Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2015-02-06 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-236-165/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-02-06
Bylos Nr.
1A-236-165/2015
Teisminio proceso Nr.
1-04-1-00106-2014-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Elena Vainienė (pirm.), Linas Šiukšta, Laima Garnelienė
Nuteistasis
I. A.
Advokatai
Snaiguolė Mažeikienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-236-165/2015Proceso Nr. 1-04-1-00106-2014-0Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.9.6; 1.2.17.1. (S)
LIETUVOS Apeliacinis teismasNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. vasario 6 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės Elenos Vainienės,teisėjų: Laimos Garnelienės, Lino Šiukštos,sekretoriaujant Audronei Rasiulienei,dalyvaujant prokurorui Dainiui Vilimui,gynėjai advokatei Snaiguolei Mažeikienei,nuteistajam I. A.,vertėjai Žanai Tadorovskajai,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo I. A. (I. A.) gynėjos advokatės Snaiguolės Mažeikienės apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 19 d. nuosprendžio, kuriuo I. A. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199 straipsnio 1 dalį 300 MGL (39 000 Lt (11 295,18 €) dydžio bauda. Į paskirtą bausmės atlikimą įskaičius laikinąjį sulaikymą nuo 2014m. sausio 23 d. iki 2014m. sausio 24 d., I. A. nustatyta galutinė bausmė - 298 MGL (38 240 Lt (11 075,07 €) dydžio bauda.

Iš nuteistojo I. A. konfiskuota: 112 694 JAV dolerių (pagal oficialų Lietuvos banko nustatytą deklaravimo dienos JAV dolerio kursą atitinka 287 313,35 Lt), 313 350 Baltarusijos rublių (pagal oficialų Lietuvos banko nustatytą deklaravimo dienos Baltarusijos rublių kursą atitinka 83,13 Lt), 1 000 Rusijos rublių (pagal oficialų Lietuvos banko nustatytą deklaravimo dienos Rusijos rublio kursą atitinka 75,28 Lt) ir 11,37 Lt.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą ir nuteistojo I. A. gynėjos apeliacinį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. A. nuteistas už tai, kad 2014 m. sausio 23 d. apie 12.00 val. vykdamas automobiliu „Audi Q7“, v/n (duomenys neskelbtini), iš Lietuvos Respublikos teritorijos į Baltarusijos Respublikos teritoriją, nepateikęs muitinės kontrolei gabeno per Lietuvos Respublikos valstybės sieną – Vilniaus teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini) kelio postą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniaus r., privalomus pateikti muitinei daiktus – 112 694 JAV dolerių (pagal oficialų Lietuvos banko nustatytą deklaravimo dienos JAV dolerio kursą atitinka 287 313,35 Lt), 313 350 Baltarusijos rublių (pagal oficialų Lietuvos banko nustatytą deklaravimo dienos Baltarusijos rublių kursą atitinka 83,13 Lt), 1000 Rusijos rublių (pagal oficialų Lietuvos banko nustatytą deklaravimo dienos Rusijos rublio kursą atitinka 75,28 Lt) ir 11,37 Lt, kurių vertė viršijo 250 MGL dydžio sumą ir sudarė 83260,17 EUR (287 483,13 Lt) tuo pažeidė Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (EB) Nr. 1889/2005 2005 m. spalio 26 d. „Dėl grynųjų pinigų, įvežamų į Bendriją ar išvežamų iš jos, kontrolės“ 3 straipsnio 1 dalies reikalavimą, kuris nustato, kad bet kuris fizinis asmuo, atvykstantis į Bendriją ar išvykstantis iš jos ir gabenantis grynuosius pinigus, kurių vertė ne mažesnė kaip 10 000 EUR, deklaruoja tą pinigų sumą pagal šį reglamentą valstybės narės, per kurią jis atvyksta į Bendriją ar išvyksta iš jos, kompetentingai institucijai, ir Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos Generalinio direktoriaus 2007 m. gegužės 25 d. įsakymu Nr. 1B-373 patvirtintų „Į Europos Bendriją per Lietuvos Respubliką iš trečiųjų šalių įvežamų ir iš Europos Bendrijos per Lietuvos Respubliką į trečiąsias šalis įvežamų grynųjų pinigų sumų kontrolės taisyklių“ 2 punkto reikalavimą, kuris nustato, kad asmenys, įveždami į Europos Bendriją per Lietuvos Respubliką iš trečiųjų šalių, išveždami iš jos per Lietuvos Respubliką į trečiąsias šalis ar veždami per ją tranzitu, kai vyksta iš trečiųjų šalių į trečiąsias šalis, grynųjų pinigų sumas, ne mažesnes kaip 10 000 EUR (arba ją atitinkančią sumą kita valiuta pagal oficialų Lietuvos banko nustatytą deklaravimo dienos euro ir užsienio valiutos kursą), privalo jas deklaruoti raštu, pateikdami muitinei grynųjų pinigų deklaraciją.

Šalies argumentai

Nuteistojo I. A. (I. A.) gynėja apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 19 d. nuosprendį panaikinti ir I. A. pagal BK 199 straipsnį išteisinti.

Apeliantė teigia, kad nuteistojo I. A. veikoje nėra BK 199 straipsnyje numatyto nusikaltimo – kontrabandos - sudėties. I. A. vežamos per valstybės sieną pinigų sumos nuo muitinės pareigūnų nenuslėpė. I. A. muitinės patikrinimo metu pateikė savo asmens ir transporto priemonės registracijos dokumentus bei (duomenys neskelbtini) banko sąskaitos operacijų ataskaitą, kurioje buvo nurodyta jo vežama pinigų suma. Muitinės pareigūnai, matydami I. A. vežamą pinigų sumą, neinformavo, kad tokia pinigų suma turi būti deklaruojama. I. A. nežinojo, kad jo vežama pinigų suma turi būti deklaruojama, priešingai, jis buvo įsitikinęs, kad jos deklaruoti nereikia, nes banko darbuotoja jam sakė, kad vežant tokią pinigų sumą su pinigų išgryninimo kvitais problemų neturėtų kilti. Muitinės darbuotoja L. D., sustabdžiusi nuteistąjį (duomenys neskelbtini) kelio poste, jam nepaaiškino kokie daiktai turi būti deklaruojami. Todėl neįrodyta I. A. tyčia. Apeliantė teigia, kad I.A. veikė neatsargia kaltės forma, t. y. jis nežinojo, kad jo veiksmai yra nusikalstami. Kadangi BK 199 straipsnyje numatytas nusikaltimas negali būti padarytas neatsargiai, I. A. negali būti nuteistas už šio nusikaltimo padarymą.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja prašė jos apeliacinį skundą patenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo I. A. gynėjos apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, nepažeisdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio reikalavimų, įvertino įrodymus bei remdamasis BPK 303 straipsnio 2 dalies nuostatomis pagrįstai priėmė apkaltinamąjį nuosprendį. I.A. kaltė, padarius BK199 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, įrodyta pirmosios instancijos teismo nuosprendyje aptartais įrodymais, kuriais teismas ir pagrindė savo išvadas. Jos atitinka faktines bylos aplinkybes, baudžiamasis įstatymas taikytas tinkamai. Šioje byloje esminių BPK pažeidimų nenustatyta. Apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma nuteistojo gynėjos apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

Nuteistojo gynėja apeliaciniame skunde prašo nuteistąjį I. A. dėl kontrabandos išteisinti, nes jos manymu, nuteistojo veiksmuose nėra nusikaltimo, numatyto BK 199 straipsnyje, sudėties.

Apeliantės prašymas netenkintinas.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad gynėja netiksliai nurodo I. A. nusikalstamos veikos, už kurios padarymą jis yra nuteistas, kvalifikavimą - BK 199 straipsnis. I. A. skundžiamu nuosprendžiu yra pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 199 straipsnio 1 dalį. Jo kaltė, padarius šią nusikalstamą veiką, įrodyta nuosprendyje aptartais įrodymais: nuteistojo I. A. parodymais, kuriais jis pripažįsta faktines bylos aplinkybes, liudytojos L. D. parodymais, daiktų apžiūros ir kratos protokolais.

Apeliantė, ginčydama I. A. nuteisimą, nurodo, jog jo veiksmuose nebuvo nusikaltimo sudėties, nes jis nežinojo, jog jo turima pinigų suma turėjo būti deklaruojama ir jis buvo įsitikinęs, kad pinigų vežimui pakanka banko dokumentų apie šių pinigų išgryninimą, jis veikė neatsargia kaltės forma, I. A. tyčia nebuvo įrodyta.

Teisėjų kolegija šiuos apeliantės argumentus atmeta kaip nepagrįstus.

Pagal BK 199 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabendamas privalomus pateikti muitinei daiktus, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, nepateikė jų muitinės kontrolei ar kitaip šios kontrolės išvengė.

I. A. nuteistas už tai, kad, vykdamas iš Lietuvos Respublikos į Baltarusijos Respubliką per (duomenys neskelbtini) kelio kontrolės punktą, nedeklaravęs, paslėpęs automobilio salone po keleivio sėdyne esančioje dėtuvėje, taip išvengdamas muitinės kontrolės, gabeno privalomus pateikti muitinei daiktus – pinigus, kurių vertė 83260,87 Eur (287483,13 Lt).

Iš bylos medžiagos matyti, kad nagrinėjamoje byloje buvo priimtas teismo baudžiamasis įsakymas, tačiau buvo gautas kaltinamojo prašymas su reikalavimu surengti bylos nagrinėjimą teisme, todėl byla išnagrinėta pagal bylų proceso pirmosios instancijos teisme taisykles.

Iš pirmos instancijos teismo teisiamojo posėdžio protokolo turinio matyti, kad kaltinamasis duodamas parodymus kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2014-01-23 apie 12 val. automobiliu „Audi Q7“ v/n (duomenys neskelbtini) vyko iš Lietuvos Respublikos teritorijos į Baltarusijos Respublikos teritoriją per (duomenys neskelbtini) kelio muitinės postą žaliuoju kanalu. Jis muitinės pareigūnams pateikė pasą ir laikiną leidimą gyventi Lietuvoje. Buvo atlikta krata automobilyje ir rasti pinigai, apie kurių išgryninimą banke jis turėjo dokumentus ir taip pat juos pateikė pareigūnams, pinigus Lietuvoje išgryninęs dėl to, kad jie buvo reikalingi butui įsigyti, manęs, kad tokio dokumento užtenka, kad reikia deklaruoti pinigus nežinojęs, pripažįsta pažeidęs įstatymus.

Ikiteisminio tyrimo metu I. A. taip pat pripažino kaltę visiškai ir, apart kito, paaiškino, kad žinojo, jog iš Baltarusijos išvykstant reikia deklaruoti pinigų sumą didesnę nei 10 000 JAV dolerių, Lietuvos įstatymais apie išvežamų pinigų deklaravimą nesidomėjęs. (Duomenys neskelbtini) kelio muitinės poste pareigūnams paklausus ar turi draudžiamų vežti daiktų, tarp jų ir narkotikų, atsakė, kad neturi, pareigūnams pareikalavus, parodė tik kišenėse ir rankinėje turėtus pinigus, apie automobilyje po keleivio sėdyne esančioje dėtuvėje laikomus pinigus nepasakė, jie buvo rasti kratos metu (b.l.73-75, t.1).

Iš liudytojos L. D. parodymų matyti, kad I. A. automobiliu įvažiavo „žaliuoju“ kanalu, kaip neturintis deklaruotinų daiktų, pateiktinų muitinės kontrolei. I. A., į klausimą, ar neturi deklaruotinų daiktų, atsakė neigiamai, tačiau I. A. elgesys sukėlė įtarimą, todėl buvo atliekamas detalus automobilio patikrinimas ir salone po keleivio sėdyne buvo rasti pinigai. Iš daiktų apžiūros bei asmens kratos protokolų matyti, kad pas I. A. buvo rasti pinigai, kurių bendra suma 83260,17 EUR (287483,35 Lt).

Pirmos instancijos teismas, įvertinęs surinktus įrodymus, pagrįstai I. A. nusikalstamą veiką kvalifikavo kaip kontrabandą pagal BK 199 straipsnio 1 dalį. Nors nuosprendyje nėra atskleisti šios nusikalstamos veikos subjektyvieji požymiai, tačiau pripažintina, jog I. A. veiksmams baudžiamasis įstatymas taikytas tinkamai.

Kontrabandos nusikaltimo subjektyviesiems požymiams būdinga tiesioginė tyčia. Kaltininkas suvokia, kad jis neteisėtai per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabena muitinei privalomus pateikti daiktus, to nori ir taip veikia. Kaltininkas sąmoningai nepateikia daiktų kontrolei, žinodamas apie pareigą juos pateikti, ar kitaip sąmoningai vengia kontrolės. Apeliantė nurodo, jog I. A. nežinojo apie būtinumą deklaruoti vežamą pinigų kiekį, todėl jis veikė neatsargia kaltės forma. Su tokiu apeliantės teiginiu nesutiktina. I. A. parodė, kad turėjo leidimą gyventi Lietuvoje, buvo dviejų įmonių direktoriumi, dažnai važinėdavo per valstybės sienų kontrolės punktus, veždavosi pinigus.

Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, jog I. A., turintis aukštąjį išsilavinimą, dirbantis įmonių direktoriumi, per Lietuvos Respublikos valstybės sieną vyko ne pirmą kartą, be to, kaip visuotinai žinoma, pasienio poste esančiuose stenduose yra pateikta informacija apie pareigą deklaruoti gabenamus daiktus, tarp jų ir pinigus, nuteistasis jau vien iš turimos patirties gerai žinojo apie būtinumą deklaruoti daiktus bei pinigus, taip pat žinojo ir deklaravimo tvarką bei jam tenkančią prievolę, tačiau sąmoningai siekė išvengti muitinės kontrolės. Pažymėtina, kad ir pareigūnams pradėjus detalų automobilio patikrinimą, I. A. nepasakė apie automobilyje padėtus pinigus, jie buvo rasti kratos metu, po keleivio sėdyne esančioje dėtuvėje. Tokie objektyviais duomenimis nustatyti nuteistojo veiksmai rodo jį veikus, esant tiesioginei tyčiai, ir sudaro pakankamą pagrindą baudžiamajai atsakomybei pagal Lietuvos Respublikos BK 199 straipsnio 1 dalį taikyti. Šios išvados nepaneigia apeliacinio skundo teiginiai ir nuteistojo aiškinimai, jog gabentų pinigų kilmė yra legali, kadangi ši aplinkybė (gabenamų pinigų kilmės legalumas/nelegalumas) nėra būtina sąlyga baudžiamajai atsakomybei pagal Lietuvos Respublikos BK 199 straipsnio 1 dalį taikyti.

Nuosprendį priėmęs teismas pagrįstai rėmėsi Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 1889/2005 dėl grynųjų pinigų, įvežamų į Bendriją ir išvežamų iš jos, kontrolės preambulės 6 punkto 3 straipsnio nuostatomis, pagal kurias kiekvienas asmuo, išgabenantis didesnę nei 10 000 eurų sumą iš Bendrijos teritorijos, privalo ją deklaruoti. Prievolė deklaruoti grynuosius pinigus taikoma juos gabenančiam fiziniam asmeniui, nepriklausomai nuo to, ar jis yra gabenamų pinigų savininkas. Tai reiškia, kad muitinės pareigūnas neprivalo tikrinti kiekvieno asmens, taip pat savo iniciatyva klausinėti apie gabenamus daiktus. Jis atlieka tik jau pateiktų muitiniam tikrinimui daiktų ar dokumentų, iš jų ir deklaracijų, patikrinimą. Muitinės pareigūnas privalo išduoti deklaracijos blankus, atlikti kitus muitinės formalumus, tačiau privalomus deklaruoti daiktus pateikti muitinei yra keleivio pareiga. Būtent toks reikalavimų nesilaikymas nustatytas šioje byloje, kai vykdamas per muitinės įstaigą, esančią valstybės sienos perėjimo punkte, I. A. pasienio poste pasirinko išvykimo ruožą, kuriuo vykstama neturint deklaruotinų daiktų, nei raštu, nei žodžiu nepareiškė pageidavimo deklaruoti gabenamus pinigus, apie jų turėjimą nuslėpė, nutylėjo ir šie pinigai buvo surasti atliekant kratą automobilyje. Šios kategorijos baudžiamųjų bylų nagrinėjimo teismų praktikos apžvalgoje aptarta, kad daiktų nuslėpimo nuo muitinės kontrolės viena iš formų gali būti nutylėjimas apie tų daiktų buvimą.

Per muitinę vykstančio asmens pareigą pateikti gabenamus daiktus, įskaitant ir pinigus, muitinės kontrolei numato ir BK 199 straipsnis. Daiktų nepateikimu muitinės kontrolei laikomas kontrabandos dalyko gabenimas ne per muitinę arba per muitinę, tačiau jo nedeklaruojant, nerodant muitinio tikrinimo metu. Teisėtas gabenimas per valstybės sieną suponuoja būtinumą deklaruoti tai, ką privalu deklaruoti. Bandymas išvengti tokio deklaravimo kvalifikuojamas kaip kontrabanda. Visos išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad I. A. suvokė per valstybės sieną neteisėtai gabenąs pinigus, sąmoningai jų nepateikė muitinės kontrolei, to norėjo ir būtent todėl taip veikė. Tai reiškia, jog nuteistasis padarė nusikaltimą, veikdamas tiesiogine tyčia (BK 15 str. 2 d. 1 p.).

I. A. bausmė už padarytą nusikalstamą veiką paskirta tinkama. Skiriant bausmę teismas vadovavosi BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtimi, įvertino kaltininko asmenybę, tai, kad byloje nenustatyta sunkinančių ir lengvinančių atsakomybę aplinkybių, ir parinko BK 199 straipsnio 1 dalyje numatytą švelnesnę bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu. Ši bausmė – bauda, nėra aiškiai per griežta. BK 72 straipsnio (Turto konfiskavimas) 1 ir 2 dalyse numatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką, jo bendrininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuojamas tik tas turtas, kuris buvo nusikaltimo įrankis, priemonė ar nusikalstamos veikos rezultatas. Teismas privalo konfiskuoti: 1) perduotus kaltininkui ar jo bendrininkui nusikalstamai veikai padaryti pinigus ar kitus materialią vertę turinčius daiktus; 2) darant nusikalstamą veiką panaudotus pinigus ir kitus materialią vertę turinčius daiktus; 3) iš nusikalstamos veikos gautus pinigus ir kitus materialią vertę turinčius daiktus. Turto konfiskavimo esmė yra ta, kad būtų paimtas iš nusikalstamos veikos gautas ar ją darant panaudotas turtas. Kontrabandos būdu per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabenami pinigai yra šio nusikaltimo dalykas, jie buvo panaudoti darant nusikalstamą veiką. Dėl to, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pritaikė baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą (BK 72 straipsnio 2 dalis ) ir konfiskavo I. A. kontrabanda gabentus iš Lietuvos Respublikos pinigus.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinio skundo motyvais nuosprendis nenaikintinas ir nekeistinas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

nuteistojo I. A. (I. A.) gynėjos apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkė Elena VainienėTeisėjai Laima GarnelienėLinas Šiukšta