Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

2016-04-13 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1250-1018/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2016-04-13
Bylos Nr.
1-1250-1018/2016
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-13162-2016-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Jurgita Petrauskienė
Kaltinamasis
E. Š.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1250-1018/2016Teisminio proceso Nr. 1-01-1-13162-2016-5Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.5.4.; 2.10.1.4. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. balandžio 13 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jurgita Petrauskienė, supaprastinto proceso tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje E. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, aukštesniojo išsilavinimo, vedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininku, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - LR BK) 145 straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. Š. 2016 m. kovo 19 d. apie 13.00 val. bute, (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (nustatytas 2,66 promilių girtumo laipsnis), tyčia, norėdamas įbauginti savo artimą, kartu gyvenantį šeimos narį – sutuoktinę D. Š., elgėsi agresyviai, trankydamas kumščiais sienas, baldus, spardydamas į duris, grasino nukentėjusiajai D. Š. fiziniu susidorojimu, sakydamas, kad ją nužudys, susidoros, panaudos fizinį smurtą, sukapos, tokiu būdu pavojingai psichiškai veikė nukentėjusiąją D. Š., kėlė jai baimę ir sudarė pakankamą pagrindą nukentėjusiajai D. Š. manyti, kad grasinimai gali būti įvykdyti.

Tokiais veiksmais E. Š. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 145 straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo E. Š. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką įrodyta byloje surinktų faktinių duomenų visuma.

Kaltinamasis E. Š. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad D. Š. yra jo žmona, su ja kartu gyvena ir bendrą ūkį veda nuo 1988 m. Gyvena 4-ių kambarių, uošvei - Danguolės motinai, priklausančiame bute, adresu Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Šiam butui pinigus uždirbo jis, tačiau buto pirkimo metu žmona įkalbėjo butą užrašyti jos tėvo vardu. Po uošvio mirties nuosavybės teisės į butą perėjo uošvei. Bute gyvena trise - su sūnumi D. Š., gim. 1989 m. Santykiai su žmona normalūs, abu dirba, kartu išlaiko šeimą. Sūnus šiuo metu niekur nedirba. Ne kartą jam siūlė įsidarbinti arba nors užsiregistruoti darbo biržoje, tačiau jis nenori, sako, kad už 500 Eur nedirbs. Dėl paskutiniu metu pašlijusios sveikatos, šeimos finansinės krizės jame viskas „augo“. Jis turi problemų su sveikata, labai skauda sąnarius, sunkiai vaikšto, reikalinga operacija. 2016 m. kovo 19 d. ryte nuvažiavo automobiliu į turgų, nupirko verbų. Grįžęs namo pasveikino šeimą su artėjančiomis šventėmis. Žmonai užsiminė, kad dėl sąnarių skausmų į darbą jis važinės su šeimos automobiliu. Ji atsikirto, kad automobiliu važinės ji. Jų šeima turi vieną automobilį. Taip žodis po žodžio tarp jų kilo žodinis konfliktas. Dėl žmonos priekaištavimų ir susikaupusių neigiamų emocijų nuėjo į parduotuvę alkoholio. Atneštą butelį brendžio žmona paslėpė. Dėl to dar labiau supyko, jie sukonfliktavo, apsižodžiavo. Tada dar kartą nuėjo į parduotuvę alkoholio. Atnešęs butelį nuėjo į kambarį, uždarė duris ir vienas vartojo brendį. Tuo metu pas žmoną atvažiavo draugė, atėjo kaimynė. Matyt ji joms pasiguodė, todėl dar labiau dėl to supyko. Konflikto metu pagrasino žmonai fiziniu susidorojimu, galėjo pasakyti, kad ją užmuš, sukapos ar kitaip fiziškai susidoros, tačiau to nelabai pamena. Galėjo iškoneveikti ir sūnų Deividą. Įniršęs galėjo trankyti kumščiais sienas. Būdamas girtas tik pagąsdino žmoną, tačiau prieš nieką rankos nekėlė ir fizinio smurto nenaudojo. Atvykus policijos pareigūnams buvo kambaryje vienas, vartojo alkoholį. Žmona su drauge buvo kitame kambaryje. Dėl 2016 m. kovo 19 d. įvykio labai gailisi, savo kaltę pripažįsta visiškai ir dėl inkriminuojamos veikos prisipažįsta pilnai. Jokio tikslo, motyvų susidoroti su žmona neturėjo ir nebūtų jai nieko padaręs, tiesiog tokiu būdu išliejo savo pyktį ir įniršį. Supranta, kad pasielgė blogai ir kad tokiu savo elgesiu galėjo sukelti žmonai baimę. Šiandien visą susiklosčiusią situaciją ir įvykio aplinkybes vertina kitaip. Žino, kad žmonai niekada nieko blogo nepadarys, neturi tam jokių priežasčių (b. l. 24).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji D. Š. parodė, kad 2016 m. kovo 19 d. apie 13.00 val. buvo bute, adresu Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Į butą atėjo jos sutuoktinis E. Š., gim. 1963 m. Iš stipraus alkoholio kvapo ir nekoordinuotų judesių matėsi, kad jis yra apsvaigęs nuo alkoholio. Jis buvo agresyviai nusiteikęs. Pradėjo triukšmauti, prie jos kabinėtis, vėliau pradėjo grasinti, kad ją užmuš. Kadangi praeityje jis prieš ją smurtavo, jo grasinimus suprato kaip realius. Prašė ją apsaugoti nuo E. Š. fizinio ir psichologinio smurto. Konfliktą matė jų sūnus D. Š., gim. 1989 m. Taip pat patikslino, kad sutuoktinis girtavo namuose nuo 10.00 val. ryto, girtavimo metu grasino jai, siūlė dingti iš namų, nes kai prisigers, jai „blogai baigsis“. (b. l. 15, 16). Papildomai apklausta 2016 m. kovo 20 d. nukentėjusioji D. Š. parodė, kad E. Š., gim. 1963 m., yra jos sutuoktinis. Kartu gyvena ir bendrą ūkį veda nuo 1988 m. Gyvena 4-ių kambarių bute, į kurį nuosavybės teisė priklauso jos motinai O. J.. Kartu gyvena jų pilnametis sūnus D. Š., gim. 1989 m. Apie 6-7 metus jos santykiai su sutuoktiniu yra pašliję. Pastoviai gyvena įtampos būsenoje, nes nežino, ko iš jo tikėtis. Sutuoktinis yra ūmaus būdo, gali susinervinti dėl menkiausių dalykų, viskas turi būti pagal jį. Kai ji jam pritaria, tarp jų jokių konfliktų nekyla. Kai jam pasako savo nuomonę, jis dėl to supyksta ir neigiamos emocijos kaupiasi jam iki „paskandinimo“ alkoholyje. Kai padaugina alkoholio, jis „sprogsta“ ir tada nežinia, ką gali padaryti. Tuo metu jis nesiorientuoja aplinkoje ir nesuvokia, ką daro. Buvimas su juo to metu yra pavojingas, nes nežinia, kada jis gali peržengti ribą ir įgyvendinti savo grasinimus, susidoroti. Taip buvo ir vakar. 2016 m. kovo 19 d. ryte jokio konflikto nebuvo. Sutuoktinis nuvažiavo į turgų verbų, nupirko jai greipfrutų, padarė jai sumuštinius ir kavą. Ji porą savaičių serga plaučių uždegimu, prastai jaučiasi. Pusryčiaujant sutuoktinis užsiminė, kad pirmadienį į darbą važiuos vieninteliu šeimos automobiliu. Ji jam atsakė, kad anksti ryte turi būti pas gydytojus, kad turi daug kitų rūpesčių ir kad automobilis bus reikalingas jai. Dėl to tarp jų kilo konfliktas. Tada vyras atsistojo, pasakė, kad eis į parduotuvę degtinės, kad namai bus pilni muzikos. Abudu suprato, ką jis turėjo omenyje, kad prisigėręs kels konfliktą ir baimę dėl sveikatos, gyvybės. Apie 10.00 val. nuėjęs į parduotuvę sutuoktinis atsinešė butelį brendžio ir jį išgėrė vienas. Vaikščiodamas po namus jis liepė jai ir jų sūnui nešdintis iš namų, sakė „užmušiu jus visus“. Išgėręs butelį, apie 12.30 val. jis nuėjo į parduotuvę antro butelio. Namo grįžo apie 13.00 val., tačiau gerokai apsvaigęs nuo alkoholio negu išeidamas. Ji tuo metu gulėjo svetainėje užsirakinusi. Jis pradėjo belstis į svetainę. Jis vaikščiojo po butą tarsi negalėdamas atrasti sau vietos, daužė rankomis į sieną. Nuspėdama, kad jis gali naudoti prieš ją fizinę jėgą, pasikvietė kaimynę. Atėjus kaimynei sutuoktinis kaip ir nusiramino. Apie 15.00 val. jis apsirengė ir išėjo iš namų. Tuo metu pas ją atvažiavo draugė, kaimynė išėjo. Vyrui grįžus namo ir parnešus dar vieną butelį brendžio, ji su drauge sėdėjo virtuvėje, gėrė kavą. Vyras pradėjo keiktis draugės akivaizdoje, stipriai kumščiu trenkė į stalą, dėl ko iš puodelių išsipylė kava. Į kriauklę sumetė stalo įrankius, kurie gulėjo ant spintelės. Jis varė jos draugę iš namų. Pamačiusios jį tokį, jos nuėjo į svetainę, o vyras nuėjo į kitą kambarį, įjungė televiziją ir vienas gėrė brendį. Jis kambaryje trankėsi, keikėsi ir sakė, kad ją užmuš, liepė išeiti iš namų, nes bus blogai. Bijodama jo tokio elgesio ir nuspėdama, kad po tam tikro laiko gali tiesiog nesuspėti iškviesti policiją, kad jis su ja susidoros, paskambino 112 telefonu ir pranešė apie įvykį. Atvykus policijos pareigūnams sutuoktinis buvo savo kambaryje. Sulaikymo metu policijos pareigūnų akivaizdoje sutuoktinis Eugenijus pasakė, kad grįžęs iš policijos sukapos ją į gabalus. 2016 m. kovo 19 d. sutuoktinis Eugenijus jokių realių veiksmų prieš ją nesiėmė ir grasinimų susidoroti neįgyvendino, tačiau taip galimai atsitiko tik dėl to, kad laiku iškvietė policiją. Jai sunku įvertinti ribą, kada sutuoktinis ją gali peržengti, o kada ne. 2012 metais jis prisigėręs alkoholio irgi jai grasino fiziniu susidorojimu, tačiau fizinės jėgos nepanaudojo, nes ji su sūnumi spėjo nuo jo pabėgti. Po to įvykio jis, būdamas blaivus, pasakė, kad kai jis būna tokios būsenos, jiems su sūnumi geriau išeiti iš namų, kadangi jis nesiorientuoja aplinkoje ir nesuvokia ką daro, kad nesuvaldydamas savo emocijų ir agresyvumo gali su ja susidoroti. 2016 m kovo 19 d. visą dieną namuose buvo ir jų sūnus Deividas. Jis tik laikotarpyje nuo apie 15.00 iki 16.00 val. buvo išvažiavęs savo reikalais, policiją kvietė ji, įvykio metu sutuoktinis E. Š. fizinės jėgos prieš ją nenaudojo ir fizinio skausmo nesukėlė (b. l. 17).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas D. Š. parodė, kad 2016 m. kovo 19 d. tėvas Eugenijus vienas namuose prisigėrė alkoholio ir pradėjo šūkauti, rėkauti. Jis vaikščiodamas po namus vadino jį ir mamą šunimis, sakė, kad juos sukapos į gabalus. Jis tą sakė vaikščiodamas po namus, tačiau jokių realių veiksmų jų atžvilgiu nesiėmė. Rankose jokių įrankių ar daiktų, kuriais galėjo juos sužaloti, neturėjo. Jis trankė rankomis į sieną, baldus. Būdamas tokios būsenos, jis kėlė jiems realų pavojų, kad gali prieš juos panaudoti fizinę jėgą, todėl mama, nelaukdama skaudžių pasekmių, iškvietė policiją. Tėvas, būdamas blaivus, yra įkyrus, tačiau niekada nesmurtavo. Būdamas girtas jis tampa agresyvus, nesuvaldomas, nesiorientuoja aplinkoje, todėl jo veiksmai yra nenuspėjami. Tėvas dažnai alkoholiu nepiktnaudžiauja, tačiau porą kartų į savaitę išgeria. Kai alkoholis neperžengia tam tikros ribos, jis elgiasi adekvačiai (b. l. 20).

Iš alkotesterio kvito nustatyta, kad 2016 m. kovo 19 d., 18.23 val. E. Š. nustatytas 2.66 promilių girtumo laipsnis (b. l. 38).

Įvertinus tai, kad kaltinamasis E. Š. savo kaltę pripažino, jo kaltę įrodo ir nukentėjusiosios D. Š. bei liudytojo D. Š. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, D. Š. protokole – pareiškime bei pareiškime nurodytos aplinkybės (b. l. 4-5, 11), policijos pareigūno tarnybinis pranešimas dėl smurto (b. l. 10), išrašas iš policijos registruojamų įvykių registro (b. l. 8-9), alkotesterio kvitas (b. l. 38), konstatuotina, jog visiškai įrodyta, kad E. Š. grasino nužudyti sutuoktinę D. Š. ar sunkiai sutrikdyti jos sveikatą, kai buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Kaltinamojo E. Š. veika teisingai kvalifikuota pagal LR BK 145 straipsnio 1 dalį.

Teismas, atsižvelgęs į bylos duomenis ir nustatęs visus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – LR BPK) 418 straipsnio 1 dalies pagrindus, priėjo išvadą, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą. E. Š. sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu, siūloma bausme ir jos dydžiu (b. l. 43).

Kaltinamojo E. Š. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi padaręs nusikalstamą veiką (LR BK 59 str. 1 d. 2 p.), jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (LR BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Skirdamas E. Š. bausmę, teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, jos padarymo būdą, į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią bei sunkinančią aplinkybes. Padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkiems nusikaltimams, tačiau nusikaltimas padarytas prieš šeimos narį – sutuoktinę. Kaltinamasis anksčiau neteistas, administracine tvarka baustas (b. l. 33), dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininku. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta E. Š. už padarytą nusikaltimą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą bausmę – laisvės apribojimą, jo terminą nustatant šešiems mėnesiams. LR BK 48 straipsnio 4 dalyje yra nustatyta, kad asmeniui, kuriam paskirta laisvės apribojimo bausmė, teismas gali nustatyti vieną ar kelis draudimus bei įpareigojimus. Teismas sutinka dėl būtinumo bei poreikio taikyti prokuroro pareiškime nurodytą įpareigojimą - būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu. Taip pat teismas, atsižvelgęs į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, tai, kad kaltinamasis savo veiksmus teisina kaip susikaupusios įtampos ir kilusio konflikto pasekmę, be to jis nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, nusprendžia, kad E. Š. papildomai skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (LR BK 72² str.) bei nustatomas draudimas turėti, naudoti ir įgyti alkoholinius gėrimus.

LR BK 64¹ straipsnyje įtvirtinta, kad kai asmuo prisipažįsta kaltu bei baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skirta bausmė tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Teismas, atsižvelgęs į šią įstatymo normą, E. Š. skiriamą bausmę sumažina 1/3 dalimi, t. y. iki 4 mėnesių laisvės apribojimo.

Iš byloje esančio laikinojo sulaikymo protokolo ir nutarimo paleisti laikinai sulaikytą asmenį matyti, kad E. Š. buvo laikinai sulaikytas nuo 2016 m. kovo 19 d. 19.20 val. iki 2016 m. kovo 21 d. 13.41 val., todėl laikinojo sulaikymo laikas (2 paros) įskaitytinas į bausmės laiką (LR BK 66 str.).

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti (b. 1. 25-26), palikti nepakeistą iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

E. Š. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, per šį laikotarpį uždraudžiant turėti, naudoti, įgyti alkoholinius gėrimus bei įpareigojant būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu, ir dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti 1/3 dalimi ir E. Š. paskirti galutinę bausmę – laisvės apribojimą 4 (keturiems) mėnesiams, per šį laikotarpį uždraudžiant turėti, naudoti, įgyti alkoholinius gėrimus bei įpareigojant būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu bei dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2016 m. kovo 19 d. 19.20 val. iki 2016 m. kovo 21 d. 13.41 val. (dvi paras).

Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti nepakeistą iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Išaiškinti E. Š., kad:

1) asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų, nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus;

2) jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas, bausmę vykdančios institucijos teikimu, gali atleisti jį nuo bausmės, vietoj jos paskirdamas Lietuvos Respublikos BK IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę;

3) jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles;

4) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;

5) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios;

6) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir gali paskirti naują bausmę;

7) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;

8) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėja Jurgita Petrauskienė