Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ernestos Montvidienės, Reginos Pocienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Lino Žukausko, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo V. B. (V. B.) skundą dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. sausio 6 d. nutarties, kuria netenkintas Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos teikimas nuteistajam V. B. paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti į terminuotą laisvės atėmimą.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

3. Kauno apygardos teisme 2019 m. gruodžio 2 d. gautas Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos direktoriaus teikimas dėl nuteistajam V. B. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę (toliau – Teikimas). Šį Teikimą bausmę vykdanti institucija pagrindė tuo, kad nuteistasis, atvykęs į pataisos namus, adaptavosi tinkamai, t. y. prisitaikė prie naujos socialinės aplinkos ir nustatytų elgesio bei bendravimo ypatumų. Bendraudamas su administracijos darbuotojais jis yra mandagus, taktiškas bei komunikabilus. Teikime pažymima, kad tarp nuteistųjų A. B. autoriteto neturi, tikina, jog kriminalinės subkultūros apraiškų netoleruoja ir jų nepalaiko. Teikime taip pat nurodoma, kad socialinius ryšius nuteistasis palaiko su sūnumi, broliu ir buvusia žmona (dėl sūnaus auklėjimo), buityje yra pakankamai tvarkingas. V. B. dalyvauja įvairiuose pozityvaus užimtumo renginiuose, nuo 2010 m. iki perkėlimo į pataisos namus dirbo VĮ „(duomenys neskelbtini)“ staliumi. Per bausmės atlikimo laiką nuteistasis 8 kartus pažeidė vidaus tvarkos taisykles, todėl buvo 7 kartus baustas drausminėmis nuobaudomis ir turi galiojančią nuobaudą. Teikime pastebima ir tai, kad nuteistasis 6 kartus buvo paskatintas už gerą elgesį, sąžiningą darbą ir dalyvavimą visuomeninėje veikloje. Nuo pirminio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo jo rizika nusikalsti yra sumažėjusi nuo 91 iki 82 balų.

II. Skundžiamos teismo nutarties esmė

III. Skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Nuteistojo V. B. skundas atmetamas.

6. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad Kauno apygardos teismas, teismo posėdyje išklausęs nuteistojo paaiškinimus ir prokuroro pasisakymus, padarė pagrįstą išvadą, kad šiuo metu nuteistajam V. B. paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę keisti į terminuoto laisvės atėmimo bausmę, nėra pagrindo. Spręsdamas šį klausimą teismas tinkamai aiškino ir taikė baudžiamojo įstatymo nuostatas, baudžiamojo proceso įstatymų reikalavimų nepažeidė.

7. BK 51 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad <...> spręsdamas laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme klausimą teismas atsižvelgia į nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bausmės tikslus ir atliktos bausmės poveikį nuteistajam, ar nuteistasis atlygino ar pašalino reikšmingą padarytos žalos dalį ir įsipareigoja ją visiškai atlyginti ar pašalinti. Teisėjų kolegijos vertinimu, aptariamu atveju nėra visų šių įstatymo leidėjo įtvirtintų sąlygų, suteikiančių pagrindą V. B. paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti terminuoto laisvės atėmimo bausme.

8. Byloje nustatyta, kad V. B. jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę atlieka nuo 1998 m. sausio 26 d. Taigi, jau yra atlikęs šiek tiek daugiau nei 22 (dvidešimt dvejus) metus laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės (b. l. 2), tačiau, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, vien tai nėra pakankamas pagrindas nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti terminuota laisvės atėmimo bausme. Įstatymų leidėjas įpareigoja teismą įvertinti visas BK 51 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas aplinkybes.

9. Bylos duomenys patvirtina, kad per bausmės atlikimo laikotarpį V. B. 6 (šešis) kartus skatintas (asmens byla, 1 tomas, 2 dalis, b. l. 156, 178; asmens byla, 2 tomas, 2 dalis, b. l. 1, 83, 92; b. l. 27–28), atlikdamas bausmę paprastosios grupės sąlygomis Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime dalyvavo įvairiose socialinės reabilitacijos programose bei priemonėse (Suimtųjų ir nuteistųjų pozityvaus užimtumo priemonėse: fizinis lavinimas, savišvieta, kultūrinė veikla; ŽIV/AIDS ir narkomanijos prevencijos priemonėse; Kriminalinės subkultūros apraiškų prevencijos programoje) (asmens byla, 1 tomas, 2 dalis, b. l. 86–87, 157). V. B. nuo 2008 m. gruodžio 5 d. buvo leista gyvenamojoje patalpoje užsiimti individualia darbine, kūrybine veikla (asmens bylos 2 tomas, 2 dalis, b. l. 20). Nuteistasis nuo 2019 m. birželio 25 d. bausmę atlieka Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje, kur taip pat dalyvauja įvairiuose renginiuose: baigė meno terapijos programą (b. l. 2, 49), nuo 2010 m. spalio 26 d. iki išvykimo į Pravieniškių pataisos namus-atvirąją koloniją V. B. dirbo VĮ „(duomenys neskelbtini)“ Pravieniškių filialo Vilniaus padalinio Medienos gamybos ceche (asmens bylos 2 tomo, 2 dalis, b. l. 52). Nuo 2019 m. gruodžio 30 d. jis vėl įdarbintas VĮ „(duomenys neskelbtini)“ darbininku (b. l. 27–28). Byloje taip pat nustatyta, kad V. B. nėra įtrauktas į nuteistųjų, linkusių pabėgti ar užpulti, taip pat asmenų, kurių priežiūra yra sustiprinta, sąrašus. Nuteistasis, atvykęs į Pravieniškių pataisos namus-atvirąją koloniją, adaptavosi tinkamai, prisitaikė prie naujos socialinės aplinkos bei nustatytų elgesio ir bendravimo ypatumų. V. B. nėra svarbios neformalios nuteistųjų bendrijos subkultūros elgesio tradicijos ir taisyklės. Jis su administracijos atstovais taktiškas, mandagus, komunikabilus. Šiuo metu nuteistasis pripažįsta savo kaltę ir gailisi dėl padarytų nusikaltimų, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais telefonu, laiškais, per trumpalaikius pasimatymus (su buvusia sutuoktine sūnaus auklėjimo klausimais; su sūnumi, kuris atlieka bausmę Pravieniškių pataisos namuose, trumpalaikių pasimatymų metu; su retai jį aplankančiu broliu, gyvenančiu (duomenys neskelbtini)). Apeliacinės instancijos teisėjų kolegijos vertinimu, aptartos aplinkybės nuteistąjį apibūdina teigiamai, tačiau pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad byloje yra duomenų ir apie tai, jog per bausmės atlikimo laiką V. B. ne visą laiką laikėsi bausmės atlikimo vietoje galiojančių vidaus tvarkos taisyklių bei režimo reikalavimų. Tiek iš Teikimo, tiek iš 2019 m. lapkričio 21 d. socialinio tyrimo išvados Nr. 62–4759, surašytos atlikus vertinimą pagal OASys metodiką (toliau – Išvada), matyti, kad V. B. 8 (aštuonis) kartus pažeidė nustatytus vidaus tvarkos ir rėžimo reikalavimus, 7 (septynis) kartus jam buvo paskirtos drausminės nuobaudos (nepagarbiai elgėsi su pareigūnais, grasino susidoroti; neteisėtai perdavė daiktus; nenumatytu dienotvarkėje laiku naudojosi kompiuteriu; pas nuteistąjį rastas iš vinies padarytas savadarbis atsuktuvas; kratos metu rastas 1 TB talpos kietasis diskas; miegui skirtu laiku žiūrėjo televizorių; pasikeitė daiktais su kitu nuteistuoju) (asmens byla, 1 tomas, 2 dalis, b. l. 55, 62, 2 tomas, 2 dalis, b. l. 11, 60, 66, 71, 86, 118). Jis 2018 m. lapkričio 11 d. atsisakė atlikti pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą taikant OASys metodiką (asmens byla, 2 tomas, 2 dalis, b. l. 96). Išvadoje taip pat pažymėta, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra 82 (aštuoniasdešimt du) balai, kuri pagal nustatytą lentelę yra vidutinė (vidutinė nusikalstamo elgesio rizika yra nuo 41 iki 99 balų). Iš šių 82 (aštuoniasdešimt dviejų) balų 20 (dvidešimt) balų sudaro statinių kriminogeninių svertinių taškų suma, šie balai nėra kintantys ir nuteistasis negali jų sumažinti. Taigi, šios aplinkybės rodo, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką vis dar sudaro labai aukštas dinaminių balų skaičius (62 (šešiasdešimt du) balai). Nors vien tik ši aplinkybė nėra pagrindas Teikimo netenkinti, tačiau įvertinus tai, kad minėtas balas yra kintantis ir gali būti sumažintas paties nuteistojo teigiamu elgesiu ir veiksmais, jis pripažintinas reikšmingu. Pastebėtina, kad iš atlikto V. B. elgesio nuo 2019 m. liepos 5 d. rizikos vertinimo matyti, kad jo nusikalstamo elgesio rizika sumažėjo 9 (devyniais) balais, t. y. nuo 91 (devyniasdešimt vieno) iki 82 (aštuoniasdešimt dviejų). Tai teisėjų kolegijai leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, kad V. B. yra linkęs keistis, koreguoti savo elgesį ir mažinti kriminogeninių veiksnių balą, tačiau vis dar išlieka gan aukšta 82 (aštuoniasdešimt dviejų) balų nusikalstamo elgesio rizika (žema nusikalstamo elgesio rizika yra nuo 0 iki 40 balų). Išvadoje išskiriami keturi kriminogeniniai veiksniai – informacija apie teisės pažeidimus (20 taškų) (ankstesnė nusikalstama veika), lėšų tvarkymas bei pajamos (9 taškai) (turi civilinių ieškinių), gyvenimo stilius ir draugai (15 taškų) (ne visada sugeba pasirinkti tinkamas kompanijos ir draugus), mastymas ir elgesys (11 taškų) (turi galiojančią nuobaudą) (asmens byla, 2 tomas, 2 dalis, b. l. 141–147).

10. Aptartų faktinių duomenų visuma apeliacinio teismo teisėjų kolegijai leidžia spręsti, kad pirmosios instancijos teismas, kitaip, nei skunde dėsto nuteistasis, pagrindžia pirmosios instancijos teismo išvadą, kad V. B. pavojingumas visuomenei kol kas nėra sumažėjęs maksimaliai, todėl jis vis dar pavojingas visuomenei. Tokia apygardos teismo išvada neprieštarauja ir tarptautinių teismų formuojamai praktikai, pagal kurią nusikaltusio asmens sulaikymas nuo pakartotinio nusikaltimo padarymo yra viena iš esminių laisvės atėmimo bausmės funkcijų. Vien tik faktas, kad asmuo kali ilgą laiką, nesusilpnina valstybės pozityvios pareigos apsaugoti visuomenę. Valstybė turi vykdyti šią pareigą ir riboti laisvę nuteistiesiems iki gyvos galvos tol, kol jie kelia grėsmę visuomenei (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013 m. liepos 9 d. sprendimas byloje (duomenys neskelbtini) ir kiti prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 66069/09, 130/10 ir 3896/10). Kita vertus, šią teisėjų kolegijos išvadą sustiprina ir tai, kad, visų pirma, V. B. yra nuteistas už labai sunkius nusikaltimus prieš kitų žmonių gyvybę, sveikatą kvalifikuojančiomis aplinkybėmis, dėl savanaudiškų paskatų ir itin aktyviais nusikalstamais veiksmais. Antra, V. B. paskutinį kartą už bausmės atlikimo vietoje galiojančių vidaus tvarkos taisyklių bei režimo reikalavimų pažeidimus baustas dar nesenai, –2019 m. birželio 7 d. Trečia, nuteistasis ilgą laiką, t. y. iš esmės 20 (dvidešimt) metų – iki 2018 m. gruodžio 12 d., kaltę dėl padarytų nusikaltimų, kurie sukėlė negrįžtamas pasekmes visuomenei, pripažino tik iš dalies (asmens byla, 1 tomas, 2 dalis, b. l. 86–87), kritiškai savo elgesio nevertino. Taigi, konkrečiu atveju vis dar išliekanti nusikalstamo elgesio rizika ir egzistuojantys kriminogeniniai veiksniai bausmės vykdymo stadijoje dar nesudaro pagrindo, taikant pagal BK 51 straipsnio 2 dalies nuostatas, V. B. sušvelninti paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, ją pakeičiant terminuoto laisvės atėmimo bausme. Nepaisant to, kad yra stebimas nuteistojo elgesio keitimasis, V. B. 2019 m. gruodžio 27 d. buvo paskatintas ir jam panaikinta 2019 m. birželio 7 d. paskirta nuobauda (b. l. 27–28), vis dėlto nuteistasis ne visada geba išvengti konfliktinių situacijų. Siekdamas tikslo jis manipuliuoja kitais žmonėmis, ne visada būna atviras, mėgsta meluoti, santykiai su kitais nuteistaisiais nepastovūs, jam būdingas elgesio spontaniškumas, dažniausiai iš pradžių padaro ir tik paskui galvoja, nedalyvauja psichokorekcijos užsiėmimuose (asmens byla, 1 tomas, 2 dalis, b. l. 89–91).

11. Bylos duomenimis, pagal vykdomuosius dokumentus nuteistasis V. B. per visą 22 (dvidešimt dviejų) metų bausmės atlikimo laikotarpį iš 1 847,52 Eur priteistos žalos yra atlyginęs 1 112,81 Eur (asmens byla, 2 tomas, 2 dalis, b. l. 97). Kaip matyti iš teismo nuosprendžio, žala iš nuteistojo ir jo bendrininkų buvo priteista solidariai. Solidarinės atsakomybės atveju prievolę gali įvykdyti visi kartu ar kiekvienas iš bendrininkų, tačiau nesvarbu, kas iš kaltų asmenų nusikalstamais veiksmais padarytą žalą ar dalį jos atlygino, kaltininkai yra įpareigoti iki to laiko, kol bus įvykdyta visa prievolė. (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.6 straipsnis). Tačiau byloje nėra duomenų, kad teismo nuosprendžiu priteista žala būtų visiškai atlyginta. Vertinant priteistos sumos dydį ir praėjusį laiką po nusikaltimo padarymo, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo daryti išvadą, kad nuteistasis ėmėsi visų galimų priemonių per kuo trumpiausią laiką atlyginti nusikaltimais padarytą žalą, o atlyginta žala yra žymi.

12. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, taip pat atsižvelgus į nukentėjusiųjų ir visos visuomenės teisėtus interesus, konstatuotina, kad ištirtos aplinkybės leido pirmosios instancijos teismui daryti išvadą, jog konkrečiu atveju esamoje bausmės vykdymo stadijoje pakeitus nuteistajam V. B. laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę terminuoto laisvės atėmimo bausme, nebus pasiekti bausmės tikslai. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad apskųstoji teismo nutartis teisėta ir pagrįsta, ją panaikinti ar pakeisti dėl skunde išdėstytų argumentų nėra pagrindo.

13. Nuteistasis V. B. prašė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka ir jį šaukti į teismo posėdį. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, turėdama diskrecijos teisę nuspręsti, kokia tvarka nagrinėti skundą, kuris paduotas bylos nagrinėjimo teisme dalyvių padėties nebloginančiais pagrindais (kaip ir nagrinėjamu atveju), ir atsižvelgdama į tai, kad skundą dėl apskųstosios apygardos teismo nutarties surašė pats nuteistasis ir jame aiškiai išdėstė savo argumentus, dėl kurių jis nesutinka su minėtu apygardos teismo sprendimu, pasinaudojo šia įstatymo leidėjo suteikta teise ir nuteistojo skundą išnagrinėjo rašytinio proceso tvarka (BPK 364 straipsnio 6 dalis). Taigi, nuteistojo procesinės teisės nebuvo pažeistos.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atmesti kaltinamojo V. B. (V. B.) skundą ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2020 m. sausio 6 d. nutartį.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.