- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-12-03
- Bylos Nr.
- A-261-1093-07
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Birutė Janavičiūtė (pirm.), Stasys Gagys (pran.), Romanas Klišauskas
- Pareiškėjas
- D. R.
- Atsakovas
- Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus
- Kategorijos
- 16.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 16.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Birutės Janavičiūtės (kolegijos pirmininkė) ir Romano Klišausko,
atsakovo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus rinktinės atstovui Ričardui Jaščaninui,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus rinktinės apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. vasario 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos D. R. skundą atsakovui Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus rinktinei dėl tarnybinės išvados dalies panaikinimo ir darbo užmokesčio nepriemokos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėja D. R. skundu prašo panaikinti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus rinktinės 2006-11-23 tarnybinio patikrinimo išvados Nr. (21/20)-27-114 „Dėl Vilniaus rinktinės pareigūnų S. B., S. P., R. K., D. R. veiksmų“ 2 ir 3 punktus pareiškėją liečiančioje dalyje bei priteisti iš atsakovo darbo užmokesčio nepriemoką 648,55 Lt. Skunde nurodo kad 2005 m. sausio mėnesį, susižinojusi iš kolegų, kad nuo 2005 m. turi teisę į transporto priemonės kuro išlaidų kompensavimą vykstant į tarnybą ir iš tarnybos, Vilniaus rinktinės vadui parašė prašymą, pateikė pareiškėjai priklausančios transporto priemonės registracijos liudijimo kopiją, taip pat čekius, patvirtinančius kuro išlaidas. Šį prašymą vizavo pareiškėjos tiesioginis viršininkas Vilniaus rinktinės Padvarionių užkardos vadas R. L.. 2005 m. balandžio mėnesį, pasikeitus prašymo formai, iš naujo parašė prašymą dėl transporto priemonės kuro išlaidų kompensavimo vykstant į tarnybą ir iš jos, pridėdama pareiškėjai priklausančios transporto priemonės registracijos liudijimo kopiją, bei čekius, kurį taip pat vizavo tiesioginis viršininkas. 2006-11-23 Tarnybinio patikrinimo išvadoje nustatyta, jog įgyvendinant LR Vidaus reikalų ministro 2004-12-01 įsakymą Nr. 1V-394 „Dėl vidaus tarnybos sistemos pareigūnų, kurie pagal tarnybos pobūdį važinėja keleiviniu ar asmeniniu transportu tarnybiniais tikslais, taip pat vyksta į tarnybos vietą ir iš jos išskyrus taksi, važiavimo išlaidų kompensavimo tvarkos aprašo taikymo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie LR VRM centrinėje įstaigoje, teritoriniuose ir kituose struktūriniuose padaliniuose, instrukciją“, kurioje nurodyta, jog prie prašymo gauti kompensaciją pareigūnas turi pridėti transporto priemonės registracijos liudijimo kopiją, pareigūnai, tame tarpe ir pareiškėja, parašė prašymus. 2005-01-26 šis įsakymas buvo pakeistas kitu įsakymu Nr. 4-31, kuriame papildomai nurodoma, jog prie prašymo pridedama ir vairuotojo pažymėjimo kopija. Jei pareigūnas transporto priemonę valdo, ja naudojasi ne nuosavybės teise, bet kitais pagrindais, prie prašymo turi būti pridėtos transporto priemonės teisėtą valdymą patvirtinančių dokumentų kopijos. 2005-04-11 VSAT prie LR VRM vado įsakymu Nr. 4-207 patvirtinta nauja Instrukcijos redakcija, tačiau reikalaujami pateikti dokumentai išliko tie patys, kaip išvardinti 2005-01-26 įsakyme Nr. 4-31. Tarnybinio patikrinimo išvadoje apibendrinama, jog laikotarpyje nuo 2005-01-01 iki 2005-12-31 pareiškėja pateikė prašymą gauti važiavimo išlaidų kompensavimą, bet nepateikė vairuotojo pažymėjimo ir transporto priemonės registracijos liudijimo kopijų, tuo pažeisdama 2005-04-11 VSAT prie LR VRM vado įsakymu Nr. 4-207 patvirtintos instrukcijos II d. 5 p., todėl neteisėtai gavo kompensavimo išlaidas - 648,55 Lt. iš Vilniaus rinktinės.
Pareiškėja nebuvo supažindinta nei su 2004-12-01 įsakymu Nr.lV-394, nei su 2005-01-26 įsakymu Nr. 4-31. Šiuose įsakymuose nebuvo nuostatos, kad pareigūnas, norėdamas gauti kompensaciją už patirtas išlaidas, privalo turėti asmeninį transportą ir, kad vairuotojo pažymėjimas būtų paties pareigūno. 2005-04-11 VSAT prie LR VRM vado įsakymu Nr. 4-207 patvirtinus naujos Instrukcijos redakciją su papildomais reikalavimais, su šia instrukcija ji ir vėl nebuvo supažindinta, tik su įsakymu. Prašymo pateikimas nesukelia ir negali sukelti neigiamų pasekmių. Už prašymo turinio ir pateikiamų prie jo reikalingų dokumentų kontrolę ir teisingumą atsakingas tiesioginis vadovas, kuris vizavo pareiškėjos prašymą. Tarnybinio patikrinimo metu vadas R. L. savo kaltę pripažino. Pareiškėja mano, kad deliktinė atsakomybė šiuo atveju negali būti taikoma. Tai vidaus administravimo, t.y. darbo santykiai. Vidaus tarnybos statuto 25 str. 2 d. nurodyta, jog už vidaus reikalų įstaigai, kitai valstybės ar savivaldybių institucijai padarytą žalą pareigūnai įstatymų nustatyta tvarka traukiami materialinėn atsakomybėn. Materialinės atsakomybės taikymo tvarka reglamentuojama Valstybės tarnybos įstatymo 32 straipsnyje. Šio Įstatymo 32 str. 1 d. įtvirtinta, jog valstybės tarnautojas turi atlyginti savo neteisėta kalta veika valstybės ir savivaldybės institucijai ir įstaigai padarytą tiesioginę žalą. Materialinės pareigūno atsakomybės taikymui Įstatymu nustatyti šie būtini materialinės atsakomybės sudėties elementai: neteisėtumas, kaltė, veika, tiesioginė žala, priežastinis ryšys tarp veikos ir tiesioginės žalos (pasekmių). Nei vieno iš šių materialinės atsakomybės būtinų elementų pareiškėjos veiksmuose nenustatyta ir nėra. Darbo užmokesčio atsiskaitymo lapeliai už 2006 m. lapkričio bei gruodžio mėnesius patvirtina, kad pareiškėjai išmokėtas ne visas darbo užmokestis. Jokių prašymų ar pareiškimų, kad būtų išmokėtas pareiškėjai ne visas darbo užmokestis, pareiškėja Vilniaus rinktinei neteikė. Su jokiu įsakymu dėl išskaitų iš pareiškėjos darbo užmokesčio supažindinta nebuvo. Tarnybinio patikrinimo išvada nėra sprendimas, o sprendimas yra individualus administracinis aktas, kuriam nustatyta apskundimo tvarka, todėl išskaitymas neteisėtas.
Atsiliepimas
Atsakovas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus rinktinė pateiktame atsiliepime su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodė, kad Vilniaus rinktinės Štabo Teisės poskyrio 2006-11-23 tarnybinio patikrinimo Nr. (21/20)-27-114 išvadoje buvo nustatyta, kad pareigūnai D. R., S. B., R. K., S. P. savo veiksmais pažeidė 2005-04-11 VSAT prie LR VRM vado įsakymu Nr. 4-207 patvirtintos VSAT prie LR VRM pareigūnų važiavimo išlaidų kompensavimo instrukcijos II d. 5 p. ir šiuo pagrindu Vilniaus rinktinės Finansų skyrius vadovaujantis LR Civilinio kodekso 6.242 str. 1 d. ir LR Darbo kodekso 245 str., 246 str., 258 str. išskaičiavo iš minėtų pareigūnų Vilniaus rinktinei padarytą materialinę žalą. Pareiškėjos D. R. teiginį, kad „nebuvo nuostatos, kad pareigūnas, norėdamas gauti kompensaciją už patirtas išlaidas privalo turėti asmeninį transportą ir, kad vairuotojo pažymėjimas būtų paties pareigūno“ vertina kaip netinkamą teisės normos interpretavimą, kadangi 2005-04-11 VSAT prie LR VRM vado įsakymu Nr. 4-207 patvirtintos instrukcijos II d. 3 p. nurodo, kad „pareigūnas, norėdamas gauti išlaidų kompensaciją už naudojimąsi asmeniniu transportu, pateikia tiesioginiam vadovui adresuotą prašymą“. Minėtos instrukcijos 5 p. nurodo, kad „pareigūnas prie prašymo prideda transporto priemonės registracijos liudijimo ir vairuotojo pažymėjimo kopijas. Jeigu pareigūnas transporto priemonę valdo, ja naudojasi ne nuosavybės teisės, o kitais pagrindais, prie prašymo turi būti pridedamos transporto teisėtą valdymą patvirtinančių dokumentų kopijos“. Todėl transporto priemonę pareigūnas turi valdyti teisėtai ir vairuotojo pažymėjimas turi būti paties pareigūno. Pareiškėja, pateikdama prašymą dėl išlaidų kompensacijos už naudojimąsi asmeniniu transportu, pateikė svetimus dokumentus, ko pasėkoje Vilniaus rinktinei buvo padaryta materialinė žala, o D. R. be teisinio pagrindo nesąžiningai praturtėjo.
Šalies argumentai
Pareiškėjos D. R. paaiškinimą, kad ji nebuvo supažindinta su 2004-12-01 įsakymu Nr.lV-394, 2005-01-26 įsakymu Nr. 4-31 ir 2005-04-11 VSAT prie LR VRM vado įsakymu Nr.4-207 patvirtinta instrukcija vertina kritiškai, kadangi visi šie teisės aktai publikuoti Valstybės žiniose. Pareiškėjos teikti prašymai ir priedai prie jų taip pat įrodo, kad ji su minėtais teisės aktais buvo susipažinusi. Materialinės atsakomybės klausimą reglamentuojantys teisės aktai numato, kad už vidaus reikalų įstaigai, kitai valstybės ar savivaldybės institucijai padarytą žalą pareigūnai įstatymų nustatyta tvarka patraukiami materialinėn atsakomybėn. Vertina, kad pareiškėja, be teisinio pagrindo gaudama kompensaciją už naudojimąsi asmeniniu transportu, padarė Vilniaus rinktinei materialinę žalą ir gavo neteisėtas pajamas. Todėl vadovaujantis CK 6. 242 str. 1 d. buvo atlyginta Vilniaus rinktinei padaryta žala.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2007 m. vasario 26 d. sprendimu pareiškėjos skundo tenkino iš dalies: bylos dalį dėl Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus rinktinės 2006-11-23 tarnybinio patikrinimo išvados Nr. (21/20)-27-114 „Dėl Vilniaus rinktinės pareigūnų S. B., S. P., R. K., D. R. veiksmų“ 2 ir 3 punktų panaikinimo nutraukė, o kitą pareiškėjos skundo dalį tenkino ir priteisė D. R. iš Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus rinktinės 648,55 Lt darbo užmokesčio nepriemoką.
Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad Vidaus tarnybos statuto 26 str. 6 d. nustato, kad esant duomenų apie pareigūno padarytą tarnybinį nusižengimą, atliekamas tarnybinis patikrinimas, straipsnio 8 d. nustato, kad tarnybines nuobaudas pareigūnams skiria vadovai, turintys teisę skirti tarnautojus į pareigas bei straipsnio 10 d. nustato, kad tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarką nustato vidaus reikalų ministras. Valstybės tarnybos įstatymo 32 str. nustato materialinės atsakomybės sąlygas ir žalos atlyginimo tvarką, pagal kurią jei valstybės tarnautojas gera valia šalių susitarimu žalos neatlygino natūra ar pinigais, padarytos žalos atlyginimas gali būti tą valstybės tarnautoją į pareigas priėmusio asmens sprendimu išskaitomas iš valstybės tarnautojo darbo užmokesčio neviršijant vidutinio darbo užmokesčio.
Remiantis Vidaus tarnybos statuto 26 str. 10 d. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 1V-308 patvirtintos Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos 25 p. nustato, kad tarnybinę nuobaudą gali skirti vadovas, turintis teisę skirti tarnybinę nuobaudą, atsižvelgdamas į tarnybinio patikrinimo išvadoje konstatuotus pareigūno padarytus teisės aktų pažeidimus, o savo sprendimą įformina priimdamas įsakymą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo. Remiantis tokia pačia procedūra turi būti priimamas ir valstybės tarnautoją į pareigas priėmusio asmens sprendimas, kuriuo išskaitomas iš valstybės tarnautojo darbo užmokesčio padarytos žalos atlyginimas.
Tiek Vidaus tarnybos statute, tiek Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkoje tarnybinio patikrinimo išvada yra pareigūno patraukimo atsakomybėn dalis. Šie teisės aktai nenustato tarnybinio patikrinimo išvados apskundimo tvarkos ir tokia išvada nesukuria pareigūnui, dėl kurio veiksmų atliekamas tarnybinis patikrinimas, tiesioginių teisių bei pareigų, todėl remiantis Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 str. 14 d. tarnybinio patikrinimo išvada nėra individualus teisės aktas ir todėl negali būti skundžiamas Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Todėl bylą dalyje dėl Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Vilniaus rinktinės 2006-11-23 tarnybinio patikrinimo išvados Nr. (21/20)-27-114 „Dėl Vilniaus rinktinės pareigūnų S. B., S. P., R. K., D. R. veiksmų“ 2 ir 3 punktų panaikinimo nutraukė ABTĮ 101 str. 1 p. pagrindu.
Teismas iš bylos medžiagos nustatė, kad D. R. pateikė jai nuosavybės teise priklausančio automobilio registracijos liudijimą, bet nepateikė teisės vairuoti transporto priemones patvirtinančio dokumento, nors turėjo pateikti pagal 2005-04-11 Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie LR Vidaus reikalų ministerijos vado įsakymu Nr. 4-207 patvirtintos Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie LR Vidaus reikalų ministerijos pareigūnų važiavimo išlaidų kompensavimo instrukciją (toliau – Instrukcija) II d. 5 p. Tokiu būdu, jos prašymas neatitiko Instrukcijos II d. 5 p. nustatytų reikalavimų. Konstatuotina, kad pareiškėja neturėjo teisės gauti kompensaciją už važiavimo išlaidas. Lėšas ji gavo neteisėtai. Tačiau išskaitymai iš darbo užmokesčio turi būti daromi nustatyta tvarka, teisėtai. Išskaitymas turėjo būti įforminamas nustatyta tvarka valstybės tarnautoją į darbą priėmusio vadovo įsakymu, kuris yra individualus administracinis aktas, skundžiamas LR Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad joks individualus aktas nepriimtas. Tarnybinio patikrinimo aktas pats savaime pasekmių nesukuria. Teismas daro išvadą, kad Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus rinktinė neteisėtai neišmokėjo D. R. viso priklausančio darbo užmokesčio, darant išskaitymus buvo pažeistos procedūros, nesilaikyta norminiais aktais nustatytos tvarkos. Todėl teismas pareiškėjai iš atsakovo priteisė 648,55 Lt dydžio neišmokėtą darbo užmokesčio dalį.
III.
Atsakovas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus rinktinė pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. vasario 26 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas iš esmės tais pačiais argumentais, kuriuos atsakovė nurodė nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme.
Papildomai atsakovė nurodo, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas padarė nepagrįstą išvadą, teigdamas, kad iš D. R. išskaitymas turėjo būti įforminamas nustatyta tvarka valstybės tarnautoją į darbą priėmusio vadovo įsakymu, kuris yra individualus administracinis aktas, todėl Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus rinktinė neteisėtai neišmokėjo D. R. viso priklausančio darbo užmokesčio, darant išskaitymus buvo pažeistos procedūros, nesilaikyta norminiais aktais nustatytos tvarkos, todėl pareiškėjai iš atsakovo priteista 648,55 Lt dydžio neišmokėta darbo užmokesčio dalis. Remiantis Vidaus tarnybos statuto 26 str. 10 d. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. V-308 patvirtintos Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos 25 p. nustato, kad tarnybinę nuobaudą gali skirti vadovas, turintis teisę skirti tarnybinę nuobaudą, atsižvelgdamas į tarnybinio patikrinimo išvadoje konstatuotus pareigūno padarytus teisės aktų pažeidimus. Tiek Vidaus tarnybos statute, tiek Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkoje tarnybinio patikrinimo išvada yra pareigūno patraukimo atsakomybėn dalis. Todėl remiantis 2006-11-23 tarnybinio patikrinimo Nr. (21/20)-27-l 14 išvados 2. p. ir 3. p. punktais buvo išskaitomas iš valstybės tarnautojo darbo užmokesčio padarytos žalos atlyginimas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą pareiškėja D. R. su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas iš esmės tais pačiais argumentais, kuriais pirmosios instancijos teismas motyvavo savo sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos skundą patenkino iš dalies: bylą dalyje dėl Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus rinktinės 2006-11-23 tarnybinio patikrinimo išvados Nr. (21/20)-27-114 „Dėl Vilniaus rinktinės pareigūnų S. B., S. P., R. K., D. R. veiksmų“ 2 ir 3 punktų panaikinimo nutraukė, o kitoje dalyje pareiškėjos skundą tenkino ir priteisė pareiškėjai iš atsakovo 648,55 Lt darbo užmokesčio nepriemoką.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad tarnybinio patikrinimo išvada nėra individualus teisės aktas ir negali būti skundžiama Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2004 m. gruodžio 28 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A11-851-2004 (Administracinių teismų praktika Nr. 6, p. 186-192) konstatavo, kad ABTĮ taikymo prasme tarnybinio patikrinimo išvada negali būti laikoma teisės aktu, tiesiogiai nustatančiu tikrinamam pareigūnui atitinkamas teises ar pareigas. Todėl išvada (joje pateikti faktai bei tikrintojo pasiūlymai) negali būti laikoma ABTĮ nustatyta tvarka skundžiamu teisės aktu. Tai konstatavęs, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas minėtoje byloje bylos dalį dėl tarnybinio patikrinimo išvados panaikinimo nutraukė. Dėl išdėstytų aplinkybių Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. vasario 26 d. sprendimas dalyje, kuria buvo nutraukta byla dalyje dėl Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus rinktinės 2006-11-23 tarnybinio patikrinimo išvados Nr. (21/20)-27-114 „Dėl Vilniaus rinktinės pareigūnų S. B., S. P., R. K., D. R. veiksmų“ 2 ir 3 punktų panaikinimo, paliktinas nepakeistas. Teisėjų kolegija taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėja nepagrįstai iš atsakovo gavo kompensaciją už važiavimo išlaidas. 2005 m. sausio 11 d. buvo priimtas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos vado įsakymas Nr. 4-16, kuriuo patvirtinta Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų, kurie pagal tarnybos pobūdį važinėja keleiviniu arba asmeniniu transportu tarnybiniais tikslais, taip pat vyksta į tarnybos vietą ir iš jos, išskyrus taksi, važiavimo išlaidų kompensavimo tvarkos aprašo taikymo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos centrinėje įstaigoje, teritoriniuose ir kituose struktūriniuose padaliniuose instrukcija (toliau – ir Instrukcija); šiais teisės aktais buvo įgyvendinta 2004 m. gruodžio 1 d. Vidaus reikalų ministro įsakymu Nr. IV-394 patvirtinta Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų, kurie pagal tarnybos pobūdį važinėja keleiviniu ar asmeniniu transportu tarnybiniais tikslais, taip pat vyksta į tarnybos vietą ir iš jos, išskyrus taksi, važiavimo išlaidų kompensavimo tvarkos aprašas. Minėtu 2005 m. sausio 11 d. įsakymu patvirtinta Instrukcija buvo papildyta 2005 m. sausio 26 d. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos vado įsakymu Nr. 4-31, įsigaliojusiu nuo 2005 m. sausio 30 d. Šiuo papildymu buvo nustatyta, kad pareigūnas, norėdamas gauti išlaidų kompensaciją už naudojimąsi asmeniniu transportu vykti nuo faktinės gyvenamosios vietos į tarnybos vietą ir iš jos, turi pateikti tiesioginiam vadovui ne tik prašymą ir transporto priemonės registracijos liudijimo kopiją, bet ir vairuotojo pažymėjimo kopiją. Tokios pačios nuostatos liko ir 2005 m. balandžio 11 d. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos įsakymu Nr. 4-207 patvirtintoje Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pareigūnų važiavimo išlaidų kompensavimo instrukcijoje. Pareiškėja, pateikusi tiesioginiam vadovui prašymą gauti kompensaciją už važiavimo išlaidas, pridėjo transporto priemonės registracijos liudijimo kopiją, bet nepridėjo vairuotojo pažymėjimo kopijos. Iš byloje esančios tarnybinio patikrinimo išvados matyti, kad pareiškėjos teigimu, ją į tarnybą ir iš jos pareiškėjos automobiliu veždavo jos sutuoktinis arba draugė, tačiau pareiškėja prie prašymo gauti kompensaciją už važiavimo išlaidas nepridėjo jokio vairuotojo pažymėjimo – nei savo, nei kitų, ją vežusių į tarnybą asmenų, kopijos. Todėl byloje nenagrinėjama, ar pagal 2005 m. sausio 11 d. ir 2005 m. balandžio 11 d. įsakymais patvirtintas Instrukcijas pareigūnas turėjo teisę gauti kompensaciją už važiavimo išlaidas, pateikęs ne savo, o kito jį į tarnybą ir iš jos vežusio asmens vairuotojo pažymėjimo kopiją. Kadangi pareiškėja prie prašymo gauti kompensaciją už vežimo išlaidas pateikė ne visus Instrukcijoje nustatytus dokumentus, pareiškėja neturėjo teisės gauti kompensacijos už vežimo išlaidas. Pareiškėja nurodė, kad ji nebuvo pasirašytinai supažindinta su 2004 m. gruodžio 1 d. ir 2005 m. sausio 26 d. įsakymais bei jais patvirtintais aprašu ir instrukcija ir buvo pasirašytinai supažindinta tik su 2005 m. balandžio 11 d. įsakymu, bet nebuvo supažindinta su šiuo įsakymu patvirtinta instrukcija; tai byloje patvirtino ir atsakovas. Nesupažindinus pareiškėjos pasirašytinai su minėtais teisės aktais, buvo padarytas pažeidimas, tačiau pažymėtina, kad šie teisės aktai ir jais patvirtinti aprašas ir instrukcijos buvo skelbti „Valstybės žiniose“. Paskelbus šiuos teisės aktus viešai, pareiškėja turėjo realią galimybę su jais susipažinti, be to, supažindinus pareiškėją pasirašytinai su 2005 m. balandžio 11 d. įsakymu, pareiškėja sužinojo, kad šiuo įsakymu yra patvirtina instrukcija ir taip pat galėjo su ja susipažinti. Be to, iš byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėja žinojo apie minėtais įsakymais patvirtintus aprašą ir instrukcijas. Todėl atsakovo padarytas pažeidimas nesupažindinus pareiškėjos su įsakymais ir jais patvirtintais aprašu ir instrukcijomis neturėjo įtakos pareiškėjos teisėms ir pareigoms, ir tai nedaro atsakovo veiksmų išskaičiavus kompensacijos sumą iš pareiškėjos atlyginimo neteisėtų. Pažymėtina, kad tai, jog pareiškėjos tiesioginis vadovas R. L. buvo atsakingas už prašymo dėl kompensacijos už vežimo išlaidas turinio ir prie jo reikalingų pateikti dokumentų kontrolę, neatleidžia pareiškėjos nuo pareigos pateikti minėtose Instrukcijose nustatytus reikalavimus atitinkantį prašymą ir nustatytus dokumentus. Atsakovas, išmokėjęs pareiškėjai kompensaciją, kurios ji neturėjo teisės gauti, patyrė materialinę žalą. Valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTĮ) 32 straipsnyje, taikomame statutiniams pareigūnams vadovaujantis VTĮ 4 straipsnio 2 dalimi, numatyta, kad valstybės tarnautojas turi atlyginti savo neteisėta kalta veika valstybės ir savivaldybės institucijai ir įstaigai padarytą tiesioginę materialinę žalą. Pareiškėjos veiksmuose yra visos būtinosios materialinės atsakomybės sąlygos, todėl pareiškėja turėjo atlyginti atsakovui materialinę žalą. VTĮ 32 straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatyta, kad valstybės ir savivaldybės institucijai ir įstaigai padarytą žalą valstybės tarnautojas gali atlyginti savo noru; jei valstybės tarnautojas gera valia šalių susitarimu žalos neatlygino natūra ar pinigais, padarytos žalos atlyginimas gali būti tą valstybės tarnautoją į pareigas priėmusio asmens sprendimu išskaitomas iš valstybės tarnautojo darbo užmokesčio. Byloje nustatyta, kad dėl žalos atlyginimo išskaičiavimo iš pareiškėjos darbo užmokesčio nebuvo priimtas pareiškėją į pareigas priėmusio asmens - Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus rinktinės vado rašytinis įsakymas. 2006 m. lapkričio 23 d. buvo surašyta tarnybinio patikrinimo išvada dėl pareiškėjos veiksmų, kurios 2 punktu buvo pasiūlyta Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus rinktinės Finansų skyriui, vadovaujantis Civilinio kodekso 6.242 straipsnio 1 dalimi, Darbo kodekso 245, 246 ir 258 straipsniais, išskaičiuoti iš pareiškėjos darbo užmokesčio Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus rinktinei padarytą materialinę žalą; šio punkto vykdymas pavestas Finansų skyriui; tarnybinio patikrinimo išvadoje konstatuota, kad pareiškėja padarė atsakovui 648,55 Lt materialinę žalą. Tarnybinio patikrinimo išvada nėra individualus teisės aktas, savaime sukuriantis pareiškėjai teises ir pareigas. Tačiau pareiškėjai sukuriančiu teises ir pareigas buvo pats veiksmas, kuriuo buvo išskaičiuota iš pareiškėjos darbo užmokesčio materialinė žala. Toks veiksmas atitinka VTĮ 32 straipsnio 4 dalyje numatyto sprendimo išskaityti iš valstybės tarnautojo darbo užmokesčio materialinę žalą sąvoką. Kadangi iš ABTĮ normų, nustatančių administracinių teismų kompetenciją (15 str. 1 d.), matyti, kad teismui skųsti galima ne tik institucijų ir įstaigų teisės aktus, bet ir veiksmus, nesant asmens į pareigas priėmusio asmens rašytinio įsakymo išskaičiuoti materialinę žalą iš pareiškėjos darbo užmokesčio, pareiškėja turėjo teisę skųsti teismui patį atsakovo veiksmą išskaičiuoti materialinę žalą. Pareiškėja buvo supažindinta su tarnybinio patikrinimo išvada, todėl žinojo, kad buvo konstatuota, jog ji padarė atsakovui 648,55 Lt materialinę žalą, ir turėjo suprasti, kodėl buvo padaryti išskaitymai iš jos darbo užmokesčio. Tai, kad sprendimas (veiksmas) išskaityti materialinę žalą iš pareiškėjos darbo užmokesčio buvo pareiškėją į pareigas priėmusio asmens sprendimas, patvirtina tai, jog 2006 m. lapkričio 23 d. tarnybinio patikrinimo išvada su jos pasiūlymais buvo patvirtinta Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus rinktinės vado; tokiu būdu raštu buvo išreikšta Vilniaus rinktinės vado pozicija dėl pareiškėjos padarytos materialinės žalos. Todėl konstatuotina, kad nors sprendimas išskaityti materialinę žalą iš pareigūno darbo užmokesčio paprastai turėtų būti pirmiausia įforminamas rašytiniu asmenį į pareigas priėmusio asmens įsakymu ir tik po to atliktas pačiu veiksmu išskaityti materialinės žalos atlyginimą, nagrinėjamoje byloje rašytinio Vilniaus rinktinės vado įsakymo nepriėmimas nėra esminis pažeidimas, turėjęs įtakos pareiškėjos teisėms ir pareigoms, todėl tai nedaro atsakovo veiksmų išskaičiavus kompensacijos sumą iš pareiškėjos darbo užmokesčio neteisėtų. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai tenkino pareiškėjos prašymą priteisti iš atsakovo 648,55 Lt darbo užmokesčio nepriemoką. Todėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. vasario 26 d. sprendimas dalyje, kuria buvo priteista pareiškėjai iš atsakovo darbo užmokesčio nepriemoka, keistinas ir šioje dalyje pareiškėjos skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu teisėjų kolegija
nutarė:
Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus rinktinės apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.
Pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. vasario 26 d. sprendimo dalį, kuria patenkintas pareiškėjos D. R. prašymas priteisti iš atsakovo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus rinktinės 648,55 Lt darbo užmokesčio nepriemoką, ir šioje dalyje pareiškėjos skundą atmesti.
Kitoje dalyje Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. vasario 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.