Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2020-06-12 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-253-518/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-06-12
Bylos Nr.
1A-253-518/2020
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Regina Pocienė, Ernesta Montvidienė, Linas Žukauskas
Nuteistasis
M. G.
Advokatai
Tomas Leščinskas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-253-518/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-46226-2019-5Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.8.1.1; 1.1.8.1.2; 1.1.8.6.14; 1.1.8.9.2; 1.2.3.1.1; 1.2.26.2; 2.4.6.1. (S)
LIETUVOS Apeliacinis teismasNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. birželio 12 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ernestos Montvidienės, Reginos Pocienės, Lino Žukausko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. G. gynėjo advokato Tomo Leščinsko apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. kovo 9 d. nuosprendžio, kuriuo M. G. pripažintas kaltu ir nuteistas:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu aštuoneriems metams;

- pagal BK 284 straipsnį laisvės atėmimu šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 ir 2 punktais paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir M. G. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas aštuoneriems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė

1. M. G. nuteistas už tai, kad viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką ir nužudė žmogų, tai yra: 2019 m. spalio 28 d., apie 17 val. 27 min., (duomenys neskelbtini), viešoje vietoje – prie fontano (baseino) pašalinių žmonių akivaizdoje, demonstruodamas aiškų žmogaus ir visuomenės negerbimą, ignoruodamas elementarias moralės bei elgesio normas, pykdamas ant M. L. dėl neva pavogtų pinigų iš D. B., tyčia jam sudavė vieną kartą kumščiu į galvą ir, pastumdamas rankomis ir taip pargriovęs ant suoliuko, prispaudė jį koja ir sudavė dar ne mažiau kaip šešis kartus kumščiu sėdinčiam M. L. į veidą ir galvą, dėl to 2019 m. spalio 29 d. naktį ar paryčiais pastarasis mirė nuo trauminio kraujo išsiliejimo po kietuoju smegenų dangalu, išsiliejusiam kraujui suspaudus galvos smegenis, išsivysčius antrinėms galvos smegenų kamieno kraujosruvoms ir smegenų pabrinkimui. Taip M. G. nužudė M. L. ir pažeidė viešąją tvarką.

II. Apeliacinio skundo argumentai

2. Nuteistojo M. G. gynėjo advokato Tomo Leščinsko apeliaciniame skunde prašoma Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. kovo 9 d. nuosprendį pakeisti: taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir M. G. pagal BK 129 straipsnio 1 dalį bei BK 284 straipsnį paskirti su realiu laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba sumažinti nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės dydį. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę M. G. netinkamai aiškino ir taikė BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkto, 54 straipsnio 1 dalies, 2 dalies 2, 5 punktų, 3 dalies, 59 straipsnio 2 dalies, 62 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatas bei paskyrė jam aiškiai per griežtą, neteisingą ir netinkamai individualizuotą bausmę.

3. Skunde teigiama, kad teismas gali pripažinti atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis ir kitas BK 59 straipsnio 1 dalyje nenurodytas aplinkybes (BK 59 straipsnio 2 dalis). Nukentėjusioji A. L. raštu teismui patvirtino, kad M. G. po įvykio dėjo aktyvias pastangas tam, kad kažkiek sušvelnintų sukeltas pasekmes ir atlygintų nukentėjusiesiems padarytą žalą - jis perdavė savo nuoširdų atsiprašymą ir apgailestavimą dėl savo poelgio, prašė priimti realiai siūlomą pirminį žalos atlyginimą, tačiau ji ir jos tėvai atsisakė priimti piniginį žalos atlyginimą. Tuomet M. G. siūlėsi savo pagalbą laidojant ir įrengiant kapą M. L.. Savo baigiamojoje kalboje nuteistojo gynėjas prašė tokį M. G. elgesį pripažinti jo atsakomybe lengvinančia aplinkybe, tačiau teismas, nenurodydamas jokių motyvų tokį prašymą atmetė.

4. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismui taip pat buvo pareikštas prašymas dėl BK 62 straipsnio nuostatų taikymo M. G. atžvilgiu. Pagal BK 62 straipsnio 2 dalies 1 punktą teismas, atsižvelgęs į visas bylos galimybes, gali už kiekvieną nusikalstamą veiką paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, kai yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta, o kaltininkas išlaiko asmenis, kurie serga sunkia liga ar yra neįgalūs ir nėra kam juos prižiūrėti. Esant visoms šioms sąlygoms teismas gali paskirti ir švelnesnę bausmės rūšį, negu numatyta straipsnio sankcijoje už padarytą nusikalstamą veiką (BK 62 straipsnio 3 dalies 3 punktas). Pirmosios instancijos teismui buvo pateikti duomenys, kad M. G. gyvena kaime kartu su savo tėvais. Jo tėvui R. G. nustatytas 55 procentų netektas darbingumas. Nors M. G. neišlaiko savo tėvų, tačiau atsižvelgiant į tėvų amžių, gyvenimą kaime, tėvo darbingumą, galima daryti išvadą apie nuteistojo būtinosios pagalbos reikalingumą.

5. Gynėjas apeliaciniame skunde taipogi nurodo, kad iš kaltinimo turinio ir byloje nustatytų aplinkybių matyti, jog įvykio dieną išgertuvių metu M. G. vienas iš draugų pasiskundė, kad M. L. iš jo pavogė pinigus. M. G. nusprendė apie vagystę su pastaruoju pasikalbėti ir jį pamokyti. Tą pačią dieną, toliau vykstant išgertuvėms greta fontano, dėl nurodytos priežasties kilus konfliktui M. G. sudavė smūgius M. L.. Tačiau nuteistasis neturėjo tyčios pastarąjį nužudyti, t. y. veikė netiesiogine tyčia. M. G. siekė nužudytąjį pamokyti už ankstesnį nederamą elgesį (pinigų vagystę), tačiau netinkamai įvertino galimas kilti negrįžtamas pasekmes – žmogaus mirtį, kurių tikrai nenorėjo. Pastarasis tikėjosi, kad tokiais savo veiksmais tik sukels fizinį skausmą ar nežymų kūno sužalojimą. Pasibaigus konfliktui, vyriškiai toliau tarpusavyje bendravo. Apeliantas pažymi, kad byloje nėra duomenų, kad M. G. būtų anksčiau šitaip smurtavęs. Nurodytos aplinkybės leidžia spręsti apie jo padarytos veikos atsitiktinį, spontanišką pobūdį, o ne dėsningą ir sistemingą tokio elgesio pasirinkimą.

5.1. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad M. G. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, savo noru ikiteisminio tyrimo metu ir teisme davė išsamius parodymus apie svarbiausias nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, jo parodymai prisidėjo prie nusikaltimo atskleidimo. Nuteistasis naujų nusikalstamų veikų ar kitų teisės pažeidimų nepadarė, rimtai pergalvojo ir pasmerkė tokį savo poelgį, atsisakė svaigalų, pakeitė gyvenimo būdą, atsiribojo nuo neigiamą įtaką dariusių draugų ir visą dėmesį skyrė šeimai, su kuria jį sieja stiprus socialinis ryšys. M. G. yra jauno amžiaus, dirbo ir darbdavio charakterizuojamas gerai, mokėsi, rūpinosi savo neįgaliu tėvu, kuriam reikalinga nuolatinė sūnaus pagalba kasdieniame gyvenime. Apelianto nuomone, šios aplinkybės rodo mažą M. G. asmenybės pavojingumo visuomenei laipsnį, norą ir realiai daromus žingsnius pasitaisyti, gyventi dorai bei laikytis visuomenėje priimtų elgesio taisyklių.

5.2. Gynėjo vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė teisės taikymo klaidą, nes vertino tik pavienes nuteistąjį ir jo padarytas veikas apibūdinančias aplinkybes, o ne tokių aplinkybių visumą. Šiuo atveju reali ilgalaikė laisvės atėmimo bausmė, nors formaliai ir atitinka visas bausmės skyrimo nuostatas, tačiau iš esmės pasiekia tik vieną BK 41 straipsnio 2 dalyje nurodytų tikslų, t. y. per griežtą, nelogišką ir nereikalingą nubaudimą. M. G. izoliavimas nuo visuomenės nėra tikslingas, nes gali itin neigiamai paveikti jo turimus socialinius ryšius ir jo resocializacijos galimybes. Be to, tai turės neigiamos įtakos ne tik pačiam nuteistajam, bet ir jo neįgaliam tėvui, aiškiai prieštaraus teisingumo principo įgyvendinimui, pažeis teisingos pusiausvyros (proporcijos) tarp siekiamo tikslo, priemonių šiam tikslui pasiekti ir nusikalstamų veikų pavojingumo pobūdžio. Gynėjas pažymi, kad aptartos nuteistąjį teigiamai charakterizuojančios aplinkybės nepašalina jo padarytų veikų pavojingumo, nemažina kaltės, tačiau, vertinant kartu su M. G. elgesiu po nusikaltimo padarymo, sudaro pagrindą taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir švelninti jo atsakomybę. Apeliantas mano, kad šiuo atveju teismo paskirtos su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės rūšies pakaktų bausmės tikslams pasiekti.

III. Atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

6. Atsiliepime į apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos prokuratūros 1-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras Jurijus Petuchovas (Jurij Petuchov) prašo atmesti nuteistojo M. G. gynėjo advokato Tomo Leščinsko apeliacinį skundą ir Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. kovo 9 d. nuosprendį palikti nepakeistą. Nurodo, kad skundžiamas nuosprendis yra motyvuotas, teisėtas ir pagrįstas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

7. Nuteistojo M. G. gynėjo advokato Tomo Leščinsko apeliacinis skundas netenkinamas.

Dėl kaltės formos.

8. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagą, skundžiamą teismo nuosprendį ir apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad Klaipėdos apygardos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio reikalavimų, įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai M. G. pripažino kaltu, padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 129 straipsnio 1 dalyje ir BK 284 straipsnyje. Skundžiamas nuosprendis savo forma bei turiniu iš esmės atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) jam keliamus reikalavimus, pirmosios instancijos teismo išvados yra motyvuotos, pagrįstos išsamiu ir nešališku įrodymų įvertinimu, su kuriuo teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti, taip pat nagrinėjamoje byloje nenustatyta esminių BPK pažeidimų.

9. Apeliaciniame skunde nuteistojo gynėjas nurodo, kad M. G. neturėjo tyčios nužudyti M. L., t. y. veikė netiesiogine tyčia. Nuteistasis tik siekė nužudytąjį pamokyti už ankstesnį nederamą elgesį (pinigų vagystę), tačiau netinkamai įvertino galimas kilti negrįžtamas pasekmes – žmogaus mirtį, kurių tikrai nenorėjo. Pastarasis tikėjosi, kad tokiais savo veiksmais tik sukels fizinį skausmą ar nežymų kūno sužalojimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, šie apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti.

9.1. Nužudymas yra tyčinis neteisėtas kito žmogaus gyvybės atėmimas. Baudžiamoji atsakomybė už nužudymą pagal BK 129 straipsnį kyla tada, kai žmogaus gyvybė atimama veikiant tiesiogine ar netiesiogine tyčia. Nužudymas yra padarytas tiesiogine tyčia, jei kaltininkas suprato, kad jis savo veika kėsinasi į kito žmogaus gyvybę, numatė, kad gali atimti gyvybę kitam žmogui ir norėjo ją atimti. Nužudymas yra padarytas netiesiogine tyčia, jei kaltininkas suprato, kad savo veika kėsinasi į kito žmogaus gyvybę, numatė, kad gali atimti gyvybę kitam žmogui, ir, nors ir nenorėjo atimti gyvybės, sąmoningai leido tokiems padariniams atsirasti. Sąmoningas leidimas padariniams atsirasti netiesioginės tyčios atveju reiškia kaltininko abejingumą galimam kito žmogaus gyvybės atėmimui. Tais atvejais, kai kaltininkas veikia suvokdamas, kad žmogui gyvybė bus atimta neišvengiamai, tai toks asmuo veikia tiesiogine tyčia.

9.2. Teismų praktikoje kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik paties kaltininko prisipažinimu padarius nusikalstamą veiką, išaiškinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama. Kaltės forma, rūšis, jos turinys – subjektyvieji (vidiniai psichiniai) nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi tiriant, įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: nusikaltimo padarymo įrankius, atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą ir jų nutraukimo priežastis, būdą, sužalojimų pobūdį, situaciją, kuriai esant šie veiksmai buvo padaryti, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, elgesį įvykio metu, taip pat prieš nusikaltimą ir po jo padarymo ir kitas aplinkybes, turėjusias įtakos kaltininko valiai veikti siekiant apibrėžto tikslo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-40/2011, 2K-97-693/2015, 2K-483-976/2015, 2K-P-498-746/2015, 2K-79-489/2017).

9.3. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad M. G., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, išgertuvių metu pykdamas ant M. L. dėl neva pavogtų pinigų iš D. B., tyčia jam sudavė vieną kartą kumščiu į galvą ir, pastumdamas rankomis ir taip pargriovęs ant suoliuko, prispaudė jį koja ir sudavė dar ne mažiau kaip šešis kartus kumščiu sėdinčiam M. L. į veidą ir galvą. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2019 m. spalio 30 d. specialisto išvadoje Nr. M 593/2019 (03) nurodyta, kad M. L. mirė nuo trauminio kraujo išsiliejimo po kietuoju smegenų dangalu, išsiliejusiam kraujui suspaudus galvos smegenis, išsivysčius antrinėms galvos smegenų kamieno kraujosruvoms ir smegenų pabrinkimui. Sužalojimai padaryti buka jėga. Galvos sužalojimai gavosi nuo sumušimo, galėjo būti padaryti suduodant kumščiais nuo šešių iki aštuonių smūgių (t. 1, b. l. 71–74). Aptarti įrodymai leidžia daryti išvadą, kad M. G. smūgiai M. L. į galvą buvo akcentuoti ir stiprūs. Nuteistojo veiksmai buvo valiniai, sąmoningi, atlikti per trumpą laiko tarpą, mirtini sužalojimai padaryti tikslingai, t. y. į gyvybei svarbią vietą – galvą.

9.4. Šie M. G. veikos objektyvieji požymiai rodo, kad jis, nors ir neblaivus, tačiau suvokdamas savo veiksmų esmę ir prasmę, turėdamas pakankamai gyvenimiškos patirties, suprato, jog suduodamas daugybinius stiprius smūgius į gyvybiškai svarbią kūno vietą (galvą), kur yra išsidėstę svarbūs žmogaus gyvybiniai organai, gali sukelti nukentėjusiojo sveikatai ne tik sunkias, bet ir mirtinas pasekmes, ir šių padarinių norėjo. Priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, šiuo atveju pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad M. G. nužudė M. L. veikdamas tiesiogine tyčia.

Dėl M. G. paskirtos bausmės.

10. Apeliaciniame skunde nuteistojo gynėjas prašo taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir M. G. pagal BK 129 straipsnio 1 dalį bei BK 284 straipsnį paskirti su realiu laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba sumažinti nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės dydį. Nurodo, kad laisvės atėmimo bausmės nuteistajam paskyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui ir pažeidžia teisingos pusiausvyros (proporcijos) tarp siekiamo tikslo, priemonių šiam tikslui pasiekti ir nusikalstamų veikų pavojingumo pobūdžio. Šis apeliacinio skundo prašymas atmetamas.

11. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija. Apeliacinės instancijos teismas bausmę sugriežtinti ar sušvelninti gali tik tuo atveju, jeigu žemesnės instancijos teismas neįvertino visų bausmei individualizuoti reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per švelnią ar per griežtą ir neteisingą bausmę. Teismas, skirdamas bausmę, privalo užtikrinti, kad ji būtų teisinga bei proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, tarp pada­rytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti nusta­ty­ta teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, nusikaltusio asmenybę, nėra per griežta. Teisėjų kolegijos vertinimu, apygardos teismas, skirdamas bausmę nuteistajam M. G. baudžiamojo įstatymo reikalavimų nepažeidė, motyvavo jam skiriamų bausmių dydį, atsižvelgė į bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes – apibūdinančias tiek nuteistojo asmenybę, tiek padarytų nusikaltimų pobūdį ir pavojingumą, bei paskyrė jam teisingas, baudžiamojo įstatymo, numatančio atsakomybę už padarytas nusikalstamas veikas, sankcijose numatytas bausmes, kurios nėra aiškiai per griežtos.

12. Nuteistasis padarė tyčinį nusikaltimą žmogaus gyvybei, kurį baudžiamasis įstatymas priskiria labai sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 6 dalis) ir numato tik griežtą laisvės atėmimo bausmę – nuo septynerių iki penkiolikos metų, taip pat tyčinį nusikaltimą viešajai tvarkai, kurį baudžiamasis įstatymas priskiria nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis) ir numato šias bausmes – viešuosius darbus arba baudą, arba laisvės apribojimą, arba areštą, arba laisvės atėmimą iki dvejų metų. Nusikaltimą, sukėlusį negrįžtamus padarinius, t. y. kito žmogaus mirtį, nuteistasis padarė veikdamas tiesiogine tyčia išgertuvių metu kilusio asmeninio pobūdžio tarpusavio konflikto metu. M. G. anksčiau neteistas (t. 2, b. l. 163), administracine tvarka baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus ir viešosios rimties trikdymą (t. 2, b. l. 156-159), dirba ir mokosi, darbovietės charakterizuojamas teigiamai (t. 2, b. l. 164; t. 3, b. l. 111), nusiskundimų dėl jo elgesio seniūnija nėra gavusi, padėdavo tėvams ūkyje (t. 3, b. l. 77), turi du nepilnamečius vaikus, prie kurių išlaikymo prisideda (t. 3, b. l. 83-88), piktnaudžiavo alkoholiu, nustatyti elgesio sutrikimai dėl alkoholio vartojimo, priklausomybės sindromas (t. 3, b. l. 75). Taigi, nuteistasis charakterizuojamas iš esmės teigiamai. Pirmosios instancijos teismas nustatė nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nuteistojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe nustatė tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Taigi pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į BK 54 straipsnio 2 dalyje išvardytas aplinkybes.

13. Nuteistojo gynėjas apeliaciniame skunde pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, numatyta BK 59 straipsnio 2 dalyje, nepagrįstai nepripažino tai, jog M. G. po įvykio dėjo aktyvias pastangas tam, kad kažkiek sušvelnintų sukeltas pasekmes ir atlygintų nukentėjusiesiems padarytą žalą - jis perdavė savo nuoširdų atsiprašymą ir apgailestavimą dėl savo poelgio, prašė priimti realiai siūlomą pirminį žalos atlyginimą, tačiau nukentėjusioji A. L. ir jos tėvai atsisakė priimti piniginį žalos atlyginimą, tuomet M. G. siūlėsi savo pagalbą laidojant ir įrengiant kapą M. L.. Su šiais apeliacinio skundo argumentais sutikti negalima. Pažymėtina, kad BK 59 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog teismas gali pripažinti atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis ir kitas šio straipsnio 1 dalyje nenurodytas aplinkybes. Tačiau šiuo atveju tokios aplinkybės nenustatytos. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog nukentėjusioji A. L. teismui raštu nurodė, kad M. G. perdavė savo nuoširdų atsiprašymą ir gailestį dėl įvykio ir prašė priimti pirminį žalos atlyginimą. Jai ir tėvams atsisakius priimti piniginį žalos atlyginimą, M. G. siūlė savo pagalbą laidojant ir įrengiant kapą M. L., be to, prašo griežtai jo nebausti (t. 3, b. l. 57). Iš šių duomenų negalima spręsti, kad nuteistasis dėjo visas įmanomas pastangas, siekdamas atlyginti nukentėjusiesiems padarytą žalą, jog tai būtų galima pripažinti atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Nuteistasis galėjo atitinkamą pinigų sumą pervesti į prokuratūros ar antstolio depozitinę sąskaitą ir pan., tačiau apsiribojo tik siūlymu nukentėjusiesiems atlyginti žalą. Kita vertus, pirmosios instancijos teismas į šias aplinkybes atsižvelgė nustatydamas M. G. skiriamų bausmių dydį. Dar kartą atsižvelgti į šias aplinkybes nėra teisinio pagrindo.

14. Nuteistojo gynėjas apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismui buvo pareikštas prašymas dėl BK 62 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatų taikymo M. G. atžvilgiu. Pirmosios instancijos teismui buvo pateikti duomenys, kad M. G. gyvena kaime kartu su savo tėvais. Jo tėvui R. G. nustatytas 55 procentų netektas darbingumas. Nors M. G. neišlaiko savo tėvų, tačiau atsižvelgiant į tėvų amžių, gyvenimą kaime, tėvo darbingumą, galima daryti išvadą apie nuteistojo būtinosios pagalbos reikalingumą. Šie apeliacinio skundo argumentai taipogi atmetami. BK 62 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta, kad teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, gali už kiekvieną nusikalstamą veiką paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę ir tuo atveju, kai yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta, ir kaltininkas išlaiko asmenis, kurie serga sunkia liga ar yra neįgalūs ir nėra kam juos prižiūrėti. Nagrinėjamu atveju skundžiamu nuosprendžiu buvo nustatyta tik viena M. G. atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Be to, nors nuteistojo tėvui R. G. yra nustatytas 45 proc. darbingumo lygis (t. 3, b. l. 80; t. 4, b. l. 13), o M. G. padeda tėvui ūkininkauti (t. 3, b. l. 77), tačiau byloje nėra objektyvių duomenų, kad nuteistasis išlaiko savo tėvą ir kad dėl M. G. paskirtos įstatyme numatytos bausmės nebūtų kam šio asmens prižiūrėti. Taigi, šiuo atveju nenustatyta BK 62 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytų aplinkybių, kurių pagrindu nuteistajam būtų galimybė taikyti šio straipsnio nuostatas.

15. Nuteistojo gynėjas apeliaciniame skunde prašo taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir M. G. pagal BK 129 straipsnio 1 dalį bei BK 284 straipsnį paskirti su realiu laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba sumažinti nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės dydį. Pagal BK 54 straipsnio 3 dalį, jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Teismų praktikoje suformuluota nuostata, kad pagal BK 54 straipsnio 3 dalį kitokia bausmė, nei numatyta straipsnio, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje, paprastai gali būti paskiriama, kai yra išimtinių aplinkybių, o įstatymo numatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas (neadekvatus) konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei bei kitoms bylos aplinkybėms. Taigi šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-311/2011, 2K-365/2011, 2K-432/2014, 2K-186-942/2015). Teisėjų kolegijos vertinimu, priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, šiuo atveju nėra pagrindo, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatomis, nuteistajam skirti švelnesnę bausmę nei numatyta sankcijoje. Nagrinėjamoje byloje nenustatyta nei išimtinių aplinkybių, mažinančių nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą, nei išimtinių aplinkybių, susijusių su jo asmenybe, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad aptariamo straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas M. G. aiškiai prieštarautų teisingumo principui.

15.1. Teisėjų kolegija spren­džia, kad apygardos teismas, nus­tatydamas nuteistajam bausmių rūšis ir dydžius, visapusiškai įvertino faktines bylos ap­lin­kybes bei tinkamai pritaikė baudžiamojo įstatymo nuostatas. Teismas nuosprendyje išdėstė bei įvertino nuteistojo bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes. Įvertinus pirmiau paminėtas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, pirmosios instancijos teismo M. G. parinktos artimos minimalioms BK 129 straipsnio 1 dalies ir BK 284 straipsnio sankcijose numatytos laisvės atėmimo bausmės nėra aiškiai per griežtos, yra teisingos, adekvačios (proporcingos) padarytoms nusikalstamoms veikoms, tinkamai individualizuotos, atitinka padarytų nusikalstamų veikų bei nuteistojo asmenybės pavojingumą. Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistojo gynėjo apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės, kad M. G. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, naujų nusikalstamų veikų ar kitų teisės pažeidimų nepadarė, dirbo ir darbdavio charakterizuojamas gerai, mokėsi, jau buvo įvertintos pirmosios instancijos teismui nustatant M. G. skiriamų bausmių dydį. Dar kartą atsižvelgti į šias aplinkybes nėra teisinio pagrindo. Tuo tarpu apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės, kad M. G. rūpinosi savo neįgaliu tėvu, kuriam reikalinga nuolatinė sūnaus pagalba kasdieniame gyvenime, pakeitė gyvenimo būdą, atsisakė svaigalų, atsiribojo nuo neigiamą įtaką dariusių draugų ir visą dėmesį skyrė šeimai, nesudaro pakankamo pagrindo švelninti nuteistajam paskirtų bausmių.

16. Išdėstytų motyvų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. kovo 9 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jo keisti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo M. G. gynėjo advokato Tomo Leščinsko apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjai Ernesta MontvidienėRegina PocienėLinas Žukauskas