- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2012-07-12
- Bylos Nr.
- 1A-506-354-2012
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Nijolė Matuzevičienė (pirm.), Boleslovas Kalainis, Irena Ivanovienė
- Nuteistasis
- B. Z.
Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Nijolės Matuzevičienės,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios B. Z. apeliacinį skundą dėl Joniškio rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 2 d. nuosprendžio, kuriuo B. Z. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 201 str. 1 d. ir nuteista laisvės apribojimu 1 metams, įpareigojant per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 50 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Aprašomoji dalis
nustatė:
B. Z. nuteista už tai, kad 2010 m. pavasarį, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, turgavietėje, esančioje (duomenys neskelbtini), Joniškyje, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, įsigijo 2 litrus nedenatūruoto etilo alkoholio, iš kurio savo namuose pasigamino namų gamybos stiprius alkoholinius gėrimus, bei 2011 m. balandžio mėn., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, prie namo Nr. 11, esančio (duomenys neskelbtini) g., Joniškio m., iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, įsigijo 3 litrus naminės degtinės, turėdama tikslą namų gamybos stiprius alkoholinius gėrimus ir naminę degtinę realizuoti, ir laikotarpyje nuo 2010 m. pavasario iki 2011 m. balandžio 15 d. savo gyvenamosiose patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), Joniškyje, laikė 1,890 litro namų gamybos stiprius alkoholinius gėrimus, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija – 19,5-62,8 %, ir 3 litrus naminės degtinės, kurios tūrinė etilo alkoholio koncentracija – 48,1 %, kurios dalį, t. y. 0,5 l naminės degtinės 2011-04-14 apie 14.40 val. realizavo L. G. už 9,00 Lt, po to, 2011-04-15, apie 7.50 val., tęsdama nusikalstamą veiką ir veikdama vieninga tyčia 0,05 litro naminės degtinės realizavo A. J. už 0,70 Lt.
Šalies argumentai
Nuteistoji B. Z. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Joniškio rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 2 d. nuosprendį ir ją išteisinti.
Apeliantė skunde teigia, kad liudytojų, išskyrus A. Z. ir L. G., parodymus reikia vertinti kritiškai, nes liudytoja A. J. yra tyrėjos E. K. teta, ji nebuvo sulaikyta, kai tariamai pirko naminę degtinę, ir išvis byloje nenustatyta, kokį skystį liudytoja nusipirko. Dėl to apeliantė mano, kad A. J. liudija byloje savo dukterėčios, suinteresuotos bylos baigtimi, prašymu, nes kitų įrodymų dėl to byloje nėra. Be to, pažymi, kad nei vienas policijos pareigūnas negalėjo parodyti, jog L. G. buvo užėjęs į jos namus, ir ji pastarajam jam pardavė naminę degtinę, o pats L. G. tvirtino, kad ji jam nieko nepardavė. Kartu nuteistoji teigia, kad alkoholio koncentracijos sutapimas rodo tik tai, kad naminė degtinė galėjo būti pirkta iš vieno šaltinio. Apeliantė skunde kreipia dėmesį, kad nebuvo paskirta daktiloskopinė ekspertizė nustatyti, ar ant butelio, išimto iš M., yra jos pirštų antspaudai.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistoji B. Z. ir jos gynėjas prašė tenkinti apeliacinį skundą, o prokuroras prašė apeliacinį skundą tenkinti iš dalies ir nustatyti faktines aplinkybes, kurios atitinka bylos medžiagą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą ir įvertinusi byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai B. Z. pripažino kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 201 str. 1 d., nepaisant to, kad kai kurios teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių. Bet kuriuo atveju, apeliaciniu skundu nuteistoji ginčija jai inkriminuotą nusikaltimą visa apimtimi.
Viso baudžiamojo proceso metu apeliantė neigė L. G. pardavusi 0,5 litro naminės degtinės, tačiau pripažino, jog iš nepažįstamo žmogaus buvo įsigijusi 3 litrus naminės degtinės savo reikmėms, ši faktinė aplinkybė neginčijama nei apeliaciniu skundu, todėl nėra pagrindo ją šalinti iš suformuluoto kaltinimo. Tačiau nuteistoji ginčija savo kaltę dėl naminės degtinės įgijimo, laikymo tikslu realizuoti ir realizavimo, pagrinde apeliuodama į liudytojo L. G. parodymus, kuriais jis tvirtino, jog 0,5 litro naminės degtinės įvykio dieną (2011 m. balandžio 14 d.) įsigijo iš nepažįstamo asmens prie prekybos centro ,,(duomenys neskelbtini)“, Joniškyje. Tačiau šie liudytojo L. G. parodymai negali būti vertinami vienareikšmiškai, nes baudžiamojo proceso metu jo parodymai skyrėsi dėl esminių aplinkybių. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas liudytojo L. G. parodymus visete su kitais įrodymais, padarė teisingas išvadas dėl jų.
Jau ikiteisminio tyrimo metu, papildomai apklausiamas liudytoju, taip pat duodamas parodymus akistatų su B. Z., su liudytoju A. M. metu, L. G. pradėjo neigti savo ankstesnius parodymus (1 t., 57–58; 59–61; 67–68 b. l.). Duodamas parodymus liudytojas L. G. iškėlė versiją, kad 2011 m. balandžio 14 d. A. M. davė jam 15 Lt ir paprašė nupirkti naminės degtinės iš B. Z., jis sutiko, tačiau naminės degtinės iš B. Z. nepirko, o paėmė 0,5 l butelį su namine degtine iš krūmų ir padavė A. M.. Aiškindamas, iš kur butelis su namine degtine atsirado krūmuose, teisiamajame posėdyje L. G. nurodė, jog tą pačią dieną apie 10–11 val. prie parduotuvės ,, (duomenys neskelbtini)“ butelį su namine degtine jam pasiūlė įsigyti nepažįstamas vyras ir, kadangi norėjo išgerti, tą naminę degtinę nusipirko sau už 9 ar 10 Lt (2 t., 32-33 b. l.). Kartu liudytojas nurodė, kad po to, kai įsigijo naminė degtinę, 13–14 val. jis su draugu iš Šiaulių girtavo, po to susitiko su A. M., šis davė 15 Lt ir paprašė nupirkti jam butelį naminės degtinės ir cigarečių, todėl jis paėmė ankščiau paslėptą butelį su namine degtine ir perdavė A. M.. Taigi, iš tokių liudytojo parodymų reiktų daryti išvadą, kad jis sau nusipirko naminės degtinės, po to girtavo su nenustatytu asmeniu iš Šiaulių, tačiau iš anksto žinodamas, kad naminės degtinės įvykio dieną paprašys nupirkti A. M., pastarosios negėrė, o ją paslėpė, nors naminę degtinę pirko sau – ,,...norėjau...išgerti...“. Paminėti liudytojo L. G. aiškinimai ne tik prasilenkia su elementaria logika, bet dėl esminių aplinkybių yra prieštaringi jo ikiteisminio tyrimo metu duotiems parodymams iš kart po įvykio, kurie kartu su nuosekliais ir vienas kitą papildančiais liudytojų A. M., E. K., R. Ž., E. K., V. V. parodymams, kitais byloje surinktais įrodymais sudaro vieningą B. Z. kaltę įrodančią medžiagą.
Kartu pažymėtina, kad pats L. G., keisdamas savo parodymus, nenurodė jokios logiškos tokio savo elgesio priežasties. Pasak liudytojo L. G., iš pradžių jis sakė ne tiesą – ,,...nes mano tiesa niekas netikėjo.“ (2 t., 33 b. l.). Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas teigė, kad policijos pareigūnas E. K. ,,...liepė nurodyti teisybę, iš kur įsigijo naminę degtinę...“ (1 t., 57-58 b. l.), tai jis ir sugalvojo naminės degtinės įsigijimo aplinkybes. Šiuo atveju būtina pastebėti, kad L. G. ,,išgalvojo“ naminės degtinės įgijimo aplinkybes apklausiamas ankščiau (2011 m. balandžio 14 d., 15.40–16.40 val.), nei buvo apklaustas liudytojas A. M. (2011 m. balandžio 14 d., 16.42–17.20 val.), kurio parodymais dėl ankščiau minėtų priežasčių nėra pagrindo netikėti. Nelogiška manyti, kad L. G. galėjo išsigalvoti tokias aplinkybes, kurias vėliau atpasakos kiti liudytojai. Liudytoju teisiamajame posėdyje apklaustas policijos pareigūnas E. K. tvirtino, kad L. G. laisva valia paaiškino įvykio aplinkybes ir pats jas išdėstė rašytame paaiškinime (1 t., 53 b. l.), ir joks spaudimas L. G. nebuvo daromas (1 t., 33 b. l.). Tai, kas paminėta, lemia išvadą, kad duodamas pirminius parodymus L. G. atpasakojo tikrąsias įvykio aplinkybes, kurias apklausiami vėliau patvirtino kiti liudytojai, ir liudytojo L. G. teiginiai apie jo „išgalvotą tiesą“, neteisėtus policijos pareigūnų veiksmus jo atžvilgiu – visiškai nepagrįsti.
Remdamasi tuo, kas paminėta, kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas pagrįstai laikė teisingais pirminius ikiteisminio tyrimo metu L. G. duotus parodymus ir kitus jo parodymus atmetė.
Ikiteisminio tyrimo metu (1 t., 54–55 b. l.) L. G. aiškiai ir vienareikšmiškai nurodė, kad įvykio dieną jam paskambino pažįstamas jaunuolis (A. M.) ir paprašė iš B. Z. nupirkti naminės degtinės bei cigarečių, jis sutiko, jam tas jaunuolis padavė 15 Lt. Pasak L. G., jis pažinojo B. Z. iš matymo, žinojo, kad ji prekiauja namine degtine ir cigaretėmis, pats buvo pirkęs iš jos cigarečių, žinojo, kur B. Z. gyvena ((duomenys neskelbtini), Joniškyje). Taigi liudytojas patvirtino, kad jis vienas nuėjo pas B. Z. į namus, paprašė pastarosios parduoti 0,5 litro naminės degtinės ir cigarečių, B. Z. iš namų atnešė ir padavė jam stiklinį 0,5 litro talpos butelį su etikete ,,Karališka degtinė“, su namine degtine, ir pakelį cigarečių su užrašu ,,More“. Išėjęs iš laiptinės, nupirktas cigaretes ir butelį su namine degtine jis padavė ten laukusiam jaunuoliui (A. M.), kuris nuėjo, o jį už kelių minučių sulaikė policija. Kolegija konstatuoja, kad aptarti L. G. parodymai sutampa su nuosekliai viso proceso metu A. M. atpasakotomis įvykio aplinkybėmis (1 t., 65–66; 67–68 b. l.; 2 t., 30–32 b. l.), pas kurį įvykio dieną buvo paimtas stiklinis 0,5 dm³ butelis su užrašu ,,Karališka degtinė“, su 500 cm³ naminės degtinės, kurios tūrinė etilo alkoholio koncentracija 48,1 %, ir cigarečių pakelis ,,More“ (1 t., 5; 6–10; 41–43 b. l.). A. M. parodė, kad norėjo nusipirkti naminės degtinės iš B. Z., kadangi žinojo, jog pastaroji ją pardavinėja, buvo nuėjęs į namus pas B. Z., tačiau jauna moteris (liudytoja A. Z.) degtinės jam nepardavė. Tada jis paskambino L. G., kuris iš B. Z. nupirko jam naminės degtinės ir cigarečių, ir padavė, tačiau netrukus jį sulaikė policija. Tokius liudytojų A. M. ir L. G. parodymus patvirtina liudytojais apklausti policijos pareigūnai E. K., R. Ž., E. K., V. V. (2 t., 33–35 b. l.) ir iš dalies net liudytoja apklausta nuteistosios duktė A. Z. (2 t., 35 b. l.), teisiamajame posėdyje nurodžiusi, kad A. M. tikrai įvykio dieną buvo atėjęs į jų namus, tačiau – ,,Aš jį išvariau lauk“. Kad naminę degtinę L. G. įgijo iš B. Z., patvirtina ne tik jau aptarti jo ir kitų liudytojų parodymai, bet ir kiti objektyvios kilmės įrodymai. Pažymėtina, kad atliekant specialisto tyrimą, buvo nustatyta, jog naminė degtinė, kurią L. G. perdavė A. M. 2011 m. balandžio 14 d., ir naminė degtinė, kuri kitą dieną, tai yra 2011 m. balandžio 15 d., kratos metu buvo rasta ir paimta apeliantės namuose (1 t., 22–26 b. l.), yra vienodos pagal fiziko cheminius rodiklius (1 t., 41–43 b. l.). Teisiamajame posėdyje apklausta specialistė G. M. patvirtino (2 t., 42 b. l.), kad naminė degtinė, paimta iš A. M. ir kratos metu pas apeliantę, yra ,,...tas pats skystis. Turinio etilo alkoholio koncentracija, vandenilio jonų rodiklis vienodi.“. Taigi visuma aptartų įrodymų paneigia apeliantės skunde keliamą versiją, kad ji L. G. naminės degtinės nepardavė, kad 3 litrus naminės degtinės įgijo, savo namuose laikė be tikslo realizuoti ir tai, kad L. G. naminę degtinę galimai įsigijo iš to paties nenustatyto asmens.
Kolegija, įvertinusi visumą byloje surinktų ir ištirtų įrodymų, konstatuoja, kad byloje pakanka duomenų, patvirtinančių, kad B. Z. 2011 m. balandžio mėn., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, prie namo Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) g., Joniškio m., iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens įsigijo 3 litrus naminės degtinės, turėdama tikslą naminę degtinę realizuoti, ir nuo įsigijimo iki 2011 m. balandžio 15 d. savo gyvenamosiose patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), Joniškyje, laikė 3 litrus naminės degtinės, kurios tūrinė etilo alkoholio koncentracija – 48,1 %, kurios dalį, t. y. 0,5 l naminės degtinės 2011-04-14 apie 14.40 val. realizavo L. G. už 9 Lt. Tokia neteisėta veika užtraukia asmeniui baudžiamąją atsakomybę pagal BK 201 str. 1 d., todėl naikinti skundžiamą nuosprendį ir išteisinti B. Z., kaip prašoma apeliaciniu skundu, nėra teisinio pagrindo.
Tačiau, kolegijos nuomone, kitos nuteistajai inkriminuotos faktinės aplinkybės kelia pagrįstų abejonių dėl jų įrodytumo.
Be to, kas paminėta, B. Z. buvo inkriminuota ir tai, kad ji 2010 m. pavasarį, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, turgavietėje, esančioje (duomenys neskelbtini), Joniškyje, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, įsigijo 2 litrus nedenatūruoto etilo alkoholio, iš kurio savo namuose pasigamino namų gamybos stiprius alkoholinius gėrimus, ir 1,890 litro namų gamybos stiprius alkoholinius gėrimus, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija – 19,5-62,8 %, laikė savo namuose, turėdama tikslą juos realizuoti.
Iš tikrųjų, kratos pas B. Z. namuose metu buvo rastos ir paimtos keturios talpos su namų gamybos stipriais alkoholiniais gėrimais, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija – 19,5–62,8 %, ir bendras kiekis – 1,890 dm³. Nuteistoji dėl minimų stiprių alkoholinių gėrimų aiškino, kad įsigijo etilo alkoholį dėl to, kad pasigamintų užpiltines (pvz. užpilt uogas), kuriomis norėjo gydytis, ir tuo tikslu jas laikė savo namuose, realizuoti neketino. Specialisto išvadoje nurodyta, kad skysčiai talpose, kaip nustatyta – stiprūs namų gamybos alkoholiniai gėrimai, yra savito kvapo ir aromato, kiti su priemaišomis bei erškėtrožių uogų priedais (1 t., 41–43 b. l.), kas, kolegijos nuomone, visgi, patvirtina nuteistosios B. Z. parodymus. Byloje nėra jokių kitų duomenų, kurie patvirtintų BK 201 str. 1 d. dispozicijoje numatytą būtinąjį požymį, kad, konkrečiu atveju, minimi namų gamybos stiprūs alkoholiniai gėrimai, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija – 19,5–62,8 %, ir kurių bendras nustatytas kiekis – 1,890 dm³, B. Z. buvo įgyti, laikomi tikslu realizuoti, todėl šios aplinkybės šalintinos iš apeliantei pagal BK 201 str. 1 d. suformuluoto kaltinimo, nes teismo išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių (BPK 328 str. 3 p.). Kartu pažymėtina, kad pagal BK 201 str. 3 d. atsakomybė kyla tik už 10 ir daugiau litrų neteisėtą namų gamybos stiprių alkoholinių gėrimų pagaminimą ir laikymą, neturint tikslo realizuoti, todėl baudžiamoji atsakomybė B. Z. ir šiuo požiūriu yra negalima. Kita vertus, tai, kas paminėta, nepaneigia patraukimo administracinėn atsakomybėn galimybės pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 177 str., tačiau šios atsakomybės klausimas nėra B. Z. apeliacinį skundą nagrinėjančio teismo kompetencija.
Apeliaciniu skundu taip pat ginčijama dar viena faktinė aplinkybė, kad 2011 m. balandžio 15 d. apie 7.50 val. B. Z., tęsdama nusikalstamą veiką ir veikdama vieninga tyčia, už 0,70 Lt realizavo A. J. 0,05 litro naminės degtinės. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad tokį tęstinį nusikalstamą veikimą apylinkės teismas inkriminavo apeliantei iš esmės remdamasis tik liudytojos A. J. parodymais. Nagrinėjamu atveju A. J. parodymai savaime kelia pagrįstų abejonių. Pirmiausia pažymėtina, kad liudytoja A. J. yra policijos pareigūnės E. K., kuri kartu su kolegomis tikslingai stebėjo nuteistosios B. Z. namus dėl nelegalios prekybos alkoholiniais gėrimais, teta (2 t., 34–35 b. l.). Nors liudytoja A. J. teisiamajame posėdyje tvirtino, kad jos parodymams minėta aplinkybė įtakos neturėjo ir niekas neprašė jos nieko nupirkti, visgi, jos parodymai negali būti vertinami vienareikšmiškai. Teisiamajame posėdyje A. J. nurodė, kad nepamena įvykio su B. Z., abstrakčiai teigdama, jog vieną kartą, kažkada praėjusiais metais balandžio mėnesį, apeliantė įpylė jai 50 g naminės degtinės už 70 ct, kai buvo pagirios. Be tokių nekonkrečių liudytojos A. J., kuri, kaip jau minėta, yra policininkės giminaitė, parodymų, byloje nėra jokių kitų duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad apeliantė įvykio dieną ir kaltinime nurodytomis aplinkybėmis realizavo naminę degtinę A. J.. Pati apeliantė viso baudžiamojo proceso metu kategoriškai neigė, kad 2011 m. balandžio 15 d. apie 7.50 val. pardavė A. J. 0,05 litro naminės degtinės. Sprendžiant asmens baudžiamosios atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 1 d. įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo baudžiamojon atsakomybėn asmens naudai.
Dėl to, kas išdėstyta, iš B. Z. suformuluoto kalinimo šalinama ir tai, kad ji 2011-04-15, apie 7.50 val., tęsdama nusikalstamą veiką ir veikdama vieninga tyčia 0,05 litro naminės degtinės realizavo A. J. už 0,70 Lt, nes ir šioje dalyje teismo išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių (BPK 328 str. 3 p.).
Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į visas skundžiamame nuosprendyje išdėstytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, į tai, kad šiuo nuosprendžiu sumažinus B. Z. pareikštų kaltinimų apimtį, kas savaime lemia ir mažesnį nuteistosios padaryto nusikaltimo pavojingumą, daro išvadą, kad apeliantei paskirta bausmė taip pat turi būti sumažinta (BPK 328 str. 2 p.).
Remiantis tuo, kas išdėstyta, apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, skundžiamas nuosprendis keičiamas dėl nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybių ir neteisingai paskirtos bausmės (BPK 328 str. 2 p., 3 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalies 2 punktu, kolegija
nusprendžia:
Joniškio rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 2 d. nuosprendį pakeisti:
iš nuosprendžio pašalinti B. Z. inkriminuotas aplinkybes, kad ji 2010 m. pavasarį, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, turgavietėje, esančioje Turgaus g. 5, Joniškyje, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens įsigijo 2 litrus nedenatūruoto etilo alkoholio, iš kurio savo namuose pasigamino namų gamybos stiprius alkoholinius gėrimus, ir 1,890 litro namų gamybos stiprius alkoholinius gėrimus, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija – 19,5-62,8 %, laikė savo namuose, turėdama tikslą juos realizuoti, ir kad ji 2011-04-15 apie 7.50 val., tęsdama nusikalstamą veiką ir veikdama vieninga tyčia, 0,05 litro naminės degtinės realizavo A. J. už 0,70 Lt.
B. Z. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 201 str. 1 d. paskirtą laisvės apribojimo bausmę sumažinti iki 9 mėnesių.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.