- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-09-30
- Bylos Nr.
- AN2-538-813/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-28-3-00380-2021-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Darius Kantaravičius (pirm.)
- Pažeidėjas
- A. S.
- Institucija
- Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kazlų Rūdos policijos komisariatas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Darius Kantaravičius apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. S. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų (toliau – ir Marijampolės apylinkės teismo) 2021 m. liepos 26 d. nutarties A. S. administracinio nusižengimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. A. S. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kazlų Rūdos policijos komisariato (toliau – ir Institucijos) vyresniojo tyrėjo 2021 m. gegužės 31 d. nutarimu pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 170 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 mėnesiams už tai, kad jis 2021 m. gegužės 13 d. 7.40 val. (duomenys neskelbtini) g. sankryžoje, (duomenys neskelbtini), vairavo motorinę transporto priemonę ir sankryžoje atliko lenkimo manevrą, t. y. pradėjo lenkti krovininį automobilį, važiuojantį ta pačia kryptimi, pradėjo lenkimo manevrą prieš (duomenys neskelbtini) g. sankryžą, pažymėtą kelio ženklu „pagrindinis kelias“, (duomenys neskelbtini) g. sankryžoje lenkė tą patį krovininį automobilį, važiuojantį ta pačia kryptimi ir baigė lenkimo manevrą už sankryžos.
Žemesnės instancijos teismas
2. Nesutikdamas su šiuo nutarimu A. S. pateikė skundą teismui. Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. liepos 26 d. nutartimi jo skundas netenkintas. Skundžiamoje nutartyje konstatuota, kad 2021 m. gegužės 31 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas. A. S. kaltę padarius ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą patvirtina liudytojo – policijos pareigūno J. L. parodymai, jo tarnybiniame pranešime nurodytos aplinkybės, eismo įvykio schema, vaizdo įraše užfiksuoti duomenys apie tai, kad 07:47:05 į (duomenys neskelbtini), įsuka krovininis automobilis. Nuo 07:47:11 minėtą krovininį automobilį pradeda lenkti automobilis „Toyota Rav4“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) kuris į savo eismo juostą sugrįžta 07:47:19, pravažiavęs kelio ženklą „Pagrindinis kelias“ su lentele „Pagrindinio kelio kryptis“. Taigi, iš aptartų įrodymų akivaizdu, kad A. S. vairuotas automobilis „Toyota Rav4“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) lenkimo manevrą pradėjo prieš (duomenys neskelbtini) sankryžą, pažymėtą kelio ženklu „Pagrindinis kelias“, tačiau minėtą manevrą baigė jau būdamas už (duomenys neskelbtini) sankryžos.
Šalies argumentai
3. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo A. S. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. liepos 26 d. nutartį ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti arba pakeisti Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. liepos 26 d. nutartį, panaikinant Institucijos 2021 m. gegužės 31 d. nutarimu paskirtą administracinio poveikio priemonę - specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) 3 mėnesiams atėmimą.
3.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad policijos pareigūnai lenkimo manevrą stebėjo iš 250 metrų atstumo būdami pagrindiniame kelyje. Apelianto įsitikinimu, stebint situaciją pagrindiniame kelyje, pareigūnams iš 250 metrų atstumo buvo sudėtinga tiksliai įvertinti ar pagrindiniame kelyje atliktas lenkimo manevras buvo pabaigtas iki susikirtimo su šalutiniu keliu ar už jo. Eismo įvykio vietos schema buvo sudaryta jau po įvykio, remiantis tais įspūdžiais, kuriuos susiformavo pareigūnas stebėdamas įvykį. Situacija buvo filmuojama. Pareigūnas vizualiai negalėjo užfiksuoti daugiau detalių, nei jų užfiksavo vaizdo kamera. Vaizdo įraše užfiksuoti duomenys yra objektyvūs ir jų kaip įrodymų patikimumas yra didesnis, nei tų duomenų, kurie yra nurodyti eismo įvykio vietos schemoje ir kurie grindžiami pareigūno subjektyviu ir nebūtinai teisingu situacijos suvokimu ir perteikimu. Apeliaciniame skunde pabrėžiama, kad Kelių eismo taisyklių 140.1 punkte įtvirtintas draudimas lenkti sankryžose galioja ne visame kelio ruože, esančiame tarp ženklų „Sankryža su šalutiniu keliu“, „Šalutinis kelias iš dešinės“, „Šalutinis kelias iš kairės“ arba „Pagrindinis kelias“, o tik pačioje sankryžoje. Byloje esantis vaizdo įrašas nepatvirtina teismo išvados, kad automobilis „Toyota Rav 4“ valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) krovininį automobilį baigė lenkti už sankryžos. Apylinkės teismas netinkamai nustatė faktinę aplinkybę, kurioje vietoje buvo pabaigtas lenkimas.
3.2. Apeliantas tvirtina, kad kadangi jis vairuodamas transporto priemonę neatliko lenkimo, kurį draustų kelių eismo taisyklės, tai nėra objektyvaus pagrindo kaltinti jį pažeidus Kelių eismo taisyklių 140.1 punkto reikalavimus, todėl darytina išvada, kad jo veiksmuose nėra ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties. Todėl Marijampolės apylinkės teismas nepagrįstai nepanaikino Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kazlų Rūdos policijos komisariato 2021 m. gegužės 31 d. nutarimo ir nenutraukė administracinio nusižengimo teisenos.
3.3. Apeliaciniame skunde taip pat prašoma tuo atveju, jei teismas nematytų pagrindo nutraukti administracinio nusižengimo teisenos, sušvelninti paskirtą nuobaudą. Apeliantas nurodo, kad jis nėra piktybiškas Kelių eismo taisyklių pažeidėjas. Šiurkščių, pavojingų pažeidimų (didelis nustatyto greičio viršijimas, eismo įvykio sukėlimas, sukėlęs kitų asmenų sveikatos sutrikdymą ir pan.) per savo vairavimo stažą nėra padaręs. Jis pats yra prisidėjęs prie eismo saugumo stiprinimo, t. y. yra inicijavęs papildomo „Stop“ ženklo pastatymą (duomenys neskelbtini) g. sankryžoje Marijampolėje. Padarytas pažeidimas yra daugiau atsitiktinis. Jis 20 metų nevartoja alkoholio, propaguoja sveiką gyvenimo būdą, turi 27 metų vairavimo stažą, todėl prieš lenkdamas situaciją įvertino blaiviai. Iš byloje esančio vaizdo įrašo matyti, kad be lenkiančio jo vairuojamo automobilio ir lenkiamo krovininio automobilio, jokių kitų judančių transporto priemonių nei pagrindiniame, nei šalutiniame kelyje, kuriems lenkimas galėjo sutrukdyti, nėra. Tad sankryžos prieigose pagrindiniame kelyje lenkdamas lėtai važiuojančią transporto priemonę realiai jokio pavojaus nei sau, nei kitiems eismo dalyviams nesukėlė. Lenkimo manevras savaime nebuvo toks pavojingas, kad jį atlikęs vairuotojas galėtų būti traktuojamas kaip nusipelnęs prarasti vairavimo teisę. Jis dirba UAB „K.“ direktoriumi. Darbo reikalais tenka daug važinėti į apskrities gydymo įstaigas. Neturėjimas teisės vairuoti ribotų galimybę tinkamai vykdyti darbinę veiklą, trikdytų įmonės veiklą. Teisės vairuoti transporto priemones praradimas 3 mėnesiams galėtų reikšti darbo sutarties nutraukimą ir vienintelio pragyvenimo šaltinio pasibaigimą. Apelianto nuomone, specialiosios teisės atėmimas 3 mėnesių laikotarpiui nėra socialiai būtinas ir prasmingas ir daro žalą trukdydamas jo įgytas kompetencijas ir profesinius įgūdžius panaudoti savo šeimos ir visuomenės gerovei.
3.4. Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad Kauno apylinkės teismas 2017 m. rugsėjo 20 d. nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. II-207-573/2017 už analogiško pobūdžio pažeidimo, numatyto ANK 420 straipsnio 1 dalyje, padarymą sušvelnino pažeidėjai (garsaus politiko dukrai) administracinę nuobaudą ir vietoj trijų mėnesių pažeidėjai specialioji teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta tik vienam mėnesiui. Be to, nurodoma, kad už analogišką pažeidimą nei vienoje iš likusių 27 Europos Sąjungos šalių nėra atimama teisė vairuoti, išskyrus surenkamų balų atveju (šalyse, kuriose skiriami baudos balai), tačiau ir tokiu atveju specialioji teisė atimama ne tokiam ilgam laikotarpiui.
Atsiliepimas
4. Institucija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. liepos 16 d. nutartį palikti nepakeistą ir A. S. apeliacinio skundo netenkinti.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą,
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
A. S. apeliacinis skundas atmetamas.
5. Apeliaciniame skunde administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nesutinka su priimta teismo nutartimi, ginčija byloje esančių įrodymų vertinimą, kurio pagrindu teismas padarė išvadą, jog A. S. padarė ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, be to, nesutinkama su paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimu, tvirtinama, kad šiuo atveju nepagrįstai paskirta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas.
Dėl kaltės padarius ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.
6. Pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį administracinę atsakomybę užtraukia vienas ar keli šioje normoje nustatyti alternatyvūs veiksmai: a) transporto priemonių vairavimas vienu metu ar paeiliui padarant kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus; b) lenkimas vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti; c) vairavimas neteisėtai organizuotose transporto priemonių lenktynėse; d) pavojingą situaciją sukėlęs (t. y. privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti) Kelių eismo taisyklių pažeidimas; e) tokią pat pavojingą situaciją sukėlęs įvažiavimas į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus.
7. A. S. administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį surašytas ir Institucijos 2021 m. gegužės 31 d. nutarimu jis nubaustas už tai, kad 2021 m. gegužės 13 d. 7.40 val. (duomenys neskelbtini) sankryžoje, (duomenys neskelbtini), vairavo motorinę transporto priemonę ir sankryžoje atliko lenkimo manevrą, t. y. pradėjo lenkti krovininį automobilį, važiuojantį ta pačia kryptimi, pradėjo lenkimo manevrą prieš (duomenys neskelbtini) g. sankryžą, pažymėtą kelio ženklu „pagrindinis kelias“, (duomenys neskelbtini) g. sankryžoje lenkė tą patį krovininį automobilį, važiuojantį ta pačia kryptimi ir baigė lenkimo manevrą už sankryžos.
8. Apeliantas skunde neginčija, kad nurodytu laiku ir vietoje, vairuodamas automobilį „Toyota Rav4“, lenkė krovininį automobilį, tačiau tikina, kad lenkimo manevrą pagrindiniame kelyje baigė iki susikirtimo su šalutiniu keliu, t. y., iki sankryžos, teigia, kad policijos pareigūnams iš 250 metrų atstumo buvo sudėtinga tiksliai įvertinti ar pagrindiniame kelyje atliktas lenkimo manevras buvo pabaigtas iki susikirtimo su šalutiniu keliu ar už jo. Iš esmės analogiškus argumentus jis buvo išdėstęs ir skunde teismui dėl Institucijos nutarimo, tačiau apylinkės teismas padarė išvadą, kad tokius administracinėn patraukto asmens argumentus paneigia byloje esanti įrodymų visuma.
9. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, visiškai pritaria tokiai pirmosios instancijos teismo išvadai. Skundžiamos nutarties turinys patvirtina, kad apylinkės teismas nutartyje nurodė aiškius priimamo sprendimo – netenkinti A. S. skundo nutraukti administracinio nusižengimo teiseną motyvus, taip pat išdėstė įrodymus bei atskleidė jų turinį, kuriais grindžiamos teismo išvados. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria skundžiamos nutarties argumentams ir motyvams.
10. Apeliacinės instancijos teismui pateiktos bylos medžiaga patvirtina, kad A. S. pažeidė Kelių eismo taisyklių 140.1 punktą, t. y. atliko lenkimo manevrą sankryžoje. Šį faktą patvirtina ne tik administracinio nusižengimo protokolo turinys ir policijos pareigūno J. L. tarnybiniame pranešime užfiksuoti duomenys, bet ir šio policijos pareigūno bei policijos pareigūno T. Š. teisme duoti parodymai, įvykio vietos schema bei administracinio nusižengimo vietos nuotraukos bei į bylą pateiktas vaizdo įrašas, kuriame objektyviai užfiksuotos esminės A. S. inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo aplinkybės.
11. Apelianto teiginiai bei bandymas paneigti liudytojų parodymus apeliaciniame skunde dėstomomis aplinkybėmis dėl to, jog esą policijos pareigūnai būdami 250 metrų atstumu negalėjo matyti jo atliekamo lenkimo manevro, nėra pagrįsti. Teisme liudytoju apklaustas policijos pareigūnas J. L. kategoriškai patvirtino, kad jis gerai matė, kurioje vietoje atliekamas lenkimo manevras, matomumas tuo metu buvo geras. Apeliantas nenurodo ir byloje nenustatyta aplinkybių, dėl kurių policijos pareigūnas būtų suinteresuotas duoti klaidinančius parodymus. Nenustatyta aplinkybių, leidžiančių abejoti pareigūno paaiškinimų objektyvumu, todėl pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl asmens kaltės, pagrįstai jais vadovavosi, juolab, kad juos patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai, kurių objektyviausias byloje esantis vaizdo įrašas.
12. Vaizdo įrašo turinys yra išsamiai bei, apygardos teismo įsitikinimu, teisingai išanalizuotas skundžiamoje nutartyje. Iš vaizdo įrašo iš tiesų matyti, kad apeliantas lenkimo manevrą pradėjo iškart po to, kai paskui krovininį automobilį įsuko į (duomenys neskelbtini) g. ir šį lenkimo manevrą baigė pravažiavęs kelio ženklą „Pagrindinis kelias“ su lentele „Pagrindinio kelio kryptis“. Be to, sugretinus vaizdo įraše užfiksuotus objektus su www.google.com žemėlapyje užfiksuotais objektais (elektros stulpais, gyvenamaisiais namais), matyti, kad A. S. vairuojamas automobilis į savo važiavimo krypties eismo juostą grįžo ne prieš sankryžą, o jau už jos. Taigi, byloje esančiu visiškai objektyviu įrodymu - vaizdo įrašu - neabejotinai nustatyta, kad A. S. lenkimo manevrą atliko draudžiamoje lenkti sankryžoje, kas visiškai atitinka ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo objektyviuosius požymius – lenkimą vietoje, kurioje pagal Kelių eismo taisykles lenkti draudžiama.
13. Remiantis tuo, kas išdėstyta aukščiau, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pilnai ir visapusiškai patikrino Institucijos 2021 m. gegužės 31 d. nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą, teisingai vertino faktines bylos aplinkybes, byloje surinktus įrodymus, tinkamai taikė įstatymo nuostatas. Apeliaciniame skunde nėra svarių argumentų, kurių pagrindu reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti kitaip. Apylinkės teismo išvados dėl nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 1 dalyje, požymių buvimo A. S. veikoje, yra pagrįstos išsamia bylos duomenų analize, jos atitinka faktines bylos aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą, todėl naikinti skundžiamą nutartį bei Institucijos nutarimą ir administracinio nusižengimo bylą pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį nutraukti apeliaciniame skunde nurodytais ar kokiais tai kitais motyvais nėra pagrindo.
Dėl administracinės nuobaudos individualizavimo
14. Už ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą vairuotojams skiriama bauda nuo 170 iki 230 Eur. Pagal šio straipsnio 5 dalį už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 3 iki 6 mėnesių.
15. Institucijos 2021 m. gegužės 31 d. nutarimu A. S. paskirta minimali sankcijoje numatyta bauda – 170 eurų ir minimaliam sankcijoje numatytam laikotarpiui atimta teisė vairuoti transporto priemones.
16. Nors skunde apylinkės teismui nebuvo keliamas paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas, tačiau apeliaciniame skunde kaip alternatyvus išdėstytas ir prašymas neskirti administracinio poveikio priemonės, t. y. neatimti teisės vairuoti transporto priemones 3 mėnesius, t. y., taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.
17. Galimybę skirti švelnesnę nuobaudą, nei numatyta straipsnio sankcijoje, arba jos neskirti numato ANK 34 straipsnio 6 dalis. Šio straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.
18. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad minėtame straipsnyje numatyta išimtis iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų taikoma tais atvejais, kai įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, nebūtų teisinga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-29-2013, 2AT-41-2014, 2AT-38-303/2016). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-21-2014).
19. Kaip pagrindiniai argumentai, siekiant sušvelninti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens padėtį, nurodoma, jog A. S. nėra piktybiškas Kelių eismo taisyklių pažeidėjas, šiurkščių, pavojingų pažeidimų per savo vairavimo stažą nėra padaręs, lenkdamas lėtai važiuojančią transporto priemonę jokio pavojaus nei sau, nei kitiems eismo dalyviams nesukėlė, yra sveiką gyvenimo būdą propaguojantis asmuo, teisė vairuoti transporto priemones reikalinga darbinės veiklos vykdymui. Aukštesnysis teismas patikrinęs ir išanalizavęs skunde nurodytas aplinkybes, konstatuoja, kad nurodytos aplinkybės nagrinėjamu atveju nelaikytinos ypatingomis ir tai nėra išimtinis atvejis, kuomet asmeniui reikėtų pritaikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Aukštesniojo teismo vertinimu, Institucija tinkamai įvertino A. S. asmenybę, nusižengimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą bei pagrįstai paskyrė teisės vairuoti transporto priemones atėmimą minimaliam ANK 420 straipsnio 5 dalyje numatytam laikotarpiui. Aplinkybių, kurios būtų pagrindas A. S. neskirti administracinio poveikio priemonės, nėra. Pažymėtina, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) neprivalo pažeidėjui skirti švelnesnės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės net ir tuo atveju, jei yra įstatyme numatyti formalieji kriterijai, nes ANK 34 straipsnio 6 dalyje reglamentuota norma yra dispozityvi ir numato galimybę, bet ne pareigą, taikyti mažesnį nei numatytas įstatyme nuobaudos dydį ar administracinio poveikio priemonės terminą. Šis reguliavimas yra išimtis iš taisyklės, o ne standartinė praktika, kurios laikomasi kiekvienu atveju. Apelianto nurodytais motyvais galima būtų daugelyje bylų neskirti administracinio poveikio priemonės ir tai galėtų tapti taisykle, tačiau tai neatitiktų įstatymų leidėjo valios ir tikslų, paneigtų taisyklės esmę.
20. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad A. S. padarė pavojingą ir pakankamai šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą. Vien tai, kad šiuo atveju buvo išvengta rimtesnių neatsakingo ir lengvabūdiško elgesio pasekmių, nedaro pažeidimo mažiau pavojingu ir jo nepateisina. Įstatymas numato atsakomybę ne už pasekmių nesukėlimą, o už veiksmus. Jei, lenkdamas vietoje, kurioje tai draudžiama, skundo autorius būtų sukėlęs pasekmes, jis atsakytų dėl kito, sunkesnio pažeidimo.
21. Vertinant A. S. asmenybę, matyti, kad jis, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, nėra pavyzdingas vairuotojas. Administracinių nusižengimų registro išrašas apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už penkerius paskutinius metus patvirtina, kad jis 2020 m. už Kelių eismo taisyklių pažeidimus baustas 3 kartus (2 kartus už nustatyto greičio viršijimą, kartą už įvažiavimą į sankryžą esant draudžiamam šviesoforo signalui). 2019 m. baustas už eismo įvykio sukėlimą ir pasišalinimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Minėti A. S. kelių eismo taisyklių pažeidimai taip pat pakankamai pavojingi ir visa tai, neabejotinai neleidžia daryti išvados, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo yra drausmingas vairuotojas, o padarytas nusižengimas yra atsitiktinis įvykis jo gyvenime. Byloje esantys duomenys leidžia daryti išvadą, kad jis kritiškai nevertina ir dabartinio savo pažeidimo. Kaltės dėl padaryto nusižengimo nepripažino, jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Iš paaiškinimų bylos nagrinėjimo metu galima spręsti, kad jis pergyvena ne dėl padaryto nusižengimo, o dėl kilsiančių neigiamų tokio jo elgesio pasekmių, t. y., teisės vairuoti transporto priemones netekimo.
22. A. S. ir iki inkriminuoto nusižengimo padarymo žinojo, kad teisė vairuoti transporto priemones jam yra reikalinga darbinėms funkcijoms atlikti, tačiau akivaizdu, jog šios aplinkybės nebuvo pakankamos, kad sulaikytų jį nuo nusižengimo padarymo. Apygardos teismo vertinimu, asmuo, norėdamas išlaikyti pastovų darbą, tinkamai pasirūpinti savo buitimi, šeima, visų pirma, turi pats būti itin atidus bei rūpestingas, nes tokios gyvenimiškai įprastos aplinkybės negali būti laikomos išskirtine priežastimi, suteikiančia galimybę pažeidėjui taikyti švelnesnes poveikio priemones, nei už analogiškus nusižengimus baudžiami kiti teisės pažeidėjai, todėl šiuo atveju dėl administracinio nusižengimo padarymo patirtos pasekmės yra adekvačios padaryto nusižengimo pavojingumui ir nelaikytinos asmens teises suvaržančiomis labiau, negu tai būtina pažeidėjo tiek nubaudimo, tiek prevenciniams tikslams užtikrinti. Trumpesnio administracinio poveikio priemonės termino paskyrimas ar iš viso šios poveikio priemonės neskyrimas, nenustačius nei nedidelio veikos pavojingumo, mažareikšmiškumo, nei kelių A. S. atsakomybę lengvinančių aplinkybių ar kitų itin nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių, nagrinėjamu atveju pažeistų teisingumo ir proporcingumo principus.
23. Pažymėtina, kad skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Būtų neteisinga, jei padaręs nusižengimą asmuo toliau patogiai gyventų ir nejustų padaryto nusižengimo pasekmių. Teismui nekyla abejonių, kad dėl paskirtos nuobaudos apeliantui taps sunkiau ir nepatogiau vykdyti darbines funkcijas, bus apsunkintas jo kasdienis gyvenimas, tačiau šie nepatogumai turi ir prevencinę reikšmę, kad patyręs nepatogumus pažeidėjas ateityje nedarys nusižengimų, nes sulauks tokių pat ar dar didesnių nepatogumų. Be to, specialiosios teisės atėmimo terminas nelaikytinas ilgalaikiu. Už apelianto padarytą administracinį nusižengimą privaloma skirti nuo trijų iki šešių mėnesių specialiosios teisės atėmimą (ANK 420 straipsnio 5 dalis). Institucija parinko minimalų sankcijoje numatytą administracinio poveikio priemonės terminą, todėl, atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, nėra pagrindo manyti, kad ši administracinio poveikio priemonė akivaizdžiai per griežta ir neproporcinga ar prieštaraujanti teisingumo principui.
24. Apelianto nurodoma Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 20 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. II-207-573/2017 nėra apygardos teismą įpareigojantis precedentas nagrinėjamoje byloje, nes žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sprendimai nesaisto aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sprendimų. Priešingai, aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sukurti precedentai atitinkamų kategorijų bylose susaisto žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismus, priimančius sprendimus analogiškose bylose, ir tuos precedentus sukūrusius aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje 2AT-33-489/2020). Be to, ir nagrinėjamų bylų aplinkybės, pažeidėjus charakterizuojantys duomenys nėra identiški.
25. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuojama, kad apylinkės teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, pagal vidinį įsitikinimą, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens apeliacinis skundas netenkinamas, o Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. liepos 26 d. nutartis paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi,
nutaria:
palikti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2021 m. liepos 26 d. nutartį nepakeistą ir A. S. apeliacinio skundo netenkinti.
Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.