Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2019-06-17 · Administracinė byla Nr. I-4018-422/2019

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2019-06-17Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2020-07-29Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-06-17
Bylos Nr.
I-4018-422/2019
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-00498-2019-7
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Janina Vitunskienė
Pareiškėjas
M. D.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-4018-422/2019Proceso Nr. 3-62-3-00498-2019-7Procesinio sprendimo kategorijos: 37.2; 20.2.3.2; 20.5.1; 55.1.1;55.1.3 (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. birželio 17 d.Kaunas

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų (toliau – ir teismas) teisėja Janina Vitunskienė,

sekretoriaujant Henrikai Žibutytei,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. D. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų (juridinis asmuo Kybartų pataisos namai pasibaigė po reorganizavimo), dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų (toliau – ir Marijampolės PN, Pataisos namai), 2 700 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Pareiškėjas skunde (b. l. 2) nurodė, kad laikotarpiu nuo 2017 m. gruodžio 26 d. iki 2019 m. sausio 25 d. buvo kalinamas Kybartų PN 115 kamerų tipo patalpoje, pažeidžiant reglamentuotą vienam nuteistajam tenkančią gyvenamojo ploto normą. Tvirtino, kad šioje patalpoje buvo kalinami 4 asmenys, kameros plotą atitinkamai mažino joje buvusių baldų plotas, todėl kameroje trūko vietos, buvo prasta oro ventiliacija, tvyrojo drėgmė. Teigė, kad 115 kamerų tipo patalpa buvo netinkama gyventi, prastos būklės, ant sienų buvo grybelis, pelėsis, sienų danga nelygi. Kameroje prie stalo buvo įrengtos tik trys sėdimos vietos, o kameroje kalėjo keturi asmenys, todėl turėjo laukti, kol pavalgys kiti kalintys asmenys, valgė atšalusį maistą. Kalėdamas tokiomis sąlygomis, patyrė išgyvenimų, diskomfortą, garbės ir orumo pažeminimą, jaučia padidėjusią fobiją aplinkai, paūmėjo skrandžio skausmai, todėl kasdien geria vaistus, tapo irzlus, uždaras, nuolat skauda galvą, t. y. patyrė neturtinę žalą, kurią vertino 2 700 Eur ir prašė priteisti iš atsakovės.

Atsiliepimas

Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Marijampolės pataisos namai su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė atmesti jį kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą (b. l. 10–15) nurodė, kad pareiškėjui ginčo laikotarpiu kalint 115 kamerų tipo patalpoje reglamentuota vienam nuteistajam tenkanti gyvenamojo ploto norma buvo užtikrinta. Pataisos namuose nuolat veikia katilinė, todėl higienos normas atitinkanti temperatūra gyvenamosiose patalpose užtikrinama. Tvirtino, kad kamerų tipo patalpose įrengta šachtinė ištraukiamoji ventiliacija, taip pat patalpas galima ventiliuoti per atveriamus langus. Kamerų einamieji remontai atliekami nuolat, todėl užtikrinama tinkama patalpų sienų ir lubų techninė būklė, grybelio ir pelėsio kamerų tipo patalpose nėra. Pažymėjo, kad už tvarkos ir švaros palaikymą kamerose atsakingi jose gyvenantys asmenys, todėl jiems reguliariai vėdinant, prižiūrint ir tvarkant kameras, problemų su drėgme nėra. Kamerų tipo patalpos inventoriumi aprūpinamos pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, t. y. vienam nuteistajam skiriama viena taburetė. Ginčo kameroje pareiškėjas buvo aprūpintas taburete. Marijampolės PN suteikiamas tinkamas maitinimas, todėl pareiškėjui dėl maitinimo negalėjo kilti skrandžio skausmų. Pareiškėjas dėl netinkamos ventiliacijos, inventoriaus trūkumo, gyvenamųjų patalpų būklės į pataisos namų administraciją nesikreipė. Pareiškėjas pataisos namuose naudojosi I lygio ambulatorinėmis asmens sveikatos priežiūros paslaugomis. Dėl priklausomybės ir asmenybinių sutrikimų pareiškėjas buvo konsultuotas gydytojo psichiatro Laisvės atėmimo vietų ligoninėje, jam diagnozuota psichikos ir elgesio sutrikimai dėl kelių narkotinių ir kitų psichoaktyvių medžiagų vartojimo, priklausomybės sindromas, emociškai nestabilaus tipo asmenybės sutrikimas. Dėl emocijų kontrolės bei narkotikų vartojimo problemų ir dėl to sukeltų nusiskundimų pareiškėjas į pataisos namų šeimos gydytoją kreipėsi 2018 m. lapkričio 20 d. Naujų lėtinių psichikos ir elgesio sutrikimų pareiškėjui atliekant laisvės atėmimo bausmę nediagnozuota. Pareiškėjas neįrodė visų būtinų sąlygų valstybės deliktinei atsakomybei kilti, todėl jo skundas netenkintinas.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Pareiškėjas jam padarytą neturtinę žalą siejo su atsakovės atstovo veiksmais, kalinant jį perpildytoje, higienos ir buitinio aprūpinimo normų reikalavimų neatitinkančioje 115 kamerų tipo patalpoje laikotarpiu nuo 2017 m. gruodžio 26 d. iki 2019 m. sausio 25 d.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai ir 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.

Pareiškėjas neturtinės žalos atsiradimą kildino iš 115 kamerų tipo patalpos perpildymo. Tvirtino, kad šioje gyvenamojoje patalpoje kalėjo 4 asmenys, be to, dalį gyvenamosios patalpos ploto užėmė sanitarinis mazgas ir baldai.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2010 m. balandžio 26 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės) 11¹.2 punktas nustato minimalų 3,6 kv. m gyvenamųjų patalpų plotą vienam nuteistajam kamerų tipo patalpose.

Lietuvos administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad nacionaliniai teisės aktai – Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės – neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimalaus gyvenamosios patalpos ploto norma, neįskaičiuoti joje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamo ploto. Todėl į tai atsižvelgiama tik vertinant pareiškėjo situaciją pagal Konvencijos 3 straipsnio nuostatas, bet ne konstatuojant atsakovo padarytus minėto nacionalinio teisės akto pažeidimus (žr., pvz., LVAT 2017 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1254-442/2017). Kai asmeniui tenkantis plotas yra toks mažas, kad neatitinka EŽTT praktikoje taikomo 3 kv. m standarto, itin mažas faktiškai pareiškėjui tenkantis plotas vertintinas kaip EŽTT formuojamų standartų pažeidimas.

Atlikus pareiškėjui tekusio ploto normos vertinimą pagal Konvencijos nuostatas ir jas aiškinančią EŽTT praktiką, sprendžiant šio pobūdžio bylas, svarbu nustatyti, ar buvo laikytasi nacionaliniuose teisės aktuose įtvirtintų reikalavimų, nustatančių ploto normas.

Atsakovės atstovo duomenimis (b. l. 10–12, 16–45) 115 kamerų tipo patalpoje pareiškėjas ginčo laikotarpiu kalėjo nuo 2017 m. gruodžio 27 d. iki 2018 m. sausio 16 d., nuo 2018 m. sausio 24 d. iki 2018 m. rugsėjo 18 d., nuo 2018 m. rugsėjo 25 d. iki 2018 m. lapkričio 16 d., nuo 2018 m. gruodžio 1 d. iki 2019 m. sausio 22 d. Šiuo laikotarpiu 115 kamerų tipo patalpoje kalėjo nuo 1 iki 4 asmenų, kameros plotas 16,49 kv. m, taigi akivaizdu, kad vertinamuoju laikotarpiu pareiškėjui 115 kamerų tipo patalpoje teko nuo 16,49 kv. m iki 4,1 kv. m gyvenamojo ploto (b. l. 18, 72–79 ).

Įvertinus teisinį reglamentavimą ir faktinius bylos duomenis, darytina išvada, kad pareiškėjui, byloje vertinamu laikotarpiu gyvenant ginčo patalpoje, reglamentuota gyvenamojo ploto norma buvo užtikrinta, todėl nėra pagrindo atsakovės deliktinei atsakomybei kilti.

Pareiškėjas skunde nurodė dėl 115 kamerų tipo patalpos perpildymo, tvirtino, jog joje trūko oro (buvo prasta ventiliacija), kaupėsi drėgmė, buvo pelėsis. Reiškė pretenzijas dėl kameros sienų ir lubų blogos techninės būklės, netinkamo aprūpinimo baldais (taburetėmis).

Teigė, jog dėl šių priežasčių ginčo laikotarpiu patyrė išgyvenimų, diskomfortą, garbės ir orumo pažeminimą, jaučia padidėjusią fobiją aplinkai, paūmėjo skrandžio skausmai, todėl kasdien geria vaistus, tapo irzlus, uždaras, nuolat skauda galvą.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ (toliau tekste – Higienos norma HN 134:2015) 12 punkte nurodyta, kad laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės patalpos ir jose esantys įrenginiai (įranga) turi būti techniškai tvarkingi, įrengti ir prižiūrimi taip, kad juos naudojant būtų išvengta nelaimingų atsitikimų.

Pagal Higienos normos HN 134:201517 punktą, turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas. Gyvenamosios patalpose vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema.

Fizikiniai gyvenamųjų patalpų oro temperatūros, santykinės oro drėgmės, oro judėjimo greičio parametrai, kuriuos turi atitikti gyvenamosios patalpos, nurodyti Higienos normos HN 134:2015 16 punkte, pagal kurį gyvenamųjų patalpų oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 18°C ir ne aukštesnė kaip 28°C, santykinė oro drėgmė nuo 35 proc. iki 65 proc., oro judėjimo greitis šiltuoju metų laikotarpiu – 0,15-0,25 m/s, šaltuoju metų laikotarpiu – 0,05-0,15 m/s.

Nuo 2017 m. birželio 7 d. įsigaliojusiose Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normose, patvirtintose Kalėjimų departamento prie LR TM 2017 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. V-245 (toliau – ir Aprūpinimo normos), nurodyta, kad kamerų tipo patalpose turi būti metalinė lova kiekvienam asmeniui, stalas, taburetė ir/arba kėdė, ir/arba suolai 1 sėdima vieta 1 asmeniui, sanitarinis mazgas (klozetas ir praustuvė), sieninė viršutinių drabužių pakaba 2 kabliukai 1 asmeniui, sieninė lentyna tualeto reikmenims, šiukšlių dėžė, komplektas valymo inventoriaus (išduodamas): šepetys (šluota), kibiras, šiukšlių dėžė, šiukšlių semtuvas, valymo šluostės ir t.t.

Atsakovės atstovas atsiliepime į skundą nurodė, kad kamerų einamieji remontai atliekami nuolat, todėl jose užtikrinama tinkama sienų ir lubų techninė būklė, kamerų tipo patalpose įrengta šachtinė ištraukiamoji ventiliacija, taip pat patalpos vėdinamos per langus, ginčo kameroje kiekvienam nuteistajam buvo skirta taburetė.

Atsakovės atstovo argumentus dėl galimybės išvėdinti kamerų tipo patalpas, dėl techniškai tvarkingų patalpų patvirtina ir į bylą pateikti Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Marijampolės departamento patikrinimo aktai (b. l. 99–116).

Teismas byloje nenustatė, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu būtų kreipęsis į Kybartų PN ar kitas kompetentingas institucijas dėl netinkamų kalinimo sąlygų 115 kamerų tipo patalpoje, nors į bylą pateikti duomenys patvirtina, kad dėl pareiškėjui kylančių nepatogumų kalinimo metu jis aktyviai raštu kreipėsi į pataisos namų administraciją (b. l. 47‚73). Šiuo metu patikrinti anksčiau buvusias gyvenamąsias sąlygas 115 kamerų tipo patalpoje nėra objektyvios galimybės. Dėl to pareiškėjo teiginiai dėl netinkamos gyvenamųjų patalpų ventiliacijos, pelėsio ir grybelio, apsilupusių sienų ir grindų, per mažo taburečių skaičiaus laikytini nepagrįstais ir atmestini (ABTĮ 56 str.) (žr. pvz. 2019 m. gegužės 15 d. LVAT nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. A-1624-438/2019).

Įvertinus aukščiau nurodytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visetą, darytina išvada, kad pareiškėjas neįrodė būtinų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų – valstybinės valdžios institucijos ar jos darbuotojų neteisėtos veikos (neveikimo), todėl valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą, o pareiškėjo skundas visa apimtimi atmetamas kaip nepagrįstas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo M. D. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.

Teisėja Janina Vitunskienė