Kauno apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Olegas Šibkovas Baudžiamoji byla Nr. 1A-792-498-2013;

Teisėjas Liuba Kymantienė Teisminio proceso Nr. 1-65-1-00948-2012-9;

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. spalio 02 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Olego Šibkovo (pranešėjo),

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. G. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. birželio 28 d. nuosprendžio, kuriuo J. G. pripažintas kaltu padaręs Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau-LR BK) 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką ir nuteistas laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams.

LR BK 64 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi bausmė subendrinta su Kauno rajono apylinkės teismo 2012-02-20 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta 1 m. 6 mėn. laisvės atėmimo bausme ir 7 MGL (875 Lt.) dydžio bauda ir J. G. nuteistas subendrinta 1 m. 8 mėn. laisvės atėmimo bausme ir 7 MGL (875 Lt.) dydžio bauda.

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. G. pagal LR BK 140 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad (duomenys neskelbtini) savo namuose, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, be jokios priežasties, tyčia kumščiais sudavė ne mažiau kaip du smūgius į veidą, ne mažiau penkis kartus į rankas, vieną kartą į nugarą tuo pačiu adresu gyvenančiai savo nėščiai sutuoktinei nukentėjusiajai L. G., padarydamas poodines kraujosruvas veide, rankose ir tokiu būdu sukeldamas nukentėjusiajai nežymų sveikatos sutrikdymą.

Teismo posėdyje nuteistojo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo J. G. apeliacinis skundas atmetamas.

Apeliaciniame skunde konkretus prašymas aukštesnės instancijos teismui neformuluojamas, tačiau iš skundo turinio galima daryti išvadą, kad nuteistasis J. G. nesutinka tiek su teismo išvadomis dėl jo pripažinimo kaltu padarius LR BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, tiek su teismo paskirta laisvės atėmimo bausme. Savo nesutikimą su teismo išvadomis apeliantas iš esmės grindžia tuo, kad teismas, jo manymu, nepagrįstai neįvertino to, kad dėl konflikto buvo kaltas tiek jis, tiek jo sutuoktinė, o ši pretenzijų jam neturi, todėl teismas jį nuteisė nepagrįstai.

Aukštesnės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi tyrimo metu surinktus ir teisminio nagrinėjimo metu patikrintus duomenis, konstatuoja, kad apelianto teiginiai dėl jo kaltės nebuvimo yra nepagrįsti, todėl atmetami. Kolegijos nuomone, pripažindamas J. G. kaltu pagal LR BK 140 straipsnio 1 dalį, pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, tirdamas, vertindamas įrodymus ir priimdamas nuosprendį, baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų nepažeidė.

Kolegija konstatuoja, kad byloje esančių duomenų visuma, t. y. nukentėjusiosios L. G., liudytojo A. K. parodymai, Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvada dėl L. G. padarytų sužalojimų, 2012-07-02 įvykio vietos apžiūros protokolas, paties nuteistojo J. G. parodymai, patvirtina, kad apeliantas padarė LR BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Apylinkės teismas, nustatydamas faktines nusikaltimo aplinkybes, pagrįstai konstatavo, kad aptartais duomenimis įrodyta, jog J. G., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, be jokios priežasties, tyčia kumščiu sudavė ne mažiau kaip du smūgius į veidą, ne mažiau penkis kartus į rankas, vieną kartą į nugarą kartu gyvenančiai besilaukiančiai sutuoktinei L. G. padarydamas jai nežymų sveikatos sutrikdymą. Apeliantas, nesutikdamas su jo veiksmų kriminalizavimu, skunde nepateikia jokių argumentų, kuriais remiantis būtų galima pagrįstai suabejoti apylinkės teismo išvadų dėl apelianto kaltės pagrįstumu. Pažymėtina tai, kad ta aplinkybė, jog nukentėjusioji patvirtino atleidusi nuteistajam, nepašalina jo atsakomybės pagal minėtą straipsnį. L. G. padaryti sužalojimai nustatyti objektyviais bylos duomenimis – specialisto išvada, šiuos duomenis patvirtina ir liudytoju apklaustas socialinis darbuotojas, objektyviai matęs sužalojimus ant nukentėjusiosios kūno. Be to, kiti byloje esantys rašytiniai duomenys (policijoje registruotų įvykių suvestinės, Kauno rajono socialinių paslaugų centro pažyma, Kauno rajono savivaldybės administracijos Akademijos seniūnijos pažyma) patvirtina, kad nagrinėjamas smurto L. G. atžvilgiu panaudojimo atvejis buvo ne vienintelis, kas kelia pagrįstų abejonių apelianto deklaruojamo gailėjimosi nuoširdumu. Visas šias aplinkybes apylinkės teismas tinkamai įvertino ir aptarė skundžiamame nuosprendyje, todėl apygardos teismas, sutikdamas su žemesnės instancijos teismo argumentacija dėl J. G. kaltės padarius LR BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, motyvų nekartoja.

Skirdamas bausmę apylinkės teismas vadovavosi LR BK 54 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgė į straipsnio sankcijoje apibrėžtas bausmių už minėto nusikaltimo padarymą ribas, įvertino kitas bausmės skyrimui ir individualizavimui reikšmingas aplinkybes.

Už LR BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą gali būti baudžiama viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Apylinkės teismas J. G. už minėto nusikaltimo padarymą paskyrė 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Skirdamas bausmę pirmos instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad J. G. anksčiau ne kartą teistas, nusikaltimą padarė turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą bausmės vykdymo atidėjimo metu, ne kartą baustas administracine tvarka, nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas laikytina jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Aplinkybės, kad nuteistajam ankstesniais nuosprendžiais ne kartą buvo paskirta reali laisvės atėmimo bausmė, jo atžvilgiu ne kartą taikytas bausmės vykdymo atidėjimo institutas, tačiau jis išvadų dėl savo elgesio nepadarė, nusikaltimus darė sistemingai, rodo, jog taikytos poveikio priemonės siekiant LR BK numatytų bausmės tikslų nebuvo efektyvios, nuteistasis nepasitaisė, todėl nagrinėjamu atveju skirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu, nėra pagrindo. Aukštesnės instancijos teismo nuomone paskirta bausmė nelaikytina per griežta ar neproporcinga padarytam nusikaltimui ir yra pakankama, kad būtų pasiekti bausmės tikslai bei užtikrintas teisingumo, proporcingumo bei bausmės įvykdymo realumo principų įgyvendinimas.

Aptartų aplinkybių pagrindu konstatuojama, kad apylinkės teismo sprendimas pripažinti J. G. kaltu padarius LR BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, yra teisėtas ir pagrįstas, paskirta bausmė individualizuota tinkamai, todėl nuosprendį keisti ar naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo J. G. apeliacinį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2013 m. birželio 28 d. nuosprendį palikti nepakeistą.