Panevėžio apygardos teismo nutartis

2014-02-13 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-193-185/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-02-13
Bylos Nr.
1S-193-185/2014
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Pranas Šimkus
Pareiškėjas
D. V.
Advokatai
Gintaras Ruseckas
Kategorijos
Teisėja Jolanta Gasparavičienė Nr. 1S-193-185/2014
Procesinio sprendimo kategorija 2.12.4. (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2014 m. vasario 13 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Pranas Šimkus, sekretoriaujant Jūratei Buitvydienei,

dalyvaujant pareiškėjo (nukentėjusiojo) D. V. atstovui advokatui Gintarui Ruseckui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros prokuroro Vigando Jurevičiaus skundą dėl Anykščių rajono apylinkės teismo 2014-01-28 nutarties, kuria patenkintas pareiškėjo D. V. skundas ir panaikinti Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro Audriaus Mačerausko 2013-12-23 ir Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros prokuroro Vigando Jurevičiaus 2013-11-27 nutarimai,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2013 m. birželio 19 d. Generalinėje prokuratūroje buvo gautas pareiškėjo D. V. pareiškimas dėl galimai padarytų nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 294 str., 300 str. ir 182 str.

2013 m. rugpjūčio 1 d. Utenos apskrities VPK Anykščių rajono PK Kriminalinės policijos skyriuje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 294 str. 2 d.

Ikiteisminio tyrimo metu 2013-09-23 pranešimas apie įtarimą padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 294 str. 2 d. ir 182 str. 1 d., buvo įteiktas M. B..

Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros prokuroro Vigando Jurevičiaus 2013 m. lapkričio 27 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, konstatavus, jog ikiteisminio tyrimo medžiagoje nėra jokių objektyvių faktinių duomenų, patvirtinančių, kad M. B. būtų savavaldžiavęs pavartodamas psichinę prievartą ir apgaule įgijęs svetimą turtą, M. B. žemės sklypo savininkui žalos nepadarė, be to, byloje nėra duomenų, kuriais būtų išreikštas žemės savininkų suklaidinimas, apsunkinantis patenkinti jų interesus civilinio proceso tvarka.

Šis prokuroro nutarimas Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro Audriaus Mačerausko 2013 m. gruodžio 23 d. nutarimu buvo paliktas galioti, motyvuojant tuo, kad ikiteisminis tyrimas yra atliktas išsamiai, o 2013 m. lapkričio 27 d. nutarime padarytos išvados yra teisėtos ir pagrįstos.

2014-01-16 Anykščių rajono apylinkės teisme buvo gautas pareiškėjo D. V. skundas, kuriuo jis prašė panaikinti 2013-12-23 prokuroro nutarimą, tinkamai kvalifikuoti M. B. veiką ir patraukti jį baudžiamojon atsakomybėn.

Skundžiama Anykščių rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 28 d. nutartimi panaikinti pirmiau paminėti prokurorų nutarimai, motyvuojant tuo, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo pasinaudota visomis galimybėmis surinkti reikšmingus duomenis bei juos pagrįstai įvertinti, nebuvo imtasi visų priemonių likusioms abejonėms pašalinti bei nebuvo neginčijamai paneigta M. B. kaltė dėl jam inkriminuojamų ar kitų galimų nusikalstamų veikų padarymo. Teismo nuomone, esant abejonių dėl M. B. kaltės būtina tęsti ikiteisminį tyrimą ir tikslinti visas su M. B. galimai nusikalstamais veiksmais susijusias aplinkybes. Teismas nutartyje taip pat nurodė, kad skundžiami prokurorų nutarimai priimti nevisiškai išsiaiškinus visas aplinkybes, nėra pakankamai motyvuoti ir aiškūs, tai sudaro pagrindą išvadai, jog ikiteisminis tyrimas nutrauktas nepagrįstai.

Skundu Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros prokuroras Vigandas Jurevičius prašo panaikinti Anykščių rajono apylinkės teismo 2014-01-28 nutartį ir palikti galioti 2013-12-23 ir 2013-11-27 prokurorų nutarimus. Teigia, kad teismas nutartyje nepagrįstai nurodė, jog ikiteisminis tyrimas M. B. nutrauktas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 212 str. 2 p. numatytu pagrindu, t. y. nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių jo kaltę dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 str. 1 d. ir 294 str. 2 d., padarymo. Iš tiesų ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas BPK 3 str. 1 d. 1 p. numatytu pagrindu, t. y. M. B. nepadarius veikų, turinčių nusikaltimo, numatyto BK 182 str. 1 d. ir 294 str. 2 d., požymių.

Nurodo, kad ikiteisminio tyrimo medžiagoje nėra duomenų, kuriais būtų išreikštas žemės savininkų suklaidinimas, apsunkinantis patenkinti jų interesus civilinio proceso tvarka. Pažymi, kad tiek baudžiamosios teisės paskirtis, tiek bendrieji teisės principai, įtvirtinti demokratinių teisinių valstybių jurisprudencijoje, suponuoja, jog negalimas tokios teisinės praktikos formavimas, kai sprendžiant civilinius ginčus taikomos baudžiamosios teisės normos ir asmens elgesys vertinamas kaip atitinkamos nusikalstamos veikos padarymas. Baudžiamoji atsakomybė demokratinėje visuomenėje turi būti suvokiama kaip kraštutinė (paskutinė), naudojama saugomų teisinių gėrių, vertybių apsaugai tais atvejais, kai švelnesnėmis priemonėmis tų pačių tikslų negalima pasiekti.

Prokuroro nuomone, teismas nutartyje nepagrįstai nurodė ir tai, kad nebuvo išnaudotos visos galimybės surinkti tyrimui reikšmingus duomenis bei juos pagrįstai įvertinti. Ikiteisminio tyrimo metu buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą M. B., apklausti kiti asmenys, surinkti dokumentai apie M. B. veiklą vykdant žemės darbus, žemės deklaravimą, ir išanalizavus surinktų duomenų visumą buvo padarytos išvados bei priimtas sprendimas nutraukti ikiteisminį tyrimą. Šio ikiteisminio tyrimo metu buvo surinkti ir įvertinti visi galimi duomenys, kurie yra svarbūs procesiniam sprendimui priimti, todėl tęsti tyrimą, nesant pagrindo manyti, jog bus gauti svarbūs nauji duomenys, netikslinga. Papildomų tyrimui veiksmų atlikimas tikslingas tada, kai yra pagrindas manyti, jog jų metu bus gauta duomenų apie nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes.

Teismo posėdyje pareiškėjo D. V. atstovas advokatas prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Išnagrinėjęs prokuroro skundo argumentus, pateiktą ikiteisminio tyrimo medžiagą, skundžiamą teismo nutartį, prokuroro 2013-11-27 nutarimą, kuriuo nutrauktas ikiteisminis tyrimas bei prokuroro 2013-12-23 nutarimą, kuriuo atmestas pareiškėjo D. V. skundas ir paliktas galioti prokuroro 2013-11-27 nutarimas, skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, kad Anykščių rajono apylinkės teismas skundžiama 2014-01-28 nutartimi pagrįstai patenkino pareiškėjo D. V. skundą ir panaikino pirmiau paminėtus prokurorų nutarimus.

Iš skundą nagrinėjančiam teismui pateiktos ikiteisminio tyrimo medžiagos matyti, kad 2013-08-01 pagal D. V. pareiškimą Anykščių rajono policijos komisariate pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 294 str. 2 d. Ikiteisminio tyrimo metu pranešimas apie įtarimą, įtariant jį nusikalstamų veikų, numatytų BK 294 str. 2 d. ir 182 str. 1 d., padarymu buvo įteiktas M. B., t. y. jam įteiktas pranešimas jį įtariant tuo, kad nuo 2009-01-05 iki 2013-07-01, nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, savavališkai vykdydamas savo tariamą teisę ir turėdamas tikslą sukčiavimo būdu užvaldyti svetimą turtą – melagingai deklaruodamas nacionalinei mokėjimo agentūrai, jog nuo 2009-01-05 teisėtai naudojasi nuosavybės teise A. A. V. priklausančiu žemės sklypu, esančiu Anykščių r., Debeikių sen., (duomenys neskelbtini) k., nurodydamas, jog jį dirba teisėtai ir už tai gaudamas išmokas, nors nuomos sutarties su žemės savininku nėra sudaręs, nuomos mokesčio nemoka, leidimo dirbti jam priklausančią žemę iš jo nėra gavęs ir ne kartą nukentėjusiojo A. A. V. bei jo įgalioto asmens D. V. žodžiu ir raštu buvo įspėtas neužimti svetimos nuosavybės, o 2012 m. gruodžio mėn., tiksli data nenustatyta, Utenoje, neteisėtai pavartodamas nukentėjusiojo D. V. atžvilgiu psichinę prievartą – grasindamas jam ir jo šeimos nariams susidorojimu ir jų turto sugadinimu ar sunaikinimu, reikalavo sudaryti žemės sklypo nuomos sutartį, pagal kurią jis galėtų ja naudotis be atlygio, D. V. sutarties nepasirašius, toliau neteisėtai naudojosi svetima nuosavybe – A. A. V. ir D. V. priklausančia nuosavybe, taip atimdamas galimybę jiems patiems ja disponuoti, tokiu būdu grubiai pažeidė nukentėjusiųjų A. A. V. ir D. V. teises ir teisėtus interesus bei padarė jiems 29 000 Lt turtinę žalą, bei apgaule, už neteisėtai valdomą 2,5 ha žemės sklypą ketverius metus gavo išmokas – užvaldė 2280 Lt iš Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos.

Nagrinėjamoje byloje 2013-11-27 prokuroro nutarimu buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas įtariamajam M. B. nepadarius veikų, turinčių nusikaltimų, numatytų BK 182 str. 1 d. ir 294 str. 2 d., požymių (BPK 3 str. 1 d. 1 p.). Šis prokuroro nutarimas aukštesniojo prokuroro 2013-12-23 nutarimu buvo paliktas galioti. Abejose prokurorų nutarimuose iš esmės analogiškai nurodyta, kad byloje nėra jokių objektyvių faktinių duomenų, jog M. B. būtų savavaldžiavęs pavartodamas psichinę prievartą ir apgaule įgijęs svetimą turtą, jo veiksmais žemės sklypo savininkui žala nebuvo padaryta, taip pat nėra duomenų, kuriais būtų išreikštas žemės savininkų suklaidinimas, apsunkinantis patenkinti jų interesus civilinio proceso tvarka. Aukštesniojo prokuroro nuomone, M. B. veiksmuose nėra ne tik objektyviųjų, bet ir subjektyviųjų šių nusikalstamų veikų požymių (nėra tyčios). Skundžiama apylinkės teismo nutartimi šie prokurorų nutarimai buvo panaikinti, motyvuojant tuo, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo pasinaudota visomis galimybėmis surinkti reikšmingus duomenis bei juos pagrįstai įvertinti, nebuvo imtasi visų priemonių likusioms abejonėms pašalinti bei nebuvo neginčijamai paneigta M. B. kaltė dėl jam inkriminuojamų ar kitų galimų nusikalstamų veikų padarymo, prokurorų nutarimai priimti nevisiškai išsiaiškinus visas aplinkybes, nėra pakankamai motyvuoti ir aiškūs, todėl ikiteisminis tyrimas nutrauktas nepagrįstai ir jį būtina tęsti. Su šiomis apylinkės teismo padarytomis išvadomis visiškai sutinka ir aukštesnės instancijos teismas.

Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, jog ikiteisminio tyrimo metu buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą M. B., apklausti kiti asmenys – D. V., A. A. V., Z. S., D. V. ir A. A. V. pripažinti nukentėjusiaisiais, surinkti dokumentai apie M. B. veiklą vykdant žemės darbus. Tačiau priešingai nei nurodoma prokuroro skunde, aukštesniojo teismo nuomone, šių veiksmų nepakanka išvadai dėl atlikto ikiteisminio tyrimo visapusiškumo ir aiškumo daryti.

Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad A. A. V. nekilnojamojo daikto pirkimo – pardavimo sutarties ir priėmimo – perdavimo akto pagrindu 2009-01-05 iš R. S. K. įgijo 3.8300 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantį Anykščių r., Debeikių sen., (duomenys neskelbtini) k. Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad šio A. A. V. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo 133 dalį 2009-2013 m. Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos deklaravo ir už tai 2009-2011 m. gavo paramą (2012 m. už minėto sklypo dalį parama neskirta, nes pritaikytos atitinkamos sankcijos, 2013 m. parama taip pat neskirta, nes 2013 m. pateikta paraiška dar nėra administruojama) M. B.. Apklaustas kaip įtariamasis M. B. parodė, kad A. A. V. priklausančią žemę jis dirbo nuo 2005 m. nuomos sutarties iš valstybės pagrindu. Nuomą jis kiekvienais metais pratęsdavo. 2008 m. atvykęs į Anykščių žemėtvarkos tarnybą iš specialistės Z. S. sužinojo, kad dalis jo nuomojamos žemės yra sugrąžinta savininkui, todėl jam buvo išnuomotas mažesnis žemės sklypas. Tačiau jis vis tiek visame sklype (net ir toje dalyje, kuri priklausė kitam savininkui A. A. V.) vykdė žemės dirbimo darbus, tikėdamasis, jog jį susiras naujasis žemės sklypo savininkas, su kuriuo jis sudarys žemės nuomos sutartį, tačiau naujasis savininkas iki 2012 m. jo nesusirado, jokių pretenzijų jam nereiškė. Šią žemę jis deklaravo, nes ją dirbo, A. A. V. ar jo įgaliotam asmeniui D. V. patiems dirbti ar deklaruoti žemę jokių kliūčių nesudarė, jiems niekada negrasino, o tik važinėjo pagal D. V. nurodymus po įvairias institucijas bei jo nurodytas vietas su juo susitikti, bandė susitarti dėl žemės numos sutarties sudarymo, tačiau tai padaryti jam nepavyko.

Paramos už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus paraiškos ir tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės 2012 m. taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2012 m. kovo 15 d. įsakymu Nr. 3D-171 40 p. nurodyta, jog jei naudmenų ar kitų plotų nedeklaravęs, tačiau jų nuosavybės ar valdymo teisę turintis asmuo praneša apie pareiškėją, kuris neteisėtai deklaravo jo valdomus plotus, parama už šiuos plotus pareiškėjui bus mokama tik tuo atveju, jeigu jis pateiks šių plotų dirbimo (žemės ūkio veiklą, kuri įrodoma pagal žemės ūkio produkcijos realizavimo seniūnijos išduotą pažymą bei kitus minėtos veiklos fakto patvirtinimo dokumentus) bei žemės valdymo teisės (nuosavybės, nuomos ar kitais pagrindais) patvirtinimo dokumentus. Ar pareiškėjas teisėtai deklaruoja minėtus plotus nustato Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos, remdamasi žemės sklypo planu ir nuosavybės dokumentais. Tik pareiškėjui, įrodžiusiam žemės ūkio veiklos faktą ir žemės nuosavybės ar valdymo teisę, yra išmokamos išmokos.

Kaip matyti iš pirmiau aptartų M. B. parodymų bei kitų bylos duomenų, jis 2009-2011 m. paramą iš Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos gavo už žemės sklypo dalį, kuri nepriklausė jam nuosavybės teise bei nebuvo teisėtame jo valdyme (M. B. su žemės sklypo dalies savininku A. A. V. nebuvo sudaręs nuomos sutarties, šios žemės dalies nevaldė kitais pagrindais (panaudos ir pan.), t. y. teisė gauti paramą jam buvo galimai svetima. Tačiau atliekant ikiteisminį tyrimą nebuvo aiškintasi bei tirta, kokiu pagrindu M. B. tris metus buvo išmokama ši parama (apie tai nebuvo apklausti asmenys, išmokėję M. B. paramą, nesiaiškinta, kokius žemės valdymo teisės dokumentus M. B. pateikė paramai gauti, nepaimtos dokumentų, susijusių su žemės deklaravimu bei paramos gavimu, kopijos ir pan.), nes, kaip jau minėta, paramai gauti būtina įrodyti žemės nuosavybės ar valdymo teisės faktą. Aukštesniojo teismo nuomone, šios aplinkybės turi esminės reikšmės sprendžiant ne tik M. B. veiksmuose galimai esant sukčiavimo požymių, bet ir pačios institucijos atliktus veiksmus, išmokant M. B. paramą. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad D. V. išdėstytos aplinkybės apie bandymą su M. B. susitarti dėl žemės nuomos sutarties (jam paskambinęs M. B. grasino, sakė, kad turi įtakingų pažįstamų, yra visiems žinomas, reikalavo nerašinėti jokių pareiškimų, sakė, jog žino, kur yra jo sodyba, klausė, ar nebijo, kad kas nors sodyboje gali atsitikti, davė suprasti, kad daugeliui kaimo žmonių, kurių žemę jis dirba, nieko nemoka ir nori, kad būtent tokia sutartis būtų sudaryta su juo) iš esmės skiriasi nuo M. B. nurodomų aplinkybių (su D. V. dėl žemės nuomos sutarties bandė susitarti gražiuoju, jam negrasino, siūlė 10 000 Lt, tačiau D. V. nesutiko, rašė į įvairias institucijas skundus ir spaudė jam mokėti pinigus). Šiems M. B. ir D. V. parodymuose esantiems prieštaravimam pašalinti nebuvo imtasi jokių ikiteisminio tyrimo veiksmų (tarp šių asmenų nebuvo atliktos akistatos ir pan.), tuo tarpu tikslių aplinkybių nustatymas turi esminės reikšmės sprendžiant dėl M. B. kaltės buvimo ar nebuvimo jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padaryme.

Ikiteisminio tyrimo metu taip pat nebuvo įvertinti D. V. bei A. A. V. parodymai, kad M. B. veiksmais jų interesams buvo padaryta žala (byloje yra ir D. V. pretenzija M. B. dėl 39 625 Lt padarytos žalos atlyginimo), bei nevertini M. B. veiksmai, kad jis Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos teikė paraiškas dėl paramos gavimo net ir 2012 bei 2013 m., t. y. jau vykstant konfliktui dėl šio žemės sklypo. Pažymėtina, kad įstatymas reikalauja duomenis vertinti išsamiai, nešališkai, turi būti vertinamas jų visetas, o ne atskirti duomenys, todėl prokurorų nutarimuose nepagrįstai teigiama, jog M. B. žemės sklypo savininkui žalos nepadarė, t. y. prokurorų nutarimuose iš esmės nebuvo pagrįstai įvertinti visi byloje esantys duomenys dėl M. B. veiksmų atitikties BK 294 str. numatytai veikai, o formaliai, remiantis vien tik M. B. parodymais, konstatuota, jog M. B. veiksmuose nėra šios nusikalstamos veikos sudėties požymių (nėra tyčios, nenustatyta, kad veikė savavališkai bei nepadarė žalos nukentėjusiųjų interesams). Aukštesniojo teismo nuomone, jau vien dėl šių aplinkybių prokurorų nutarimai nėra teisėti ir pagrįsti.

Prokurorų nutarimuose akcentuojama aplinkybė, jog žemės savininkams nėra apsunkinta galimybė savo interesus patenkinti civilinio proceso tvarka, šiuo metu dar neleidžia teigti, jog tarp pareiškėjo ir M. B. yra susiklostę civiliniai teisiniai santykiai, kurie turi būti sprendžiami civilinio proceso tvarka. Kaip pagrįstai skundžiamoje nutartyje nurodė apylinkės teismas, kai asmuo įgyvendina turimą subjektinę teisę sąmoningai ignoruodamas įstatymo reikalavimus, laikoma, kad jis veikia savavališkai, o kai toks savavališkas teisės vykdymas yra pavojingas ir padaro didelės žalos kito asmens teisėms ar teisėtiems interesams, atsiranda pagrindas taikyti baudžiamąją atsakomybę už savavaldžiavimą. Taigi nagrinėjamu atveju tik patikimai nusprendus, kad nusikalstama veika nebuvo padaryta, ginčas gali būti sprendžiamas civilinio proceso tvarka.

Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, skundą nagrinėjantis teismas visiškai pritaria apylinkės teismo padarytai išvadai, kad šioje byloje ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas nepagrįstai. Iš pirmiau aptartų duomenų akivaizdu, jog ikiteisminio tyrimo metu nebuvo pasinaudota visomis galimybėmis surinkti reikšmingus duomenis bei juos pagrįstai įvertinti, nebuvo imtasi visų galimų priemonių likusioms abejonėms pašalinti bei nebuvo neginčijamai paneigta M. B. kaltė dėl jam inkriminuojamų ar kitų galimų nusikalstamų veikų padarymo, prokurorų nutarimai priimti nevisiškai išsiaiškinus visas aplinkybes, nėra pakankamai motyvuoti ir aiškūs. Vien tai, kad apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje nurodė ne tokį ikiteisminio tyrimo M. B. nutraukimo pagrindą, t. y. nurodė, kad jo atžvilgiu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas BPK 212 str. 2 p. numatytu pagrindu, nors prokuroro nutarimu jis nutrauktas BPK 3 str. 1 d. 1 p., neduoda pagrindo šios apylinkės teismo nutarties pripažinti neteisėta ir nepagrįsta, nes, kaip minėta, visos kitos išvados dėl nagrinėjamoje byloje atlikto neišsamaus bei nepilno ikiteisminio tyrimo yra pagrįstos ir teisėtos.

Esant aptartoms aplinkybėms darytina išvada, kad skundžiama apylinkės teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti skunde nurodytais argumentais nėra jokio teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BPK 442 str. 1 d. 1 p., 2 d.,

nutarė:

Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros prokuroro Vigando Jurevičiaus skundą atmesti ir palikti galioti Anykščių rajono apylinkės teismo 2014-01-28 nutartį nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas Pranas Šimkus