Kauno apylinkės teismo nuosprendis

prokurorui Osvaldui Stadaliui, nukentėjusiosios teisių perėmėjai, civilinei ieškovei A. J., jos atstovui advokatui Valerijui Karpovui, civilinio ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus atstovams R. M., L. V., kaltinamajam P. K., jo įstatyminei atstovei J. K., gynėjai advokatei Vidai Kabėčienei, Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovams Simonai Dervinskaitei, Vygintui Aukštuoliui, Martynui Kapčiui,

neviešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

P. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. 1996-10-22, Kaune, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, (duomenys neskelbtini) mokyklos moksleivis, gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 180 str. 1 d., padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

P. K. 2013 m. vasario 11 d., apie 20.15 val., būdamas nepilnametis, viešoje vietoje - (duomenys neskelbtini) namu, panaudodamas fizinį smurtą, t. y. sugriebęs nukentėjusiajai A. J. už rankinės ir stipriai pastumdamas nukentėjusiąją, nuo ko A. J. nugriuvo ant žemės, tokiu būdu padarydamas nukentėjusiajai odos nubrozdinimą kaktos kairėje, poodines kraujosruvas kaktos kairėje, abiejų akių vokuose, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, iš gulinčios A. J. rankų ištraukė rankinę su joje buvusiais daiktais: rankinę, 25 Lt vertės, 800 litų, 3 JAV dolerius, kurių vertė 7,74 Lt, mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 6030“, 200 Lt vertės, akinius nuo saulės, 30 Lt vertės, darbui su kompiuteriu skirtus akinius, 30 Lt vertės, skaitymui skirtus akinius, 10 Lt vertės, su dėklu, 12 Lt vertės, 3 vnt. šratinukų, bendros 10 Lt vertės, laikrodį, 37 Lt vertės, t .y. iš viso pagrobė A. J. priklausantį turtą už 1161,74 Lt.

K. P. K. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2013-02-11 apie 20 val. būdamas (duomenys neskelbtini), netoli mažiuko „(duomenys neskelbtini)“, išsiskyręs su draugėmis, eidamas prospektu, pamatė iš priekio ateinančią A. J., kuri nešėsi rankinuką. Priėjęs prie jos, griebė jos rankinuką. Moteris nukrito, nes kaltinamasis rankinuką tempė, o ji nepaleido, todėl gavosi, kad jis moterį pargriovė. Galėjo būti, kad jis nukentėjusiąją pastūmė, tačiau dabar nepamena. Kai ji nukrito, kaltinamasis dar kartą timptelėjęs rankinuką, jį ištraukė ir su juo nubėgo. Nubėgęs iki Vokiečių g. esančio daugiabučio kiemo, iš rankinuko išėmė piniginę, pinigus. Gerai neatsimena, kiek buvo pinigų. Išimdamas pinigus, jų neskaičiavo. Toje vietoje, kur kraustė rankinę, nebuvo labai šviesu. Imant pinigus iš rankinės, iškrito telefonas, kurį kaltinamasis taip pat pasiėmė, o rankinę išmetė į krūmus. Po kokių 3 mėn. telefoną policijoje gražino nukentėjusiai, iki tol telefonas buvo kaltinamojo namuose, tačiau jis juo nesinaudojo. Pasiimtus pinigus išleido savo reikmėm. Mano, kad dėl įvykio galėjo atsirasti nukentėjusiajai konstatuoti sužalojimai, tačiau nurodo tuo metu nematęs, kaip nukentėjusioji krito ir ką susitrenkė. Nusikaltimą padaryti mąstė iš anksto, nes buvo pametęs mamos duotus pinigus – 100 Lt, kurie tuo metu buvo paskutiniai šeimos pinigai. Taip pasielgė, nes norėjo atstatyti prarastus šeimos pinigus.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo jo kaltė visiškai įrodyta civilinio ieškovo parodymais ir kitais bylos duomenimis bei rašytiniais įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 str. nustatyta tvarka, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 str. pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą.

Iš nukentėjusiosios A. J. apklausos protokolų matyti, kad 2013-02-11, apie 20.15 valandą, jai einant A. J. pr., ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), prie jos pribėgo nepažįstamas vyras, kuris griebė ir norėjo pagrobti jos rankinę. Ji rankinės nepaleido ir, užpuolikui ją pastūmus, nugriuvo ant žemės. Pargriūdama susižeidė galvą į šaligatvį, bet rankinės nepaleido. Tada tas vyriškis spyrė jai į petį ir po to jau rankinę išplėšė jai iš rankų. Iš jos buvo pagrobta: rankinė, 25 Lt vertės, 800 litų, 3 JAV doleriai, kas atitinka 7,74 Lt, mobiliojo ryšio telefonas „Nokia 6030“, 200 Lt vertės, dveji akiniai, kurių vertė po 30 Lt, iš viso 60 Lt, dar vieni akiniai, skirti skaityti, 10 Lt vertės, su dėklu, 12 Lt vertės, raktų ryšulys, 50 Lt vertės, moteriškas rankinis laikrodis geltono metalo spalvos su juodos spalvos dirbtinės odos dirželiu, 37 Lt vertės, užrašų knygelė, šratinukai, kurių vertė 10 Lt, AB „Swedbank“ mokėjimo kortelė. Dėl AB „Swedbanko“ kortelės atblokavimo sumokėjo 20Lt. Iš viso jai padaryta 1231,74 Lt turtinė žala (b. l. 68, 69).

Iš liudytojos O. B. apklausos protokolo matyti, kad 2013-02-11, apie 19.45 valandą, ji kartu su P. K. buvo prie (duomenys neskelbtini) poliklinikos. Matė, kaip P. K. pribėgo prie moters ir iš jos išplėšė rankinę (b. l. 74).

Iš liudytojos S. K. apklausos protokolo matyti, kad 2013-02-11 vakare, priešais (duomenys neskelbtini) polikliniką ji buvo susitikusi su P. K., kuris pasakė, kad grobs rankinę ir nubėgo gatve einančios moters link. Netrukus išgirdo, kaip močiutė šaukė „vagis“. Kas įvyko po to, ji nematė. Kitą dieną ji buvo sutikusi P. K., kuris jai pasakė, kad pagrobė iš moters rankinę, kurioje buvo mobilusis telefonas ir 800 litų (b. l. 75).

2013-02-11 Įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad įvykio vieta - gatvė prie (duomenys neskelbtini) (b. l. 7-9).

2013-06-12 daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad J. K. savo iniciatyva pateikė mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 6030“, IMEI (duomenys neskelbtini) (b. l. 17).

2013-06-13 daiktų apžiūros protokole užfiksuota J. K. pateikto mobiliojo ryšio telefono „Nokia 6030“, IMEI (duomenys neskelbtini), apžiūra, jo požymiai (b. l. 18-19), po ko telefonas grąžintas nukentėjusiajai A. J. (b. l. 20).

2013-05-27 Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad A. J. padaryta odos nubrozdinimas kaktos kairėj, poodinės kraujosruvos kaktos kairėje, abiejų akių vokuose, kairėje alkūnėje. Sužalojimai padaryti kontakto su kietu buku daiktu ar paviršiumi metu ne mažiau dviejų trauminių poveikių pasėkoje. Sužalojimai vertinami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (b. l. 29-30).

Specialistė S. B. parodė, kad specialisto išvados surašymo metu nebuvo vertinti gydytojų okulisto bei LOR įrašai. Nors LOR gydytojas rašo bei išduoda pacientei nedarbingumo pažymėjimą dėl potrauminio pūlingo ausies uždegimo, tačiau iš dokumentų nematyti, kuo remiantis buvo nustatyta, kad dešinės ausies uždegimas yra potrauminis. Nukentėjusiosios apžiūros po įvykio metu nebuvo nustatyta jokių ausies būgnelio sužalojimų. Todėl mano, kad šis uždegimas buvo infekcinės kilmės. Potrauminis ausies uždegimas gali išsivystyti kaip komplikacija, kai po įvykio yra nustatomas ausies sužalojimas. Išsivystyti dešinės ausies uždegimas dėl akies uždegimo negalėjo, nes uždegimas buvo kairės akies.

Taigi, baudžiamojoje byloje ištirtų įrodymų pagrindu teismas laiko esant visiškai įrodyta, jog kaltinamasis P. K., sugriebęs nukentėjusiajai už rankinės, ir, bandydamas ją ištraukti, stipriai nukentėjusiąją pastumdamas, dėl ko nukentėjusioji nugriuvo ant žemės, taigi, pavartodamas fizinį smurtą, iš jau nebepajėgios pasipriešinti nukentėjusiosios rankų ištraukęs pastarosios rankinę ir su ja pabėgo. Tokiais veiksmais P. K. padarė nusikaltimą, numatytą BK 180 str. 1 d. Nusikaltimas baigtas, nes pagrobtu turtu kaltinamasis elgėsi pagal savo valią.

Iš kaltinimo kaltinamajam P. K. šalintinos aplinkybės, kad nusikaltimo metu metu buvo pagrobti materialinės vertės neturintys daiktai – neturinti materialinės vertės užrašų knygelė, keturi vienetai raktų. Kadangi vagystės ar plėšimo dalykas – turtas – turintys vertę ir fizinius parametrus daiktai, todėl, aprašant veiką, į vagystės ar plėšimo būdu pagrobtų daiktų sąrašą neturi būti įtraukiami daiktai, neturintys piniginės vertės, dokumentai. Kartu kaltinime tikslintina pagrobto turto vertė (į kurią neturi būti įskaičiuojama patiriami nuostoliai dėl pagrobtų neturinčių materialinės vertės daiktų), kadangi, susumavus pagrobto turto vertę, matyti, kad iš nukentėjusiosios A. J. buvo pagrobta turto 1161,74 Lt vertės.

Bausmių skyrimas.

Spręsdamas baudžiamosios atsakomybės klausimą, teismas vadovaujasi BK 54 str., 91 str. nuostatomis.

K. P. K. padarė apysunkį smurtinį nusikaltimą nuosavybei, nusikaltimo padarymo ir šiuo metu yra nepilnametis, neteistas, administracine tvarka nebaustas, VšĮ Kauno apskrities priklausomybės ligų centro įskaitoje neregistruotas. Policijos duomenimis, nepilnametis P. K. į policiją dominančių vaikų apskaitą buvo įrašytas nuo 2012-09-14 iki 2013-03-03 kaip asmuo, padaręs du ir daugiau administracinės teisės pažeidimų (b. l. 109). Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus duomenimis, nepilnamečio P. K. šeima socialinės rizikos grupės šeimų, auginančių vaikus, apskaitoje neregistruota, P. K. socialinės rizikos grupės vaikų apskaitoje neregistruotas (1 t., b. l. 114). (duomenys neskelbtini) pedagogų charakterizuojamas teigiamai, nurodoma, kad P. K. labai gerai lanko mokyklą, mokymosi motyvacija stipri, užduotis atlieka laiku, atestuotas iš visų dalykų, yra mandagus ir draugiškas (1 t., b. l. 112). (duomenys neskelbtini) mokyklos 2014-02-21 duomenimis, mokykloje mokosi nuo 2013-09-02, mokinys yra gero elgesio, labai gerai lanko pamokas, stengiasi pirmauti, lyderiauti, yra visuomenininkas, aktyviai dalyvauja mokyklos organizuojamuose renginiuose, filmuoja, yra iniciatyvus, turi originalių minčių, humoro jausmą, paslaugus, pirmą pusmetį baigė vidurkiu – 8,46, mokytojų dažnai giriamas, mėgstamas klasės draugų (2 t., b. l. 11).

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Atsižvelgiant į ankščiau išdėstytas aplinkybes, tai yra į tai, kad nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė būdama nepilnamečiu, šiuo metu taip pat yra nepilnametis, neteistas, padarė vieną apysunkį nusikaltimą, pirmą kartą, savo kaltę visiškai pripažino, gailisi, mokosi, charakterizuojamos ypač teigiamai, todėl yra pagrindo manyti, kad P. K. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 93 str. 1 d., yra visos sąlygos kaltinamąjį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, o baudžiamąją bylą nutraukti, taikant kaltinamajam auklėjamojo poveikio priemones, numatytas Lietuvos Respublikos BK 82 str. 1 d. 1 p., 5 p. – įspėjimą ir elgesio apribojimą, ir tuo padedant nepilnamečiui pakeisti elgesį, sulaikyti jį nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo.

Dėl civilinių ieškinių

Nukentėjusiosios teisių perėmėja, civilinė ieškovė A. J. prašo priteisti iš kaltinamojo P. K. bei jo įstatyminių atstovų 1211,74 Lt materialinei žalai bei 10000 Lt jos patirtai neturtinei žalai atlyginti.

Kadangi nukentėjusiosios A. J. atžvilgiu neteisėtais tyčiniais kaltinamojo P. K. veiksmais buvo padarytas tyčinis apysunkis nusikaltimas, nukentėjusioji A. J. bylos nagrinėjimo metu mirė, todėl nukentėjusiosios teisių perėmėja A. J. turi teisę reikalauti atlyginti nusikaltimu A. J. padarytą žalą.

Civilinis ieškinys turtinės žalos dalyje yra pagrįstas paties kaltinamojo parodymais, kitais bylos duomenimis, tačiau nukentėjusiajai telefonas „Nokia“ ikiteisminio tyrimo metu buvo grąžintas, todėl civilinis ieškinys turtinės žalos dalyje tenkintinas dalinai – 1011,74 (1211,74-200) Lt sumai.

Pareikšdama civilinį ieškinį, nukentėjusiosios teisių perėmėja prašė iš kaltinamojo priteisti jos patirtą moralinę žalą dėl mamos A. J. atžvilgiu padarytos nusikalstamos veikos. Spręsdamas dėl šios ieškinio dalies, teismas pažymi, kad teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad neturtinė žala yra asmeninio pobūdžio, todėl kiti asmenys, kurie nėra nukentėjusieji, bet susiję su asmeniu, patyrusiu tokią žalą, teisę į neturtinės žalos atlyginimą turi tik išimtiniais atvejais. Įstatymuose yra numatyta, kad artimieji turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą tik fizinio asmens gyvybės atėmimo atveju. Nors Aukščiausias Teismas yra pasisakęs, kad teismų praktikoje įstatymų ribojimai netraktuojami kaip absoliutūs (pavyzdžiui, kasacinėje nutartyje Nr. 3K-7-255/2005 konstatuota, kad priteisus neturtinės žalos atlyginimą tėvams, kurių naujagimiai buvo sužaloti ligoninėje, teisingumo, sąžiningumo ir protingumo reikalavimai nebuvo pažeisti), tačiau iš Aukščiausiojo Teismo praktikos matyti, kad tai yra išskirtinės, išimtinės situacijos, atsižvelgiant į neturtinės žalos reikalaujančių ir žuvusiųjų ar sužalotų asmenų santykių pobūdį, nusikaltimų, patiriamų dvasinių išgyvenimų sunkumą, kitas ypatingas aplinkybes. Tokiais išimtiniais atvejais paprastai pripažįstamas nukentėjusio asmens sunkus, pavojingas gyvybei sužalojimas, specifiniai kriterijai gali būti sveikatos sutrikdymo trukmė, netekto darbingumo laipsnis, ligos progresavimo tikimybė, nukentėjusio asmens gyvenimo pokyčiai profesinėje, visuomeninėje, asmeninėje ir kitose srityse. Vien ta aplinkybė, kad tretieji asmenys yra susiję su nukentėjusiuoju itin artimu emociniu ryšiu (dukra ir mama), nėra pakankamas pagrindas konstatuoti esant tokią išimtinę situaciją, kai nukentėjusiajai A. J. buvo nustatytas tik nežymus sveikatos sužalojimas, taip pat pagal pateiktus įrodymus nėra pagrindo spręsti, kad kaltinamojo nusikalstami veiksmai A. J. sukėlė itin sunkias, ilgalaikes pasekmes, ilgalaikius fizinius ar emocinius išgyvenimus. Todėl A. J. ieškinys dalyje dėl jai prašomos priteisti neturtinės žalos atmestinas.

1011,74 Lt civilinis ieškinys priteistinas A. J. naudai iš P. K., o pastarajam neturint turto ar uždarbio, pakankamo žalai atlyginti, subsidiariai iki jo pilnametystės – iš kaltinamojo įstatyminių atstovų (civilinių atsakovų) – J. K. ir P. K., nustatant, kad šių įstatyminių atstovų pareiga pasibaigia, kai P. K. sulaukia pilnametystės, taip pat, kai jis prieš pilnametystę įgyja turtą arba uždarbį, kurio pakanka žalai atlyginti.

Civilinis ieškinys, pareikštas Kauno teritorinės ligonių kasos, 240,57 Lt sumai yra pagrįstas, nes žala padaryta neteisėtais tyčiniais kaltinamojo veiksmais, įrodytas kaltinamojo parodymais, byloje esančiais rašytiniais įrodymais (1 t., b. l. 37), todėl tenkintinas pilnai, priteistinas iš P. K., o pastarajam neturint turto ar uždarbio, pakankamo žalai atlyginti, subsidiariai iki jo pilnametystės – iš kaltinamojo įstatyminių atstovų (civilinių atsakovų) – J. K. ir P. K., nustatant, kad šių įstatyminių atstovų pareiga pasibaigia, kai P. K. sulaukia pilnametystės, taip pat, kai jis prieš pilnametystę įgyja turtą arba uždarbį, kurio pakanka žalai atlyginti.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau - VSDFV) Kauno skyrius civiliniu ieškiniu prašo priteisti iš P. K. bei jo įstatyminių atstovų 1 425,84 Lt žalos atlyginimo, kuris atsirado VSDFV Kauno skyriui A. J. išmokėjus 1 425,84 Lt ligos pašalpą už nedarbingumo laikotarpį nuo 2013-02-12 iki 2013-03-29.

BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad baudžiamojoje byloje civilinį ieškinį turi teisę pareikšti tik tas asmuo, kuris turtinės ar neturtinės žalos patyrė dėl nusikalstamos veikos. Regresiniai ieškiniai baudžiamajame procese nenagrinėjami. Regresiniai reikalavimai nagrinėtini civilinio proceso tvarka. Todėl VSDFV Kauno skyriaus pareikštas ieškinys paliktinas nenagrinėtu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 3 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-269/2014).

Daiktinis įrodymas, nuosprendžiui įsiteisėjus – mobiliojo ryšio telefonas „Nokia 6030“, IMEI (duomenys neskelbtini), grąžintas nukentėjusiajai A. J. (b. l. 20), paliktinas nukentėjusiajai A. J..

Dėl proceso išlaidų

Advokatas byloje prašė priteisti nukentėjusiajai bei civilinei ieškovei teiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidas. Iš gautos Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2014-09-01 pažymos matyti, jog nagrinėjamoje byloje antrinės teisinės pagalbos, teikiamos A. J. bei A. J., išlaidas iki 2014-09-02 sudaro 520 litų dydžio advokato užmokestis. Šios išlaidos (advokato atstovavimo nukentėjusiajam išlaidos - antrinės teisinės pagalbos teikimas) pripažintinos proceso išlaidomis. Tačiau iš bylos duomenų matyti, kad kaltinamasis P. K. yra nepilnametis, moksleivis, jokio kilnojamojo ir nekilnojamojo turto neturi, niekur nedirba, todėl, atsižvelgiant į kaltinamojo turtinę padėtį, valstybės patirtos išlaidos už antrinės teisinės pagalbos teikimą nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei iš kaltinamojo P. K. neišieškotinos (BPK 105 str. 1, 5 d.).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298 str., 302 str., 303 str. 2 d., 304-305 str., 307-308 str., 313 str., teismas

nusprendė:

P. K. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d., vadovaujantis BK 93 str. 1 d., ir bylą jo atžvilgiu nutraukti.

Vadovaujantis BK 82 str. 1 d. 1 p., 5 p., P. K. skirti auklėjamojo poveikio priemones – įspėjimą bei elgesio apribojimą 8 (aštuoniems) mėnesiams, įpareigojant tęsti mokslą arba dirbti bei nuo 23 val. iki 6 val. būti savo namuose.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus - panaikinti.

Nukentėjusiosios teisių perėmėjos bei civilinės ieškovės A. J. pareikštą civilinį ieškinį tenkinti dalinai, priteisti jos naudai 1011,74 Lt iš P. K., o pastarajam neturint turto ar uždarbio, pakankamo žalai atlyginti, subsidiariai iki jo pilnametystės – iš kaltinamojo įstatyminių atstovų (civilinių atsakovų) – J. K. ir V. K., nustatant, kad šių įstatyminių atstovų pareiga pasibaigia, kai P. K. sulaukia pilnametystės, taip pat, kai jis prieš pilnametystę įgyja turtą arba uždarbį, kurio pakanka žalai atlyginti. Kitoje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

Kauno teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti pilnai, priteisti 240,57 Lt (du šimtus keturiasdešimt litų 57 ct) Kauno teritorinės ligonių kasos naudai (pinigus pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos PSDF biudžetui padarytos žalos surenkamąją sąskaitą (duomenys neskelbtini)) iš P. K., o pastarajam neturint turto ar uždarbio, pakankamo žalai atlyginti, subsidiariai iki jo pilnametystės – iš kaltinamojo įstatyminių atstovų (civilinių atsakovų) – J. K. ir V. K., nustatant, kad šių įstatyminių atstovų pareiga pasibaigia, kai P. K. sulaukia pilnametystės, taip pat, kai jis prieš pilnametystę įgyja turtą arba uždarbį, kurio pakanka žalai atlyginti.

Civilinio ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus civilinį ieškinį palikti nenagrinėtu.

Daiktinį įrodymą – mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 6030“, IMEI (duomenys neskelbtini), grąžintą nukentėjusiajai A. J., palikti nukentėjusiajai A. J..

Iš kaltinamojo P. K. neišieškoti antrinės teisinės pagalbos teikimo nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei išlaidų.

Išaiškinti kaltinamajam, kad jam nevykdant ar netinkamai vykdant auklėjamojo poveikio priemones, ir dėl to būnant ne mažiau kaip du kartus įspėtam, teismas, remdamasis šių priemonių vykdymą kontroliuojančių institucijų teikimu, gali pakeisti jas kitomis auklėjamojo poveikio priemonėmis, įskaitant atidavimą į specialią auklėjimo įstaigą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusiam teismui.