Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2018-09-19 · Civilinė byla Nr. e2-34457-964/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-09-19
Bylos Nr.
e2-34457-964/2018
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-28189-2018-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Loreta Šiškienė
Atsakovas
K. H. S. R. L.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-34457-964/2018Teisminio proceso Nr. 2-68-3-28189-2018-8Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.14.8.2.; 3.2.7.1.; 3.2.7.2.
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2018 m. rugsėjo 19 d.VilniusVilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Loreta Šiškienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės bankrutavusios UAB „Granulė“, atstovaujamos bankroto administratoriaus A. B., ieškinio atsakovui K. H. S. R. L. (Italijos Respublikos juridinis asmuo) dėl skolos ir palūkanų priteisimo priėmimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo 27 563,45 Eur skolos ir 2 164,86 Eur palūkanų.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinį atsisakytina priimti.

CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyta, kad teismas atsisako priimti ieškinį (taip pat pareiškimą), jeigu ieškinys neteismingas tam teismui (CPK 3 straipsnio 7 dalis).

Ieškinys pareikštas įmonei, kurios buveinė nurodyta Italijoje, t.y. Europos Sąjungos valstybėje.

Jurisdikcijos taisyklės civilinėse ir komercinėse bylose, taikytinos Europos Sąjungos valstybėms narėms, yra išdėstytos Reglamente Nr. 1215/2012 (toliau – Briuselis I bis). Šis teisės aktas pakeitė Reglamentą Nr. 44/2001 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo (toliau – Briuselis I).

Reglamento Nr. 1215/2012 4 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pagal šį reglamentą asmenims, kurių nuolatinė gyvenamoji (buveinės) vieta yra valstybėje narėje, ieškiniai turi būti pareiškiami tos valstybės narės teismuose, neatsižvelgiant į šių asmenų pilietybę.

Reglamento 1 str. 1 d. numatyta, kad šis reglamentas taikomas civilinėse ir komercinėse bylose, neatsižvelgiant į teismo pobūdį. Pagal šio straipsnio 2 dalies b punktą, šis reglamentas netaikomas bankrotui, su nemokių bendrovių arba kitų juridinių asmenų likvidavimu susijusiems procesams ir panašiose bylose.

Taigi nagrinėjamu atveju ieškinys turėtų būti pateiktas Italijos Respublikos teismui, nebent būtų nustatyta, kad jis susijęs su bankrotu, nemokių bendrovių arba kitų juridinių asmenų likvidavimu susijusiems procesams ir panašiose bylose (Reglamento Briuselis I bis 2 str. 2 d. b p.).

Klausimas, ar ieškinys yra glaudžiai susijęs su bankroto byla, sprendžiamas autonomiškai, t. y. vadovaujantis ES teise ir ESTT suformuluotais kriterijais: 1) ar ieškinį gali pareikšti tik bankroto administratorius, taip preziumuojant, kad esama bankroto bylos, ar priešingai, ieškinį galėjo pareikšti skolininkas nepriklausomai nuo bankroto bylos egzistavimo; 2) ar ieškinys grindžiamas taisyklėmis, nukrypstančiomis nuo bendrųjų civilinės teisės taisyklių; 3) ar ieškinio pateikimo senaties terminas yra nustatomas atsižvelgiant į konkretų bankroto bylos etapą; 4) ar sėkmingas sprendimas yra palankus kreditorių visumai, nes padidėja įmonės, kuriai iškelta bankroto byla, aktyvai. Teismas turi įvertinti pareikštą ieškinį pagal visus pirmiau nurodytus ESTT suformuotus kriterijus ir konstatuoti, kad pareikštas ieškinys yra glaudžiai susijęs su bankroto byla, kartu – kad taikytina Briuselis I bis reglamento išimtis tik tada, jei nustatoma atitiktis visiems kriterijams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-142/2014, Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 16 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-18-178/2018).

Nagrinėjamoje byloje ieškiniu reikalaujama sumokėti skolą, atsiradusią už ieškovo suteiktas medžio granulių pardavimo ir vežimo paslaugas. Šį ieškinį galėjo pareikšti pats kreditorius iki bankroto bylos iškėlimo. Tokiu atveju jam būtų taikytos civilinėms ar komercinėms byloms taikomos tarptautinės jurisdikcijos taisyklės pagal Reglamentą Nr. 1215/2012. Tai, kad iškėlus bankroto bylą paslaugų teikėjo ieškinį dėl sumokėjimo pareiškia šioje byloje paskirtas ieškovo bankroto administratorius ir kad jis gina bankrutuojančio ieškovo kreditorių interesus (veikia visų jų interesų naudai siekdamas atkurti įmonės mokumą, padidinti įmonės turto kiekį, iš kurio bus tenkinami kreditorių reikalavimai), iš esmės nekeičia pateikto ieškinio reikalavimo pobūdžio ir jam, kiek tai susiję su ginčo esme, taikomos tos pačios teisės normos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 5 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-214/2014).

Pareikštas reikalavimas nėra grindžiamas taisyklėmis, dėl ieškovo bankroto proceso nukrypstančiomis nuo bendrųjų civilinės teisės taisyklių. Ieškovo reikalavimas atsakovui negrindžiamas vien bankroto teise, jis atsirado iki ir nepriklausomai nuo bankroto bylos iškėlimo. Taigi nagrinėjamoje byloje vien fakto, kad bankroto administratorius, veikiantis visų bankrutuojančio ieškovo kreditorių interesais ir ieškiniu de facto siekiantis padidinti bankrutuojančios bendrovės turtą, yra nagrinėjamos bylos šalis, nepakanka, jog ieškinį būtų galima laikyti patenkančiu į Reglamento Nr. 1215/2012 1 straipsnio 2 dalies b punkte nustatytą išimtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 5 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-214/2014).

Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo remtis ĮBĮ nuostatomis, kai ginčo šalys buvo skirtingų Europos Sąjungos valstybių subjektai. ĮBĮ numatyta, kad juo įgyvendinami Europos Sąjungos teisės aktai, tačiau nustačius, jog nagrinėjamas ieškinys nėra glaudžiai susijęs su ieškovo bankroto procesu pagal Teisingumo Teismo išaiškinimus, nesant pagrindo taikyti Reglamento Nr. 1346/2000, nėra pagrindo remtis ir ĮBĮ nuostatomis (14 straipsnio 3 dalimi; 15 straipsnio 2 dalimi), kurios taikytinos sprendžiant tik dėl teritorinio bylos teismingumo Lietuvos Respublikoje, bet ne tarptautinio teismingumo klausimus.

Nors ieškovas nurodė, kad suteikė ne tik prekių pardavimo, bet ir vežimo paslaugas, iš pateiktų dokumentų matyti, kad jis nebuvo nurodytas kaip vežėjas (nurodytas kaip gavėjas); sąskaitose faktūrose, pagal kurias prašoma priteisti skolą, nurodyta kaina už prekes. Visgi net ir darant prielaidą dėl ieškovo suteiktų vežimo paslaugų, pažymėtina, kad atsakovas Lietuvoje neturi buveinės, čia nėra prievolės, dėl kurios pareikštas ieškinys, vykdymo vieta, čia neveikia atsakovo būstinė, filialas ar agentūra, kuriems tarpininkaujant buvo vykdoma sutartis. Atsakovo buveinė yra Italijoje. Tai sudaro pagrindą spręsti, kad byla nenagrinėtina Lietuvos teismuose.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 137 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 290-291, straipsniais

nutaria:

atsisakyti priimti ieškovės bankrutavusios UAB „Granulė“, atstovaujamos bankroto administratoriaus A. B., ieškinį atsakovui K. H. S. R. L kaip neteismingą Vilniaus miesto apylinkės teismui ir grąžinti jį pateikusiam asmeniui.

Išaiškinti pareiškėjai, kad atsisakymas priimti pareiškimą neužkerta kelio įstatymų nustatyta tvarka pateikti ieškinį Italijos Respublikos teismui.

Nutartis gali būti skundžiama atskiruoju skundu per 7 dienas nuo jos gavimo dienos Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Loreta Šiškienė