Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

dalyvaujant pareiškėjui J. Č., jo atstovei advokato padėjėjai Martai Matiukevič, institucijos priėmusios nutarimą Vilniaus apsk. VPK Vilniaus miesto 1 policijos komisariato atstovui Daliui Mikulskiui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi J. Č. skundą dėl Vilniaus apsk. Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 1 policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio 2014-02-06 nutarimo Nr. 10-12-AT1-184 nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. Č. 2013-11-21 Vilniaus apsk. VPK Vilniaus miesto prevencijos skyriui pateikė skundą, kuriame nurodė, jog 2013-10-15 d. 19.30 val. Z. G. skelbtoje sueigoje-buvo pakviestas, žmonės nesusirinko, susirinko tik po papildomo pakvietimo. Z. G. pareiškė, kad reikės mokėti po 5 Lt kiekvienam butui už laiptinės narelio valymą, susirinkimas vyko be protokolavimo, iš pat pradžių jis buvo šmeižiamas, prasidėjo grasinimai. Jis tris kartus pakėlė ranką, jam pakišo diktofoną. Kai pradėjo kalbėti apie jos elgesį, mikrofoną pasiėmė, o jį išvarė iš susirinkimo. Jam prieš veidą ėmė švaistytis juoda knygute. Jis nesileido į provokaciją-riaušes ir išėjo. Pastebėjo, kad gyventojai pasiūlymui nepritarė. Jos bendrė P. buvo itin agresyvi, domėjosi, ar neužvesta baudžiamoji byla, grasino užvesti. Z. G. toliau vykdo bendrijos pinigų plovimą, kaltina jį, kad nemoka už vandenį, bet teikia sąskaitas ne pagal skaitliuką, o didesnes. Ši sueiga organizuota tam, kad primygtinai renkami prieš jį parašai, kreipiasi su šmeižtu į teismą ir seniūniją. Paskutiniu metu suaktyvėjo jos ir V. P. agresija prieš jį, susirinkime agresyviai švaistosi jam prieš veidą. 2013 m. spalio mėnesį jam įteiktas raštas baudai 14000 Lt,už antrą dezinfekciją, suorganizuotą teismą. Jau organizuojamas trečias. Z. G. susirinkimai pravedami labai nekokybiškai, šališki agresyvūs, su chuliganiškumo atspalviu, nors jo kreipimaisi ir raštai paliekami nereikšmingi. Organizuojama grupuočių buto pasisavinimo programa, teikiama dezinformacija aukštoms valdžios instancijoms. Prašo sudrausminti Z. G. elgesį operatyviomis priemonėmis. Jos vadovavimui nepritaria, nepritarimą išreiškė žodžiu ir raštu, kurį pridavė susirinkimo sekretorei, tačiau jokio atsako į jį nesulaukė.

Vilniaus apsk. Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 1 policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio tyrėjas Audrius Sikorskis 2014-02-06 nutarimu Nr. 10-12-AT1-184 nusprendė nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną pagal J. Č. skundą dėl to, kad 2013-10-15 apie 19.30 val. namo Žirmūnų g. 24, Vilniuje, laiptinėje DNSB „Laimė“ pirmininkė Z. G. jį išvarė iš gyventojų susirinkimo. Nutarime konstatuota, jog patikrinimo metu negauta pakankamai faktinių duomenų (įrodymų), kad buvo pažeista nustatyta valdymo tvarka, todėl LR ATPK 250 str. 1 d. 1 p. pagrindu nutraukė administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną, kadangi Z. G. veiksmuose nėra administracinio teisės pažeidimo, numatyto LR ATPK 188 str., įvykio ir sudėties.

J. Č. 2014-02-19 pateikė skundą dėl Vilniaus miesto 1 policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio 2014-02-06 nutarimo Nr. 10-12-AT1-184, kuriuo prašo panaikinti šį nutarimą ir iškelti administracinę bylą dėl Z. G. savavališkų veiksmų. Skunde nurodo, kad jis gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Daugiabutis namas, kuriame jis gyvena, priklauso 447-ajai Daugiabučių namų savininkų bendrijai „Laimė“, k.j. 126331596. Šiuo metu DNSB pirmininkė yra Z. G.. Ji netinkamai vykdo savo pareigas ir tuo pažeidžia jo kaip daugiabučio namo bendrijos vieno iš savininkų teises. 2013-11-20 jis gavo 447-osios DNSB „Laimė“ pretenziją dėl 14240,70 Lt įsiskolinimo 447-jai DNSB. Pagal gautas sąskaitas-faktūras paskaičiuota skola yra labai didelė ir per nustatytą 10 dienų terminą jis negali suspėti surinkti tokios sumos. Gauna mažas pajamas, kadangi yra pensininkas, be to sunkiai serga, yra priverstas pirkti brangius vaistus, skirti didelę dalį pajamų būtiniausioms pragyvenimo išlaidoms. Prašomos sumos paskaičiavimas yra netikslus ir neatitinka faktiškai jam suteiktų paslaugų kiekio ir pobūdžio. Pagal pateiktas sąskaitas matyti, kad atliekant buitinių šiukšlių pakrovimo ir išvežimo darbus, buvo sugaišta gerokai mažiau laiko nei nurodoma UAB „Švaros alėja“ pateikiamoje sąskaitoje Nr. 000506. Z. G. kaip DNSB pirmininkė prižiūrėjo atliekamus darbus, todėl žinojo, kad sugaištas laikas ir išvežtų šiukšlių išvežimas neatitinka PVM sąskaitoje faktūroje nurodytų duomenų. Kaip asmuo, kuris buvo atsakingas už užsakytus darbus, ji turėjo kruopščiai rūpintis, kad apmokėjimas būtų atliekamas tik už realiai atliktus ir priimtus darbus. 2013-11-26 Z. G. buvo siųstas laiškas su prašymu perskaičiuoti 14240,70 Lt sumą, kurią apmokėti jis buvo prašomas pagal faktiškai atliktus darbus. Taip pat buvo prašoma perskaičiuotos sumos mokėjimą išdėstyti dalimis per protingą terminą, kadangi dėl sunkios materialinės padėties jis negali sumokėti visos reikalaujamos sumos iš karto. Šis laiškas buvo siųstas registruotu paštu ir įteiktas Z. G. tinkamai, tačiau į šį prašymą nebuvo atsakyta, tuo DNSB pirmininkė pažeidė LR Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 14 str. 6 d. 6 p., 7 d. Z. G. nuolat pažeidžia bendras visiems priimtinas etikos normas, dažnai neetiškai ir nepagarbiai elgiasi su juo DNSB susirinkimų metu, žemina jį žodžiu ir veiksmais, ko pasakoje apie jį susidaro itin neigiama aplinkinių nuomonė. Ji savavališkai iškviečia tarnybas, kurios atlieka dezinfekciją jo bute, nors ji neturi tokios teisės, kadangi jis yra buto savininkas. Dėl tokių veiksmų jis patiria didelį stresą, be to išmetami jam brangūs daiktai. Z. G. nuolat pažeidžia Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo normas, nes nesilaiko etikos ir netinkamai vykdo prisiimtas pareigas, atlieka veiksmus, kurie neįeina į DNSB pirmininkės pareigas. Nesutinka su nutarimu, kad nenustatyta ATPK 188 str. numatyto teisės pažeidimo įvykio ir sudėties. ATPK 6 str. nurodo, kad valstybiniai organai, visuomeninės organizacijos, darbo kolektyvai rengia ir įgyvendina priemones, kuriomis siekiama užkirsti kelią administraciniam teisės pažeidimams, išaiškinti ir šalinti priežastis bei sąlygas, padedančias juos padaryti, auklėti piliečius, kad jie būtų didžiai sąmoningi ir drausmingi, griežtai laikytųsi įstatymų.

Vilniaus apsk. VPK Vilniaus miesto 1 policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyris pateikė atsiliepimą į pareiškėjo skundą, kuriame nurodė, kad jų sprendimas priimtas atlikus medžiagos tyrimą, įvertinus visus surinktus įrodymus, pagrįstas visapusišku, pilnutiniu, ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone, prašė skundo netenkinti.

Pareiškėjas teismo posėdyje nurodė, kad savo dviejų kambarių bute gyvena nuo 1960 metų. Yra dailininkas, jam suteiktas papildomas plotas, visą gyvenimą dirbo. Dabar laikas nuo laiko daro kūrybinius darbus. Gyvena vienas. Visuomet sumoka už butą visus mokesčius. Niekada nebuvo skolingas. Bendrovės pirmininkė savivaliauja, toks jos elgesys yra ilgai užsitęsęs, pavojingas. Jis yra šmeižiamas organizuota grupuote. Pirmininkė tos grupuotės išrinkta. Todėl prašo policijos nutarimą nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną panaikinti ir tęsti tyrimą toliau, nes tyrimas buvo atliktas nevisapusiškai. Gyvenimas pasidarė visai neįmanomas. Prieš jį imamasi šantažo, fizinių ir administracinių veiksmų. Didžiausia problema yra tame, kad yra užprogramuota visiškai jį sužlugdyti, išgyvendinti iš buto, apkrauti nepakeliamomis baudomis, panaudoti fizinius išpuolius – pavyzdžiui, mušimą. Dėl fizinio smurto kreipėsi į policiją. Grįžęs iš tėviškės rado užklijuotą su popierėliais butą. Kreipėsi į policiją. Pasirodo, jam nebūnant buvo atvažiavusios policija ir gaisrinė, manė, kad jo jau nėra, kad yra lavonas. Grįžus jam iš policijos, bendrovės pirmininkė iškvietė savo bendrus, kaimynas trenkė durimis, pasakė, kad jį užmuš, pramušė veido kraštą. Jis tojau pat iškvietė policiją, parašė pareiškimą, prašė perduoti prokuratūrai. Policija pasakė, kad nėra nusikaltimo sudėties. Tokie atvejai pasitaiko ne kartą, jam sakoma, kad jam padarys ką norės, ir nieko jis negalės padaryti. Jis anksčiau buvo to namo pirmas bendrijos primininkas, buvo renkamas ir antrą kartą. Tada buvo išleistas įsakymas, kad dirbantys pensininkai praranda šiek tiek lėšų, taigi jam dirbančiam būtų atskaitoma nemaža pinigų suma. Tuomet jis savo noru, neverčiamas, be jokių pretenzijų ir konfliktų parašė pareiškimą ir atsisakė pirmininkystės. Bylos pretekstas ir priežastis yra dėl to, kad kada buvo antrą kartą išrinktas pirmininku, paaiškėjo, kad prieš jį buvęs pirmininkas darė aferas. Jis negalėjo tylėti, ir taip nutrūko jų pinigų šaltinis. Jis tai išaiškino ir dėl to pasidarė didelis priešas. Su namo bendrovės pirmininke pradėjo konfliktuoti nuo to laiko, kai buvo išrinktas antrą kartą pirmininku. Po to buvo išrinktas pirmininku Z. G. vyras, po to jis susikompromitavo, buvo išrinkta pirmininke Z. G.. Dabar namo bendrovės pirmininkė Z. G. už tai, kad išaiškino jos aferas, sakė, kad su juo susidoros – apkraus baudomis. Ir ji sugalvojo eilę bylų jo atžvilgiu. Buvo pas jį atvykusios komisijos – visai nepagrįstos, suorganizuotos pačios Z. G.. Buvo apkaltintas absoliučiai nesamais dalykais – pvz. pasakyta, kad aš turi blusų. Gyvenime jokių blusų nematė. Prigalvojo, kad oras negeras ir t.t. Jokių gyvūnų nelaiko. Baudos jam skiriamos visiškai nepagrįstai. Turi tėviškę, ir kadangi čia jam buvo trukdoma dirbti, turėjo planą - kūrybos darbams vasaros metu įsirengti tėviškėje dirbtuves, tam sukaupė bute daiktų. Daiktų iš tiesų buvo nemažai. Jie buvo visi tvarkingai sudėti į lagaminus. Bet pirmininkė suorganizavo antstolį, kad išvežtų tuos daiktus. Buvo sukrauta 40 lagaminų. Tos daiktus sudėjo į konteinerius ir išvežė.

Institucijos, priėmusios nutarimą atstovas teismo posėdyje nurodė, kad medžiagą pareigūnai išnagrinėjo surinkus visus įrodymus, todėl prašo atmesti J. Č. skundą ir palikti galioti policijos nutarimą. Čia byloje yra daug nesusijusių reikalų. J. Č. skundė antstolio Dapkaus veiksmus, šie skundai ėjo iki apygardos teismo ir buvo atmesti. Taip pat jis skundė Z. G. veiksmus dėl savavaldžiavimo. Buvo priimtas atsisakymas pradėti ikiteisminį tyrimą, jis apskundė jį prokuratūrai ir prokuratūra J. Č. skundą atmetė. Jis pradėjo dirbti Žirmūnų teritorijoje 2009 metais. Per visus tuos metus buvo skirti du priverstiniai šiukšlių išvežimai iš J. Č. buto. Buvo išvežti keli konteineriai. Jam buvo siūloma pačiam išvežti savo daiktus, kurie yra geri, tačiau jis nesutikdavo, buvo priimti teismo sprendimai iškelti šiukšles prievarta. Dėl to viskas ir vyksta. Žmonės nesutinka gyventi tarp tarakonų, dėl to prašo priverstinių teismo sprendimų. Bendrovės pirmininkė vykdo gyventojų valią ir jis nesutinka, kad nebuvo gyventojų skundų. Aišku, kad skundai buvo. Atrodo, ir savivaldybė baudė J. Č. už šiukšlių kaupimą, jie baudė už švaros ir tvarkymo taisyklių pažeidimą. Jie yra nepradėję dvejų ikiteisminių tyrimų – dėl antstolio Dapkaus veiksmų išvežant J. Č. šiukšles. Tas nutarimas Apygardos teismo yra paliktas neskundžiama nutartimi. Po to buvo apskųsta bendrovės pirmininkė Z. G..

Pareiškėjo atstovė paaiškino, kad J. Č. nuo seno gyvena savo bute. Jis gyvena vienas, šeimos neturi. Jis yra menininkas, todėl turi daug daiktų. Pats yra senyvo amžiaus ir susitvarkyti ne visada gali, todėl gal ir ne visą laiką iš jo buto sklindantis kvapas yra gražus. Pagal savo galimybes J. Č. stengiasi tvarkytis. Namo bendrovės pirmininkė piktnaudžiauja savo padėtimi, nemėgsta J. Č.. Nėra nei vieno kaimyno skundo, pagal kurį galima būtų J. Č. apkaltinti kažkokiais nebūtais nusikaltimais arba veiksmais. Nei vienas kaimynas nėra parašęs skundo, pirmininkė savivaliauja, peržengė savo ribas ir savavališkai bando J. Č. kenkti, siunčia visokius patikrinimus, išvaro jį iš susirinkimų, pvz. 2013-10-15d. buvo susirinkimas, iš kurio J. Č. buvo išvarytas. Su juo pasielgė nepagarbiai. Kadangi jis gyvena vienas ir niekas negali to paliudyti, tiesiog ir naktimis yra beldžiamasi į jo duris, jam yra įvairūs grasinimai, susitikus jį laiptinėje. Yra pateikti įrodymai, kad J. Č. gavo pretenziją susimokėti už šiukšlių išvežimą. Kadangi J. Č. mato, kaip yra atliekami veiksmai ir pats ne kartą buvo nuėjęs išsiaiškinti, kad tokių sąskaitų, kurios jam buvo pateiktos, kaip ir neturėtų būti. Jis paprašė, kad pirmininkė perskaičiuotų jam pateiktą sąskaitą, tačiau, pirmininkė nesureagavo, nors J. Č. prašymą gavo ir pati jį priėmė. Tai matyti iš pateiktos pačios pretenzijos ir laiško. J. Č. kreipėsi ir į savivaldybę, tačiau savivaldybė pasakė, kad šiuo atveju kištis negali ir šitą reikia spręsti kitaip. J. Č. kreipėsi į policiją. Tyrimas buvo kaip ir pradėtas, bet buvo nutrauktas, Manome, kad tyrimas nutrauktas neteisingai, kadangi pirmininkė iš tiesų piktnaudžiauja savo užimama padėtimi. Nėra nei vieno skundo, nei vieno veiksmo, kuris pasakytų, kad J. Č. elgiasi neteisėtai ar negerai.

Liudytoja Z. G. teismo posėdyje paaiškino, kad jis yra DNSB „Laimė“ pirmininkė. Šios bendrijos pirmininke yra jau 8 metus. J. Č. gyvena name, kurio bendrijos pirmininke ji yra, ir kaupia savo bute šiukšles. 2009 metais teismo nutarimu buvo išvežti 87 kubai šiukšlių. Visos institucijos apie tai žino – ir savivaldybė, ir policija, ir viešosios tvarkos skyrius. 2013 metais spalio mėnesį buvo išvežti 88 kubai šiukšlių iš J. Č. namų. Gyventojai neapsikenčia, nes nuo tų šiukšlių ir tarakonai, ir pelės, ir baisus kvapas. Visą žiemą jie laiko atidarytus langus laiptinėje, nes į laiptinę neįmanoma įeiti. Su J. Č. buvo daug apie tai kalbėta, bet jis neigia, sako, kad tai nėra šiukšlės, nors šiukšlių konteineriai yra priešais jos langą ir ji mato per langą, kaip jis apeina visus konteinerius ir rausiasi po juos. Dabar jis vėl neša maišais į savo butą visokias šiukšles iš konteinerių. Buvo teismo nutartis, kad J. Č. savo lėšomis turi pašalinti tas šiukšles ir iškviesti tarnybą, kad padarytų dezinfekciją, bet kai jis per 30 dienų neįvykdė tos teismo nutarties, ji kreipėsi į antstolį ir antstolis vykdė teismo sprendimą. Ji nevarė pono J. Č. iš susirinkimo, dėl ko jis prašė pradėti administracinę teiseną prieš ją. Nieko panašaus nebuvo. Name yra daug nuomininkų, ir gyventojai skundžiasi, kad nevalomos laiptinės. Ji pagalvojo, kad reikia susirinkti neoficialiai be jokių protokolų rašymų, kad susižinoti gyventojų nuomonę dėl laiptinių valymo. Gal buvo susirinkę kokie 8 žmonės iš 15-os esančių laiptinėje butų ir jie pradėjo kalbėtis apie tai, ką reikia daryti, kad būtų švaru, J. Č. taip pat buvo. Moterys neapsikentė ir pradėjo sakyti J. Č., kada jis susitvarkys, nes neįmanoma gyventi. Nieko ten neįvyko, pasibarė ir išsiskirstė. O J. Č. skundžiasi, laiko, kad viskas yra normos ribose. 2009 metais jie darė baktereologinį tyrimą jo bute ir buvo nustatyta, kad amoniako norma viršyta 6 kartus. 2014-01-14 policijoje buvo apklausta. Sakė, kad buvo susirinkimas, bet jis buvo neoficialus, ir jo neprotokolavo, tiesiog susirinko gyventojai pakalbėti dėl laiptinės valymo. Ataskaitiniai susirinkimai vyksta kiekvienais metais ir yra protokoluojami, yra vedama protokolų knyga, o šis susirinkimas buvo neoficialus, tiesiog norėjo susižinoti gyventojų nuomonę dėl laiptinės valymo. Jie jokių raštų negauna, gauna tik sąskaitas faktūras, taigi įeinamų ir išeinamų raštų registracijos knygos neturi. Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitų paskirties pastatų savininkų bendrijos įstatymu ji vadovaujasi. Iš savivaldybės Būsto renovacijos skyriaus raštą ji gavo. Tai, ką pagal tą raštą turėjo paaiškinti J. Č. raštu, viską jam raštu ir paaiškino. Raštų registracijos knygos neturi. J. Č. namuose nebuvo ir ji jam įdėjo tą raštą į dėžutę. J. Č. iš susirinkimo nevarė. Smurto prieš J. Č. nevartojo, nesiėmė jokių veiksmų, kad jam pakenkti, arba primesti jam savo tvarką. Jeigu ji jam pasako, kad reikia pasivalyti prie durų, tai jis puola ant jos, kodėl ji čia vadovauja, ir kad jis jos nelaiko pirmininke. Su J. Č. niekaip nebendrauja, nueina pasakyti, kad sutvarkytų laiptinę prie durų, nes jis neša tuos purvinus maišus, arba kasa darželį ir prineša į laiptinę purvo. Kaimynai pasiskundžia jai, ir ji turi kaip pirmininkė eiti ir su J. Č. kalbėtis. Kaimynų raštiški skundai J. Č. atžvilgiu buvo anksčiau prieš 2009 metus. Visi jie yra sudėti ir susegti segtuve. Po 2009 metų raštiškų skundų nebuvo.

Skundas netenkintinas.

Pareiškėjas skunde nesutiko ir su administracinio teisės pažeidimo bylos nutraukimo pagrindu, kad byloje nenustatyta Z. G. veiksmuose administracinio teisės pažeidimo pagal LR ATPK 188 str. įvykio ir sudėties.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

LR ATPK 188 str. numatyta atsakomybė už savavališką, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos, vykdymą savo tikros ar tariamos teisės, ginčijamos kito asmens, nepadariusį esminės žalos piliečių teisėms ar teisėtiems interesams ar valstybinėms ar visuomeninėms įmonėms, įstaigoms ar organizacijoms.

Pagal ATPK 188 straipsnio dispoziciją savavaldžiavimas yra tada, kai asmuo, nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, savavališkai vykdo savo tikrą ar tariamą teisę, kuri yra ginčijama. Tikra teisė yra tokia, kuri realiai egzistuoja ir pagrįsta sandoriu ar kitu juridiniu faktu, o tariama – tokia, kai asmuo, sąžiningai klysdamas, laiko teisę priklausančia jam, nors iš tikrųjų tokios teisės nėra.

2013-11-21 Vilniaus miesto 1 policijos komisariate gautas J. Č. skundas, kad DNSB „Laimė“ pirmininkė Z. G. galimai netinkamai vykdo pareigas organizuojant ir vedant bendrijos narių susirinkimus. Skundžiamas nutarimas, kaip matyti iš jo turinio yra priimtas tik dėl J. Č. 2013-11-21 skundo ir jame nurodytų argumentų.

Dalis J. Č. teismui pateiktame skunde argumentų, pvz, kad DNSB pirmininkė neatsakė į jo pretenziją dėl 14240,70 Lt įsiskolinimo, nėra minėti policijos tirtame 2013-02-21 skunde, todėl akivaizdu, kad dėl jų negalėjo tirtos aplinkybės ar būti pasisakyta ir skundžiame nutarime. Kaip matyti iš pačios pretenzijos datos – 2013-11-26 ši pretenzija buvo surašyta ir pasiųsta Z. G., jau po 2013-11-21 skundo policijai padavimo, todėl skundą tyręs tyrėjas nevertino šios aplinkybės skundžiamame nutarime.

Be to, J. Č. skunde nurodoma, kad Z. G. neprotokolavo gyventojų susirinkimo eigos. Pagal Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką, LR ATPK 188 straipsnyje įtvirtintas administracinis teisės pažeidimas gali būti įvykdytas tik veikimu – aktyviais pažeidėjo veiksmais. Teisės jurisprudencijoje, analizuojančioje savavaldžiavimo sudėties objektyviąją pusę, nurodoma, kad veika savavaldžiavime pasireiškia aktyviais veiksmais – savavališku, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos, savo ar kito asmens tikros ar tariamos teisės, kuri yra ginčijama arba pripažįstama, bet nerealizuojama, vykdymu. (2010-09-16 LVAT nutartis N62-887/2010). Vadovaujantis šiuo aiškinimu tam tikrų veiksmų neatlikimas, šiuo atveju susirinkimo neprotokolavimas, raštiškų atsakymų nepateikimas nesudaro savavaldžiavimo pažeidimo sudėties.

.Iš pareiškėjo 2013-11-21 skundo matyti, kad jis turi pretenzijų Z. G. dėl to, kad ji 1) netinkamai atlieka savo kaip DNSB pirmininkės pareigas gyventojų susirinkimo metu, 2) netinkamai tvarko bendrijos lėšas (vykdo pinigų plovimą), pateikia nepagrįstas sąskaitas, 3) šmeižė, grasino, išvarė J. Č. iš susirinkimo, 4) renka ir skleidžia dezinformaciją apie pareiškėją teismams ir valstybinėms institucijoms.

Tirdamas J. Č. skundą, tyrėjas A. Sikorskis paėmė paaiškinimą iš Z. G., kuriame ši patvirtino, kad 2013-11-15 vyko Žirmūnų g. 24, Vilniuje, III laiptinės gyventojų susirinkimas dėl laiptinės valymo paslaugų pirkimo iš privačios bendrovės, kurį ji suorganizavo kaip namo gyventojų bendrijos pirmininkė. Susirinkime dalyvavo apie 12 gyventojų, tarp kurių buvo ir J. Č.. Tuo metu namo gyventojai pradėjo gėdyti J. Č. dėl šiukšlių kaupimo jo bute, sklindančios smarvės ir tarakonų veisimo. Po pareikštų pretenzijų J. Č. pats savo noru pasišalino į savo butą, jo niekas iš susirinkimo nevarė, tik priekaištavo dėl nevalyvumo. (b.l. ).Praktiškai analogiškos aplinkybės užfiksuotos ir paties pareiškėjo J. Č. 2013-11-21 skunde: jis jame nurodė, kad jį užsipuolė namo gyventoja V. P., jis pats išėjo iš susirinkimo, kadangi nenorėjo veltis į konfliktą.

Iš esmės pareiškėjo didžioji skundo argumentų dalis yra ne dėl to, kaip Z. G. įgyvendina savo tikrą ar tariamą teisę, o dėl to, kad ji pareiškėjo nuomone, netinkamai atlieka DNSB pirmininkės pareigas arba jų neatlieka. Teismas atkreipia pareiškėjo dėmesį, kad policija nėra įgaliota spręsti gyventojų (bendrijos narių) ir DNSB valdymo organų konfliktų dėl bendro naudojimo objektų valdymo, naudojimo ir priežiūros, tame tarpe dėl bendrijos lėšų naudojimo ir administravimo, sąskaitų teikimo ir pan.. Jei J. Č. mano, kad bendrijos pirmininkė neskaidriai tvarko bendrijos lėšas, rengia sąskaitas, pagal Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitokios paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 21 str. 4 d. 1 p. jis turi teisę teikti pasiūlymus bendrijos narių susirinkime, tame tarpe inicijuoti klausimą dėl finansinių ataskaitų audito atlikimo. Pagal to paties įstatymo 23 str., bendrijos narių ir bendrijos valdymo ar kitų organų (jų narių) ginčai perduodami nagrinėti bendrijos ginčų nagrinėjimo komisijai arba ginčus nagrinėjančiam asmeniui, kai tokia komisija sudaroma arba toks asmuo renkamas šiame įstatyme nustatyta tvarka. Šių ginčų nagrinėjimo ir ginčų nagrinėjimo komisijos sudarymo arba ginčus nagrinėjančio asmens skyrimo tvarka nustatoma bendrijos įstatuose.

Įstatymo 20 str. 1 d. numatyta, jog bendrijos valdymo organų veiklos priežiūrą ir kontrolę pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymą atlieka savivaldybės, to paties straipsnio antroje dalyje numatyta, kad savivaldybės vykdomoji institucija ar jos įgaliotas asmuo turi teisę kontroliuoti, kaip bendrijos valdymo organai atlieka pagal šį įstatymą jiems priskirtas funkcijas ir, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksu, surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus, nagrinėti administracinių teisės pažeidimų bylas ir skirti administracines nuobaudas arba perduoti administracinių teisės pažeidimų bylas nagrinėti teismui. Atsakomybė už daugiabučių gyvenamųjų namų bendrojo naudojimo objektų administravimo pareigų, nustatytų teisės aktuose, nevykdymą, tame tarpe už teisės aktų nustatytų reikalavimų dėl informacijos teikimo ir (ar) administravimo veiklos metinės ataskaitos pateikimo šių objektų savininkams nevykdymą, numatyta LR ATPK 158² str., tačiau šio pažeidimo aplinkybes tiria, ir esant reikalui administracinio teisės pažeidimo protokolus surašo Savivaldybių vykdomosios institucijos, ne policija.

Trečia, J. Č. kaltina Z. G. jį susirinkime šmeižus, jam grasinus ir skleidžiant apie jį dezinformaciją valstybės institucijoms ir teismams. Skunde jis neatskleidžia nei informacijos, kurią jis vertina kaip neatitinkančią tikrovės ar dezinformuojančią, nei grasinimų turinio. Iš pareiškėjo ir liudytojos Z. G. teisme duotų paaiškinimų, darytina išvada, kad jis kaip šmeižtą vertina informaciją, jog jis kaupia jam nuosavybės teise priklausančiame bute šiukšles, dėl ko užteršiama bendra gyvenamoji aplinka – oras, veisiasi parazitai, keliantys užkrėtimo grėsmę kitoms namo patalpoms. Atkreiptinas dėmesys, kad J. Č. praeityje ne kartą buvo baustas pagal LR ATPK 158 str. 2 d., 161 str. (2007-04-04, 2007-08-01, 2009-03-19, 2009-09-17, 2009-11-24, 2009-12-14, 2010-04-27, 2012-09-06, 2013-05-24 nutarimai), sprendimus priėmė teismai, ištyrę ir įvertinę pateiktą medžiagą, apklausę ne tik Z. G., tačiau ir kitus liudytojus – namo gyventojus, tikrinimus atlikusius savivaldybės pareigūnus. Du kartus buvo priimti teismo sprendimai ( 2009-02-19 bei 2013-01-07) dėl įpareigojimo pašalinti bute, esančiame Žirmūnų g. 24-36, Vilniuje, susikaupusias atliekas, būtinų dezinfekcijos darbų atlikimo, graužikų, tarakonų ir kitų kenkėjų pašalinimo, nurodyta, kad atsakovui per nustatytą terminą neįvykdžius teismo sprendimo, leidžiama 447-osios daugiabučio namo savininkų bendrijai „Laimė“ prievarta patekti į atsakovui nuosavybės teise priklausantį butą, veikiant būtinojo reikalingumo atveju, siekiant pašalinti čia sukauptas atliekas, atlikti būtinus dezinfekcijos, graužikų, tarakonų ir kitų kenkėjų pašalinimo darbus, suremontuoti ir sutvarkyti bute esančią bendro naudojimo inžinerinę įrangą. Šie teismo sprendimai paneigia pareiškėjo teiginį, kad Z. G. savavališkai atlieka jo bute dezinfekciją, pažeisdama jo nuosavybės teises. Kadangi tokie prejudiciniai faktai nustatyti teismų sprendimais, teismas nevertina, kad kreipdamasi į atitinkamas institucijas, DNSB pirmininkė paskleidė apie J. Č. dezinformaciją.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad Vilniaus apsk. Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 1 policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio 2014-02-06 nutarimas Nr. 10-12-AT1-184 nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį nėra pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302 str. 1 d. 1 p., 4 d., 5 d., 6 d., 302² str., 302⁴ str.,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

pareiškėjo J. Č. skundo netenkinti.

Palikti Vilniaus apsk. Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 1 policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio 2014-02-06 nutarimą Nr. 10-12-AT1-184 nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nepakeistą.

Dėl nutarties per 20 (dvidešimt) dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti paduotas apeliacinis skundas Vilniaus apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.