Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Giedriaus Endriukaičio, Daivos Jankauskienės,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau - Institucija) l. e. direktoriaus pareigas G. Š. teikimą dėl V. B. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. B. nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2000 m. spalio 6 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 105 straipsnio 2, 5, 8, 12 punktus, 272 straipsnio 3 dalį, 35 straipsnį, 16 straipsnio 2 dalį, 272 straipsnio 3 dalį, 278 straipsnio 1 dalį, 234¹ straipsnio 1 dalį, 42 straipsnį ir jam paskirta subendrinta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė. Vadovaujantis BK 43 straipsnio 5 dalimi ši bausmė subendrinta su 1993 m. rugsėjo 21 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi, ir paskirta galutinė laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė su turto konfiskavimu.

2021 m. balandžio 13 d. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) V. B. perkeltas iš Pravieniškių pataisos namų-atvirtosios kolonijos kalėjimo režimo sąlygų į Pravieniškių pataisos namų-atvirtosios kolonijos pataisos namų režimą tęsti bausmės iki gyvos galvos atlikimo. Bausmės pradžia skaičiuojama nuo 1998 m. sausio 26 d.

Institucija kreipėsi į Kauno apygardos teismą dėl nuteistajam V. B. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme. Teikime nurodoma, kad nuteistasis 2019 m. birželio 25 d. atvykęs į pataisos namus adaptavosi tinkamai, prie naujos socialinės aplinkos ir nustatytų elgesio taisyklių prisitaikė gerai. Nuo 2021 m. balandžio 22 d. nuteistasis bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis. Nuteistojo bendravimo įgūdžiai geri, savivertės jausmas vidutinis, valios savybės išugdytos gerai, tarpusavio santykiai su kitais nuteistaisiais normalūs, tikina, kad kriminalinės subkultūros apraiškų netoleruoja ir jų nesilaiko. V. B. palaiko ryšius su artimaisiais – sūnumi, broliu bei buvusia žmona. Su artimaisiais bendrauja laiškais, pasimatymų metu bei telefonu. Nuteistasis turi spec. vidurinį išsilavinimą, staliaus profesiją, dalyvauja įvairiuose pozityvaus užimtumo renginiuose. Nuo 2010 m. dirbo VĮ „Mūsų amatai“ staliaus pareigose. Atvykęs į Pravieniškių pataisos namus-atvirąją koloniją pareiškė norą dirbti bei 2019 m. gruodžio 30 d. įsidarbino VĮ „Mūsų amatai“ darbininko pareigose. Per bausmės atlikimo laikotarpį nuteistasis 8 kartus pažeidė nustatytas vidaus tvarkos taisykles ir režimo reikalavimus, 7 kartus baustas drausminėmis nuobaudomis, paskutinė nuobauda skirta 2019 m. birželio 7 d. Už gerą elgesį ir dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose nuteistasis 11 kartų skatintas. Teisminio nagrinėjimo metu V. B. savo kaltę pripažino iš dalies, šiuo metu kaltę pripažįsta pilnai. Nuteistasis turi priteistų civilinių ieškinių, kuriuos dengė iš gaunamo darbo užmokesčio. Nuteistajam atliekant laisvės atėmimo bausmę Lukiškių tardymo izoliatoriuje - kalėjime buvo gauti civiliniai ieškiniai 1847,52 eurų sumai, o išskaičiuota buvo 1112,81 euras. Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje vykdomųjų dokumentų nuteistojo vardu nėra gauta. Atlikus V. B. pakartotinio nusikalstamumo rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką jam nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, t. y. 67 balai (statinių svertinių taškų suma – 20 balų). Šis balas sumažėjo nuo 74 balų (vidutinė rizika), tačiau ir toliau išlieka aktualūs kriminogeniniai veiksniai – informacija apie teisės pažeidimus, lėšų tvarkymas bei pajamos, gyvenimo stilius ir draugai, mąstymas ir elgesys.

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja prašė teikimą tenkinti, prokuroras prašė teikimo netenkinti.

Institucijos teikimas netenkinamas.

Motyvuojamoji dalis

BK 51 straipsnio 2 dalis numato, kad nuteistajam atlikus dvidešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės, klausimą dėl jam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme nagrinėja ir išsprendžia teismas pagal bausmę vykdančios institucijos teikimą. Jeigu teismas nusprendžia pakeisti laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę terminuoto laisvės atėmimo bausme, terminuoto laisvės atėmimo bausmės terminas negali būti trumpesnis negu penkeri ir ilgesnis negu dešimt metų nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos. Spręsdamas laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme klausimą, teismas atsižvelgia į nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bausmės tikslus ir atliktos bausmės poveikį nuteistajam, ar nuteistasis atlygino ar pašalino reikšmingą padarytos žalos dalį ir įsipareigoja ją visiškai atlyginti ar pašalinti.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis V. B. yra atlikęs daugiau kaip dvidešimt du metus laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės (bausmės pradžia skaičiuojama nuo 1998 m. sausio 26 d.), pateikė bausmę vykdančiai institucijai prašymą dėl kreipimosi į teismą, kad jam paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė būtų pakeista terminuoto laisvės atėmimo bausme, bausmę vykdanti institucija kreipėsi į bausmės atlikimo vietos apygardos teismą su teikimu nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti terminuoto laisvės atėmimo bausme. Tai sudaro formalų pagrindą svarstyti klausimą dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme, tačiau vien formalių pagrindų sprendžiant šį klausimą nepakanka. Remiantis aukščiau aptartomis BK 51 straipsnio 2 dalies nuostatomis, taip pat būtina atsižvelgti į nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, elgesį bausmės atlikimo metu, bausmės tikslus ir atliktos bausmės poveikį nuteistajam, ar nuteistasis atlygino ar pašalino reikšmingą padarytos žalos dalį ir įsipareigoja ją visiškai atlyginti ar pašalinti.

Pažymėtina, kad teikimo, kuriuo prašoma pakeisti laisvės atėmimo bausmę iki gyvos galvos į terminuotą laisvės atėmimo bausmę tenkinimas nėra imperatyvus įpareigojimas teismui jį taikyti kiekvienam nuteistajam, atitinkančiam formaliuosius įstatymo reikalavimus. Vertinant minėtas aplinkybes ir sprendžiant klausimą dėl bausmės nuteistajam švelninimo, svarbu įvertinti ar nuteistasis yra padaręs išvadas dėl įvykdytų/įvykdyto nusikaltimų/nusikaltimo sukeltų pasekmių, ar yra motyvuotas pasitaisyti, socialiai orientuotas adaptuotis visuomenėje ir atlikus bausmę gyvenimo tikslų siekti teisėtais būdais bei priemonėmis.

Teismas, susipažinęs su nuteistojo asmens byla, socialinio tyrimo išvada ir kitais teismui pateiktais duomenimis, nustatė, kad V. B. bausmę atlieka už smurtinių bei turtinio pobūdžio nusikalstamų veikų padarymą, dalis kurių sukėlė negrįžtamas pasekmes (žmonių mirtį). V. B. nuteistas už tai, kad veikdamas kartu su bendrininkais vykdydamas plėšimus nužudė 6 žmones, kiti nukentėjusieji patyrė įvairius kūno sužalojimus (nuteistojo vaidmuo nebuvo antraeilis, jis su savo aukomis elgėsi itin žiauriai, smaugė juos, surišo, sudavė daugybinius smūgius į įvairias kūno vietas, ne tik naudodamas savo fizinę jėgą, bet ir įvairius po ranka pasitaikiusius daiktus, smurtavo tiek moterų, tiek ir mažamečių vaikų atžvilgiu, naudojo ne tik fizinį, bet ir psichologinį smurtą, gadino nukentėjusiųjų turtą). Nurodytos aplinkybės dėl nusikalstamų veikų pobūdžio, kiekio ir padarymo aplinkybių neabejotinai atskleidžia ypatingai didelį nuteistojo pavojingumą visuomenei, antivisuomenines jo nuostatas, moralės ir elgesio normų niekinimą. Nors tai jau buvo įvertinta V. B. skiriant bausmę, tačiau sprendžiant klausimą dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme, analizuojant nuteistojo asmenybę, jo elgesio pokyčius, bausmės poveikį nuteistajam, ši aplinkybė taip pat neturi būti sumenkinama.

Remiantis teismui pateiktais duomenimis, nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, per visą bausmės atlikimo laiką yra 11 kartų skatintas, galiojančių nuobaudų neturi, šiuo metu bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis. V. B. nėra susijęs su kriminaline subkultūra, neišsako diskriminacinių nuostatų. Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad šiuo metu nuteistasis kaltę dėl padarytų nusikalstamų pripažįsta ir gailisi. Nuteistasis nuo 2010 m. dirbo VĮ „Mūsų amatai“ medienos gamybos ceche ir savo pareigas atliko tinkamai. Atvykęs į pataisos namus išreiškė norą dirbti ir nuo 2019 m. gruodžio 30 d. buvo įdarbintas VĮ „Mūsų“ amatai“ darbininko pareigose. Turi įgijęs spec. vidurinį išsilavinimą ir staliaus profesinę kvalifikaciją. Atlikdamas bausmę Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime dengė priteistus civilinius ieškinius iš gaunamo darbo užmokesčio (iš 1847,52 eurų sumos padengta 1112,81 euras), nustatyta jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika sumažėjo. Visi šie duomenys rodo teigiamą paskirtos bausmės poveikį nuteistojo elgesiui, jo pastangas mažinti nusikalstamo elgesio riziką, tačiau sprendžiant klausimą dėl asmeniui paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimą, vertinamos ne tik teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, bet visų nuteistojo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma. Laisvės atėmimo bausmės iki gyvos galvos pakeitimas terminuota laisvės atėmimo bausme gali būti taikomas tik tada, kai yra pagrindas manyti, kad asmuo kardinaliai pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje daugiau nenusikals ir paskirtos bausmės tikslai jau yra pasiekti.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad nuteistajam V. B. pagal OASys metodiką yra nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika - 67 balai. Nors nuo pirminio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo minėta rizika sumažėjo 24 balais (2019 m. liepos 5 d. atlikto vertinimo metu nustatyti 91 balas), tačiau nuo paskutinio vertinimo 2020 m. rugsėjo 16 d. šis pokytis tėra 7 balai, be to, didžiąją nustatytų rizikos balų skaičių vis dar sudaro dinaminiai (47 balai), kurie yra kintantys, t. y. priklausantys nuo nuteistojo elgesio ir dedamų pastangų, todėl nustatytas rizikos pokytis nelaikytinas įrodančiu, kad nuteistasis savo elgesio korekcijai ir rizikos mažinimui deda maksimalias pastangas. Be to, Socialinio tyrimo išvados duomenimis, nors nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka jau daugiau nei 22 metus, tačiau jam vis dar nustatomi net keli kriminogeniniai rizikos veiksniai – informacija apie teisės pažeidimus, lėšų tvarkymas ir pajamos, gyvenimo stilius ir draugai bei mąstymas ir elgesys. Pažymėtina, kad tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam pakartotiniam nusikalstamumui. Šiuo atveju, įvertinus visą teismui pateiktą medžiagą, teigti, kad nuteistasis deda maksimalias pastangas ir jų pakanka jam paskirtos bausmės švelninimui, teisinio pagrindo nėra.

Sprendžiant klausimą dėl bausmės iki gyvos galvos pakeitimo terminuota laisvės atėmimo bausme, būtina įvertinti ir nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu. Iš nuteistojo asmens bylos duomenų matyti, kad V. B. yra 11 kartą skatintas už stropų darbą ir aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose, tačiau jis yra ir 8 kartus pažeidęs vidaus tvarkos taisykles (nepagarbiai elgėsi su pareigūnais, grasino susidoroti, neteisėtai perdavė daiktus, nenumatytu dienotvarkėje laiku naudojosi kompiuteriu, pas nuteistąjį rastas iš vinies padarytas savadarbis atsuktuvas, kratos metu rastas 1 TB talpos kietasis diskas, miegui skirtu laiku žiūrėjo televizorių, pasikeitė daiktais su kitu nuteistuoju) (asmens byla, 1 tomas, 2 dalis, b. l. 55, 62, 2 tomas, 2 dalis, b. l. 11, 60, 66, 71, 86, 118), iš kurių 7 kartus buvo skirtos drausminės nuobaudos ir tai neleidžia nuteistojo elgesio vertinti kaip nepriekaištingo. Šią išvadą sustiprina ir tai, kad nors šiuo metu V. B. ir pripažįsta savo kaltę bei nuoširdžiai gailisi, tačiau kaip matyti iš teisėjų kolegijai pateiktų duomenų tiek teisminio proceso metu, tiek ir jau atliekant paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę ilgą laiką nuteistasis savo kaltės pilnai nepripažino, neneigė dalyvavęs nusikalstamų veikų padaryme, bet neigė, kad norėjo nužudyti ir žudė (2004 m. nuteistojo charakteristikoje pažymėta, kad jis tik iš dalies pripažįsta savo kaltę (asmens byla t.1 , b. l. 174), 2007 m. charakteristikoje pažymėta, kad kaltę pripažįsta tik iš dalies, stengiasi pakeisti pokalbio temą kai bandoma kalbėti apie jo padarytas nusikalstamas veikas (asmens byla t. 2, b. l. 3), 2012 m. charakteristikoje nurodyta, kad nuteistasis individualiuose pokalbiuose su psichologe dalyvauja vangiai, be didesnio susidomėjimo, kaltę pripažįsta tik iš dalies (asmens byla t. 2, b. l. 58), iš esmės analogiško aplinkybės nurodytos ir 2018 m. nuteistojo charakteristikoje (t. 2, b. l. 95)). V. B. pozicija dėl visiško kaltės pripažinimo pasikeitė tik atsiradus galimybei kreiptis dėl laisvės atėmimo bausmė iki gyvos galvos pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę (2019 m., asmens byla t. 2, b. l. 141). Aptartų aplinkybių ir faktų visuma, teisėjų kolegijos įsitikinimu, nesuteikia pagrindo daryti abejonių nekeliančią išvadą, kad nuteistojo atlikta laisvės atėmimo bausmė jo elgesio, požiūrio, mąstymo pokyčiams jau turėjo reikšmingą teigiamą įtaką, kad nuteistojo pozityvūs pokyčiai yra pakankami manyti, jog laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeitus terminuoto laisvės atėmimo bausme, bausmės tikslai bus įgyvendinti. Juolab, kad ir Socialinio tyrimo išvados duomenimis V. B. mąstymas ir elgesys vis dar išskiriamas kaip kriminogeninis veiksnys. Nuteistasis kartoja tas pačias klaidas, neįvertina ankstesnio savo patyrimo, įvardija kai kurias problemines sritis, tačiau pabrėžia, kad kaltos aplinkybės, kriminalinio pasaulio draugai, negebėjimas nutraukti neteisėtą veiklą, nuteistasis nedalyvauja psichokorekcijos užsiėmimuose, į psichologus nesikreipė ir nerodo iniciatyvos (asmens byla t. 2, b. l. 96).

Priešingos išvados teisėjų kolegijai neleidžia daryti ir nuteistojo deklaruojami ryšiai su savo artimaisiais, pastovios gyvenamosios vietos turėjimas. Kaip matyti iš pateiktų duomenų su buvusia sutuoktine nuteistasis bendrauja tik dėl sūnaus iškylančiais klausimais, nuteistojo sūnus šiuo metu taip pat atlieka laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių pataisos namuose - atvirtojoje kolonijoje, duomenų, kad nuteistasis palaikytų artimus ryšius su Baltarusijoje gyvenančiu broliu pateiktoje medžiagoje nėra. Šios aplinkybės leidžia abejoti jog nuteistojo socialiniai ryšiai su artimaisiais, gyvenamosios vietos turėjimas gali veikti kaip pakankamas apsauginis faktorius nuo jo pakartotinio nusikalstamo elgesio.

Byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių duomenų visuma neleidžia daryti išvados, kad yra pagrindas nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti į terminuotą laisvės atėmimą. Įvertinus nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, elgesį bausmės atlikimo metu, skirtos bausmės tikslus ir atliktos bausmės poveikį nuteistajam, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistasis neatitinka BK 51 straipsnio 2 dalyje nustatytų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę sąlygų. V. B. pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad jis pasibaigus terminuotai laisvės atėmimo bausmei laikysis įstatymų ir nedarys naujų nuskalstamų veikų, visuomenė bus apsaugota nuo tokio pavojingo asmens ir bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Teismo nuomone, nuteistojo siekis, pakeitus laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę terminuoto laisvės atėmimo bausme, išeiti į laisvę negali turėti prioriteto prieš visuomenės interesą būti apsaugotai nuo nusikalstamų veikų.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 51 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360¹ straipsniu,

nutaria:

Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos l. e. direktoriaus pareigas G. Š. teikimo dėl nuteistajam V. B. (V. B.) paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme, netenkinti.

Nutartis, per 7 dienas nuo nutarties gavimo dienos, gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.