- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-10-30
- Bylos Nr.
- 1S-891-581/2014
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jolanta Raščiuvienė
- Kaltinamasis
- K. S.
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jolanta Raščiuvienė,
sekretoriaujant Daivai Benevičiūtei,
neviešame teismo posėdyje išnagrinėjusi Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokurorės I. R. skundą dėl Pasvalio rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 20 d. nutarties, kuria nepratęstas kardomosios priemonės – suėmimo – terminas kaltinamajam K. S.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
K. S. kaltinamas tuo, kad 2014-07-21, apie 2.50 val., (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrininkų grupėje su D. T., plyta išdaužė, o po to bendrais veiksmais kartu su D. T. rankomis išstūmė prekybos centro „Norfa“ lango stiklą, kurio vertė 257,38 litai, per langą įsibrovė į prekybos centro ,,Norfa“ vidų ir iš patalpų slapta pagrobė UAB ,,Norfos mažmena“ turtą 1047,59 litų vertės ir sugadino turtą 257,38 litų vertės, t. y. nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalies ir 187 straipsnio 3 dalies padarymu.
Skundžiama nutartimi teismas kaltinamajam K. S. nepratęsė kardomosios priemonės – suėmimo – termino ir K. S. paleido teismo salėje, o skyrė kardomąją priemonė – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, nustatant, jog K. S. privalo du kartus per savaitę registruotis policijos įstaigoje pagal gyvenamąją vietą.
Šalies argumentai
Skundu prokurorė prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir priimti naują nutartį – paskirti kaltinamajam K. S. kardomąją priemonę – suėmimą.
Skunde nurodo, kad teismas nepagrįstai nurodė, kad K. S. suėmimas taikomas esant dviem Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 122 straipsnio 1 dalyje nurodytiems pagrindams, t. y. 2 ir 3 punktuose, nes dar 2014-08-14 Panevėžio apygardos teismas nutartimi konstatavo, jog pagrįstas suėmimo paskyrimo pagrindas yra tik vienas, numatytas BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte - K. S. darys BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus. Prokurorė skunde teigia, kad Pasvalio rajono apylinkės teismo nepagrįstai konstatavo, jog nėra pakankamo pagrindo manyti, jog, būdamas laisvėje K. S. gali daryti naujas nusikalstamas veikas, numatytas BPK 122 straipsnio 4 dalyje, atsižvelgiant į jo asmenybę, į tai, jog ilgą laiką yra suimtas, yra nepilnametis. Skunde nurodoma, jog BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytas pagrindas yra ir nėra išnykęs. K. S. Pasvalio rajono apylinkės teismo 2014-03-19 nuosprendžiu, vadovaujantis BK 93 straipsniu, buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą; Pasvalio rajono apylinkės teismo 2014-06-16 baudžiamuoju įsakymu dėl nusikaltimo, numatyto BK 178 straipsnio 1 dalyje, buvo nubaustas laisvės apribojimo bausme, skiriant jam įpareigojimus be to, Panevėžio miesto apylinkės teisme yra nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje K. S. yra kaltinamas pagal BK 180 straipsnio 2 dalį. Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pasvalio rajono policijos komisariate atliekamas ikiteisminis tyrimas, kuriame K. S. pareikštas įtarimas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį dėl veikos, kuri galimai įvykdyta prieš šioje byloje tiriamas, t. y. prieš 2014-07-21. Nusikalstamos veikos, kurios inkriminuojamos šioje baudžiamojoje byloje yra padarytos vėliausiai iš visų K. S. inkriminuotų nusikaltimų. Prokurorė teigia, jog įvertinus K. S. teistumų duomenis, aptartus vykstančius baudžiamuosius procesus, nusikalstamas veikas, jų sunkumą, pobūdį, yra pagrindas manyti, kad K. S., būdamas laisvėje darys naujus tyčinius apysunkius ir sunkius nusikaltimus nuosavybei, numatytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje. Skunde taip pat nurodoma, kad Pasvalio rajono apylinkės teismas neišvardino K. S. teigiamų bruožų, kurie su kitų aplinkybių visuma leistų padaryti pagrįstą išvadą, jog K. S. pakanka skirti švelnesnę įstatyme numatytą kardomąją priemonę. Prokurorė teigia, jog nors K. S. yra jauno amžiaus, tačiau linkęs sistemingai daryti pavojingus, tyčinius apysunkius, sunkius nusikaltimus nuosavybei, be to, buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl tyčinio apysunkio nusikaltimo, numatyto BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, padaryto dėl chuliganiškų paskatų. Prokurorė nurodo Pasvalio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus pateiktą informaciją, kad kaltinamojo motina savo sūnų K. S. įvardina kaip probleminį, keliantį labai daug problemų, linkusį daryti nusikaltimus. Be to, K. S. niekur nesimoko, nedirba, todėl įvertinus visus išvardintus argumentus, darytina išvada, jog švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus pasiektas BPK 119 straipsnyje numatytas tikslas – siekimas užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms – ir reikalinga panaikinti Pasvalio rajono apylinkės teismo 2014-10-20 nutartį ir priimti naują sprendimą – paskirti K. S. kardomąją priemonę – suėmimą.
Teismo posėdyje prokurorė prašė skundą tenkinti. Kaltinamasis K. S. ir jo atstovė pagal įstatymą D. S. prašė skundą atmesti bei nurodė, kad K. S. išvadas padarė, daugiau nenusikals, nes tik po to, kai tris mėnesius išbuvo suėmime, suprato savo neteisėto elgesio padarinius ir žada keisti savo elgesį – nori tęsti mokslą, nes, būdamas suimtas negalėjo pradėti mokytis profesinėje mokykloje, ruošiasi užsiregistruoti darbo biržoje. D. S. nurodė, įsipareigojanti prisiimanti visą atsakomybę už savo sūnaus kaltinamojo K. S. elgesį.
Motyvuojamoji dalis
Prokurorės skundas atmetamas.
Kaltinamajam K. S. inkriminuojamo nusikaltimo pagrįstumą patvirtina liudytojų, kaltinamojo D. T., paties K. S. parodymai, įvykio vietos apžiūrų protokolai, kiti tyrimo veiksmų protokolai.
K. S. laikinai sulaikytas buvo 2014-07-21. Pasvalio rajono apylinkės teismo 2014-07-22 nutartimi jam buvo skirta kardomoji priemonė – suėmimas vienam mėnesiui. Pasvalio rajono apylinkės teismo 2014-08-20 nutartimi suėmimo terminas buvo pratęstas dviem mėnesiams. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi kardomąją priemonę – suėmimą – pakeitė švelnesne kardomąja priemone – įpareigojimu periodiškai registruotis policijos įstaigoje.
Visiškai sutiktina su apeliacinio skundo argumentu, jog teismas nepagrįstai nurodė, kad K. S. suėmimas taikomas esant dviem Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 122 straipsnio 1 dalyje nurodytiems pagrindams, t. y. 2 ir 3 punktuose. Prokurorė visiškai teisi teigdama, kad Panevėžio apygardos teismas 2014-08-14 nutartimi konstatavo, jog pagrįstas suėmimo paskyrimo pagrindas yra tik vienas, numatytas BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte - K. S. darys BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus, o suėmimo skyrimo pagrindą nurodytą BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte pripažino nepagrįstu bei pašalino.
Visiškai pagrįsti prokurorės argumentai, jog kaltinamasis K. S. yra neigiamai charakterizuojama asmenybė, nes nedirba, nesimoko ir nors yra nepilnametis, jau vieną kartą atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, vadovaujantis BK 93 straipsniu, dėl veikos, numatytos BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, taip pat teistas ir nusikaltimą, kurio padarymu jis kaltinamas šioje byloje, galimai įvykdė laisvės apribojimo bausmės, paskirtos Pasvalio rajono apylinkės teismo 2014-06-16 nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, atlikimo metu. Be to, prokurorė nurodo aplinkybes, kad šiuo metu yra nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje K. S. yra kaltinamas pagal BK 180 straipsnio 2 dalį, o taip pat jo atžvilgiu yra atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje ir šios aplinkybės suponuoja prokurorės manymą dėl BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte esančio pagrindo būvimo. Prokurorė akcentuoja, jog nusikalstamos veikos, kurios inkriminuojamos šioje baudžiamojoje byloje, yra padarytos vėliausiai iš visų K. S. inkriminuotų nusikaltimų.
Pritartina apeliacinio skundo argumentams, jog Pasvalio rajono apylinkės teismas neišvardino K. S. teigiamų bruožų, kurie su kitų aplinkybių visuma leistų padaryti pagrįstą išvadą, jog K. S. pakanka skirti švelnesnę įstatyme numatytą kardomąją priemonę. Akivaizdu, jog pirmosios instancijos teismo nutartis nėra pakankamai argumentuota, o apsiribota tik nurodant, jog K. S. yra nepilnametis, ilgą laiką buvo suimtas, nėra pagrindo manyti, kad K. S., būdamas laisvėje gali daryti naujas nusikalstamas veikas, numatytas BPK 122 straipsnio 4 dalyje. Tačiau tuo pačiu pažymėtina, kad sprendžiant suėmimo skyrimo ar suėmimo pratęsimo klausimus, teismas BPK normomis, reglamentuojančiomis suėmimo skyrimo ar suėmimo termino pratęsimo pagrindus ir sąlygas, privalo taikyti ne formaliai, o vertinant sistemiškai visą BPK III dalies normų visetą. Net ir esant BPK 122 straipsnio 1 dalies 1-3 punktuose numatytiems suėmimo taikymo pagrindams, teismas gali, bet neprivalo skirti griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą ar pratęsti šios kardomosios priemonės terminą. Suėmimas yra išimtinė kardomoji priemonė, kuri turėtų būti taikoma tik tais atvejais, kai kitomis kardomosiomis priemonėmis neįmanoma pasiekti BPK 119 straipsnyje nurodytų tikslų.
Šioje byloje K. S. buvo sulaikytas ir suimtas nuo 2014-07-21 iki 2014-10-20. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad K. S. taikoma pati griežčiausia kardomoji priemonė iš pradžių buvo visiškai pateisinama pagrįstu manymu, kad K. S. gali daryti naujus nusikaltimus ir visiškai pritartina prokurorės argumentams dėl neigiamos K. S. asmenybės. Tačiau išnagrinėjus prokurorės skundą, apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu išklausius kaltinamojo K. S. paaiškinimus, jo atstovės pagal įstatymą D. S. argumentus dėl taikytos kardomosios priemonės – suėmimo – taikymo poveikio ir pasikeitusio K. S. elgesio, galima manyti, kad BPK 119 straipsnyje nustatyti tikslai bus pasiekti ir neskiriant griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo – K. S. taip, kaip ir nurodė pirmosios instancijos teismas. Tokią išvadą teismas daro atsižvelgęs ir į tai, kad K. S. 2014-06-16 teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtų auklėjamojo poveikio priemonių nepradėjo vykdyti, nes šioje byloje 2014-07-21 buvo suimtas, kad turi geras gyvenimo buitines sąlygas, imasi priemonių keisti gyvenimo būdą ir suprato savo elgesio neteisėtus padarinius.
Įvertinęs paminėtas aplinkybes ir apsvarstęs švelnesnės kardomosios priemonės taikymo galimybes, bylą nagrinėjantis pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog BPK 119 straipsnyje numatyti kardomosiomis priemonėmis siekiami tikslai bus pasiekti taikant K. S. ir švelnesnę kardomąją priemonę. Tokiai išvadai pritaria ir apeliacinės instancijos teismas.
Esant paminėtoms aplinkybėms, Pasvalio rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 20 d. nutartis paliktina galioti. Pažymėtina, kad kaltinamajam nesilaikant paskirtosios švelnesnės kardomosios priemonės sąlygų ir tvarkos, toliau darant nusikalstamas veikas gali būti paskirta griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokurorės skundą atmesti ir palikti galioti Pasvalio rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 20 d. nutartį.
Nutartis neskundžiama.