo, tačiau to nepadarė. Suimtasis skunde nesutinka su teismo teiginiais, kad jis nėra saistomas tvirtais socialiniais ryšiais. V. K. teigimu, skundžiamoje nutartyje teismas teisingai nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu jis vengė atvykti į policijos komisariatą, tačiau taip įvyko todėl, kad jis pakeitė gyvenamąją vietą ir negavo šaukimo. Be to, byloje esantys Sodros ir UAB „E. I.“ pateikti dokumentai patvirtina, kad jis dirbo, turėjo legalų pragyvenimo šaltinį. V. K. tvirtinimu tai, kad jis anksčiau buvo teistas, neleidžia daryti išvados, kad būdamas laisvėje jis gali daryti naujus nusikaltimus.

Nesutikdamas su kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimu, nuteistasis nurodo, kad kitiems asmenims bylose, kuriose jie buvo kaltinami padarę nusikaltimus, numatytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje, buvo taikomos švelnesnės kardomosios priemonės. V. K. taip pat nurodo, kad teismo posėdyje, kuriame buvo sprendžiamas kardomosios priemonės – suėmimo pratęsimo klausimas, jis nedalyvavo dėl artimo giminaičio (močiutės) mirties ir negalėjo įgyvendinti savo teisių, numatytų BPK 324 straipsnio 1 dalyje bei išsakyti savo poziciją dėl suėmimo taikymo.

V. K. teigimu, BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai galėtų būti pasiekti taikant jam švelnesnę kardomąją priemonę.

Teismo posėdyje prokuroras prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo V. K. skundas atmetamas.

Suėmimas, kaip griežčiausia kardomoji priemonė, gali būti skiriamas ir jo terminas pratęsiamas, tuo atveju, jei yra suėmimo skyrimo sąlygos, numatytos BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse, ir bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje ar 5 dalyje numatytų pagrindų.

Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, privaloma sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad asmuo galėjo padaryti inkriminuotas nusikalstamas veikas, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Vilniaus apygardos teismo apkaltinamasis nuosprendis dar neįsiteisėjęs, tačiau jame įvertinti įrodymai leidžia pagrįstai manyti, jog V. K. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Sprendžiant suėmimo skyrimo ar jo termino pratęsimo klausimus byloje esantys duomenys vertinami tik tiek, kiek tai yra susiję su šios kardomosios priemonės taikymo nuteistajam sąlygų ir pagrindų buvimo ar nebuvimo nustatymu. V. K. kaltės klausimas šioje nutartyje nesprendžiamas iš esmės, skundą nagrinėjanti kolegija nevertina jų pakankamumo kaltei pagrįsti.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija pratęsė V. K. kardomosios priemonės – suėmimo terminą, nustačiusi tam pagrindus, numatytus BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose, t. y. esant pagrįstam manymui, kad būdamas laisvėje nuteistasis bėgs (slėpsis) nuo teismo ir darys naujus nusikaltimus, numatytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje.

Skiriant arba pratęsiant suėmimą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu, būtina atsižvelgti į visas BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes: asmens šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Pagal formuojamą teismų praktiką nusikaltimo sunkumas ir baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė suėmimo pagrindu gali būti tik tada, kai, remiantis šia aplinkybe, galima padaryti išvadą, jog asmuo bėgs (slėpsis) nuo teismo, t. y. tokią išvadą turėtų patvirtinti ir kitos BPK 122 straipsnio 2 dalyje išvardintos aplinkybės. Skundžiamoje nutartyje teismas teisingai nurodė, kad V. K. Vilniaus apygardos teismo 2013 m. liepos 11 d. nuosprendžiu nuteistas už dvidešimt penkias nusikalstamas veikas, iš kurių devynios priskiriamos labai sunkių ir penkios – sunkių nusikaltimų kategorijoms (BK 11 straipsnio 5, 6 dalys). V. K. Vilniaus apygardos teismo 2013 m. liepos 11 d. nuosprendžiu paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas penkiolikai metų. Be to, baudžiamosios bylos medžiaga nepatvirtina tvirtų V. K. socialinių ryšių Lietuvoje, nei savo šeimos, nei darbo jis neturi, ikiteisminio tyrimo metu jam buvo skelbiama paieška. Šių aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad būdamas laisvėje V. K., vengdamas jam gresiančios laisvės atėmimo bausmės, gali bėgti (slėptis) nuo teismo, todėl BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytas suėmimo taikymo pagrindas nustatytas pagrįstai.

Suėmimo terminas nuteistajam V. K. pagrįstai pratęstas ir BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu, t. y. esant pagrįstam manymui, kad būdamas laisvėje jis gali daryti naujus BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytus nusikaltimus. Pagal teismų praktiką, pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus nusikaltimus, gali patvirtinti informacija apie jo teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikalstamų veikų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veikos, kiti duomenys. Iš bylos medžiagos matyti, kad praeityje V. K. buvo teistas, taip pat ir už seksualinius nusikaltimus. Nauju teismo nuosprendžiu suimtasis nuteistas už labai sunkius nusikaltimus žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui bei labai sunkius ir sunkius nusikaltimus, susijusius su neteisėtu disponavimu narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis. Visos nusikalstamos veikos nukreiptos prieš mažamečius ir nepilnamečius asmenis, prievartinio pobūdžio, jos patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje išvardintų nusikalstamų veikų sąrašą. Inkriminuojamų nusikalstamų veikų kiekis bei pobūdis, ankstesnis teistumas leido teismui pagrįstai konstatuoti, kad, būdamas laisvėje, V. K. gali daryti naujus nusikaltimus, numatytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegijos išvada, kad BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negali būti pasiekti, yra teisiškai motyvuota ir pagrįsta. Tai, jog kitose bylose kitiems asmenims buvo taikomos švelnesnės kardomosios priemonės, nereiškia, kad suėmimas netaikytinas V. K.. Kiekvienu atveju teismas, skirdamas konkrečiam asmeniui kardomąją priemonę ar pratęsdamas jos terminą, vertina būtent su konkrečiu asmeniu susijusias aplinkybes ir remiantis jomis nustato kardomųjų priemonių skyrimo pagrindus ir sąlygas.

Pratęsiant nuteistajam V. K. kardomosios priemonės – suėmimo terminą, nepažeistos nei nacionalinių, nei tarptautinių teisės aktų, nuostatos, nurodančios, kad niekam negali būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas, nepažeidė. Pusiausvyra tarp galimai padarytų nusikalstamų veikų sunkumo ir griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo taikymo – išlaikyta. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad, suimtasis buvo tinkamai informuotas apie 2014 m. vasario 5 d. teismo posėdį, jo metu gynėja prašė kolegijos klausimą dėl kardomosios priemonės – suėmimo pratęsimo V. K. nagrinėti jam nedalyvaujant. Todėl nuteistojo procesinės teisės pažeistos nebuvo. Skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją panaikinti skunde išdėstytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo V. K. skundą atmesti.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.