Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eugenijaus Antanausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Eduardo Maškevičiaus ir Lino Pauliukėno,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. P. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2025 m. sausio 30 d. nuosprendžio, kuriuo A. P. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnį 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausme, pagal BK 187 straipsnio 3 dalį 20 (dvidešimties) parų arešto bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę paskirtą bausmę ir paskirta 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirta laisvės atėmimo bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Nuosprendžiu J. P. 70 Eur civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir iš A. P. priteistas 70 Eur (septyniasdešimties eurų) dydžio turtinės žalos atlyginimas J. P..

Nuosprendžiu akcinės draudimo bendrovės (duomenys neskelbtini) 210 Eur dydžio civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir iš A. P. priteisti 210 Eur (dviejų šimtų dešimties eurų) žalos atlyginimas akcinei draudimo bendrovei (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. A. P. nuteistas už tai, kad pažeidė viešąją tvarką: 2024 m. liepos 13 d., apie 0.27 val., (duomenys neskelbtini), viešoje vietoje – automobilių stovėjimo aikštelėje, pašalinių asmenų akivaizdoje, įžūliu elgesiu, tyčia spyrė du kartus į J. P. priklausančio automobilio „Audi 80“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) galinį dešinės pusės žibintą ir tokiu būdu jį apgadino, padarydamas 70 Eur turtinę žalą. Po to, tęsdamas nusikalstamą veiką, būdamas (duomenys neskelbtini), tyčia metė akmenį į I. B. priklausančių komercinių patalpų Nr. 2 durų stiklo paketą, kurį apgadino, padarydamas 175 Eur turtinę žalą. Taip bendrais vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

2. Be to, nuteistas ir už tai, kad sugadino nedidelės vertės svetimą turtą: 2024 m. liepos 13 d., apie 0.27 val., (duomenys neskelbtini), automobilių stovėjimo aikštelėje, tyčia spyrė du kartus į J. P. priklausančio automobilio „Audi 80“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) galinį dešinės pusės žibintą ir tokiu būdu jį apgadino, padarydamas J. P. 70 Eur turtinę žalą. Po to, tęsdamas nusikalstamą veiką, būdamas (duomenys neskelbtini), tyčia mesdamas akmenį į I. B. priklausančių komercinių patalpų Nr. 2 durų stiklo paketą, šį apgadino, padarydamas I. B. 175 Eur turtinę žalą. Taip tyčia sugadino svetimą – J. P. ir I. B. priklausantį turtą, padarydamas bendrą 245 Eur turtinę žalą.

II. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. Nuteistojo A. P. apeliacinis skundas atmestinas.

6. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).

7. Nuteistojo A. P. apeliaciniame skunde nėra ginčijamos teismo išvados dėl jo kaltės padarius nusikalstamas veikas, nesutinkama tik su teismo jam paskirta galutine laisvės atėmimo bausme. Būtent šiuo klausimu apeliacinės instancijos teismas ir pasisakys.

8. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria tokią bausmę, kuri numatyta įstatymo, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį teismas, skirdamas bausmę ir parinkdamas jos rūšį bei dydį, atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Be šių aplinkybių, teismas, skirdamas bausmę, privalo užtikrinti, kad ji būtų teisinga bei proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui. Teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai nusikalstamai veikai.

9. Teismų praktikoje pripažįstama, kad bausmės taikymas atitinka proporcingumo reikalavimus, kai tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta. Teismas, spręsdamas klausimą dėl kaltininko asmenybės pavojingumo bei jam taikytinos bausmės rūšies, dydžio, laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo ir kitų su bausmės paskyrimu susijusių klausimų, turi ypač atkreipti dėmesį į tai, ar nusikalstama veika padaryta atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos, nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamos veikos padarymo, koks kaltininko elgesys po jos padarymo, ar kaltininkas yra toks pavojingas, kad jo neizoliavus nuo visuomenės gali kilti grėsmė visuomenės, jos narių saugumui ir pan.

10. Apylinkės teismas, skirdamas nuteistajam A. P. bausmes už atskiras nusikalstamas veikas, atsižvelgė į jo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį. Teismas konstatavo, kad A. P. padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą ir vieną baudžiamąjį nusižengimą, kad ji yra teistas, nusikalto turėdamas neišnykusį teistumą (2 t., b. l. 60-73), per pastaruosius 3 metus baustas administracine tvarka 25 kartus, paskutinį kartą 2024 m. rugsėjo 12 d. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 484 straipsnio 2 dalį, 506 straipsnio 4 dalį ir 481 straipsnio 1 dalį – 160 Eur bauda. Informacijos apie baudos sumokėjimą nėra (2 t., b. l. 33-59), nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje. Teismas konstatavo, jog A. P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad jis prasikalto būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

11. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo nuomonei, jog sprendžiant klausimą dėl A. P. skirtinos bausmės rūšies ir jos trukmės, reikšminga aplinkybė yra tai, kad nusikalstamas veikas jis padarė turėdamas neišnykusį teistumą, būdamas jauno amžiaus praeityje teistas jau 9 kartus, administracine tvarka baustas net 25 kartus. Apygardos teismo vertinimu, šie duomenys leidžia teigti, kad A. P. nelinkęs dėl savo neteisėtų poelgių daryti išvadų, o nusikalstamų veikų darymas yra pasidaręs jo gyvenimo būdu, jis nesugeba gyventi visuomenėje ir laikytis visuomenei priimtinų elgesio normų, kas A. P. charakterizuoja iš esmės neigiamai. Kolegijos nuomone, švelnesnėmis bausmėmis, taip pat ir nuteistojo prašoma intensyvia priežiūra, bausmės tikslai nebus pasiekti.

12. Apeliaciniame skunde nuteistasis A. P. nurodo, jog susirado darbą ir turi gyvenamąją vietą. Tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien šių apelianto nurodomų aplinkybių nepakanka, jog būtų galima daryti išvadą, kad A. P. iš esmės pakeitė savo gyvenimo būdą ir ateityje nebedarys naujų nusikalstamų veikų. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, apeliaciniame skunde minimos aplinkybės ir pozityvūs apelianto norai gyventi dorai nesulaiko jo nuo naujų nusikaltimų darymo, kadangi ankstesniais teismo nuosprendžiais paskirtos bausmės už nusikalstamas veikas A. P. elgesiui teigiamos įtakos neturėjo, jis ir toliau darė analogiškas nusikalstamas veikas. Pažymėtina, jog bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą, todėl vien tik nusikaltusio asmens norus ar poreikius tenkinanti bausmė ar jos rūšis neleistų pasiekti baudžiamajame įstatyme įtvirtintų bausmės tikslų.

13. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam A. P. už padarytas nusikalstamas veikas subendrintą laisvės atėmimo bausmę, laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų ir tinkamai vadovavosi BK VIII skyriuje išdėstytomis bausmių skyrimo nuostatomis. Remiantis nuteistojo A. P. apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra jokio pagrindo pripažinti, jog jam paskirta galutinė subendrinta bausmė yra aiškiai per griežta ar paskirta pažeidžiant baudžiamąjį įstatymą. Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2025 m. sausio 30 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, keisti jį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais dėl bausmės nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti nuteistojo A. P. apeliacinį skundą.