Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ernesto Spruogio, Liudmilos Zaborovskos ir Halinos Zaikauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), sekretoriaujant Laurai Žvirblienei, dalyvaujant atsakovo atstovėms Linai Požėlaitei ir Kristinai Šimkutei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos S. S. prašymą dėl Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos sprendimo Nr. 2009/05-4R-130 įvykdymo užtikrinimo ir dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, atsakovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir valstybė, atstovaujama Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, tretieji suinteresuoti asmenys Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius ir UAB „Liva“, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Fondo valdyba 2009 05 04 raštu Nr. (11.1)I-2652 atsakė į skundą, tačiau dėl pirmo reikalavimo skundas išnagrinėtas netinkamai ir aplaidžiai, dėl to pareiškėja kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, o dėl antro reikalavimo Fondo valdyba pareiškėjai iš viso neatsakė ir klausimas liko neišspręstas.

Pareiškėja kreipėsi į Vyriausiąją administracinių ginčų komisiją (toliau - VAGK), kuri 2009 06 05 priėmė sprendimą įpareigoti VSDFV išnagrinėti pareiškėjos 2009 04 14 prašymą dėl Klaipėdos skyriaus sprendimo išsiuntimo ir pateikti pareiškėjai teisės aktus atitinkantį atsakymą. VAGK sprendimas įsiteisėjo 2009 06 25, bet VSDFV sprendimo neįvykdė.

Paaiškina, kad dėl atsakovo neveikimo pareiškėja buvo priversta savo teises ginti Vyriausioje administracinių ginčų komisijoje, dėl to patyrė materialinę žalą, turėjo samdyti atstovą, kuris paruoštų procesinius dokumentus, teiktų konsultacijas. Paaiškina, kad atsakovės pozicija sukėlė ir kitas neigiamas pasekmes. Kurį laiką jai buvo nemokama ligos pašalpa, jai neišduotas sprendimas, kurio pagrindu neįvedami duomenys į registrą, o dėl to nėra socialinio draudimo stažo. Teigia, kad Fondo valdybos veiksmai yra tyčiniai, nukreipti prieš jos teisėtus interesus. Pareiškėjos sveikatos būklė yra bloga, o dėl Fondo valdybos veiksmų ši sveikatos būklė buvo įtakojama neigiamai, pareiškėja patyrė nepatogumus ir pažeminimą, t. y. neturtinę žalą, kurią ji įvertina 20 000 Lt suma. Turtinę žalą sudaro 600 Lt, kuriuos pareiškėja sumokėjo UAB „Liva“ už suteiktas paslaugas.

Teismo posėdyje pareiškėja nedalyvavo. Pareiškėjai apie bylos nagrinėjimą pranešta tinkamai, iki teismo posėdžio pradžios iš pareiškėjos jokių prašymų negauta, todėl, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 78 straipsnio 3 dalimi priimtas sprendimas bylą nagrinėti pareiškėjai nedalyvaujant. Po posėdžio gautas pareiškėjos elektroninėmis priemonėmis perduotas pranešimas, kad pareiškėja atvykti negali dėl sveikatos, joks prašymas nereiškiamas (b. l. 122-123). Pranešimas patvirtina, kad pareiškėjai apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą yra žinoma.

Paaiškina, kad pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymo (toliau – Įstatymas) 30 straipsnį Fondo valdybos teritoriniai skyriai yra pavaldūs ir atskaitingi Fondo valdybai. Remiasi įstatymo 31 straipsnio 3 punktu. Paaiškina, kad S. S. draudėjo UAB „Liva“ apskaita yra vykdoma Fondo valdybos Klaipėdos skyriuje. Todėl Fondo valdyba 2009 06 18 raštu Nr. (11.4)I-3778 Fondo valdybos Klaipėdos skyriui pavedė įvykdyti VAGK 2009 06 05 sprendimą. Fondo valdybos Klaipėdos skyrius 2009 06 30 raštu Nr. (8.42) SI1-25864 informavo S. S. ir Fondo valdybą apie VAGK sprendimo įvykdymą. Rašte buvo išsamiai paaiškinta, dėl kokių priežasčių į Apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registrą nebuvo įrašyti UAB „Liva“ pateikti duomenys apie apdraustuosius. Rašte taip pat nurodyta, kad pasibaigus Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atliekamam UAB „Liva“ mokestiniam patikrinimui ir įvertinus jo rezultatus, bus priimtas sprendimas dėl duomenų apie šios bedrovės apdraustuosius tikslinimo ir apie šį sprendimą S. S. bus informuota papildomai.

VAGK 2009 06 05 sprendimas yra įvykdytas. Pareiškėjai suteikta pilna ir išsami informacija 2009 06 30. Nei Fondo valdyba nei jos Klaipėdos skyrius neatliko jokių neteisėtų veiksmų, dėl kurių S. S. galėjo būti padaryta žala. Todėl pareiškėjos reikalavimas atlyginti žalą yra nepagrįstas.

Paaiškina, kad S. S. teisines paslaugas teikusios UAB „Liva“ direktorius J. S. yra jos sutuoktinis. Pareiškėja išlaidas teisinėms konsultacijoms ir teisinę reikšmę turinčių dokumentų rengimui turėtų patvirtinti neabejotinais įrodymais.

Prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Remiasi Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 30 straipsnio 1 dalimi. Paaiškina, kad VSDFV 2009 06 18 raštu Nr. (11.4)I-3778 Klaipėdos skyriui pavedė įvykdyti VAGK sprendimą. VSDFV Klaipėdos skyrius 2009 06 30 raštu Nr. (8.42)ZSI1-25864 informavo S. S. ir Fondo valdybą apie VAGK sprendimo įvykdymą.

Paaiškina, kad žalos padarytos valstybės institucijų neteisėtais aktais atlyginimo klausimus reglamentuoja Civilinio kodekso 6.271 str. 1 d. Remiasi CK 6.249 str. 1 d., CK nustatytais civilinės atsakomybės pagrindais. Įvykdžius VAGK sprendimą tinkamai, žala pareiškėjai nebuvo padaryta, todėl prašo prašymą atmesti kaip nepagrįstą. Pažymi, kad pareiškėja išlaidų nepagrindžia abejonių nekeliančiais įrodymais.

Teismo posėdyje atstovas nedalyvavo, apie posėdį pranešta.

Dėl to bendrovė negali tinkamai atlikti savo prievolių ir apie tai informuotas Valstybinės socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius bei VSDFV. Teigia, kad ši institucija savavališkai neįvedinėjo UAB „Liva“ teikiamų ataskaitų. Dėl to darbuotojams buvo neskaičiuojamas stažas, dėl nurodytų priežasčių S. S. nebuvo mokama ligos pašalpa. Mano, kad atsakovas šiomis aplinkybėmis manipuliuoja, siekia užkirsti kelią dokumentų gavimui, kad nukentėjusiems asmenims sutrukdytų ginti savo interesus. Prašo pareiškėjos reikalavimus tenkinti, priimti atskirąją nutartį, perduoti medžiagą Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai esant nusikalstamos veikos požymiams.

Teismo posėdyje atstovas nedalyvavo, teismo šaukimas įteiktas, todėl priimtas sprendimas bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant ir vadovaujantis ABTĮ 78 straipsnio 3 dalimi.

Prašymas netenkinamas.

Bylos nagrinėjimo ribos apibrėžiamos atsižvelgiant į Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau - ABTĮ) 91 straipsnio nuostatas. Taip pat šios bylos nagrinėjimo dalykas yra reikalavimas dėl žalos atlyginimo. ABTĮ 91 straipsnyje „Teismo sprendimas užtikrinti administracinės ginčų komisijos sprendimo vykdymą“ nustatyta:

Tais atvejais, kai pareiškėjas kreipiasi į administracinį teismą su prašymu užtikrinti administracinių ginčų komisijos priimto sprendimo vykdymą, teismas išreikalauja iš atitinkamos komisijos medžiagą, kurios pagrindu buvo priimtas sprendimas, ir rašytinio proceso tvarka patikrina jo teisėtumą. Jeigu teismas nustato, kad administracinių ginčų komisijos sprendimas yra neteisėtas, tai priima sprendimą panaikinti komisijos sprendimą ir pats išsprendžia bylą iš esmės šio įstatymo nustatyta tvarka.

Jeigu teismas nustato, kad komisijos sprendimas yra teisėtas, tai priima sprendimą įpareigoti viešojo administravimo subjektą per teismo nustatytą laiką įvykdyti administracinių ginčų komisijos sprendimą. Tokio teismo sprendimo vykdymui užtikrinti taikomos šio įstatymo 97 straipsnio nuostatos.

Motyvuojamoji dalis

ABTĮ 97 straipsnis nustato, kad sprendimų vykdymui taikytinos ir Civilinio proceso kodekso nuostatos.

Ši byla nagrinėjama ne rašytinio proceso tvarka, nes teismo priimtas ir reikalavimas dėl žalos atlyginimo.

Atsižvelgdamas į nurodytą teisinį reguliavimą, teismas pirmiausiai patikrina, ar VAGK sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

Pareiškėja 2009 05 22 pateikė skundą VAGK, kuriame kėlė tokį reikalavimą – įpareigoti VSDFV prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atsakyti į pareiškėjos 2009 04 14 skundo reikalavimą dėl VSDFV Klaipėdos skyriaus sprendimo, kurio pagrindu neįvedami darbdavio teikiami duomenys apie pareiškėjos darbo stažą ir kitas aplinkybes (VAGK byla, l. 3).

Pareiškėja pateikė jos 2009 04 14 skundą VSDFV (VAGK byla, l. 5). Šiuo skundu buvo prašoma panaikinti VSDFV Klaipėdos skyriaus 2009 03 26 sprendimą Nr. SLP-16979, šis sprendimas taip pat pridėtas prie pareiškėjos skundo VAGK (VAGK byla, l. 4). Sprendimu pareiškėjai neskirta ligos pašalpa. Pareiškėja skundu VSDFV prašė panaikinti nurodytą sprendimą ir kartu reiškė papildomą reikalavimą – prašė su atsakymu išreikalauti iš VSDFV Klaipėdos skyriaus sprendimą, kurio pagrindu neįvedami duomenys į duomenų bazę, ir jį atsiųsti pareiškėjai. Taigi pati pareiškėja jau prašė, kad Klaipėdos skyrius pateiktų sprendimą, kurio pagrindu neįvedami duomenys.

Į pareiškėjos skundus, taip pat į 2009 04 14 skundą, atsakyta VSDFV prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2009 05 04 raštu Nr. (11.1)I-2652 (VAGK byla, l. 6).

VAGK 2009 06 05 priėmė sprendimą Nr. 2009/05-4R-130, kuriuo įpareigojo VSDFV išnagrinėti S. S. 2009 04 14 prašymą dėl VSDFV Klaipėdos skyriaus sprendimo išsiuntimo ir pateikti pareiškėjai teisės aktus atitinkantį atsakymą. VAGK padarė išvadą, kad 2009 05 04 VSDFV raštu Nr. (11.1)I-2652 atsakė į pareiškėjos skundą, išnagrinėjo aplinkybes, susijusias su pareiškėjos teise gauti ligos pašalpą, tačiau dėl antrojo pareiškėjos reikalavimo pateikti Klaipėdos skyriaus sprendimą, nepasisakė. VAGK vadovavosi Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymu bei Vyriausybės 2007 08 22 nutarimu Nr. 875 patvirtintomis asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklėmis. VAGK sprendime nurodoma, kad VSDFV neteikė pareiškėjai jai rūpimo sprendimo bei nemotyvavo, kodėl jo nepateikė.

Įvertinus visas nurodytas aplinkybes galima daryti išvadą, kad VSDFV 2009 05 04 rašte Nr. (11.1)I-2625 yra pateiktas atsakymas į pareiškėjos 2009 04 14 skundo VSDFV 2-ą reikalavimą tik iš dalies, nes nurodyti tik Klaipėdos skyriaus sprendimo dėl darbdavio duomenų neįvedimo motyvai, tačiau nenurodyta tokio sprendimo data bei pats sprendimas nepateiktas pareiškėjai, kaip ji prašė, nenurodyta to priežastis. Šio rašto antrojoje pastraipoje atsakoma į pareiškėjos 2-ą reikalavimą, pateikiant tik Klaipėdos skyriaus motyvus, dėl kurių atsisakoma įvesti darbdavio teikiamus duomenis. Tačiau vėliau paaiškėjo, kad tokio sprendimo, apie kurį nurodyta 2009 05 04 VSDFV rašto antrojoje pastraipoje, surašyto raštu iš viso nėra. Tokia išvada daroma dėl to, kad VAGK sprendimo įvykdymo 2009 06 30 rašte duodamas išsamus paaiškinimas, nurodant daugiau faktinių aplinkybių, laikotarpių, teisinio reglamentavimo, bei, kas šiuo atveju svarbiausia, šiame rašte jau nurodoma, kad toks sprendimas, kurį prašo pateikti pareiškėja, nebuvo priimtas, ir nurodomas teisės aktas, kurio pagrindu sprendimo priėmimas atidėtas (Apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu duomenų tikslinimo taisyklių 16 p.). Tokio nurodymo ir trūko 2009 05 04 rašte pareiškėjai, ką ir konstatavo VAGK. Nors esmė, dėl ko duomenys neįvedami į Registrą, nurodyti ir 2009 05 04 rašte, nes jame nurodoma, kad UAB „Liva“, kurioje pareiškėja įsidarbino 2006 01 23, nemoka valstybinio socialinio draudimo įmokų bei pateikė neteisingas ir nepilnai užpildytas finansines ataskaitas. Nurodoma, kad dėl to Fondo valdybos Klaipėdos skyriaus direktoriaus sprendimu duomenys apie pareiškėjos draudimo laikotarpius nėra įvesti į Apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registrą (Registras). Pareiškėjai nebuvo nurodyta, kad Klaipėdos skyriaus sprendimas, kuris minimas 2009 05 04 rašte, nėra įformintas raštu, kad tai buvo tik sprendimas dėl duomenų įvedimo sustabdymo. Apie tai, kad rašytinio sprendimo nėra, galima spręsti susipažinus su 2009 06 30 VSDFV Klaipėdos skyriaus raštu, kadangi jame nurodyta, jog galutinis sprendimas bus priimtas, kai Valstybinė mokesčių inspekcija pabaigs patikrinimą.

Dėl to VAGK sprendime pagrįstai nurodyta, kad VSDFV įpareigojama išnagrinėti S. S. 2009 04 14 prašymą tik dėl sprendimo, kaip prašomo pateikti dokumento, pareiškėjai teikimo ar neteikimo. Motyvuose pagrįstai nurodoma, kad iš pareiškėjai pateikto atsakymo iš viso neaišku, ar buvo priimtas raštu įformintas sprendimas. Tačiau VAGK sprendime nenurodoma, kad pareiškėjai neatsakyta dėl duomenų neįvedimo priežasties.

VAGK sprendime pagrįstai remiamasi Vyriausybės 2007 08 22 sprendimu Nr. 875 patvirtintų Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių 41.1. punktu, nustatančiu, kad tokiu atveju, kai prašoma dokumento, pareiškėjai turėjo būti pateiktas dokumentas arba nurodyta, kodėl nėra galimybės jį pateikti. Būtent taip, t. y. tinkamai, pareiškėjai atsakyta 2009 06 30 VSDFV Klaipėdos skyriaus raštu (b. l. 72-73).

Kaip teisingai nurodo atsakovas, Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 30 straipsnio 1 dalis nustato, kad Fondo valdybos teritoriniai skyriai yra Fondo valdybos steigiamos teritorinės įstaigos. Skyriai pavaldūs ir atskaitingi Fondo valdybai. Dėl šios priežasties VSDFV galėjo pavesti Klaipėdos skyriui pateikti atsakymą pareiškėjai dėl jos 2009 04 14 skundo toje dalyje, kurioje prašoma pateikti jai dokumentą. Juo labiau, kad pareiškėja 2009 04 14 prašyme ir reikalavo, kad VSDFV išreikalautų sprendimą iš Klaipėdos skyriaus.

Dėl to daroma išvada, kad į pareiškėjos 2009 04 14 skundo 2-ą reikalavimą atsakyta 2009 06 30 VSDFV Klaipėdos skyriaus raštu Nr. (8.42)SI1-25864, t. y. VAGK 2009 06 05 sprendimas Nr. 2009/05-4R-130 įvykdytas tinkamai. Šiame rašte nurodoma, kad pareiškėjos prašomas sprendimas dar nepriimtas, nes toks sprendimas gali būti priimtas, vadovaujantis Apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu duomenų tikslinimo taisyklių 16 punktu, t. y. atlikus draudėjo patikrinimą ir įvertinus tyrimo/patikrinimo rezultatus. Nurodoma, kad UAB „Liva“ patikrinimas neatliktas, dėl to sprendimas dar nepriimtas. Teisme VSDFV atstovės paaiškino, kad jau yra patikrinimo aktas, tačiau prasidėjo mokestinis ginčas, todėl pareiškėjos prašomas pateikti sprendimas dar nepriimtas.

Minėtas 2009 06 30 VSDFV Klaipėdos skyriaus raštas laikomas tinkamu sprendimo įvykdymu. Šį raštą pareiškėja gali skųsti Fondo valdybai ar teismui, bet juo 2009 06 05 VAGK sprendimas yra įvykdytas.

Dėl to pareiškėjos reikalavimas užtikrinti VAGK 2009 06 05 sprendimo vykdymą netenkinamas.

Dėl žalos atlyginimo.

Skunde teismui pareiškėja reikalauja priteisti iš (duomenys neskelbtini) Lt materialinės ir 20 000 Lt nematerialinės žalos atlyginimo. Teismo 2009 07 10 nutartimi nustatyta, kad atsakovu byloje yra Lietuvos valstybė, atstovaujama VSDFV prie SADM.

Pareiškėjos nurodomi argumentai, kad VSDFV vilkina VAGK sprendimo vykdymą, nėra pagrįsti, dėl to jie negali būti žalos atlyginimo pagrindu.

Dar pareiškėja nurodo, kad dėl VSDFV neveikimo buvo priversta savo teises ir interesus ginti Vyriausiojoje administracinių ginčų komisijoje, dėl to patyrė materialinę žalą, nes turėjo samdyti atstovą. Pateikta 2009 07 03 sąskaita (b. l. 10), kurioje nurodyta, kas S. S. turi sumokėti 600 Lt už: „procesinių dokumentų ruošimą, konsultacijas, nuorašų, kopijų gaminimas, kitos gautos paslaugos administraciniame ginče su VSDFV prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ginčą dėl 2009 03 26 SLP-16979“. VAGK nenagrinėjo ginčo dėl sąskaitoje nurodyto sprendimo, todėl nurodytos sumos negalima laikyti pareiškėjos materialiniais nuostoliais, dėl to, kad jai nebuvo pateikta visa informacija dėl VSDFV Klaipėdos skyriaus sprendimo dėl UAB „Liva“ duomenų įregistravimo. Be to, nurodyta sąskaita faktūra nepatvirtina pinigų įnešimo į bendrovės sąskaitą fakto. Iš VAGK byloje esančio Komisijos posėdžio protokolo (VAGK byla, l. 22-23) matyti, kad posėdyje nei S. S., nei jos atstovas nedalyvavo. Taigi pareiškėjos teiginys, kad ji turėjo samdyti atstovą, yra nepagrįstas.

Dar vienas argumentų dėl žalos atlyginimo – VSDFV pozicija sudarė pareiškėjai ir kitas neigiamas pasekmes. Kurį laiką jai nebuvo mokama ligos pašalpa. Ligos pašalpos nemokėjimas ar mokėjimas šiuo atveju neturi jokio ryšio su VAGK sprendimu, nes juo nebuvo sprendžiama dėl ligos pašalpos mokėjimo. Pareiškėja pati pateikė VAGK VSDFV Klaipėdos skyriaus 2009 03 26 sprendimą Nr. SLP-16979 (VAGK byla, l. 4), kuriuo atsisakyta jai mokėti ligos pašalpą, VSDFV 2009 05 04 sprendimo dalis dėl ligos pašalpos nebuvo panaikinta, VAGK ši VSDFV sprendimo dalis netgi nebuvo skundžiama. Taigi ligos pašalpos nemokėjimas nagrinėjamu atveju negali būti laikoma neteisėtais veiksmais, kurie būtų pagrindu atlyginti žalą.

Dar vienas pareiškėjos argumentas – Fondo valdyba neišdavė pareiškėjai sprendimo, kurio pagrindu neįvedami pareiškėjos duomenys į Registrą, o to pasekmėje pareiškėja neturi socialinio draudimo stažo. Taip nėra, nes sprendimo nuorašo neišdavimas neturi jokios įtakos pareiškėjos draudimo stažo skaičiavimui, visų pirma todėl, kad tokio sprendimo iš viso dar nėra, antra, VAGK sprendime pasisakoma tik dėl to, kad, jeigu sprendimas yra, jis turi būti pateiktas pareiškėjai, jeigu jo nėra, apie tai būtina informuoti pareiškėją. Tačiau tokio VAGK sprendimo įvykdymas neturi įtakos pareiškėjos draudiminio stažo skaičiavimui, nes duomenys dėl stažo iš darbdavio dar neįvesti ir dėl to sprendimas dar nepriimtas, apie duomenų neįvedimo priežastis pareiškėjai pranešta tinkamai. Įtakos stažo skaičiavimui tik ateityje turės VSDFV Klaipėdos skyriaus sprendimas dėl duomenų įtraukimo/neįtraukimo į Registrą.

Pareiškėja nurodo, kad VSDFV pozicija neigiamai įtakojo pareiškėjos sveikatos būklę. Šis teiginys niekaip neįrodytas, t. y. nepateikti įrodymai, kad pareiškėjos sveikatos būklė kaip nors susijusi su tuo, kad jai nepilnai atsakyta į jos 2009 04 14 prašymo 2-ą reikalavimą.

Civilinio kodekso (CK) 6.271 straipsnis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.247 straipsnis, nustato vieną iš būtinų civilinės atsakomybės sąlygų. Nustatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Tam, kad atsirastų valstybės civilinė atsakomybė, taip pat būtina nustatyti, ar yra visos civilinės atsakomybės sąlygos, tame tarpe ir priežastinis ryšys, tarp neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos. Viena būtinų civilinės atsakomybės sąlygų yra ir realios žalos buvimas (CK 6.249 str.). Šiuo atveju pareiškėjos nurodyta 600 Lt turtinė žala niekaip negali būti susieta su tuo, VSDFV neatsiuntė pareiškėjai jos prašomo sprendimo, ar nenurodė, kad toks sprendimas dar nepriimtas. Be to, nepateikta duomenų, kad ši suma yra realiai turėtos išlaidos (CK 6.249 str. 1 dalis apibrėžia, kas laikytina žala). Dėl to, kad nėra žalos padarymo fakto, nėra priežastinio ryšio tarp pareiškėjos nurodomos žalos ir VSDFV veiksmų, turtinė žala negali būti priteisiama.

Dėl neturtinės žalos. Visų pirma, pareiškėja nepateikė įrodymų, kad jos sveikata pablogėjo gavus VSDFV 2009 05 04 raštą ir būtent todėl, kad nebuvo pridėtas prašomas sprendimas bei nepaaiškinta, kodėl jis neteikiamas. Be to, šiuo raštu buvo sprendžiamas kitas, pareiškėjai esminę reikšmę turintis klausimas dėl ligos pašalpos nemokėjimo ir šis sprendimas nėra nuginčytas kaip neteisėtas. VSDFV padarytas pažeidimas buvo itin nežymus ir nereikšmingas, nes kaip jau minėta pirmiau, iš esmės pareiškėjai buvo pilnutinai paaiškinta, kodėl jos darbdavio duomenys neįvedami į Registrą, t.y. pilnai paaiškinti sprendimo dėl darbdavio duomenų neregistravimo motyvai. Pareiškėja, gavusi tokį atsakymą, jau turėjo pagrindą kreiptis į darbdavį ir jam pareikšti pretenzijas dėl netinkamo duomenų tvarkymo. Jeigu pareiškėjai ir buvo padaryta neturtinė žala, tai ji šiuo konkrečiu atveju galėjo būti padaryta tik darbdavio, kaip jos draudėjo, neteisėtais veiksmais. VSDFV pareiškėjai suteikė informaciją, kokie būtent darbdavio veiksmai nulėmė tai, kad duomenys apie pareiškėjos draudiminius laikotarpius nėra įvesti į registrą. Dėl to VAGK nustatytas nežymus, formalaus pobūdžio pažeidimas, kuris šiuo metu jau yra pilnutinai pašalintas, negalėjo sukelti tokių pasekmių, kaip neturtinės žalos padarymas.

Dėl nurodytų aplinkybių neturtinė žala nepriteisiama.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis LR ABTĮ 85-88str. 1 p., 91str., 127 str., teismas

nusprendė:

netenkinti pareiškėjos S. S. prašymo dėl Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2009 06 05 sprendimo Nr. 2009/05-4R-130 vykdymo užtikrinimo.

Atmesti pareiškėjos S. S. reikalavimą dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.