- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-08-14
- Bylos Nr.
- 1S-346-888/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-06011-2017-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Laima Šeputienė
- Nuteistasis
- J. K.
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro Dariaus Valkavičiaus skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2024 m. liepos 25 d. nutarties, kuria patvirtintas Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos 2024 m. birželio 20 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam J. K. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
1. J. K. Kauno apygardos teismo 2020 m. vasario 13 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalyje, ir, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, jam paskirta 5 (penkerių) metų laisvės atėmimo bausmė.
2. Nuteistajam paskirtos bausmės vykdymo pradžia – 2020 m. birželio 23 d., bausmės pabaiga – 2025 m. birželio 21 d. Neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis – 1 (vieneri) metai 2 (dvi) dienos.
3. Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2024 m. birželio 20 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Nutarimas) nutarta nuteistajam J. K. taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Komisija priimdama sprendimą atsižvelgė į tai, kad nuteistajam nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, atlikdamas bausmę nuteistasis dirba, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse neturi galiojančių drausminių nuobaudų, yra skatintas, bausmę atlieka lengvojoje grupėje, turi gyvenamąją vietą ir palaiko ryšius su artimaisiais, vykdo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos rekomendacijas.
Žemesnės instancijos teismas
4. Kauno apylinkės teisme 2024 m. birželio 28 d. buvo gautas Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro Dariaus Valkavičiaus skundas, kuriuo prašyta priimti nutartį netvirtinti Komisijos Nutarimo dėl nuteistojo J. K. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.
5. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2024 m. liepos 25 d. nutartimi Komisijos Nutarimas dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam patvirtintas. Apylinkės teismo nutartyje konstatuota, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ryšys su artimu asmeniu ir gyvenamosios vietos turėjimas mažina nuteistojo nusikalstamo elgesio raiškos riziką. Paskutiniuosius ketverius bausmės atlikimo metus nuteistojo elgesys yra išimtinai teigiamas, nes jis dirba, dalyvauja pozityvaus užimtumo veiklose, nurodo realius ir įgyvendinamus ateities tikslus, pasižymi darbine motyvacija, todėl apylinkės teismas sprendė, kad iš nusikalstamo elgesio, susijusio su noru greitai, bet nelegaliai pasipelnyti, nuteistasis jau yra pasimokęs. Atsižvelgęs į šias aplinkybes, žemesnės instancijos teismas padarė išvadą, kad nuteistasis yra pasiruošęs likusią bausmės dalį atlikti neizoliuotas nuo visuomenės ir siekti savo tikslų išimtinai vien teisėtomis priemonėmis.
Šalies argumentai
6. Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras Darius Valkavičius skunde prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2024 m. liepos 25 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – Komisijos Nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įtaigos taikymo nuteistajam nepatvirtinti ir J. K. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos netaikyti.
6.1. Skunde prokuroras nurodo, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimas ir kitos aplinkybės nesudaro pagrindo spręsti, kad nuteistasis jau šiuo metu gali būti lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Pasak prokuroro, tai, kad nuteistasis motyvuotai tęsia darbinę veiklą, teigiamai vertina jo atžvilgiu taikomą priežiūrą, dalyvauja pozityvaus užimtumo bei tobulėjimo renginiuose, nėra abejonių nekeliančios aplinkybės, jog nuteistojo pataisos procesas jau gali būti tęsiamas laisvėje. J. K. šiuo metu elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas nuteistasis, tuo tarpu lygtinis paleidimas nėra paskatinamoji priemonė, skiriama už gerą elgesį, iniciatyvą, ir aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose ar darbinę veiklą. Prokuroras įžvelgia nuteistojo elgesio problemines sritis, kurios dar turi būti koreguojamos, nes nuteistajam pasiūlius darbą laisvės atėmimo vietų įstaigos valgykloje, šio darbo jis atsisakė ir dėl to jam buvo paskirta drausminė nuobauda. Tai anot prokuroro, patvirtina nuteistojo išrankumą darbo pobūdžiui, ir žemą motyvaciją darbui. Be to, J. K. nepateikė pažymos, patvirtinančios, kad išėjęs iš laisvės atėmimo vietų įstaigos jis turės darbo vietą, savo kaltę pripažino tik iš dalies, veikė kartu su bendrininkas paskatintas finansinių motyvų. Tai, kad nuteistasis nusikalstamą veiką padarė norėdamas pasipelnyti, rodo, jog būdamas laisvėje jis vis tik turėjo tam tikrų finansinių sunkumų.
6.2. Taip pat skunde akcentuojama, kad nuteistasis laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu buvo du kartus baustas drausmine tvarka, kas jį charakterizuoja neigiamai ir tik patvirtina, jog jis, net ir būdamas laisvės atėmimo vietoje, nesistengia elgtis nepriekaištingai. Nuteistojo gyvenimo stiliaus ypatumai – vengimas save realizuoti pozityviose, socialiai priimtinose veiklose, įsitraukimas į nusikalstamą veiką, nenoras įsidarbinti laisvės atėmimo vietų įstaigoje, neskatino jo prosocialaus elgesio raiškos laisvėje ir gali būti siejamas su asmens nusikalstamo elgesio raiška. Apsauginis veiksnys – socialinių ryšių palaikymas, egzistavo ir nusikalstamos veikos padarymo metu, tačiau ryšys su sugyventine nesulaikė nuteistojo nuo nusikaltimo darymo, todėl negalėtų būti vertinamas kaip apsauginis veiksnys, galintis sulaikyti asmenį nuo panašių nusikaltimų ateityje. Nuteistojo elgesyje išliekantys dinaminiai kriminogeniniai veiksniai, prokuroro įsitikinimu, neleidžia pagrįstai tikėtis, kad ateityje nuteistasis iš tiesų laikysis įstatymų ir nebenusikals.
Atsiliepimas
7. Atsiliepimų į prokuroro skundą negauta.
Žemesnės instancijos teismas
8. Teismo posėdyje dalyvavęs prokuroras skundą palaikė jame nurodytais motyvais ir prašė jį tenkinti, teigė, kad nuteistasis drausmine tvarka bausmės atlikimo metu buvo nubaustas du kartus, atsisakė jam laisvės atėmimo vietų įstaigos administracijos siūlomo apmokamo darbo, trukdė atlikti kratą, tuo tarpu du jo turimi paskatinimai yra labai formalūs. Prokuroras akcentavo tai, kad J. K. yra nuteistas už labai sunkaus nusikaltimo padarymą, todėl siekiant apsaugoti visuomenės interesą, jis turi atlikti tokią bausmės dalį, kuri būti adekvati jo padarytai nusikalstamai veikai.
Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro Dariaus Valkavičiaus skundas atmetamas.
9. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 82 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus BVK 82 straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę šią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo.
10. Apygardos teismas, susipažinęs su prokuroro skundo argumentais, skundžiamos nutarties turiniu, Komisijos Nutarimu ir bylos medžiaga bei įvertinęs pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, sprendžia, kad apylinkės teismas, patvirtindamas Komisijos nutarimą, pagrįstai konstatavo, kad nuteistojo elgesį charakterizuojančios aplinkybės sudaro pakankamą pagrindą spręsti, jog J. K. elgesys jau gali būti koreguojamas už struktūrizuotos aplinkos ribų, jam taikant lygtinio paleidimo institutą. Priimdamas skundžiamą nutartį apylinkės teismas pateikė išsamius argumentus bei aiškiai nurodė, dėl kokių priežasčių priėmė sprendimą patvirtinti Komisijos Nutarimą taikyti nuteistajam J. K. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, todėl aukštesnės instancijos teismas neturi pagrindo naikinti arba keisti skundžiamą apylinkės teismo nutartį.
11. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad J. K. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, taigi egzistuoja formalus pagrindas taikyti jam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Pažymėtina, kad Komisijos Nutarimo priėmimo dieną nuteistasis buvo atlikęs beveik ketverius metu laisvės atėmimo bausmės iš jam paskirtų penkerių metų, t. y. ženkliai daugiau nei pusę jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Likusi neatlikta bausmės dalis Komisijos Nutarimo priėmimo dieną buvo vieneri metai ir dvi dienos, todėl apygardos teismo vertinimu, vienas iš BK 41 straipsnyje įtvirtintų bausmės tikslų – kaltininko nubaudimas yra pasiektas, nes J. K. laisvė yra suvaržyta pakankamai ilgą laiko tarpą. Nors prokuroro skunde akcentuojama, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimas ir kitos jo asmenybę bei elgesį struktūrizuotoje aplinkoje apibūdinančios aplinkybės nesudaro pagrindo spręsti, kad jis jau gali būti lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, tačiau su šiuo argumentu apygardos teismas sutikti negali. Kaip teisingai pažymėta skundžiamoje nutartyje, J. K. pagal „OASys“ metodinį vertinimą nustatyta žema pakartotinio nusikalstamumo rizika, kuri išliko tokia pat žema keturis kartus, nuo pat pirmojo nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio vertinimo. Nors nuteistasis laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu iš tiesų du kartus buvo baustas drausmine tvarka, tačiau visų pirma struktūrizuotos vidaus tvarkos nuteistasis nesilaikė tik bausmės vykdymo pradžioje (2020 m. rugpjūčio 18 d., 2020 m. gruodžio 4 d.), tuo tarpu bausmės atlikimo eigoje jis dėjo pastangas koreguodamas savo elgesį teigiama linkme ir buvo skatinamas (2022 m. rugsėjo 14 d., 2023 m. rugpjūčio 25 d.). Antra, nuteistajam paskirtos drausminės nuobaudos šiuo metu yra nebegaliojančios, todėl teigti, kad tai itin neigiamai charakterizuoja nuteistojo asmenybę, nėra pagrindo. Vertinant nuteistojo padaryto drausminio pažeidimo – trukdymo atlikti pareigūnams kratą, pobūdį, iš nuteistojo asmens byloje esančio 2020 m. gruodžio 2 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad nuteistasis nesipriešino ir fiziškai netrukdė pareigūnams atlikti kratą jo gyvenamojoje patalpoje, tačiau vartodamas necenzūrinius žodžius dėl atliekamos kratos išreiškė nepasitenkinimą (asmens bylos lapas 36). Taigi, nors apygardos teismas jokiu būdu nepateisina tokio nuteistojo elgesio, tačiau pažymi, kad šiam nebegaliojančiam drausminiam nusižengimui prokuroras suteikė itin didelę reikšmę visų jį charakterizuojančių aplinkybių kontekste. Priešingai, nuteistojo pirminis elgesys tik pradėjus vykdyti laisvės atėmimo bausmę (kelių drausminių nuobaudų gavimas) ir vėlesnis jo elgesio pokytis prašant jam skirti darbo vietą ir pradėjimas dirbti bei jo gauti paskatinimai patvirtina, kad nuteistasis laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu ėmė keisti savo mąstymą ir elgesį teigiama linkme.
12. Nesutiktina ir su prokuroro skunde dėstomais argumentais, kad nuteistojo darbinė veikla, pozityvus požiūris į jo vykdomą priežiūrą, turimi paskatinimai bei dalyvavimas užimtumo bei tobulėjimo priemonėse nėra pakankamos aplinkybės spręsti, jog nuteistojo pataisos procesas struktūrizuotoje aplinkoje yra baigtas. Iš Socialinio tyrimo išvados 4.3. punkto matyti, kad nuteistasis būdamas laisvėje turėjo nuolatinius ir pastovius darbo santykius. Nors pradėjus atlikinėti laisvės atėmimo bausmę nuteistasis iš tiesų pirmą kartą atsisakė jam pasiūlyto apmokamo darbo, dėl ko jam buvo paskirta drausminė nuobauda, tačiau vėliau – 2022 m. rugpjūčio 19 d. pats raštu kreipėsi prašydamas jį įdarbinti bei nuo 2023 m. kovo 1 d. įsidarbino pagalbiniu darbininku įstaigos valgykloje. Iš J. K. asmens byloje esančių duomenų matyti, kad 2020 m. liepos 8 d. prašyme nuteistasis sutiko dirbti jam laisvės atėmimo vietų įstaigos pasiūlytą darbą, tačiau 2020 m. rugpjūčio 18 d. nutarimu jam buvo paskirta nuobauda už laisvės atėmimo vietų įstaigos administracijos pasiūlyto darbo atsisakymą (asmens bylos lapai 13–15). 2020 m. rugpjūčio 17 d. (duomenys neskelbtini) pirmojo sektoriaus SVS vyr. specialisto 2020 m. rugpjūčio 17 d. tarnybiniame pranešime bei tos pačios dienos nuteistojo paaiškinime nurodyta, kad J. K. atsisakė jam pasiūlyto apmokamo darbo, nes neturėjo tam aprangos, tuo tarpu nurodžius rašyti prašymą dėl rūbų suteikimo, pastarasis atsisakė (asmens bylos lapas 17, 19). Toliau iš asmens byloje esančių informacinių raštų matyti, kad nuteistajam buvo išaiškinta tvarka dėl drabužių išdavimo, matyti, kad drabužius nuteistajam buvo atnešusi ir jo sugyventinė, tačiau dėl viršyto siuntinių kiekio per 6 mėnesius, siuntinio nebuvo leista perduoti nuteistajam (asmens bylos lapas 29, 30–31). Taigi, nors prokuroras itin akcentuoja ir šį nuteistojo padarytą pažeidimą, tačiau jis iš esmės buvo nulemtas ne siekio piktybiškai nepaklusti laisvės atėmimo vietų įstaigos tvarkos taisyklėms, tačiau labiau dėl negebėjimo tinkamai išspręsti susiklosčiusią situaciją bei nepakankamo laisvės atėmimo vietų įstaigos vidaus taisyklių supratimo.
13. Nepaisant to, kad nuteistasis nepateikė pažymos patvirtinančios, jog išėjęs iš laisvės atėmimo vietų įstaigos jis turės darbo vietą, tačiau iš Socialinio tyrimo išvados 4.4. punkto matyti, kad nuteistasis prieš atlikdamas laisvės atėmimo bausmę gyveno iš savo uždirbamų pajamų, darbo stažą kaupė nuo (duomenys neskelbtini) metų iki laisvės atėmimo bausmės atlikimo pradžios, dirbo penkiose darbovietėse, todėl kategoriškai teigti, kad jis yra išrankus darbo pobūdžiui bei patirs sunkumų siekiant įsidarbinti negalima. Be to, laisvės atėmimo vietų įstaigoje nuteistojo atžvilgiu nėra gauta jokių vykdomųjų dokumentų, kas patvirtina, kad nėra duomenų, jog J. K. turėtų finansinių įsiskolinimų, kurie jam tęsiant bausmės atlikimą laisvėje, paskatintų imtis teisei priešingų veiksmų. Nors nuteistasis nusikalstamą veiką padarė siekdamas pasipelnyti, tačiau vien tai savaime nesudaro pagrindo spręsti, kad lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų jam negali būti taikomas, juolab, kad Socialinio tyrimo išvados 4.9. punkte stebimas ir kritinis paties nuteistojo savo atliktų neteisėtų veiksmų vertinimas. Taip pat byloje esanti pažyma apie dalyvavimą pozityvaus užimtumo veiklose patvirtina, kad nuteistasis dalyvavo septyniolikoje pozityvaus užimtumo priemonių, taigi matyti, kad jis pakankamai noriai įsitraukia į struktūrizuotoje aplinkoje jam siūlomas resocializacijos priemones. Svarbu ir tai, kad nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka pirmą kartą, jo daroma nusikalstama veika nutrūko pasikėsinimo stadijoje, praeityje jis nėra teistas už jokios kitos nusikalstamos veikos padarymą, todėl šios aplinkybės patvirtina, kad nuteistajam nėra būdingas nusikalstamas, kriminalinis elgesys ar tokį elgesį palaikančios nuostatos. Aukštesnės instancijos teismas nesumenkindamas nuteistojo padaryto nusikaltimo bei to, kad savo kaltę jis pripažįsta tik iš dalies, visgi pažymi, kad asmens neprisipažinimas ar dalinis kaltės pripažinimas negali būti vieninteliu pagrindu sprendžiant dėl lygtinio paleidimo instituto taikymo arba netaikymo, nes į tai, be kita ko, jau buvo atsižvelgta baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu jam skiriant bausmę.
14. Prokuroras skunde daro išvadą, kad nuteistasis vengė save realizuoti socialiai priimtinose veiklose, tačiau kaip jau minėta, J. K. laisvės atėmimo vietų įstaigoje dirba, laisvu laiku dalyvauja pozityvaus užimtumo programose, vykdo resocializacijos plane numatytas priemones. Be to, Socialinio tyrimo išvados punktuose nėra nustatyta, kad J. K. prieš bausmės atlikimą būtų leidęs laiką asocialioje aplinkoje, jis pats neigia turintis ryšių su neigiamą įtaką darančiais asmenimis, turi sugyventinę, geba išskirti problemines gyvenimo sritis, nurodo realius, įgyvendinamus ateities planus, nepalaiko kriminalinės subkultūros, mano, kad visuomenei būtų naudingesnis būdamas laisvėje ir dirbdamas. Be kita ko, nuteistasis laisvės atėmimo vietų įstaigoje nėra baustas už psichiką veikiančių medžiagų vartojimą, neigia tai propagavęs ir būdamas laisvėje, todėl apygardos teismo vertinimu, tai dar viena aplinkybė, kuri sustiprina teismo įsitikinimą, jog nuteistasis būdamas laisvėje neturės neigiamų pašalinių veiksnių, galinčių jį paskatinti nusikalsti pakartotinai. Pažymėtina ir tai, kad lygtinio paleidimo atveju nuteistasis turės nuolatinę gyvenamąją vietą savo sugyventinės namuose, kuri, lygtinio paleidimo taikymo atveju, sutiko priimti nuteistąjį gyventi savo namuose. Šiame kontekste svarbu paminėti ir tai, kad Socialinio tyrimo išvadoje nėra nustatyto nei vieno nekintančio statinio kriminogeninio veiksnio, tuo tarpu dinaminių veiksnių skaičius nėra itin didelis ir suponuojantis išvadą, kad nuteistojo pataisos procesas struktūrizuotoje aplinkoje dar nėra baigtas.
15. Aukštesnės instancijos teismo nuomone, vertinant Socialinio tyrimo išvadoje pateiktus duomenis, galima daryti išvadą, kad nuteistasis būdamas laisvėje vedė gyvenimo būdą, kuris nepasižymėjo išskirtinai asocialiu stiliumi, tačiau priešingai, nuteistasis dirbo, buvo vedęs. Kaip jau minėta, nors J. K. yra teistas už pasikėsinimą įvykdyti labai sunkų nusikaltimą, tačiau tai yra pirmasis ir vienintelis jo teistumas. Ši aplinkybė neabejotinai negali pateisinti nuteistojo pasikėsintos įvykdyti nusikalstamos veikos sunkumo ir pavojingumo, tačiau vertinant tai visų nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių kontekste, leidžia daryti išvadą, kad nuteistasis nebuvo linkęs nuolatos pažeidinėti įstatymų, nusikalstamų veikų darymas nebuvo jo pragyvenimo šaltinis ar tipinis jam būdingas elgesys. Atkreiptinas dėmesys, kad nusikalstamos veikos pobūdis yra įvertinamas nuteistajam paskiriant bausmę, tuo tarpu vien juo vadovautis sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo instituto (ne)taikymo nėra visiškai teisinga, kadangi tam tikrais atvejais lygtinio paleidimo institutas niekada negalėtų būti pritaikytas. Sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą turi būti vertinami ne tik bausmės tikslai bei nusikaltimo padarymo aplinkybės, bet ir lygtinio paleidimo taikymo tikslai bei principai, nes priešingu atveju lygtinio paleidimo institutas prarastų prasmę, o nuteistieji nebūtų motyvuojami pasitaisyti.
16. Apygardos teismas, įvertinęs aukščiau aptartų nuteistąjį charakterizuojančių duomenų dinamiką, sprendžia, kad nuteistojo požiūris į jo atžvilgiu taikomą priežiūrą nuo bausmės atlikimo pradžios neabejotinai kito teigiama linkme, jis koreguoja savo elgesį pagal nustatytas laisvės atėmimo vietų įstaigos vidaus tvarkos taisykles ir režimo reikalavimus. Priešingai nei teigiama prokuroro skunde, apylinkės teismo nutartyje bei Komisijos Nutarime buvo tinkamai įvertinta nuteistojo J. K. asmenybė, jo elgesio korekcija bei pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Komisija Nutarime bei apylinkės teismas nutartyje, kuria buvo patvirtintas Komisijos Nutarimas, pagrįstai sprendė, kad šiuo metu jau yra pakankamas pagrindas manyti, jog nuteistasis, būdamas laisvėje, laikysis įstatymų ir nenusikals. Apygardos teismas, daro išvadą, kad iš tiesų yra pagrindas manyti, jog įmanoma nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, jo atžvilgiu taikant lygtinio paleidimo institutą, ir tai neturėtų sutrukdyti iki galo realizuoti jam paskirtos bausmės tikslų ar pažeisti teisingumo principo įgyvendinimą.
17. Aukštesnysis teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad nuteisto asmens lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos nėra visiškas atleidimas nuo jam paskirtos bausmės, nes lygtinai paleistas asmuo yra prižiūrimas ir stebimas, jam nustatomi įpareigojimai ir suvaržymai, kurių pažeidimai gali nulemti lygtinio paleidimo taikymo panaikinimą ir asmens grąžinimą į laisvės atėmimo vietų įstaigą neatliktai laisvės atėmimo bausmei atlikti. Vertinant tikimybę, kad nuteistasis ateityje nenusikals, būtina atsižvelgti ir į tai, kad byloje nėra įrodymų, kad nuteistasis būtų susijęs su kriminaline subkultūra, nėra diskriminacinių nuostatų įrodymų, asmuo supranta poreikį turėti bendras, visų pripažintas vertybes.
18. Aptartų aplinkybių kontekste darytina išvada, kad Komisija Nutarime taikyti nuteistajam J. K. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagrįstai atsižvelgė į žemą nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką ir pažangą ją mažinant – nuteistojo pataisos plane numatytų nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo priemonių vykdymą, galiojančių nuobaudų nebuvimą, suteiktus skatinimus, darbą, norą palaikyti ryšius su sugyventine, nuolatinės gyvenamosios vietos turėjimą ir kitas aukščiau paminėtas aplinkybes. Taigi, atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, apygardos teismas sprendžia, kad teigiamai J. K. apibūdinančių duomenų neabejotinai yra daugiau nei neigiamų ir tai leidžia daryti išvadą, jog nuteistasis savo elgesį pakeitė pakankamai, todėl tolesnė jo elgesio korekcija galima ir jam esant neizoliuotam nuo visuomenės.
19. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro Dariaus Valkavičiaus skundas atmetamas, o Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2024 m. liepos 25 d. nutartis paliktina galioti kaip teisėta ir pagrįsta.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
atmesti Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro Dariaus Valkavičiaus skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2024 m. liepos 25 d. nutartį.
Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.