Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) d., Šalčininkų r., nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, registruotas Darbo biržoje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, teistas 16 kartų: 1) 2007-05-23 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 180 straipsnio 1 dalį, l78 straipsnio 4 dalį - 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme; 2) 2007-05-30 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį - 1 metų ir 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 92 straipsniu bausmės vykdymas atidėtas 1 metams. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2008-01-22 nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 3, 9 dalimis, 2007-05-30 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 2007-05-23 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta 1 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 92 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 metams; 3) 2009-10-16 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį - 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 75 straipsniu bausmės vykdymas atidėtas 2 metams; 4) 2010-03-31 Trakų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį - 7 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme ir paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė; 5) 2010-06-02 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – 1 metų ir 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu skirta bausmė subendrinta su Trakų rajono apylinkės teismo 2010-03-31 nuosprendžiu skirta bausme ir paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė; 6) 2010-06-19 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį - 1 metų laisvės atėmimo bausme. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010-11-02 nutartimi; vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 2010-06-02 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 2010-06-19 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nuosprendžiu skirta bausmė ir nustatyta 2 metų ir 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė; 7) 2010-12-09 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 214 straipsnio 1 dalį – 2 metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu skirta bausmė subendrinta su 2010-06-02 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nuosprendžiu ir 2010-06-19 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nuosprendžiu skirtomis bausmėmis ir nustatyta 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė; 8) 2011-03-29 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio l dalį, 187 straipsnio 3 dalį - 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu skirta bausmė subendrinta su 2010-12-09 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu skirta bausme ir nustatyta 3 metų ir 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė; 9) 2011-05-03 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį -9 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011-07-14 nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis subendrintos bausmės, paskirtos 2011-03-29 bei 2011-05-03 nuosprendžiais, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė - 4 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. 2014-08-29 paleistas iš įkalinimo vietos, atlikus bausmę; 10) 2015-08-21 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnį, - 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme; 11) 2016-02-22 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnį, - 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu skirta bausmė subendrinta su 2015-08-21 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu skirta bausme ir paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė; 12) 2016-07-22 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį - 1 metų laisvės atėmimo bausme, ją subendrinus su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-02-22 nuosprendžiu paskirta bausme paskirta galutinė subendrinta 1 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė; 13) 2017-05-03 Vilkaviškio rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį - 30 parų arešto bausme (bausmę atlikęs); 14) 2018-03-07 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnį, - 20 parų arešto; 15) 2018-08-24 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnį, - 1 metų ir 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Nuosprendis įsiteisėjo 2018-09-14; 16) 2018-10-11 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnį, - 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Šiuo nuosprendžiu skirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-08-24 nuosprendžiu skirta bausme, jas iš dalies sudedant, ir paskirta subendrinta 2 metų ir 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Nuosprendis neįsiteisėjęs;

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje bei 178 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. M. atvirai pagrobė svetimą turtą, o būtent, jis, veikdamas kartu su ikiteisminio tyrimo nenustatytu asmeniu, 2017 m. birželio 8 d. apie 18.30 val., Vilniuje, Kauno gatvėje, ties pastatu numeris 1, turint tikslą pagrobti svetimą turtą, tuo metu, kai A. M. stovėjo atokiau ir stebėjo aplinką, kad niekas nesutrukdytų daromam nusikaltimui, o ikiteisminio tyrimo nenustatytas asmenuo pagrėbė iš G. B. rankos mobilaus ryšio telefoną „Samsung Galaxy J5“ - 150 eurų vertės, kurį jis perdavė A. M., bei abu jie pasišalino, tuo padarydami nukentėjusiajai G. B. 150 Eurų turtinę žalą.

A. M. taip pat kaltinamas tuo, kad jis pasikėsino atvirai pagrobti svetimą turtą, o būtent, jis 2017 m. gegužės 25 d., apie 20.33 val., Pylimo g. 22D, Vilniuje, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, užėjo į grožio saloną „Bordo“, ir atvirai, matant A. N., nuo kėdės grėbė A. N. priklausančią rankinę – „Anya Hindmarch“ - 600 Eur vertės, kurioje buvo prancūziška kosmetika - 100 Eur vertės, piniginė „Mark Jacobs“ - 100 Eur vertės, 300 Eur grynųjų, asmens tapatybės kortelė, išduota A. N. vardu, vairuotojo pažymėjimas, išduotas A. N. vardu, A. N. vardu išduota „Swedbank“ mokėjimo kortelė, akiniai „Saint Laurent“ - 280 Eur vertės, telefono pakrovėjas - 50 Eur vertės, automobilio raktai , iš viso turto bendrai 1430 Eur sumai, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė, dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi nukentėjusioji A. N. pradėjo jį vytis ir jis išmetė rankinę ant žemės.

Teisiamojo posėdžio metu A. M. neprisipažino kaltu dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų. Nurodė, kad dėl pasikėsinimo pagrobti turtą nieko negali pasakyti, jis galbūt net Lietuvoje nebuvo, iš kalėjimo išėjo gegužės 12 d., gegužės mėnesį iš Lietuvos skrido į Rygą, o iš Rygos į Vokietiją, po 10 dienų grįžo į Varšuvą ir iš ten į Lietuvą; Vokietijoje buvau Štutgarde. Nurodė, kad neatsimena, kokiomis oro linijomis skrido, bilietą pirko draugas J. B., mokėjo grynais pinigais, jis dabar išskridęs dirbti į Angliją, pažįsta jį, nes augo globos namuose. Jis pirko bilietą, nes siūlė padirbėti, bet jam (kaltinamajam) nepatiko. Dėl antro epizodo paaiškino, kad jis buvo Kauno gatvėje, stotelėje, prieš jį 3-4 metrų atstumu stovėjo nukentėjusioji, iš nugaros jai ištraukė telefoną ir pradėjo bėgti, o jis (kaltinamasis) pradėjo vytis. Parodė, kad su kitu asmeniu nieko nesitarė, tas asmuo pagriebė telefoną iš nukentėjusiosios rankų, nes ji kalbėjo telefonu, ir pradėjo bėgti, paskui jį bėgo žmogus ir jis pradėjo bėgti; stotyje jį sutiko, jis jam (kaltinamajam) perdavė telefoną parduoti, o lombarde jį ir sulaikė. Patikslino, kad prieš įvykį jie kartu nebuvo, jis jau buvo viską suplanavęs, nieko jam nesakė, po to sakė, kad jam (kaltinamajam) nepasisekė. Dėl ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų paaiškino, kad tada davė ne tokius parodymus, tyrėjai sakė, kad pirko telefoną iš asmens su tatuiruote, matė situaciją, kaip du asmenys vijosi, dar klausė, kur nubėgo; paskui jis telefoną nusipirko, nes jam reikėjo, mokėjo apie 25 ar 30 eurų, nes ekranas buvo įskilęs.

Atsižvelgiant į kaltinamojo parodymus dalyje dėl pasikėsinimo įvykdyti atvirąją vagystę, kad tuo metu galimai jis nebuvo Lietuvoje, nes buvo išvykęs į užsienį, gauta informacija, kad pagal duomenų bazę „Sienos kirtimai“, informacijos, kad A. M. kada nors būtų skridęs lėktuvu, nėra. Taip pat pagal UAB „Baltic Ground Services“ pateikta informaciją, siekiant gauti duomenis apie A. M. išvykimą / grįžimą lėktuvu, reikia informacijos teirautis konkrečios aviakompanijos (t. y. A. M. turi bent nurodyti, kokios aviakompanijos lėktuvu skrido) – A. M. tokių duomenų teisiamojo posėdžio metu nepateikė.

Dėl pasikėsinimo pagrobti A. N. priklausantį turtą

Nagrinėjamu atveju, vertinant byloje surinktus duomenis, teismui nekyla abejonių, jog atitinkama veika, atitinkanti nusikaltimo, numatyto BK 22 straipsni 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus požymius (pasikėsinimas pagrobti svetimą, t. y. nukentėjusiajai A. N. priklausantį turtą) buvo padaryta – tai patvirtina pirmiausia nukentėjusiosios nuoseklūs parodymai, liudytojos K. N. parodymai, taip pat kiti duomenys – 2017 m. birželio 23 d. A. N. protokolas pareiškimas, kuriame užfiksuotos atitinkamos aplinkybės dėl įvykio (b. l. 13), Apžiūros protokolas, surašytas apžiūrėjus įvykio vietą adresu Pylimo g. 22D, Vilnius (b. l. 31-37), taip pat tam tikru aspektu specialisto išvada, padaryta ištyrus pateiktus daiktus – įrankius (ylą ir reples). Nurodyti duomenys sutampa tarpusavyje bei papildo vienas kitą, todėl teismas pripažįsta juos įrodymais bei sprendžia, jog iš jų nustatytos tokios faktinės aplinkybės – 2017 m. gegužės 25 d., apie 20.33 val., adresu Pylimo g. 22D, Vilniuje, patekus į grožio saloną „Bordo“ (pro atviras duris įkišus ranką), atvirai, matant A. N., nuo kėdės buvo pagriebtas A. N. priklausantis turtas – jos rankinė – „Anya Hindmarch“ - 600 Eur vertės, kurioje buvo prancūziška kosmetika - 100 Eur vertės, piniginė „Mark Jacobs“ - 100 Eur vertės, 300 Eur grynųjų, asmens tapatybės kortelė, išduota A. N. vardu, vairuotojo pažymėjimas, išduotas A. N. vardu, A. N. vardu išduota „Swedbank“ mokėjimo kortelė, akiniai „Saint Laurent“ - 280 Eur vertės, telefono pakrovėjas - 50 Eur vertės, automobilio raktai, iš viso turto bendrai 1430 Eur sumai, minėtam asmeniui išbėgus iš minėtų patalpų, o nukentėjusiajai bei liudytojai K. N. puolus iš paskos minėtam asmeniui, šis asmuo išmetė pagriebtą nukentėjusiosios rankinę (taip pat kartu pagriebtą jos striukę), taip pat išmetė su savimi turėtą rankinę su įrankiais, bei pabėgo iš įvykio vietos.

Motyvuojamoji dalis

Baudžiamojo kodekso 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Siekiant konstatuoti, kad asmuo padarė atitinkamą nusikalstamą veiką, būtina nustatyti jo veikoje visus baudžiamajame įstatyme nustatytus būtinuosius tokios nusikalstamos veikos sudėties požymius. Sprendžiant asmens baudžiamosios atsakomybės klausimą, bet kokios abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai. Taigi teismas, spręsdamas asmens baudžiamosios atsakomybės klausimą, gali konstatuoti atitinkamų aplinkybių, susijusių su kaltinamajam inkriminuota veika, buvimą tik neabejotinai tai nustatęs, kadangi, kaip minėta, bet kokios abejonės traktuojamos kaltinamojo naudai, o apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis.

Todėl nagrinėjamu atveju teismas, įvertinęs byloje surinktus duomenis, sprendžia, jog kaltinamojo kaltė padarius šią jam inkriminuotą nusikalstamą veiką – pasikėsinimą atvirai pagrobti svetimą turtą, nėra įrodyta pakankamais įrodymais. Kaip minėta, nors neabejotinai nustatyta, jog minėta nusikalstama veika buvo įvykdyta, ir, kaip minėta, nėra pagrindo abejoti nukentėjusiosios parodymais, taip pat ir tuo, jog kaltinamasis jai labai panašus į asmenį, kuris pasikėsino pagrobti jos turtą, vis dėlto minėtas įrodymas – nukentėjusiosios parodymai, iš kurių matyti, kad ji įsitikinusi kaltinamojo panašumu į nusikalstamą veiką įvykdžiusiu asmeniu, teismo vertinimu (nesant kitokių tai patvirtinančių duomenų) nėra pakankamas, akcentuojant, kaip jau minėta, kad minėtas įvykis įvyko greitai, kaip matyti iš nukentėjusiosios parodymų, asmenį, pasikėsinusį pagrobti jos turtą, ji matė trumpą akimirką.

Pažymėtina, kad neigdamas savo kaltę kaltinamasis parodė, jog galimai jis minėto įvykio metu iš viso nebuvo Lietuvoje, o buvo išvykęs į Vokietiją. Nors nurodyta versija vertintina kritiškai, atsižvelgiant į tai, kad nėra duomenų, galinčių ją patvirtinti, vis dėlto vien tai, kad kaltinamojo versija nėra patvirtinta negali būti vertinama kaip kaltinamojo kaltės įrodymas. Kaltė padarius nusikalstamą veiką turi būti įrodyta, kaip minėta, pakankamais ir patikimais įrodymai, leidžiančiais tai neabejotinai konstatuoti, savo ruožtu asmuo neprivalo įrodinėti savo nekaltumo.

Taigi atsižvelgdamas į tai, jog, teismo vertinimu, patikimų ir pakankamų įrodymų, neabejotinai patvirtinančių, jog būtent kaltinamasis A. M. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką –2017 m. gegužės 25 d., apie 20.33 val., Pylimo g. 22D, Vilniuje, atvirai, grožio salone „Bordo“ pasikėsino pagrobti A. N. priklausantį 1430 eurų vertės turtą, byloje nesurinkta, be to, atsižvelgdamas į principą, jog visos abejonės traktuojamos kaltinamojo naudai, teismas daro išvadą, jog A. M. kaltė padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje, neįrodyta, todėl jis išteisintinas (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

Dėl nukentėjusiajai G. B. priklausančio turto pagrobimo

A. M. kaltinamas tuo, kad jis atvirai pagrobė G. B. priklausantį 150 eurų vertės turtą, o būtent, kad jis, veikdamas kartu su ikiteisminio tyrimo nenustatytu asmeniu, 2017 m. birželio 8 d. apie 18.30 val., Vilniuje, Kauno gatvėje, ties pastatu numeris 1, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, tuo metu, kai A. M. stovėjo atokiau ir stebėjo aplinką, kad niekas nesutrukdytų daromam nusikaltimui, ikiteisminio tyrimo nenustatytas asmuo grėbė iš G. B. rankos mobilaus ryšio telefoną „Samsung Galaxy J5“ - 150 eurų vertės, kurį perdavė A. M., po ko abu pasišalino.

BK 178 straipsnio 2 dalis numato baudžiamąją atsakomybę už, be kita ko, atvirą svetimo turto pagrobimą.

A. M. savo kaltės dėl šios jam inkriminuotos nusikalstamos veikos nepripažino, nurodydamas, kad jis matė kaip kitas asmuo iš nukentėjusiosios pagrobė jos mobiliojo ryšio telefoną, nukentėjusioji buvo priešais jį, minėtam asmeniui pagriebus telefoną ir nubėgus, jis irgi nubėgo iš paskos, vėliau jis telefoną nusipirko lombarde prie stoties, tačiau iš karto po to jį sulaikė policijos pareigūnai. Vis dėlto teismas, įvertinęs tiek kaltinamojo duotų parodymų viso proceso – tiek teisiamajame posėdyje, tiek ir ikiteisminio tyrimo metu – visumą, tiek ir kitus byloje surinktus duomenis, sugretinant juos su kaltinamojo parodymais, kaltinamojo parodymais nesivadovauja, vertindamas juos kaip pasirinką gynybos versiją, kurios nepatvirtina jokie kitokie duomenys, o priešingai – juos paneigia.

Pirmiausia pažymėtina, kad kaltinamojo parodymai negali būti pripažinti nuosekliais viso proceso metu. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis prisipažino dėl šios nusikalstamos veikos. Pirmą kartą apklaustas kaip įtariamasis, 2017 m. birželio 9 d A. M. parodė, kad 2017 m. birželio 8 d. apie 18.30 val. adresu Vilniuje, Kauno g. 1A, jis buvo kartu su S. (pavardės nežino, kur tiksliai gyvena, nežino, telefono numerio nežino), su kuriuo buvo susitarę pagrobti svetimą turtą, t. y. mobilųjį telefoną, kurį pardavus ketino nusipirkti kvaišalų; S. iš nepažįstamos anksčiau minėtu adresu einančios moters, iš rankų pagrobė telefoną „Samsung“, kurį stoties rajone, prie 16-ojo maršruto stotelės po 10 minučių jam perdavė; telefoną jis (įtariamasis) nešė parduoti į lombardą, tačiau jį sulaikė policijos pareigūnai (b. l. 112). Pažymėtina, kad savo pozicijos kaltės klausimu A. M. nepakeitė ir vėliau dar kartą apklausiamas, priešingai, ne tik patvirtino savo ankstesnius parodymus, tačiau juos papildė ir naujomis aplinkybėmis - 2017 m. gruodžio 4 d. A. M. nurodė, kad laikosi savo pirminių parodymų, be to, taip pat nurodė, kad kai kitas asmuo (S.) darė nusikaltimą, kaltinamasis stovėjo poros metrų atstumu nuo tos moters, jos priekyje, ir stebėjo, kad pašaliniai asmenys nesutrukdytų padaryti nusikaltimą (b. l. 128). Ir tik teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis, neigdamas savo kaltę, nurodė, kad jis neveikė kartu su minėtu asmeniu, iš nukentėjusiosios G. B. rankos pagriebusiu telefoną, nebuvo su juos susitaręs. Be to, pastebėtina, kad šiuo atveju konstatuotinas parodymų nenuoseklumas ne tik lyginant ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus su teisiamojo posėdžio metu duotais, bet net ir teisiamojo posėdžio metu duotuose parodymuose yra tam tikro nenuoseklumo – pirmiausia kaltinamasis parodė, kad po to, kai minėtas asmuo pabėgo, o kaltinamasis jį vijosi, sutiko minėtą asmenį stotyje ir pastarasis jam (kaltinamajam) padavė telefoną, kad jis (kaltinamasis) parduotų jį, tačiau lombarde kaltinamąjį sulaikė, savo ruožtu vėliau, baigiant bylos nagrinėjimą, kaltinamasis parodė, kad po to, kai jis vijosi asmenį, prieš sulaikymą, jis minėtą telefoną nusipirko gal už 25 ar 30 eurų, nes ekranas buvo įskilęs.

Nepaisant to, kad kaltinamasis teisiamajame posėdyje neigė savo kaltę – o konkrečiai, susitarimą su betarpiškai telefono iš nukentėjusiosios G. B. rankų išgriebimo veiksmą atlikusiu asmeniu bendrai veikti (pagrobti svetimą turtą), teismas vertina, kad byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių konstatuoti, jog kaltė padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką yra patvirtinta byloje surinktais duomenimis. Pirmiausia pažymėtina, kad nors teisiamajame posėdyje nepavyko apklausti nukentėjusiosios G. B., buvo pagarsinti jos parodymai ikiteisminio tyrimo metu, iš kurių matyti, jog ji suprato, kad tiek iš jos rankų išlupęs telefoną vaikinas, tiek kitas vaikinas, kuris buvo netoliese, buvo kartu, jie abu po to pabėgo; taip pat nukentėjusioji apibūdino minėtų dviejų asmenų išvaizdą (aprangą). Be to, atkreiptinas dėmesys, kad ir įvykio dieną, t. y. 2017 m. birželio 8 d. rašytame protokole – pareiškime G. B. įvardijo, jog tą dieną, apie 18.30 val. gatvėje, šalia adreso Kauno g. 1A, Vilniuje, jai iš galo priėjęs vaikinas iš rankų ištraukė mobiliojo ryšio telefoną „Samsung Galaxy J 5“ 150 eurų vertės ir perdavęs jį kitam netoliese buvusiam vaikinui, iš įvykio vietos pasišalino (b. l. 12).

Taigi įvertinus tai, kad minėtais duomenimis (nukentėjusiosios parodymais ikiteisminio tyrimo metu, kuriuos patvirtina ir liudytojo R. J. parodymai) teismas neturi pagrindo abejoti, nes jie tarpusavyje sutampa, sudaro nuoseklią visumą, teismas jais vadovaujasi darydamas atitinkamas išvadas. Atitinkamai šie įrodymai patvirtina iš esmės kaltinamojo ikiteisminio tyrimo metu nurodytas aplinkybes, jog iš tikrųjų kaltinamasis nurodytą dieną bei laiku, būdamas susitaręs su kitu, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, pastarajam asmeniui betarpiškai įgyvendinant nusikalstamą sumanymą – išplėšiant iš nukentėjusiosios rankų jos mobiliojo ryšio telefoną, o kaltinamajam būnant netoliese bei stebint aplinką, pagrobė (t. y. veikė kaip bendravykdytojas) svetimą turtą. Be to, pažymėtina ir tai, jog kaltinamojo teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai, kiek tai susiję su minėto nukentėjusiosios telefono radimu pas jį aplinkybėmis, iš esmės yra nelogiški ir neįtikinami – kadangi iš esmės visiškai nelogišku ir neįtikinamu laikytinas paaiškinimas, jog iš karto po įvykio, po to, kai, kaip parodė kaltinamasis, jis, matęs patį įvykį (t. y. daromus akivaizdžiai nusikalstamus veiksmus) tik nusivijo minėtą nenustatytą asmenį iš paskos, praėjus itin neilgam laiko tarpui, jis iš minėto asmens nusipirko minėtą telefoną (ar, kaip parodė pradėjus nagrinėti bylą, pastarasis asmuo jam padavė telefoną, kad jis (kaltinamasis) parduotų į lombarde, tačiau buvo sulaikytas).

Todėl atsižvelgdamas į minėtų aplinkybių bei nurodytų argumentų visumą, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad A. M. veikoje yra visi objektyvieji nusikaltimo, numatyto BK 178 straipsnio 2 dalyje, požymiai – jis, veikdamas bendrai su kitu ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, atvirai (betarpiškai tai matant bei suvokiant nukentėjusiajai, kadangi telefonas jai buvo išplėštas iš rankų) pagrobė svetimą nukentėjusiajai G. B. priklausantį turtą. Be to, nustatyta ir subjektyvioji pusė – jo tiesioginė tyčia, kadangi jis suvokė savo veiksmus, jų pobūdį ir jų sukeliamas pasekmes, bei būtent tokių pasekmių (pagrobti svetimą turtą) siekė. Atsižvelgiant į tai, pripažintina, kad A. M. kaltė padarius nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, yra neabejotinai įrodyta.

Dėl bausmės skyrimo ir kitų klausimų

Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje sankcija už joje numatytos nusikalstamos veikos padarymą numatyta bauda arba areštas, arba laisvės apribojimas, arba laisvės atėmimas iki šešerių metų.

Spręsdamas klausimą dėl bausmės skyrimo A. M., teismas, vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 2 dalimi, pirmiausiai pažymi, kad kaltinamasis padarė apysunkį nusikaltimą nuosavybei, civilinis ieškinys byloje nepareikštas – nukentėjusiajai G. B. iš jos pagrobtas telefonas grąžintas. Nenustatyta nei kaltinamojo atsakomybę lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių. Taip pat atsižvelgtina į duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį: administracine tvarka baustas (b. l. 62-64), ne kartą (šiuo metu jau 16 kartų) teistas, daugiausia už nusikalstamas veikas nuosavybei (b. l. 67-79; 81-107), šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, pagal Sodros duomenis, yra fragmentiškai dirbęs, duomenų apie gydymąsi nuo priklausomybės / psichikos ligų, byloje nėra.

Taigi įvertinęs šių duomenų visumą, ypač akcentuojant ankstesnius kaltinamojo teistumus, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas skirti kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką sankcijose numatytos griežčiausios rūšies bausmę – laisvės atėmimo bausmę, kadangi ankstesni teistumai akivaizdžiai rodo, jog išvadų iš anksčiau paskirtų bausmių jis nepadarė, kaltinamasis nekeičia savo elgesio ir toliau daro nusikalstamas veikas ir tik griežčiausia bausmė šiuo atveju atitiktų bausmėms keliamus tikslus.

Skiriant konkretų laisvės atėmimo bausmės dydį, teismas atsižvelgia į jau minėtų reikšmingų aplinkybių visumą, ypač akcentuojant konkrečios nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, tai, kad atitinkamas turtas, kurį kaltinamasis pagrobė, veikdamas bendrai su kitu asmeniu, nukentėjusiajai grąžintas, civilinis ieškinys nėra pareikštas, todėl kaltinamajam skirtina mažesnė nei galimos skirti bausmės vidurkis dydžio bausmė.

Atsižvelgdamas į kaltinamąjį charakterizuojančią medžiagą, ypač jo ankstesnius teistumus bei aplinkybę, kad šiuo metu jis atlieka realią laisvės atėmimo bausmę, teismas nemato galimybės taikyti BK 75 straipsnio nuostatas.

A. M. buvo laikinai sulaikytas 2017 m. birželio 8 d., 19.08 val., paleistas 2017 m. birželio 9 d., 20.13 (b. l. 108, 113, 143). Šis sulaikymo laikas – 2 paros, vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 66 straipsnio nuostatomis, įskaitytinas į bausmės laiką kaip 2 laisvės atėmimo dienos.

Paskutinis nuosprendis, priimtas A. M. atžvilgiu, yra Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 11 d. nuosprendis, kuriuos A. M. nuteistas pagal Baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį, šiuo nuosprendžiu jam paskirta bausmė subendrinta su ankstesniu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 24 d. nuosprendžiu skirta bausme. Vis dėlto atsižvelgdamas į tai, kad šiuo metu minėtas paskutinis 2018 m. spalio 11 d. nuosprendis dar nėra įsiteisėjęs, teismas šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės nebendrina su 2018 m. spalio 11 d. nuosprendžiu paskirta subendrinta bausme, nurodant, kad minėtas klausimas dėl bausmių subendrinimo, įsiteisėjus visiems nuosprendžiams, gali būti sprendžiamas vadovaujantis BPK 361 ir 362 straipsniais.

Kaltinamajam A. M. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 115), kuri paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Daiktų likimas spręstinas pagal Baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio nuostatas.

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 ir 298 straipsniais, 301-305 straipsniais ir 307 straipsniu, teismas

nusprendžia:

A. M. (A. M.) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje (G. B. priklausančio turto atviroji vagystė), ir skirti jam bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams ir 4 (keturiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 66 straipsnio nuostatomis, į bausmės laiką įskaityti A. M. laikinojo sulaikymo laiką nuo 2017 m. birželio 8 d., 19.08 val. iki 2017 m. birželio 9 d., 20.13, t. y. 2 paras, prilyginant šį laikinojo sulaikymo laiką 2 laisvės atėmimo dienoms.

Laisvės atėmimo bausmę skirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

A. M. (A. M.) išteisinti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį (pasikėsinimas atvirai pagrobti A. N. priklausantį turtą) neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

A. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – voką su daiktais (yla ir replėmis), perduotą saugoti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriuje (2017 m. gruodžio 4 d. nutarimas Nr. 10-iL-28060 (b. l. 30) – sunaikinti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.