- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-07-05
- Bylos Nr.
- eA-3090-552/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00206-2022-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Ramūnas Gadliauskas (pirm.), Arūnas Sutkevičius
- Pareiškėjas
- M. J. E. A.
- Atsakovas
- Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Migracijos departamentas prie LR Vidaus reikalų ministerijos
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos M. J. E. A. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. gegužės 24 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos M. J. E. A. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėja M. J. E. A. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su patikslintu skundu (toliau – ir skundas), prašydama panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas) 2021 m. spalio 26 d. sprendimą Nr. 21S34720 (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo nagrinėti pareiškėjos prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.
2. Pareiškėja skunde nurodė, kad ji yra (duomenys neskelbtini) (toliau – ir kilmės šalis, kilmės valstybė) pilietė, kuri kilmės šalyje negali pasilikti dėl (duomenys neskelbtini), nes kyla grėsmė jos saugumui, gyvybei ir sveikatai. Atsakovo Sprendime nurodyta informacija patvirtina, kad (duomenys neskelbtini). Aplinkybė, kad pareiškėja negalėjo pateikti įrodymų apie patirtus individualius grasinimus ar kitokį smurtą arba tokių grasinimų dar nespėjo patirti, nepaneigia potencialios grėsmės tikimybės (duomenys neskelbtini) kilmės valstybėje. Pareiškėja pažymėjo, kad ji yra moteris, todėl priskiriama padidėjusios rizikos asmenų grupei. Atsakovas Sprendime nenurodė jokių konkrečių argumentų ir aplinkybių, pagrindžiančių prašymo atmetimą, todėl priėmė nepagrįstą Sprendimą.
3. Pareiškėja nurodė, kad atsakovas Sprendime nepagrįstai pasisakė dėl pasislėpimo pavojaus, nes ji savo elgesiu niekaip neparodė, kad ketintų išvykti iš Lietuvos ar pasislėpti, visą laiką laikėsi apgyvendinimo Lietuvoje tvarkos, bendradarbiavo su institucijomis prieglobsčio prašymo motyvams nustatyti, nėra padariusi tvarkos ir taisyklių pažeidimų, jos paaiškinimas ir išvykimas iš kilmės valstybės buvo nulemtas patiriamos baimės dėl persekiojimo. Pareiškėja vertino, jog atsakovas nepagrįstai ir neproporcingai taikė maksimalų draudimo atvykti laiką.
4. Teismo posėdyje pareiškėja akcentavo, kad (duomenys neskelbtini) kilmės valstybėje yra grėsmė, todėl grėsmė kyla ir jai asmeniškai.
Atsiliepimas
5. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.
6. Atsakovas nurodė, jog pareiškėja išvykimą iš kilmės valstybės ir atvykimą į Lietuvą grindė ne persekiojimo grėsme, o prastomis gyvenimo sąlygomis. Migracijos departamentas tyrimo metu nenustatė nei tikėtino persekiotojo, nei jo tikėtinų motyvų ir tikslų persekioti pareiškėją, pareiškėja pati nurodė, kad jai kilmės valstybėje niekas negresia, todėl Sprendime buvo konstatuota, kad tyrimo metu nenustatyta faktinių aplinkybių, pagrindžiančių prielaidą, jog kilmės valstybėje pareiškėjai kyla reali persekiojimo rizika, jos deklaruojama baimė nelaikyta visiškai pagrįsta. Atsakovas atsižvelgė į tai, kad jos kilmės šalyje beatodairiškas smurtas nepasiekia tokio lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei, todėl konstatavo, jog pareiškėja neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų. Pareiškėja labiausiai akcentavo, kad (duomenys neskelbtini), tačiau kilmės šalyje jos asmeniškai niekas nepersekiojo, jos gyvybei negrėsė pavojus. Pareiškėjos siekis įsikurti ekonomiškai stipresnėje šalyje yra suprantamas ir nesmerktinas, tačiau tokia išvykimo iš kilmės šalies priežastis nelemia tarptautinės apsaugos suteikimo būtinumo.
7. Atsakovas teigė, jog Migracijos departamentas, vadovaudamasis teisės aktų nuostatomis ir tyrimo metu surinkta informacija, atliko tyrimą, kurio metu įvertino, ar pareiškėjai kilmės valstybėje gresia persekiojimas dėl 1951 m. Jungtinių Tautų konvencijoje „Dėl pabėgėlių statuso“ (toliau – ir Konvencija) nurodytų priežasčių – rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl jos politinių įsitikinimų. Deklaratyvūs pareiškėjos skundo teiginiai, kad Migracijos departamentas netinkamai išnagrinėjo pareiškėjos prašymą, nesant jokių šiuos teiginius galinčių pagrįsti duomenų nesudaro pagrindo pripažinti Sprendimą neteisėtu ar nepagrįstu. Pareiškėja gyveno teritorijoje (duomenys neskelbtini), be to, ji nėra pažeidžiamas asmuo. Nepaisant to, kad pareiškėja (duomenys neskelbtini), nebuvo nustatyta aplinkybių, kurios leistų konstatuoti, kad egzistuoja individualios aplinkybės, dėl kurių jai gresia pavojus dėl beatodairiško smurto.
8. Atsakovas nurodė, kad pareiškėja į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai (asmenų grupėje), pėsčiomis kirtusi Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje vietoje, o prieglobsčio pasiprašė tik sulaikyta pareigūnų. Šių aplinkybių visuma pagrindė prielaidą, jog prašymo suteikti prieglobstį pateikimas Lietuvoje (ir prieglobsčio gavimas Lietuvoje) nebuvo ir nėra pareiškėjos tikslas. Atsižvelgęs į tai, atsakovas sprendė esą tikėtina, jog, atsisakius suteikti prieglobstį, vengdama grąžinimo, ji gali pasislėpti. Sprendime aprašyti draudimo atvykti termino nustatymo motyvai ir svarbios aplinkybės. Iki Sprendimo priėmimo pareiškėja nepateikė prašymo leisti savanoriškai grįžti į kilmės valstybę.
II.
9. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2022 m. gegužės 24 d. sprendimu pareiškėjos M. J. E. A. skundą tenkino iš dalies, pakeitė Migracijos departamento Sprendimo 3 punktą ir jį išdėstė taip – uždrausti asmeniui atvykti į Lietuvos Respubliką 3 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“, o likusią pareiškėjos skundo dalį atmetė.
10. Teismas nustatė šias bylai reikšmingas aplinkybes:
Šalies argumentai
10.1. Pareiškėja 2021 m. rugpjūčio 31 d. pateikė prašymą suteikti prieglobstį.
10.2. Pareiškėja 2021 m. rugsėjo 28 d. apklausos Migracijos departamente metu teigė, kad (duomenys neskelbtini).
10.3. Migracijos departamentas Sprendimu atsisakė pareiškėjai suteikti pabėgėlio statusą ir papildomą apsaugą Lietuvos Respublikoje, nusprendė išsiųsti ją iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini), uždrausti pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos bei įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjai atvykti ir apsigyventi 3 metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.
11. Teismas vadovavosi Konvencijos 12 straipsnio 1 dalimi, Europos Parlamento ir Tarybos 2011 m. gruodžio 13 d. direktyvos 2011/95/ES dėl trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimo prie tarptautinės apsaugos gavėjų, vienodo statuso pabėgėliams arba papildomą apsaugą galintiems gauti asmenims ir suteikiamos apsaugos pobūdžio reikalavimų 2 straipsnio e punktu, 15 straipsniu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 86, 87 straipsniais, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 patvirtinto Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo (redakcija, galiojanti nuo 2021 m. liepos 28 d.) (toliau – ir Tvarkos aprašas) 99 punktu, Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika prieglobsčio bylose.
Žemesnės instancijos teismas
12. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra ginčo, jog pareiškėja (duomenys neskelbtini), kuri pagal Europos prieglobsčio paramos biuro (toliau – ir EPPB) nustatytus kriterijus priskiriama prie padidėjusios rizikos asmenų, galinčių patirti smurtą, tačiau vertinant pareiškėjos individualią situaciją, byloje tokių duomenų nesurinkta. Teismas nustatė, kad (duomenys neskelbtini) miestas, kuriame teigė gyvenusi pareiškėja, yra (duomenys neskelbtini), aptarė Migracijos departamento surinktą informaciją apie kilmės valstybę ir (duomenys neskelbtini) joje, pažymėjo, jog esminis pareiškėjos prieglobsčio prašymo motyvas yra (duomenys neskelbtini) ir priėjo išvadą, jog pareiškėja nei Migracijos departamente 2021 m. rugsėjo 28 d. apklausos metu, nei teismo posėdžio metu nenurodė konkretaus įvykio, situacijos, dėl kurių būtų kilęs pavojus, reali grėsmė dėl (duomenys neskelbtini). Pareiškėja nenurodė jokių aplinkybių apie realiai dėl (duomenys neskelbtini) panaudotus prieš ją fizinius išpuolius, grasinimus ar vykdytus persekiojimus. Pareiškėja pripažino, jog nepatyrė asmeninių grasinimų kilmės šalyje. Teismas vertino, jog pareiškėjos paaiškinimas dėl grėsmės grindžiamas abstraktaus, bendro pobūdžio aplinkybėmis, susijusiomis su (duomenys neskelbtini) sunkia padėtimi kilmės valstybėje, ir bendro pobūdžio informacija, kuri nepagrindžia realios grėsmės pareiškėjai. Teismas nurodė, jog pareiškėja nepateikė duomenų, pagrindžiančių asmeninio pobūdžio grėsmę, o taip pat konkrečių aplinkybių ir įrodymų, patvirtinančių, kad nuo smurto jos akivaizdoje nukentėjo jai artimi asmenys, giminaičiai, nors iš Migracijos departamento apklausos transkripcijos teismas nustatė, jog pastaroji teisė pareiškėjai buvo išaiškinta.
13. Teismas priėjo prie išvados, kad nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, leidžiančių spręsti, jog pareiškėja dėl susiklosčiusios situacijos galėjo jaustis nesaugiai, baimintis dėl savo sveikatos ar gyvybės. Pareiškėja nei Migracijos departamente apklausos metu, nei teismo posėdžio metu nenurodė duomenų, jog kilmės valstybėje asmeniškai patyrė veiksmus, kuriuos būtų galima prilyginti fiziniam ar psichologiniam smurtui, pakankamai rimtam savo pobūdžiu ar dažnumu, kad tai būtų pagrindu suteikti tarptautinę apsaugą.
14. Vertindamas pareiškėjos argumentus dėl sunkios moterų padėties kilmės valstybėje, teismas iš pareiškėjos apklausos transkripcijos nustatė, kad pareiškėjos išvykimą iš kilmės valstybės ir atvykimą į Lietuvą nulėmė (duomenys neskelbtini), ir sprendė, jog pareiškėjos prašymo suteikti prieglobstį vienas iš motyvų aiškiai yra ekonominio pobūdžio. Teismas pažymėjo, jog pareiškėjos (duomenys neskelbtini). Tokią pareiškėjos išreikštą poziciją teismas vertino kaip pareiškėjos siekį ne bėgti nuo realaus persekiojimo, o patekti į Europos Sąjungos erdvę dėl ekonominių priežasčių.
15. Teismas atsižvelgė į atsakovo surinktą kilmės valstybės informaciją ((duomenys neskelbtini)), vadovavosi EPPB 2021 m. gairėmis beatodairiško smurto lygio kilmės valstybės skirtinguose regionuose aspektu ir nustatęs, kad jos kilmės šalyje beatodairiškas smurtas nesiekia tokio lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei, pritarė Migracijos departamento Sprendimo išvadai, kad pareiškėja neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.
Žemesnės instancijos teismas
16. Teismas nurodė, kad pareiškėja nėra priskiriama prie pažeidžiamų asmenų, yra darbingo amžiaus, visą gyvenimą praleidusi kilmės valstybėje, todėl yra pažįstama su vietiniais papročiais ir kultūra. Teismo posėdžio metu pareiškėja patvirtino, jog, (duomenys neskelbtini).
17. Teismas vertino, jog Migracijos departamento byloje pateikti duomenys įrodo, kad atsakovo atliktas tyrimas yra išsamus, pareiškėjos situacija įvertinta individualiai, atlikta išsami apklausa, pateikti papildomi klausimai dėl faktinių aplinkybių išsiaiškinimo ir teisinio vertinimo pagrindimo, detaliai analizuoti ir įvertinti visi jos nurodyti argumentai. Atsakovas apklausos metu siekė detaliai išsiaiškinti faktinę situaciją dėl pareiškėjos pateikto prašymo suteikti jai prieglobstį. Teismas sprendė, kad Migracijos departamentas tinkamai išnagrinėjo pareiškėjos prašymą suteikti prieglobstį ir priėmė teisėtą Sprendimą, kurio panaikinimui nėra teisinio pagrindo.
18. Dėl pareiškėjos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini), teismas priėjo išvadą, kad ši Sprendimo dalis yra pagrįsta. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėja būtų pateikusi prašymą savanoriškai grįžti į kilmės valstybę.
19. Dėl uždraudimo pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo jos išsiuntimo, teismas sprendė, kad toks terminas negali būti laikomas proporcingu ir protingu. Teismas šią Sprendimo dalį pakeitė ir nustatė, kad pareiškėjai uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką 3 metus nuo jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.
20. Kitą pareiškėjos skundo dalį teismas atmetė, kadangi nenustatė pagrindų panaikinti Sprendimo. Atsižvelgęs į tai, teismas atmetė ir išvestinį skundo reikalavimą įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo nagrinėti pareiškėjos prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.
III.
21. Pareiškėja M. J. E. A. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. gegužės 24 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą tenkinti, bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
22. Pareiškėja apeliaciniame skunde teigia, jog teismas padarė nepagrįstas išvadas, jog ji neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies, 87 straipsnio 1 dalies 1–3 punktų reikalavimų. Pareiškėja akcentuoja, jog (duomenys neskelbtini) ji negali pasilikti kilmės valstybėje, nes kyla grėsmė jos visokeriopam saugumui, įskaitant gyvybę ir sveikatą.
23. Pareiškėja vadovaujasi EPPB 2021 m. ataskaita, pakartoja byloje esančias aplinkybes, susijusias su (duomenys neskelbtini) padėtimi kilmės valstybėje ir teigia, kad (duomenys neskelbtini), jai kilmės valstybėje nesaugu, o atsakovas šios grėsmės nepaneigė. Pareiškėja akcentuoja, kad aplinkybė, jog pareiškėja negalėjo pateikti įrodymų apie patirtus individualius grasinimus ar kitokį smurtą arba tokių grasinimų dar nespėjo patirti, nepaneigia potencialios grėsmės tikimybės (duomenys neskelbtini) kilmės valstybėje. Pagal EPPB nustatytus reikalavimus moterys ir (duomenys neskelbtini) yra priskiriami padidintos rizikos asmenų grupei, taigi pareiškėja yra priskiriama padidintos rizikos asmenų grupei net pagal du kriterijus, todėl individuali grėsmė yra preziumuojama, jos papildomai įrodinėti nereikia.
Šalies argumentai
24. Pareiškėja nurodo, kad EPPB ataskaita yra rekomendacinio pobūdžio, duomenys joje – vienerių metų senumo, todėl atsakovas turėjo surinkti naujausią ir aktualią kilmės valstybės informaciją iš skirtingų informacijos šaltinių apie (duomenys neskelbtini) bei individualias pareiškėjos galimybes apsisaugoti, ypač, kai ji yra iš (duomenys neskelbtini). Akivaizdu, kad pareiškėjos išvykimo priežastis negalima laikyti ekonominėmis, nes skirtumas tarp ekonominio migranto ir pabėgėlio kartais neryškus taip pat, kaip ne visada aiškus skirtumas tarp ekonominių ir politinių priemonių kilmės šalyje.
25. Pareiškėjos vertinimu, atsakovo sprendimu išsiųsti ir taikyti jai draudimą atvykti neproporcingai užkertamas kelias gyventi saugioje, konfliktų nekamuojamoje valstybėje. Panaikinus atsakovo Sprendimą, naikintini ir išvestiniai sprendimai išsiųsti pareiškėją ir uždrausti jai atvykti į Lietuvos Respubliką.
Atsiliepimas
26. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.
27. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad tiek Migracijos departamentas, tiek teismas išsamiai išnagrinėjo visas reikšmingas faktines aplinkybes, priėmė teisėtus ir pagrįstus sprendimus, o pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, galinčių paneigti skundžiamo teismo sprendimo išvadas. Atsakovas palaiko savo poziciją, išdėstytą atsiliepime į pareiškėjos skundą, ir akcentuoja, jog pareiškėja nenurodė jokių individualių savybių, kodėl būtent jai toliau gyventi kilmės šalyje būtų pavojinga. Migracijos departamentas surinko kilmės valstybės informaciją, kuri nepatvirtina, jog kilmės valstybė šiuo metu persekioja (duomenys neskelbtini). Atsakovas teigia, jog pareiškėja labiausiai akcentavo, kad (duomenys neskelbtini), tačiau tokia išvykimo iš kilmės šalies priežastis nelemia tarptautinės apsaugos suteikimo būtinumo. Kilmės valstybės informacija yra renkama pagal prieglobsčio prašytojo nurodytus motyvus, šiuo atveju pareiškėja savo prieglobsčio prašyme akcentavosi į (duomenys neskelbtini). Iš Sprendimo turinio matyti, kad surinkta pakankama kilmės valstybės informacija, atsižvelgiant į pareiškėjos prieglobsčio prašymo motyvus. Atsakovas pažymi, kad teisės aktai neįpareigoja Migracijos departamento rinkti bei vertinti informacijos visais prieglobsčio prašytojo pageidaujamais aspektais, o nagrinėjant prašymus suteikti prieglobstį vertinama ne bendra kilmės valstybės informacija, o individuali prieglobsčio prašytojo situacija kilmės valstybės informacijos kontekste. Atsakovas nurodo, kad vienas iš Europos Sąjungos prieglobsčio agentūros (toliau – ir ESPA) (buvęs pavadinimas – EPPB) tikslų yra kilmės valstybės informacijos rinkimas, todėl ESPA 2021 m. gairės apie padėtį pareiškėjos kilmės valstybėje yra aktualus ir patikimas šaltinis, jo duomenys suderinami su informacija, gauta iš kitų šaltinių. Pareiškėja skunde nepateikė jokios naujesnės patikimos kilmės valstybės informacijos, leidžiančios daryti kitokias nei skundžiamame sprendime, išvadas. Atsakovas nesutinka su apeliacinio skundo teiginiais dėl sprendimų ją išsiųsti ir uždrausti atvykti bei pažymi, kad teismas pareiškėjai sutrumpino draudimo atvykti laikotarpį.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
28. Pareiškėja M. J. E. A. prašo jos apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes norėtų būti tiesiogiai išklausyta, kitų su tuo susijusių motyvų nenurodo.
29. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 141 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma.
30. Įvertinusi byloje esančius rašytinius įrodymus ir pareiškėjos apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija nenustatė, kad nagrinėjamu atveju yra kokių nors išskirtinių aplinkybių, dėl kurių pareiškėjos apeliacinis skundas turėtų būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka. Byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, t. y. bylos šalims buvo sudaryta galimybė teismo posėdyje žodžiu išdėstyti savo poziciją dėl bylos faktinių aplinkybių ir taikytinos teisės, bylos šalių pozicija nagrinėjamoje byloje yra išdėstyta raštu į bylą pateiktuose procesiniuose dokumentuose. Todėl pareiškėjos prašymas dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka netenkinamas.
V.
31. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsisakymo pareiškėjai M. J. E. A. suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.
32. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjos skundo argumentus, atsakovo atsikirtimą į skundą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, pareiškėjos skundą tenkino iš dalies, konstatavęs, kad Migracijos departamentas teisėtai ir pagrįstai atsisakė suteikti pareiškėjai prieglobstį ir papildomą apsaugą Lietuvos Respublikoje, nes ji neatitinka Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nustatytų kriterijų, motyvuotai nusprendė išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini), tačiau parinko nepagrįstą laikotarpį uždrausti pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu minėtą laikotarpį sutrumpino, o likusią pareiškėjos skundo dalį atmetė.
33. Pareiškėja, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą, kuriame nesutinka su teismo atliktu įrodymų vertinimu, laikosi pozicijos, jog jai prieglobstis ir papildoma apsauga nesuteikta nepagrįstai, atsakovui nesurinkus aktualios būtinos informacijos apie pareiškėjos individualaus pobūdžio aplinkybes.
34. Teisėjų kolegija, nenustačiusi aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjos apeliacinio skundo ribos (ABTĮ 140 str. 1 d.) ir pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), nagrinėja šią bylą apeliacine tvarka ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdama pareiškėjos apeliacinio skundo ribų.
35. Teisiniai santykiai dėl prašomo prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo reglamentuojami Įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2021 m. rugpjūčio 12 d. iki 2022 m. sausio 1 d.) 86 bei 87 straipsnių, kurių nuostatos yra tarpusavyje susijusios. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas Migracijos departamento sprendimą nesuteikti pareiškėjai pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos, vadovavosi minėtomis Įstatymo nuostatomis. Pareiškėja apeliaciniame skunde nekvestionuoja pirmosios instancijos teismo atlikto Įstatymo nuostatų taikymo ir aiškinimo, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija jų nekartoja.
36. Pabėgėlio statuso suteikimas turi būti siejamas su konstatavimu aplinkybių, jog prieglobsčio prašytojas gali būti persekiojamas dėl priklausymo istoriškai susidariusiai teritorinei žmonių grupei, tautai, ar visuomeninei grupei, dėl teisės laisvai reikšti politinius įsitikinimus, išpažinimo atitinkamo tikėjimo. Persekiojimo baimė turi būti reali, pagrįsta bent viena iš Konvencijos 1 straipsnio A dalies 2 punkte išvardytų priežasčių, taip pat atitikti Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nurodytas sąlygas. Galimas persekiojimas dėl kurios nors iš nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-359/2014).
37. Administracinių teismų praktikoje taip pat laikomasi nuostatos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka baimė yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012).
38. Remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., EŽTT 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę (pareiškimo Nr. 25904/07).
39. Dėl prieglobsčio prašytojų prašymo vertinimo apimties bei tvarkos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje konstatuojama, kad vertinimo kriterijai, kuriais remiantis yra nustatomos arba nenustatomos teisiškai reikšmingos aplinkybės, yra įtvirtinti Įstatymo 83 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatas vienas iš kriterijų yra tai, jog prieglobsčio prašytojo pateikta informacija bei kiti duomenys apie jo statusą Įstatymo taikymo aspektu, turi neprieštarauti turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju. Vertinant prašymo suteikti prieglobstį pagrįstumą taip pat yra atsižvelgiama į tai, ar prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. lapkričio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3633-1062/2020; 2022 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1292-261/2022).
40. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą ABTĮ 140 straipsnyje nustatyta tvarka, sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis ir jų papildomai nekartoja. Pareiškėja apeliaciniame skunde nepateikė teisiškai pagrįstų argumentų, sudarančių pagrindą pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes vertinti kitaip nei jas įvertino pirmosios instancijos teismas. Dėl nurodytų priežasčių apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pasisako tik tais aspektais, kuriais, atsakant į apeliacinio skundo argumentus, yra papildomos skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime padarytos išvados.
41. Byloje nustatyta, kad pareiškėja prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje grindė (duomenys neskelbtini).
42. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjos prašymą suteikti prieglobstį, pareiškėjos paaiškinimus, teiktus ją apklausiant, Migracijos departamento Sprendimo turinį ir jame nurodytą informaciją, sutinka su Migracijos departamento ir pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad kilmės valstybės informacija apie bendrą padėtį pareiškėjos kilmės valstybėje nagrinėjamu atveju savaime nepagrindžia realios individualaus persekiojimo rizikos tikimybės, pareiškėja grėsmę sieja su (duomenys neskelbtini) kilmės valstybėje, o ne su savo individualiomis aplinkybėmis ar asmeninėmis savybėmis. Pažymėtina, kad pati pareiškėja apklausos metu pripažino, kad asmeninių grasinimų kilmės šalyje nepatyrė, nedetalizavo konkrečių aplinkybių, kuomet neva nukentėjo jai artimi asmenys, giminaičiai, aiškino apie (duomenys neskelbtini). Nors apeliaciniame skunde pareiškėja aptaria (duomenys neskelbtini) kilmės valstybėje, tačiau ši informacija vertintina kaip pernelyg bendro pobūdžio, nepatvirtinanti jai tariamai gresiančio pavojaus. Ekonominio pobūdžio priežastys neprilygsta persekiojimu dėl asmens individualių savybių (rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų), tokia išvykimo iš kilmės šalies priežastis (prastas gyvenimas) nelemia tarptautinės apsaugos suteikimo būtinumo. Byloje nesant jokių kitų tariamą grėsmę pagrindžiančių duomenų ir aplinkybių, abstraktūs pareiškėjos apeliacinio skundo argumentai nėra pakankami pripažinti, jog pareiškėjos baimė patirti persekiojimą yra pagrįsta. Šių išvadų niekaip nepaneigia ir kitos apeliaciniame skunde išdėstytos aplinkybės, susijusios karo veiksmais kilmės valstybėje, dėl ko teisėjų kolegija neturi pagrindo kitaip vertinti Migracijos departamento, pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes ir prieitas išvadas dėl nepagrįstų pareiškėjos paaiškinimų bei baimės grįžti į kilmės valstybę (Įstatymo 86 str. 1 d.).
43. Priešingai, nei apeliaciniame skunde teigia pareiškėja, vien tai, kad ji pagal ESPA yra priskiriama padidintos rizikos asmenų grupei net pagal du kriterijus (moteris ir (duomenys neskelbtini)), savaime nereiškia, jog individuali grėsmė yra preziumuojama ir jos papildomai įrodinėti nereikia. Net ir patenkant į minėtas grupes asmenų, ne visi individai susiduria su padidinta rizika patirti beatodairišką smurtą. Kiekvieną atvejį būtina įvertinti individualiai, atsižvelgti į reikšmingas ir tik su pareiškėja susijusias aplinkybes, vertinti jų visumą kilmės valstybės informacijos kontekste bei nustatyti, ar yra aplinkybių, kurios leistų konstatuoti, kad egzistuoja individualios aplinkybės, dėl kurių gresia pavojus būtent pareiškėjai patirti beatodairišką smurtą. Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, jog pareiškėja priklauso padidintos rizikos asmenų grupėms, kurioms kilmės šalyje kyla reali grėsmė sveikatai ir gyvybei. Pareiškėjos gyvenamoji teritorija nėra riziką didinantis veiksnys, ji nėra pažeidžiamas asmuo, nėra patyrusi persekiojimo ar fizinės prievartos, todėl Migracijos departamentas, atlikęs tyrimą, pagrįstai sprendė, jog pareiškėja neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose.
44. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esantys duomenys apie pareiškėjos kilmės valstybę nagrinėjamu atveju buvo pakankami išnagrinėti pareiškėjos prašymą suteikti prieglobstį. Nors šiuo atveju pareiškėja teigia, kad Migracijos departamento surinkta informacija nėra aktuali, tačiau kartu su apeliaciniu skundu nepateikia jokios kitos informacijos, kuri iš esmės paneigtų Migracijos departamento surinktą informaciją. Ne Migracijos departamentas, o pareiškėja turi pareigą pagrįsti savo prieglobsčio prašymą. Todėl pareiškėjos apeliacinio skundo argumentas, kad Migracijos departamentas turi surinkti ne tik bendrą informaciją apie kilmės valstybę, bet ir informaciją, pagrindžiančią individualias aplinkybes, yra nepagrįstas. Dėl to, teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad Migracijos departamentas, priimdamas Sprendimą, rėmėsi aktualia informacija, kuri buvo pakankama pareiškėjos prieglobsčio prašymui išnagrinėti, pareiškėjos nurodytas aplinkybes ir surinktus duomenis Migracijos departamentas ir pirmosios instancijos teismas įvertino racionaliai, visapusiškai, objektyviai ir priėjo pagrįstas išvadas dėl pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos pareiškėjui nesuteikimo.
45. Dėl pareiškėjos apeliacinio skundo argumento, jog atsakovo Sprendimu išsiųsti ir taikyti draudimą pareiškėjai atvykti neproporcingai užkertamas kelias gyventi saugioje, konfliktų nekamuojamoje valstybėje, teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas Sprendime nurodytą laikotarpį uždrausti pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką sutrumpino iki trejų metų, o apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė aplinkybių, dėl kurių šis pareiškėjai nustatytas draudimas turėtų būti dar labiau sutrumpintas.
46. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė teisės normas, tinkamai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, byloje esančių įrodymų visumą vertino pagal ABTĮ 56 straipsnyje nustatytas taisykles, nenukrypo nuo šio pobūdžio bylose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą. Todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjos apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjos M. J. E. A. apeliacinį skundą atmesti.
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. gegužės 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.