- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-09-15
- Bylos Nr.
- 2A-817-345/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Romualda Janovičienė, Rasa Gudžiūnienė, Henrichas Jaglinskis (pran.)
- Ieškovas
- N. P.
- Atsakovas
- V. P.
- Kategorijos
- 121.15pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Henricho Jaglinskio,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės N. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto ketvirto apylinkės teismo 2009 m. kovo 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės N. P. ieškinį atsakovui V. P., dėl naudojimosi gyvenamosiomis patalpomis tvarkos nustatymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė N. P. ieškiniu kreipėsi į teismą prašydama nustatyti buto, esančio (duomenys neskelbtini), patalpų naudojimosi tvarką. Nurodė, kad tėvas G. P. ieškovei ir jos broliui V. P. testamentu paliko 40,49 kv. m. butą, esantį (duomenys neskelbtini). Butas yra dviejų kambarių - 11,25 kv.m. ir 16.80 kv.m. dydžio. Prašė paskirti jos naudojimuisi mažesnįjį kambarį, o atsakovui – didesnįjį, o kitas buto patalpas taip pat ir rūsį, palikti šalių bendram naudojimuisi. Ieškovei paskirtinas mažesnis kambarys naudojimuisi, nes ieškovė dėl sunkios turtinės padėties ir sveikatos neturės galimybės apmokėti didesnių išlaikymo išlaidų.
Atsiliepimas
Atsakovas V. P. atsiliepime į ieškinį nurodė, jog ginčo dėl naudojimosi butu tarp šalių nėra. Ieškovė iki šiol minėtu nesinaudojo. Apie ieškovės reikalavimus atsakovas sužinojo tik iš ieškinio. Tačiau ieškovės reikalavimas nustatyti naudojimosi tvarką butu yra sunkiai įgyvendinamas, nes minėto buto kambariai yra pereinami, todėl reikėtų daryti buto rekonstrukciją. Ieškovė turėtų pasiūlyti alternatyvą.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto ketvirtas apylinkės teismas 2009 m. kovo 26 d. sprendimu ieškinį tenkino. Nustatė, kad ieškovė N. P., naudojasi 11,25 kv.m. dydžio kambariu, plane pažymėtu indeksu 9-5, o atsakovas V. P., naudojasi 16,80 kv.m. dydžio kambariu, plane pažymėtu indeksu 9-4, bute esančiame (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); tualetu su vonia (indeksas 9-2), koridoriumi (indeksas 9-1), virtuve (indeksas 9-3), butui priklausančiu rūsiu (indeksas R-16) šalys naudojasi bendrai. Konstatavo, kad civilinės bylos nagrinėjimo eigoje abi šalys susitarė dėl jas tenkinančios naudojimosi nurodyto buto patalpomis tvarkos, kuri nepažeidžia nė vienos iš šalių interesų ir neprieštarauja imperatyvioms įstatymų normoms, todėl teismas nemato kliūčių nustatyti ieškovės pasiūlytą ir atsakovo akceptuotą naudojimosi butu tvarką.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė prašo Vilniaus miesto ketvirto apylinkės teismo 2009 m. kovo 26 d. sprendimą panaikinti ir perduoti pirmos instancijos teismui bylą nagrinėti iš naujo; priimti sprendimą dėl leidimo pateikti naują buto, esančio (duomenys neskelbtini), projektą. Nurodo, jog atsakovas teismui turėjo pateikti projektą, kuriuo būtų padalintas kambarys ir nurodytos pereinamo kambario pertvaros, kuriuo ieškovė turės galimybę patekti į paskirtą kambarį. Tačiau ieškovas pateikė tik paprastą eskizą ir teismas jo nepriėmė. Todėl ieškovė tinkamai negali naudotis jai priskirtu kambariu. Kadangi į ieškovės kambarį nėra praėjimo, ieškovė negali naudotis jai priskirtu kambariu. Be to, ieškovei priklauso dar 2,5 kv. m.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1, 2 d.).
Byloje nustatyta, kad ieškovas ir atsakovė nuosavybės teise valdo 2 pereinamų, kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini). Ieškovė prašo nustatyti naudojimosi butu tvarką, nes vienas iš dviejų kambarių yra pereinamas.
Pagal LR CK 4.75 str. 1 d. bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas (daiktas ar kitas turtas) valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama visų bendraturčių bendru sutarimu. Susitarimą dėl bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo bendraturčiai paprastai pasiekia bendradarbiaudami, kooperuodamiesi, laisva valia derindami savo interesus. Įstatyminis imperatyvas susitarti įpareigoja bendraturčius, veikiant pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus, ieškoti priimtiniausio jiems sprendimo būdo, nesiekiant savo teisių įgyvendinimo kitų bendraturčių teisių sąskaita. Bendraturčių susitarimas įgalina užtikrinti stabilų ir ekonomišką daikto valdymą, naudojimąsi juo bei disponavimą. Bendraturčiams nesusitarus, nepriklausomai nuo nesutarimo priežasčių, daikto valdymo, naudojimosi ir disponavimo juo tvarka gali būti nustatoma teismo pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį.
Nagrinėjamu atveju šalys nesutaria dėl naudojimosi 49,90 kv. m. dviejų, pereinamų kambarių butu, esančiu (duomenys neskelbtini). Pirmos instancijos teismas 2008-12-10 protrokoline nutartimi (b.l.72) įpareigojo atsakovą pateikti teismui techninį projektinį pasiūlymą, kuriuo abu buto kambariai butų izoliuoti. Atsakovas teismui pateikė schemą dėl buto faktinio padalijimo (b.l.76). Ieškovė nesutiko su atsakovo pateikta schema, nes pateikta schema neatitinka projektinio pasiūlymo reikalavimų. Bylos nagrinėjimo iš esmės metu tiek ieškovė, tiek atsakovas prašė ieškinį tenkinti - skirti ieškovei naudotis 11,25 kv. m. kambariu, pažymėtu indeksu 9-5, bute esančiame (duomenys neskelbtini). Atitinkamai pirmos instancijos teismas ieškinį tenkino. Tačiau realiai ginčas tarp šalių liko neišspręstas, nes vienas iš kambarių yra pereinamas. Taigi, realiai ieškovė į jai priskirtą kambarį patektų tik perėjus atsakovui priskirtą kambarį. Atsižvelgiant į šią aplinkybę apeliantė pagrįstai nurodo, jog tik šalims priskyrus atitinkamus buto kambarius, ieškovė realiai neturi galimybės įgyvendinti nuosavybės teisių. Todėl, yra pagrindas priimti ieškovės pateiktą buto padalijimo planą – projektą, pagal kurį pereinamas kambarys būtų izoliuotas pertvara. Tokiu būdu pagal pateiktą projektą 16,80 kv.m. pereinamas kambarys ir 11,25 kv. m. izoliuotas kambarys tampa vienodais po 11,25 kv. m. izoliuotais kambariais. Ieškovės pateiktas projektas iš esmės nesiskiria nuo atsakovo pateiktos schemos, tik tiksliai nustato pertvaros ir kambarių po pertvaros įrengimo dydžius. Taigi, ginčo tarp šalių dėl ieškovės pateikto techninio projektinio pasiūlymo izoliuoti pereinamą kambarį, ir kad kambarys, pažymėtas indeksu 9-5, būtų priskirtas naudojimuisi ieškovei, nėra. Tačiau iš VĮ Registrų centro duomenų ir buto plano matyti, kad ginčo bute yra viena krosnis, šildanti abu kambarius. Padalijus butą ir nustačius naudojimosi tvarką pagal ieškovės pateiktą projektą, krosnis lieka tik viename kambaryje, pažymėtu indeksu 9-5. Taigi, pagal ieškovės pateiktą projektą priskyrus kambarį su krosnimi vienai iš šalių, kitas kambarys lieka visai nešildomas, ir tokiu būdu pažeidžia vienos iš šalių interesus. Byloje nėra pateikta duomenų, kokiu būdu bus sprendžiamas kambario be krosnies šildymo klausimas. Taip pat byloje nėra išspręstas klausimas per kokį terminą ir kieno lėšomis bus atlikta pereinamo kambario pertvara. Nors ieškovė tiek ieškinyje, tiek apeliaciniame skunde minėtų reikalavimų nekelia, tačiau patvirtinus naudojimosi butu tvarką pagal ieškovės pateiktą projektinį pasiūlymą, ieškovė ir toliau negalės naudotis priskirtu kambariu, nes toks priskirimas, nenustatant terminų rekonstrukcijai atlikti, ir išlaidų pasiskirstymo klausimo, liks tik formalus ginčo išsprendimas. Be to, su apeliacinės instancijos teisme pateiktu ieškovės projektiniu pasiūlymu, atsakovas nesupažindintas.
LR CPK 327 str. nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą teismo sprendimą ir perduoda bylą pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal esančius įrodymus bylos negalima iš esmės išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Bylos esmė yra suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalaujamų įrodymų ir pobūdžio būtų galima išvada, jog byla turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi ir naujais aspektais, tai reiškia, jog tinkamo proceso pirmos instancijos teisme nebuvo, neatskleista bylos esmės, ir tokiu atveju yra pagrindas perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmos instancijos teismui.
Taigi, siekiant apsaugoti tiek ieškovės tiek atsakovo interesus, bylai reikšmingoms aplinkybės nustatyti, ir suteikti teisę šalims tikslinti savo reikalavimus, pirmos instancijos teismo sprendimas naikintinas ir byla perduotina nagrinėti pirmos instancijos teismui iš naujo. Nagrinėjant bylą iš naujo ir nustatant naudojimosi butu tvarką būtina įvertinti, jog krosnis, apšildanti visą butą, pastačius pertvarą liks tik viename kambaryje. O nenustačius terminų rekonstrukcijai atlikti ir kieno lėšomis minėta rekonstrukcija bus atlikta, ginčas tarp šalių lieka neišspręstas. Taigi, atsižvelgiant į šias aplinkybes pirmos instancijos teismo sprendimas naikintinas ir byla perduotina nagrinėti pirmos instancijos teismui iš naujo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 str., 326 str. 1 d. 4 p., kolegija,
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Vilniaus miesto ketvirto apylinkės teismo 2009 m. kovo 26 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo.