Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2020-09-22 · Baudžiamoji byla Nr. 1-2518-1078/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2020-09-22
Bylos Nr.
1-2518-1078/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-35859-2020-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ieva Narbutaitė
Kaltinamasis
N. R.
Advokatai
Algirdas Gurauskas
Kategorijos
  • 2.12.2.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Baudžiamoji byla Nr. 1-2518-1078/2020Proceso Nr. 1-01-1-35859-2020-7Procesinio sprendimo kategorijos: 2.12.2.8; (S) 1.1.7.2.4.; 1.1.9.2.; 1.1.9.8.; 1.1.8.12; 2.3.4.3
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. rugsėjo 22 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ieva Narbutaitė,sekretoriaujant Rūtai Agnei Naujanei,dalyvaujant prokurorui Šarūnui Šimoniui,kaltinamajai N. R., kaltinamosios gynėjui advokatui Algirdui Gurauskui,

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje N. R., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietės, lietuvė, vidurinio išsilavinimo, gyvenanti (duomenys neskelbtini), (deklaruotos gyvenamosios vietos adresas – (duomenys neskelbtini)), netekėjusi, dirbanti UAB „(duomenys neskelbtini)“, teista Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 6 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 7 dalį, paskirta bausmė - 60 MGL (2 259,60 Eur) bauda,

kaltinama padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

N. R. vairavo motorinę transporto priemonę, būdama neblaivi, kai jai nustatytas daugiau kaip 1,51 promilių neblaivumas, o būtent:

ji, 2020 m. rugsėjo 7 d., apie 02.00 val., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) g., pažeisdama Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdama neblaivi, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jos iškvėptame ore yra 3,70 promilės etilo alkoholio koncentracija. Šiais savo veiksmais N. R. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu kaltinamoji N. R. kaltę pripažino pilnai, nuoširdžiai gailėjosi. Paaiškino, kad su draugu išgėrė alkoholio, gėrė iki 23 val., draugas pradėjo ją stumdyti, varyti iš namų, ji sėdo į jo mašiną, nuvažiavo iki savo darbovietės, ten stovėjo ir galvojo ką daryti, tada nusprendė važiuoti pas savo mamą į (duomenys neskelbtini). Kai sėdo vairuoti, suprato, kad yra išgėrusi, bet draugas ją stumdė, varė iš namų, todėl ji nusprendė išeiti. Važiuodama link mamos namų, nesuvaldė automobilio, nuvažiavo į griovį ir trenkėsi į stulpą. Anksčiau jau yra padariusi tokį patį nusikaltimą – buvo bausta, kad vairavo neblaivi. Suvokia, kad reikėtų spręsti problemą dėl alkoholio vartojimo, todėl dabar kasdieną negeria. Nuo liepos mėnesio iki šiol dirba, per mėnesį lieka 300-400 eurų pragyvenimui.

Kadangi kaltinamoji prisipažino padarius nusikalstamą veiką, paaiškino jos padarymo aplinkybes, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės yra aiškios, kaltinamoji, gynėjas ir prokuroras sutiko, kad nebūtų apklausiami liudytojai, tiriami kiti įrodymai, todėl įrodymai byloje ištirti sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnis).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaltinamoji N. R. visiškai prisipažino padariusi jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailėjosi. 2020 m. rugsėjo 6 d. vakare, apie 15.00 val., ji su A. B. gėrė alų, kepė šašlykus. Išgėrė apie 4 litrus alaus. Alų gerti baigė apie 23.00 val. Paskui namuose tarp jos ir A. B. prasidėjo konfliktas, nes ji į „Facebook“ įkėlė nuotrauką, po kuria buvo komentaras. A. B. užpyko, pradėjo reikšti visokias pretenzijas ir varyti ją iš namų. Užpykusi ji pasiėmė rankinuką ir išėjo į lauką. A. B. tuo metu nuėjo miegoti. Lauke ji sėdėjo ant kėdės, galvojo, ką jai daryti. Kieme stovėjo A. B. automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilio jis nerakina, raktelius palieka spynelėje, nes, ištraukus raktą iš spynelės, užsirakina vairas ir po to neatsirakina. Automobilis pirktas A. B. vardu. Ji atsisėdo į automobilį „(duomenys neskelbtini)“, jį užsivedė ir išvažiavo iš kiemo - tai galėjo būti 2020 m. rugsėjo 7 d., apie 00.30 val. Paimti A. B. automobilio ji neprašė, tai padarė savavališkai. Šiuo metu ji neturi vairuotojo pažymėjimo, jis yra iš jos paimtas. Tuo metu ji buvo girta, bet suprato, kad negerai daro ir ką daro. Automobiliu visą laiką ji važiavo viena, kitų žmonių automobilyje nebuvo. Nutarė važiuoti į (duomenys neskelbtini) pas savo mamą. Bevažiuojant ji įvažiavo į griovį, apgadino automobilį, nulaužė apšvietimo stulpą. Tada ji paėjo kažkiek metrų nuo automobilio į mišką ir ten atsisėdo ant žemės. Eismo įvykio metu ji nesusižalojo, nenukentėjo. Po kažkiek laiko atvažiavo policijos pareigūnai, sustojo prie jos vairuoto automobilio „(duomenys neskelbtini)“. Pareigūnas priėjo prie jos. Pradžioje ji nenorėjo prisipažinti, kad tai ji vairavo automobilį, nes bijojo, kad bus problemų. Pareigūnai jai davė pūsti į alkotesterį. Pirmą kartą ji pripūtė 3,75 promilių, antrą kartą 3,70 promilių. Policijos pareigūnai ją sulaikė, uždarė į areštinę. 2018 m. ji jau bausta už vairavimą išgėrus ir gavo piniginę baudą, kurios dalis yra sumokėta. Baudą ji moka per antstolį, pinigus atskaičiuoja nuo jos darbo užmokesčio (b.l. 52).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas policijos pareigūnas E. P. parodė, kad jis 2020 m. rugsėjo 7 d. dirbo su pareigūnais I. V. ir R. G. nustatytame maršrute. Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gatvėje, prieš eismą važiuoja pilkos spalvos automobilis „(duomenys neskelbtini)“. Važiuojant (duomenys neskelbtini) gatve link (duomenys neskelbtini) pareigūnai pastebėjo nuo kelio nuvažiavusį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pilkos spalvos, kuris nuvertė elektros apšvietimo stulpą. Apžiūrėjus automobilį vairuotojo ar keleivių automobilyje nebuvo, automobilio durelės buvo užrakintos, automobilio užvedimo spynelėje buvo automobilio raktas. Automobilyje prie galinių sėdynių ant grindų matėsi 1,0 litro talpos plastmasinis butelis nuo alaus. Automobilio variklio dangtis buvo šiltas, matėsi, jog eismo įvykis įvyko neseniai. Apžiūrint teritoriją šalia eismo įvykio vietos, apie 30-40 metrų atstumu nuo automobilio, link (duomenys neskelbtini), liudytojas pastebėjo ant žemės sėdinčią neblaivią moterį. Pokalbio metu iš jos burnos sklido stiprus alkoholio kvapas, jos akys buvo paraudusios, kalba nerišli, eidama moteris labai svyravo į šonus. Moteris pasirodė esanti N. R.. Paklausus apie įvykį, N. R. atsakė, kad jos sugyventiniui priklausančiame automobilyje „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš viso važiavo 5 asmenys, tačiau jų duomenis ji kategoriškai atsisakė nurodyti, nenurodė asmens vairavusio automobilį. Patikrinus kartu su R. G. šalia įvykio esančią teritoriją jokių pašalinių asmenų nerasta. Būnant eismo įvykio vietoje matėsi, kad automobiliu važiavo vienas asmuo, nes buvo užrakintos visos durelės išskyrus vairuotojo dureles, taip pat automobilio salone, ant priekinės dešinės pusės sėdynės, gulėjo kuprinė su polietileno maišu, ant galinių sėdynių buvo įvairūs daiktai. Patikrinus moterį alkotesteriu jai nustatytas pirmu pūtimu 3,75 promilės girtumas, antru pūtimu 3,70 promilių girtumas. Apie įvykį pranešta OVS budėtojui. Į įvykio vietą atvykęs kinologas panaudojus tarnybinį šunį nuo automobilio nuėjo iki tos vietos, kur jis rado sėdinčią moterį. Kitų pėdsakų, pagal pareigūną dirbusį su šunimi, jo augintinis neužuodė, nes jų paprasčiausia nebuvo (b.l. 30).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas A. B. parodė, kad 2020 m. rugsėjo 6 d. jis dirbo namo kieme, namuose taip pat buvo N. R.. Su ja jis yra pažįstamas beveik 2 metus, kartu gyvena. N. R. būdama namuose vartojo alkoholinius gėrimus, gėrė alų, kiek tiksliai išgėrė alaus, nežino. Jis taip pat buvo pavartojęs alkoholinių gėrimų. Su N. R. paskutiniu metu nesutarė, tarp jų nuolat kildavo įvairūs žodiniai konfliktai. Namo kieme liudytojas buvo palikęs jam priklausantį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilio vairuotojo pusės durelės neužsirakino, kadangi automobilio raktą jis visada palikdavo automobilio užvedimo spynelėje. Apie 23.00 val. liudytojas nuėjo miegoti. N. R. tuo metu dar nemiegojo, ji vaikščiojo į lauką parūkyti. Kai jis nuėjo miegoti, daugiau jokių garsų negirdėjo. Apie 05.20 val., į telefoną jam paskambino policijos pareigūnas, kuris pasakė, jog jam priklausantis automobilis „(duomenys neskelbtini)“ pateko į eismo įvykį. N. R. tuo metu jau nebebuvo namuose. Tada jis išėjo į namo, kuriame gyvena, kiemą ir pastebėjo, jog prie namo nebebuvo jam priklausančio automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Kol laukė atvykstančių policijos pareigūnų, savo mobiliajame telefone rado trumpąją SMS žinutę iš N. R., kurioje buvo parašyta „atsimink, ne durna ir moku tiek automatą, tiek mechanine vairuot“. Žinutė buvo siųsta apie 01.17 val. Po šios SMS žinutės jis suprato, jog jam priklausančiu automobiliu išvažiavo N. R.. Anksčiau ji jam priklausančio automobilio niekada nevairavo ir leidimo vairuoti jam priklausantį automobilį neturėjo (b.l. 34).

Iš Vilniaus AVPK Patrulių rinktinės 2-osios kuopos 5-ojo būrio vyriausiosios patrulės I. V. tarnybinio pranešimo nustatyta, kad 2020 m. rugsėjo 7 d., apie 01.47 val., patruliuojant su pareigūnais R. G. ir E. P., gavo budėtojo pranešimą apie (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gatvėje, prieš eismą važiuojantį automobilį „(duomenys neskelbtini)“. Važiuojant (duomenys neskelbtini) gatve, (duomenys neskelbtini) keliu, pareigūnai pastebėjo į griovį nuvažiavusį pilkos spalvos universalą „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Šalia buvo apgadintas apšvietimo stulpas. Automobilyje žmonių nebuvo. Buvo užrakintos visos automobilio durys, išskyrus vairuotojo duris. Automobilio variklio užvedimo spynelėje buvo raktas. Oro pagalvės neiššovusios, galinėje automobilio dalyje, ant grindų, matėsi tuščias alaus butelis. Apie 40 metrų atstumu nuo automobilio radimo vietos pareigūnas E. P. rado sėdinčią moterį, nuo kurios sklido alkoholio kvapas, ji kalbėjo nerišliai, jos judesiai buvo nekoordinuoti. Eismo įvykio vietoje nustatyta, kad ta moteris yra N. R.. Ji paaiškino, kad automobiliu „(duomenys neskelbtini)“ važiavo kartu su draugais, viso penki asmenys, kad ji automobilio nevairavo, kad ji sėdėjo gale, dešinėje pusėje, o kas su ja važiavo automobilyje, kas vairavo automobilį, kategoriškai atsisakė nurodyti. N. R. sulaikyta, jai 02.12 val. nustatytas 3,75 prom. girtumas, o 02.33 val. 3,70 prom. (b.l. 5). Iš esmės analogiškas aplinkybes tarnybiniame pranešime nurodė ir Vilniaus AVPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 1-osios kuopos 1-ojo būrio vyriausiasis patrulis E. K. (b.l. 8).

Iš BIRT ataskaitų žiūryklės duomenų nustatyta, kad 2020 m. rugsėjo 7 d., 01.50 val., Bendrajame pagalbos centre gautas pranešimas apie tai, jog (duomenys neskelbtini) g. pranešėjas važiuoja paskui automobilį „(duomenys neskelbtini)“, kuris važiuoja prieš eismą (b.l. 10).

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančio neblaivumo nustatymo akto, nustatyta, kad 2020 m. rugsėjo 7 d., 02.40 val., iš N. R. burnos sklido stiprus alkoholio kvapas, asmuo kalbėjo nerišliai, judesiai nekoordinuoti. Pirmo tikrinimo alkotesteriu metu 02.12 val. nustatyta 3.75 prom. neblaivumas, antro tikrinimo metu 02.32 val. - 3.70 prom. neblaivumas (b. l. 11). Analogiški patikrinimo rezultatai užfiksuoti ir alkotesterio Draeger Alcotest 7510 Nr. ARKB0299 išrašuose (b. l. 12, 13).

Iš eismo įvykio schemos matyti N. R. sukelto eismo įvykio planas (b. l. 15).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, jog 2020 m. rugsėjo 7 d. buvo apžiūrėtas automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Apžiūros eiga ir rezultatai užfiksuoti procesinio veiksmo atlikimo protokole (b.l. 16-21).

Iš papildomų duomenų apie eismo įvykį matyti, jog eismo įvykio metu apgadintas automobilio „(duomenys neskelbtini)“ priekinis bamperis, priekinis dešinės pusės ratas, priekinis dešinės pusės sparnas, variklio dangtis, priekinis dešinės pusės žibintas, priekinis valst. Nr. ženklas, rėmelis (b.l. 24).

Iš byloje esančios VĮ „Regitra“ registracijos liudijimo kopijos nustatyta, kad automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas yra A. B. (b. 1. 27).

Iš savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad 2020 m. rugsėjo 7 d. liudytojas A. B. pateiktė telefono ekrano nuotrauką su SMS žinute, su tekstu nurodytu A. B. apklausos protokole (b.l. 37-39).

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo

Ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnio nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad N. R. padarė jai inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Ši nusikalstama veika gali būti padaroma tyčia ir dėl neatsargumo. Ikiteisminio tyrimo metu ir teisme N. R. kalta prisipažino visiškai, nurodė, kad vartojo alkoholį prieš sėsdama už vairo, suvokė, jog automobilį vairavo būdama neblaivi. Kaltinamosios kaltę, padarius nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, be jos pačios prisipažinimo, patvirtina ir ikiteisminio tyrimo metu apklaustų liudytojų A. B. ir policijos pareigūno E. P. parodymai, alkotesterio Draeger Alcotest 7510 rodmenų išrašai, Neblaivumo nustatymo aktas, kuriame užfiksuota, jog N. R. 2020 m. rugsėjo 7 d., 02.12 val. nustatytas 3.75 prom., o 02.32 val. - 3.70 prom. neblaivumas, policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose užfiksuoti duomenys bei BIRT ataskaitų žiūryklės duomenys. Teismas, įvertinęs minėtus įrodymus, sprendžia, kad byloje esančiais įrodymais įrodyta, jog N. R. vairavo transporto priemonę būdama neblaivi, kai jai nustatytas didesnis nei 1,51 prom. neblaivumas. Taigi kaltinamosios veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Dėl bausmės skyrimo

Teismas, skirdamas bausmę N. R., atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas, veika baigta), į kaltinamosios atsakomybę lengvinančią aplinkybę (prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), į nustatytą atsakomybę sunkinančią aplinkybę (nusikalstamą veiką padarė būdama recidyviste (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), taip pat į kaltinamąją charakterizuojančius duomenis – anksčiau teista už analogišką nusikaltimą (b.l. 61), nagrinėjamą nusikalstamą veika padarė neišnykus teistumui, bausta administracine tvarka (b. l. 59, 60), paskirtas administracines nuobaudas (baudas) moka, kas leidžia spręsti, jog kaltinamoji nevengia atsakomybės už savo veiksmus, yra dirbanti ir turinti legalų pragyvenimo šaltinį. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog kaltinamoji transporto priemonę vairavo, kai jai nustatytas sunkus girtumo laipsnis – 3.70 prom., daugiau nei dvigubai viršijant ribą, nuo kurios kyla baudžiamoji atsakomybė, tokios būsenos vairuodama automobilį, kaltinamoji kėlė pavojų tiek sau, tiek kitiems eismo dalyviams - iš bylos medžiagos nustatyta, kad važiavo priešpriešine eismo juosta, o vėliau ir sukėlė eismo įvykį. Teismas, skirdamas bausmę, taip pat atsižvelgia į tai, kad praeityje N. R. jau buvo nuteista už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 6 d. baudžiamuoju įsakymu, N. R. buvo paskirta 2259,60 eurų dydžio bauda, kuri tik iš dalies sumokėta, kas teismui leidžia spręsti, kad ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausmė N. R. nepadarė teigiamos įtakos, ji dėl savo elgesio išvadų nepadarė, praėjus palyginti trumpam laiko tarpui ji ir vėl būdama neblaivi, kai nustatytas sunkus girtumo laipsnis, sėdo vairuoti transporto priemonės. Šios aplinkybės leidžia spręsti, jog ankstesniu nuosprendžiui N. R. skirta turtinio pobūdžio bausmė – bauda, nebuvo pakankama pasiekti BK 41 straipsnyje įtvirtintų bausmės tikslų, todėl N. R. skirtina griežtesnė – arešto bausmė, jos dydis, atsižvelgiant į kaltinamąją charakterizuojančias aplinkybes, nustatytinas lygus šios bausmės minimaliajai ribai. Teismo vertinimu, būtent tokios rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, padės pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus ir bus adekvati padarytos veikos pavojingumui bei neprieštaraus proporcingumo ir teisingumo principams.

Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, pagreitinto proceso tvarka, kaltinamoji kalta prisipažino visiškai, taikytinas BK 64¹ straipsnis ir kaltinamajai skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 65 straipsnio 2 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė visiško sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 6 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausme – bauda, kurios neatlikta dalis, remiantis prokuroro pateiktais duomenimis, šiuo metu yra 2218,75 Eur, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 10 parų arešto ir 2218,75 Eur bauda.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, į paskirtą arešto bausmę įskaitytinas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2020 m. rugsėjo 7 d., 02.12 val. iki 2020 m. rugsėjo 8 d., 15.20 val., dvi paros, šį laiką prilyginant 2 arešto paroms.

Kaltinamajai paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus ši kardomoji priemonė naikintina.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių

BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš tokių priemonių yra uždraudimas naudotis specialia teise, kuri gali būti skiriama kartu su bausme (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 3 dalis). BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (tarp jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų.

N. R. nusikalstamą veiką padarė naudodamasis teise vairuoti transporto priemones. Vertinant nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo būtinumą, teismas pirmiausia pažymi, kad kaltinamoji N. R. vairavo transporto priemonę būdama neblaivi, kai nustatytas 3.70 promilės neblaivumas (įvertinus paklaidą) bei neturėdama teisės vairuoti. Pažymėtina, jog nors N. R. neturi teisės vairuoti transporto priemones, pagal teismų praktiką tokioje situacijoje uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti turi savarankišką teisinę reikšmę, nes pasibaigus draudimo terminui, teisė vairuoti grąžinama pažeidėjui tik tada, kai jis Vyriausybės ar jos įgaliotų institucijų nustatyta tvarka užbaigia papildomus vairuotojų mokymus ir išlaiko kvalifikacinius egzaminus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-7-49-788/2016).

Įvertinus aukščiau išdėstytą akivaizdu, jog N. R. padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą. Įvertinus reikšmingų aplinkybių visumą – tai, kad N. R. vairavo automobilį, kai jai nustatytas sunkus girtumo laipsnis, kaltinamoji 2018 m. teista už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą, kuomet jai buvo nustatytas 2.80 promilės neblaivumas ir atimta teisė vairuoti transporto priemones 2 metų 8 mėnesių laikotarpiui, tačiau šios prievartos priemonės pritaikymas, akivaizdu jai jokios teigiamos įtakos nepadarė, neprivertė jos keisti savo elgesio ir įvertinti tokio elgesio sukeliamų neigiamų pasekmių, todėl spręstina, kad kaltinamajai skirtinas uždraudimas naudotis minėta teise 5 metams, terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, o kaltininkui priklausantis turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnis). Tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis).

Turto kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartą jį panaudoti nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims. Taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, t. y. konfiskuojant ne pačią priemonę, bet jos vertę atitinkančią sumą, užtikrinami prevenciniai tikslai, t. y. kad kiti asmenys susilaikytų nuo panašaus pobūdžio nusikalstamų veikų ir kad nebūtų bandoma nusikalstamais tikslais panaudoti kitiems asmenims priklausančių daiktų, taip išvengiant jų konfiskavimo rizikos. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad „<...> konfiskuojant ne pačią nusikalstamos veikos padarymo priemonę, bet išieškant jos vertę atitinkančią pinigų sumą, turėtų būti apsvarstoma, ar tokia baudžiamojo poveikio priemonė atitinka turto konfiskavimo tikslus, taip pat įvertinamas tokio išieškojimo proporcingumas“ (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-315-303/2018). Teismų praktikoje taip pat yra išaiškinta, kad už teisės pažeidimą skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės taikymas turi būti individualizuotas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-262-489/2017, 2K-315-303/2018). Kasacinės instancijos teismo praktikoje pasisakyta, kad sprendžiant konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo klausimą proporcingumo principo taikymo kontekste, reikia vertinti visas byloje esančias reikšmingas aplinkybes, t. y. atsižvelgti tiek į padaryto nusikaltimo aplinkybes, tiek į nusikaltimą padariusį asmenį apibūdinančius duomenis ir kitas šiam klausimui išspręsti turinčias reikšmės aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-119-976/2018, 2K-315-303/2018, 2K-17-788/2019). Atsižvelgiant į tai, jog nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje automobilis, kuriuo padaryta nusikalstama veika, priklauso ne kaltinamajai, o trečiajam asmeniui - A. B., byloje nesant duomenų, jog A. B. būtų žinojęs, kad jam priklausantis automobilis bus panaudotas nusikaltimo darymui, taip pat į tai, jog automobilio, kuriuo padaryta nusikalstama veika vertė yra pakankamai didelė (pagal VšĮ „Emprekis“ išrašą, automobilio „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) metų gamybos vidutinė vertė 2020 m. rugsėjo mėnesį buvo – 3250 Eur su PVM), kaltinamoji dirba, tačiau gauna mažas pajamas, iš kurių pagal vykdomąjį dokumentą atitinkamą dalį išieško antstolis, taikyti transporto priemonės vertės (3250 Eur) konfiskavimą visa apimtimi, atsižvelgiant į kaltinamosios realias galimybes sumokėti tokią pinigų sumą, nebūtų teisinga ir iš esmės turto konfiskavimas šiuo gi atveju neįgyvendintų jam keliamų tikslų, o atliktų tik nubaudimo funkciją. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad, siekiant užtikrinti turto konfiskavimo tikslus bei proporcingumo ir teisingumo principų įgyvendinimą, iš kaltinamosios N. R. konfiskuotina ne visa automobilio, kuriuo padaryta nusikalstama veika, vertė, o tik jos dalis, t. y. – 820 Eur. Teismo nuomone, tokia suma yra proporcinga padaryto nusikaltimo pavojingumo pobūdžiui ir laipsniui, atsižvelgiant į kaltinamosios asmenybę, turtinę padėtį bei kitas teismo įvertintas aplinkybes.

Dėl kitų klausimų

Byloje pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos, ginant kaltinamają N. R. yra 68,00 Eur. Ši baudžiamoji byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, o BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punkte įtvirtinta, jog tokio proceso metu egzistuoja būtinasis gynėjo dalyvavimo pagrindas. Pagal nuo 2020 m. liepos 15 d. įsigaliojusio BPK 106 straipsnio 2 dalies redakciją, pagal kurią pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tokiu atveju, kai byloje, siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas pripažįstamas būtinu, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos neatlygintinos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartis, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą teismų suformuotą praktiką, taip pat į kaltinamosios turtinę padėtį – N. R. pajamos yra itin nedidelės, teismas sprendžia, jog šioje baudžiamojoje byloje antrinės teisinės pagalbos išlaidos, ginant kaltinamąją N. R., iš kaltinamosios neišieškotinos.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas byloje netaikytas.

Daiktų ir dokumentų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, byloje nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

N. R., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jai 15 (penkiolikos) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šiuo teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti N. R. 10 (dešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę visiško sudėjimo būdu subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 6 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausme ir paskirti N. R. subendrintą 10 (dešimties) parų arešto bausmę su 2218,75 Eur (dviejų tūkstančių dviejų šimtų aštuoniolikos eurų ir 75 centų) bauda.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, į paskirtą arešto bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2020 m. rugsėjo 7 d., 02.12 val., iki 2020 m. rugsėjo 8 d., 15.20 val., dvi paras, šį laiką prilyginant 2 (dviem) arešto paroms.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinės bausmės atlikimo pradžios.

Vadovaujantis BK 65 straipsnio 2 dalimi N. R. paskirtą 2218,75 Eur (dviejų tūkstančių dviejų šimtų aštuoniolikos eurų ir 75 centų) dydžio baudą vykdyti atskirai. Skirtą baudą vykdyti remiantis vykdomuoju dokumentu, išduotu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 6 d. baudžiamojo įsakymo pagrindu.

Vadovaujantis BK 68 straipsniu, skirti N. R. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 5 (penkerius) metus, terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, paskirti N. R. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, išieškant iš N. R. į valstybės biudžetą konfiskuotino turto (automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertės dalį atitinkančią pinigų sumą – 820 (aštuonis šimtus dvidešimt) eurų.

N. R. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus šią kardomąją priemonę panaikinti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimo netenkinti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, nuosprendžio nuorašą išsiųsti VĮ „Regitra“, tikslu informuoti apie N. R. taikytą BK 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę.

Išaiškinti N. R., kad:

Arešto bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 50-61 straipsniai.

Nuteistoji, ne vėliau kaip per septynias dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo privalo atvykti į Panevėžio pataisos namus (P. Puzino g. 12, Panevėžys) atlikti arešto bausmės.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Ieva Narbutaitė