Utenos apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą Nr. e2YT-1800-356/2021, pagal pareiškėjo V. K. patikslintą pareiškimą suinteresuotiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Utenos rajono savivaldybės administracijai, Valstybės įmonei Turto bankas, dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo 2021-05-13 nutartimi viešai paskelbus apie bylos iškėlimą per nustatytą 14 dienų terminą jokie šio fakto nustatymu suinteresuoti asmenys dėl jų įtraukimo dalyvauti procese nesikreipė.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Įgyjamoji senatis – tai pirminis nuosavybės teisės į daiktą įgijimo būdas. Įgyjant nuosavybės teisę į daiktą įgyjamąja senatimi nėra vieno asmens valios perleisti daiktą kitam asmeniui – įgijėjui, taip pat nėra teisių perėmimo. Nuosavybės teisės įgijimą įgyjamąja senatimi reglamentuoja CK ketvirtosios knygos trečiojo skirsnio (4.68 – 4.71 straipsnių) normos, taip pat kitos su įgyjamosios senaties institutu susijusios CK normos. Pagal CK nustatytą reguliavimą nuosavybės teisės į nekilnojamąjį daiktą įgijimas įgyjamąja senatimi konstatuojamas esant nustatytų sąlygų visetui.

Kaip matyti iš pareiškėjo nurodytų faktinių aplinkybių ir pateiktų rašytinių įrodymų, inžinerinį statinį – 138,07 m ilgio vandentiekio tinklus ir artezinį gręžinį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), tikėtinai pradėtus ir baigtus statyti 1983 m., kurie nebuvo registruoti Nekilnojamojo turto registre, pareiškėjo motina J. K. įgijo 1995 m. kovą iš (duomenys neskelbtini), išrašant važtaraštį Nr. (duomenys neskelbtini). J. K. valdė minėtą inžinerinį statinį nuo1995 m. kovo mėn. iki savo mirties (duomenys neskelbtini). Palikėjos J. K. įstatyminis įpėdinis, pareiškėjas V. K., iki šiol tęsia naudojimąsi inžineriniu statiniu, jį nuolat prižiūri ir atnaujina. Pareiškėjas neturi pakankamai išlikusių dokumentų, todėl tiek nekilnojamąjį daiktą, tiek ir daiktines teises į šį nekilnojamąjį daiktą įregistruoti VĮ Registrų centras 2021 m. kovo 22 d. sprendimu atsisakė, nors buvo parengta Nekilnojamojo turto kadastro ir registro byla.

Asmuo nėra daikto savininkas, bet valdo jį kaip savą, t. y. sąžiningai įgijęs (užvaldęs) daiktą, sąžiningai valdo jį kaip nuosavą, nemanydamas, kad daikto savininkas yra kažkas kitas (CK 4.22, 4.68 straipsniai). Tai reiškia, kad užvaldydamas daiktą asmuo turėjo būti pagrįstai įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į užvaldomą daiktą, ir per visą daikto valdymo laiką asmuo neturi žinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.68, 4.70 straipsniai). Iš pareiškėjo pateiktų dokumentų matyti, kad po nekilnojamojo daikto įgijimo už pajus jo nevaldė joks kitas asmuo, įmonė, įstaiga ar organizacija, išskyrus pareiškėjo motiną, o vėliau pats pareiškėjas kaip įstatyminis įpėdinis. Pareiškėjas teigė, kad jis turėjo valią nekilnojamąjį daiktą turėti kaip savą, kad ne tik užvaldydamas nekilnojamąjį daiktą jis nežinojo apie kitus asmenis, kurie turėtų daugiau teisių į jį, nei jis, tačiau jam nepaaiškėjo tokie asmenys ir per visą nekilnojamojo daikto valdymo laikotarpį. Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos patvirtina, kad pareiškėjo iniciatyva buvo užsakyti ir atlikti minėto nekilnojamojo daikto kadastriniai matavimai.

Asmuo privalo valdyti daiktą teisėtai (CK 4.23, 4.68 straipsniai). Teisėtu laikomas daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė. Daikto valdymas laikomas teisėtu, kol neįrodyta priešingai. Neteisėtu daikto valdymu laikomas per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas. Pagal CK 4.69 straipsnio 2 dalį įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama nuosavybės teisė į valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus, todėl asmuo negali tokį daiktą teisėtai valdyti kaip savą. Iki teismo posėdžio dienos niekas pareiškėjo valdymo sąžiningumo, teisėtumo, atvirumo ir nepertraukiamumo neginčijo, duomenų, kad nekilnojamasis daiktas priklausytų valstybei ar savivaldybei negauta, jie buvo sukurti statybos būdu, kuris yra vienas iš teisėtų nuosavybės teisių įgijimo būdų (CK 4.47 straipsnio 4 punktas, CPK 533 straipsnio 1 dalis).

Daikto atviras valdymas (CK 4.68 straipsnis) reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas. Nepertraukiamas daikto valdymas turi tęstis ne mažiau kaip dešimt metų (CK 4.68, 4.71 straipsniai). Asmuo, kuris sąžiningai įgijo (užvaldė) daiktą, nėra jo savininkas, yra netitulinis daikto valdytojas, jo teisės neginamos, tačiau šioje byloje nenustatyta, kad jas būtų užginčiję daikto savininkai ar kiti asmenys, turintys daikto valdymo teisę pagal įstatymus ar sutartį, todėl nėra duomenų, kad daikto valdymas būtų buvęs slaptas, o valdymo terminas, prasidėjęs atitinkamai nuo 1995 m. kovo mėn. būtų kada nors nutrūkęs. Pareiškėjas nekilnojamuosius daiktus atitinkamai pradėjo valdyti nuo (duomenys neskelbtini) ir nepertraukiamai juos valdo iki šio laiko (CK 4.71 straipsnio 2 dalis).

Įvertinus byloje pateiktus įrodymus, konstatuotina esant CK 4.68 – 4.71 straipsniuose numatytas aplinkybes, patvirtinančias pareiškėjo valdymo teisėtumą, sąžiningumą, atvirumą ir nepertraukiamumą: 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktus kitokiu CK 4.47 straipsnyje numatytu būdu; 2) yra visos CK 4.68 – 4.71 straipsniuose numatytos sąlygos, t. y.: a) daikto valdymas yra prasidėjęs sąžiningai; b) daiktas nėra įregistruotas kito asmens vardu; c) visą valdymo laikotarpį daiktas buvo valdomas teisėtai, sąžiningai, atvirai ir nepertraukiamai; d) daiktas visą valdymo laikotarpį buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą; e) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, todėl pripažintina, kad jo valdymo teisė transformavosi į nuosavybės teisę. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 2000-07-18 Nr. VIII-1864 33 straipsnis numato, kad Civilinio kodekso ketvirtosios knygos V skyriaus trečiojo skirsnio normos dėl įgyjamosios senaties taikomos ir tais atvejais, kai daikto valdymas prasidėjo iki šio kodekso įsigaliojimo ir tęsiasi jam įsigaliojus.

Prašomas nustatyti faktas nustatytinas (CPK 533 straipsnis), nes pareiškėjo pateikti įrodymai patvirtina pareiškėją įgyjamosios senaties pagrindu įgijus nuosavybės teises į nekilnojamąjį daiktą, iki teismo posėdžio dienos niekas pareiškėjo valdymo sąžiningumo, teisėtumo, atvirumo ir nepertraukiamumo neginčijo, duomenų, kad nekilnojamasis daiktas priklausytų valstybei ar savivaldybei negauta.

Byloje išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, nesusidarė.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263 – 265, 268 – 270, 533 straipsniais,

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti, kad V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), įgyjamosios senaties pagrindu įgijo nuosavybės teises į inžinerinį statinį – 1983 m. pradėtus ir užbaigtus statyti 138,07 m ilgio vandentiekio tinklus ir artezinį gręžinį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Utenos rūmus.