- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-05-13
- Bylos Nr.
- 2-3900-251/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-02894-2014-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gema Janušienė
- Pareiškėjas
- J. Š.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, M. A.
- Advokatai
- Zoja Kastėnienė
- Kategorijos
- 113.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 116.4pavadinimo nepavyko patikrinti
nedalyvaujant suinteresuoto asmens Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos J. Š. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, M. A., dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja J. Š. kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja po sutuoktinio P. Š. mirties 2013 m. gruodžio 17 d. priėmė jo palikimą, pradėjusi jį faktiškai valdyti. Pareiškėja nurodė, kad juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.
Pareiškėja ir jos atstovė teismo posėdyje palaikė prašymą, prašė jį tenkinti ir paaiškino, kad su vyru susituokė 1956-02-19 Šiaulių miesto civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 99. Su sutuoktiniu P. Š. iki jo mirties gyveno kartu šeimos bute. Butas buvo įsigytas gyvenant santuokoje, todėl pareiškėjai ir vyrui priklausė bendrosios jungtinės nuosavybės teise ir buvo registruotas mirusio pareiškėjos sutuoktinio vardu. Santuokoje (duomenys neskelbtini) gimė dukra A., kuri mirė 2007-10-24. Dukros sūnus, anūkas M. A. byloje patrauktas suinteresuotu asmeniu. Ginčo dėl palikimo nėra. Anūkas nepretenduoja į senelio palikimą. Pareiškėja taip pat nurodė, kad visą turtą, taip pat ir šeimos butą nuolat tvarko, prižiūri, moka komunalinius mokesčius. Po sutuoktinio mirties dėl įstatymo nežinojimo praleido 3 mėnesių terminą kreiptis į notaro biurą. Nors per tris mėnesius nesikreipė į notarą ir savo nuosavybės teisės į paveldimą turtą neįregistravo, palikimą priėmė pradėjusi faktiškai jį valdyti.
Atsiliepimas
Suinteresuoto asmens Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai. Atsiliepime nurodė, kad inspekcija nėra pradėjusi procedūrų palikėjo P. Š. turtui perimti, neprieštarauja juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymui ir prašė bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant (42-43 b. l.).
Suinteresuotas asmuo M. A. teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai. Atsiliepime nurodė, kad neprieštarauja šio juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymui ir prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant (41 b. l.).
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Iš pareiškėjos paaiškinimų ir byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėja J. Š. su P. Š. susituokė 1956-02-19 Šiaulių miesto civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 99 (7 b. l.). P. Š. mirė 2013-12-17 (8 b. l.). J. Š. su P. Š. santuokoje turėjo vieną vaiką – dukrą A. Š., gim. (duomenys neskelbtini), po santuokos dukros pavardė A. (9, 10 b. l.). A. A. mirė 2007-10-24 (11 b. l.). Pareiškėja ir jos miręs sutuoktinis turi vieną anūką M. A. (12, 13 b. l.). Šiaulių miesto 4-asis notaro biuras išdavė liudijimą, kad po P. Š. mirties 2013-12-17 paveldėjimo byla nėra užvesta ir asmenų, pareiškusių prašymus priimti palikimą iki 2014-03-31, nėra (14 b. l.). Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad mirusiojo P. Š. vardu nuo 1994-02-28 yra įregistruotas žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (18-19 b. l.), ir nuo 1991-03-21 butas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini) (20 b. l.). Šis turtas, įgytas santuokoje, yra bendra jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Turto bendrasavininkui P. Š. 2013-12-17 mirus, atsirado palikimas į jam priklausiusią turto dalį. Pareiškėjos nurodytas aplinkybes, kad po sutuoktinio mirties ji liko gyventi minėtame bute, rūpinosi paliktu turtu, jį prižiūrėjo, mokėjo komunalinius mokesčius, patvirtina prie pareiškimo pridėti komunalinių mokesčių apmokėjimo kvitai (21-32 b. l.). Mirusiojo P. Š. sutuoktinė J. Š. per įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti dėl palikimo priėmimo į notarą nesikreipė dėl įstatymo nežinojimo.
Tam, kad įpėdinis įgytų palikimą, jis turi šį priimti. Palikimo priėmimas yra aktyvūs valiniai įpėdinio veiksmai, kuriais įpėdinis išreiškia savo valią įgyti nuosavybės teisę į visą palikimą. Taigi palikimo priėmimu pripažįstamas įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais sutikimą ir siekį įgyti visas teises į palikimą ir prisiėmimą visų pareigų, kylančių ar galinčių kilti iš palikimo. Įstatymo nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalis).
Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, nes tai yra asmens (įpėdinio) veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti civilines teises ir pareigas, t. y. įgyti nuosavybės teises į palikėjui priklausiusį turtą (CK 1.63 straipsnio 1 dalis). Įstatyme tiesiogiai nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti, jeigu jis palikimu rūpinasi kaip savo (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius ir pan.) (CK 5.51 straipsnio 1 dalis). Kiekvienas palikimo priėmimo faktiškai pradėjus turtą valdyti atvejis yra individualus, todėl, sprendžiant, ar įpėdinis, paėmęs tam tikrą ar kelis palikėjo daiktus, priėmė palikimą ar ne, teismui reikia įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes, konkretaus įpėdinio elgesį, jam šį daiktą ar daiktus paėmus, kitų įpėdinių požiūrį ir vertinimą dėl atitinkamų daiktų paėmimo, daiktų paėmimo aplinkybes ir pan.
Kaip paaiškino pareiškėja, ji priėmė visą sutuoktinio turtą po jo mirties, tačiau laiku nesikreipė į notaro kontorą dėl šio turto paveldėjimo. Pareiškėja faktiškai valdo mirusiojo turtą ir rūpinasi kaip savo turtu, moka mokesčius. Teismų praktikoje pripažįstama, kad gyvenimas paveldėtose gyvenamosiose patalpose po palikėjo mirties, gyvenamosios patalpos remontas ir kitokia jos priežiūra yra pakankamas pagrindas pripažinti, kad įpėdinis faktiškai pradėjo valdyti palikimą. Tai reiškia, kad pareiškėja palikimą priėmė pradėjusi faktiškai jį valdyti, ir šie veiksmai buvo atlikti per nustatytą terminą - 3 mėnesius nuo palikėjo mirties, tačiau laiku į notarą nesikreipė ir paveldėjimo teisės liudijimo į mirusiojo turtą negavo. Kitas galimas paveldėtojas – mirusiojo anūkas – pretenzijų į palikimą nereiškia. CK 5.51 str. 1 d. nustatyta, jog įpėdinis pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 445 str. numato, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų. Būtent kitokia tvarka kaip juridinio fakto nustatymas, pareiškėjai nėra galimybės gauti paveldėjimo priėmimą patvirtinančius dokumentus.
Kadangi faktiniai bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėja mirusiojo P. Š. palikimą priėmė per įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti, pradėjusi faktiškai jo turtą valdyti, todėl nustatytinas šis juridinę reikšmę turintis faktas (CPK 444 str. 2 d. 8 p.). Šio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 93 str. 1 d., 259 str., 260 str., 263 str., 270 str., 307 str.1 d., 448 str., teismas
nusprendžia:
Pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja J. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini) po sutuoktinio P. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini) mirties 2013-12-17, priėmė jo palikimą, pradėjusi faktiškai jį valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.