Utenos apylinkės teismo sprendimas

Atsakovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos atstovei Liudai Baltrušaitytei ,

Atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei Gerdai Vaicekauskienei,

Nedalyvaujant trečiojo asmens( pagal ieškinį , o pagal priešieškinį atsakovo) Anykščių rajono savivaldybės administracijos atstovei,

Viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. Ž. ieškinį ir patikslintą ieškinį atsakovams R. Ž., akcinei bendrovei LESTO, Valstybinės įmonės Registrų centro Utenos filialui, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie LR Aplinkos ministerijos , Nacionalinei žemės tarnybai prie LR Žemės ūkio ministerijos, trečiajam asmeniui Anykščių rajono savivaldybės administracijai dėl daikto valdymo pažeidimo pašalinimo, administracinio akto bei jo pagrindu atliktos teisinės registracijos panaikinimo, niekinio sandorio pasekmių ir restitucijos taikymo bei įpareigojimo atlikti veiksmus ir pagal atsakovo R. Ž. priešieškinį dėl viršaičio potvarkio ir raudonųjų linijų , sklypų, ribų ir pastato ašių nužymėjimo akto pripažinimo negaliojančiais ,-

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pripažinti (duomenys neskelbtini) jo tėvo K. Ž.

sodyboje 1973 metais Panevėžio elektros tinklų pastatyto žvejų – mėgėjų namelio, šiuo metu Nekilnojamojo turto registre R. Ž. vardu įregistruoto kaip poilsio namelis, pažymėtas plane 4K1ž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kiemo statinių ( k šulinys ir v tualetas: unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pirkimo- pardavimo sandorį, sudarytą tarp Panevėžio elektros tinklų ir R. Ž. bei įformintą 2001-05-31 PVM sąskaita faktūra bei tos pačios dienos perdavimo- priėmimo aktu, niekiniu ir negaliojančiu nuo šio sandorio sudarymo dienos; dėl R. Ž. už žvejų – mėgėjų namelį Panevėžio elektros tinklams sumokėtų pinigų spręsti teismo nuožiūra;

1.2.Panaikinti Utenos apskrities viršininko administracijos surašytą 2005-07-28 senų statinių patikrinimo aktą Nr. 3;

1.3 Panaikinti R. Ž. daiktinių teisių registraciją Nekilnojamojo turto registre į šiuos statinius : poilsio namelį, pažymėtą plane 4K1ž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir kiemo statinius (k šulinys ir v tualetas), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini);

1.4 Panaikinti poilsio namelio, pažymėto plane 4K1ž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinius duomenis ir teisinę registraciją Nekilnojamojo turto registre bei įpareigoti žvejų – mėgėjų namelio statytoją per 60 dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos nusikelti statinį (žvejų-mėgėjų namelį) ir šio namų valdos žemės sklypo arba jį nugriauti;

1.5 .Įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą per šešis mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atkurti A. Ž. nuosavybės teises į žemės ir miško sklypus, (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) pagal 2005 metų birželio mėnesį parengtą projektą, t.y. į suformuotus ir pamatuotus sekančius žemės ir miško sklypus natūroje- 0,60 ha ploto namų valdos žemės sklypas (duomenys neskelbtini) A. Ž. vardu,2,85 ha ploto žemės sklypas (duomenys neskelbtini) A. Ž. ir R. Ž. vardu, 0,41 ha žemės sklypas (duomenys neskelbtini) A. Ž. ir R. Ž. vardu, 1,54 ha ploto miško sklypas (duomenys neskelbtini) kaime A. Ž. ir R. Ž. vardu, t.y. įskaitant A. Ž. nuosavybės teisę į žemės sklypą namų valdai.

2. Kiemo statinius (k šulinys ir v tualetas) , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pripažinti ieškovo A. Ž. nuosavybe kaip jo nuosavybėje esančio gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), priklausinius, įsigytus Anykščių rajono liaudies teismo 1989-03-03 nutartimi patvirtintos taikos sutarties pagrindu bei įpareigoti atsakovą VĮ Registrų centro Utenos filialą į šiuos daiktus įregistruoti A. Ž. nuosavybės teises .

Teismo posėdžio metu ieškovas ir jo atstovas patikslintą ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti. Paaiškino, jog ieškovas nuosavybės teise valdo du pastatus- gyvenamąjį namą ir ūkio pastatą, esančius (duomenys neskelbtini), kuriuos paveldėjo iš savo tėvo K. Ž.. Jis yra parašęs prašymą atkurti nuosavybes teises į tėvo žemę, tačiau iki šiol jo prašymas nėra išpildytas. Iki šiol yra pažeidžiamos jo teisės naudotis sodyba ir joje esančiais statiniais, kurie jam atiteko 1989 metų patvirtintos taikos sutarties pagrindu bei naudotis namų valdos žemės sklypu , kurio ribos nustatytos 1993 metų raudonųjų linijų, sklypų ir pastatų ašių nužymėjimo aktu ir patvirtintos 1993 metų rugsėjo 15d., Svėdasų apylinkės viršaičio potvarkiu. Be to , naudotis namų valdos žemės sklypu jam trukdo valdoje esantis atsakovo R. Ž. 2001 metais iš elektros tinklų nusipirktas žvejų mėgėjų namelis, kuris šiuo metu nekilnojamojo turto registre įregistruotas kaip nekilnojamasis turtas . Šį žvejų mėgėjų namelį apie 1972 metus atvežė ir pastatė Panevėžio elektros tinklų darbuotojai šalia jo tėvo K. Ž. ūkinio pastato ir naudojo savo reikmėm. Jo tėvas namelį prižiūrėjo, o už tai jam žvejai mėgėjai perstatė lauko tualetą ir įrengė šulinį. Nuo 1988 metų elektros tinklai nameliu nesinaudojo. Mirus tėvui K. Ž., 1989 metais taikos sutartimi žvejų mėgėjų namelis , šulinys ir tualetas atiteko ieškovui. 1993 metais buvo priimtas rajono valdybos potvarkis ir ieškovas namelį įregistravo nekilnojamojo turto registre kaip nekilnojamąjį daiktą savo vardu. Kada atsakovas 2001 metais iš elektros tinklų nusipirko žvejų mėgėjų namelį ir teisme sprendė dėl nuosavybės teisių įregistravimo, 2003 metais teismas sprendimu panaikino rajono valdybos potvarkį leidusį registruoti ieškovui minėtą namelį, ir pripažino namelio pirkimo- pardavimo sandorį galiojančiu, atsakovas savo vardu nekilnojamojo turto registre įregistravo nuosavybes teises į namelį , tualetą ir šulinį. Tuomet ieškovas kreipėsi į Registrų centrą ir dėl tokių atsakovo veiksmų. Centrinis registratorius išnagrinėjęs jo skundą , nustatė, jog atsakovui R. Ž. nepagrįstai įregistruotos nuosavybės teisės į žvejų mėgėjų namelį , pavadintu poilsio nameliu. Po to ginčo nagrinėjimas vyko administraciniame teisme ir Vilniaus apygardos administracinis teismas paliko galioti centrinio registratoriaus sprendimą. Teismas konstatavo, jog tai laikinas statinys ir jis neregistruotinas registre. Tokiu būdu atsakovas turėdamas kilnojamąjį turtą, negali jo laikyti ieškovo namų valdos žemės sklype be ieškovo sutikimo. Ieškovas ne kartą kreipėsi į tuometinę Utenos apskrities viršininko administraciją dėl nuosavybės teisių atkūrimo ir buvo priimti sprendimai, tačiau vėliau jie buvo panaikinti . Namų valdos žemės sklypas iki šiol nėra suformuotas, nes jame stovi atsakovo vardu registruotas minėtas ginčo namelis. Ieškovo atstovas nurodė, jog Registrų centras pažeidė įstatymo reikalavimus ir be ieškovo sutikimo , atsakovo R. Ž. užsakymu, 2005 metais atliko žvejų mėgėjų namelio kadastrinius matavimus . Toliau ieškovo atstovas nurodė, jog tą pačią dieną -2005m. liepos 28d., Utenos apskrities viršininko administracija patenkino atsakovo R. Ž. prašymą ir tą pačią dieną surašė senų statinių patikrinimo aktą Nr. 3 , tuo pažeisdami įstatymų reikalavimus, t.y. buvo pažeista Senų statinių patikrinimo akto pildymo tvarka , jį apžiūrint nebuvo išsiaiškintos visos aplinkybės, jog tai yra kilnojamas statinys. Šio akto pagrindu atsakovas ginčo namelį įregistravo kaip nekilnojamąjį daiktą nekilnojamojo turto registre. Kartu įregistravo kaip priklausinius – tualetą ir šulinį. Kadangi ginčo namelis neteisėtai įregistruotas kaip nekilnojamasis turtas, yra ieškovui priklausančiame namų valdos žemės sklype , tai tokia padėtis esmingai pažeidžia ieškovo teises , nes trukdo įgyvendinti nuosavybes teises į žemę, valdyti bei netrukdomai naudotis namų valda . Dėl šių priežasčių iki šiol nėra atkurtos nuosavybės teisės į tėvo K. Ž. valdytą žemę. Dėl šių visų pažeidimų ieškovas ir kreipėsi į teismą su ieškiniu visai kitu dalyku ir pagrindu , todėl ieškinį prašo tenkinti visa apimtimi. Mano, jog ankstesni teismai nesprendė tualeto ir šulinio įsigijo klausimo, todėl mano, jog priimti teismo sprendimai neturi jokios prejudicinės galios. Jų ieškinys ir patikslintas ieškinys pareikštas kitu dalyku ir kitu pagrindu. Atsakovui R. Ž. perdavimo- priėmimo aktu negalėjo būti perduotas tualetas ir šulinys, nes jie nebuvo Panevėžio elektros tinklų nuosavybė, šiuos statinius pastatė ieškovo tėvas , todėl pagal pasirašytą taikos sutartį šulinys ir tualetas yra A. Ž. gyvenamojo namo priklausiniai ir turi atitekti atsakovui A. Ž.. 2003 metų teismo sprendimuose yra konstatuota, jog ginčo namelis yra laikinas statinys, todėl prie jo negali būti jokių priklausinių. Dėl praleisto termino ginčyti senų statinių patikrinimo aktą Nr.3, ieškovo atstovas nurodė, jog ieškovas nepraleido įstatymu nustatyto termino jį ginčyti, tačiau jei teismas manys kitaip, tai prašė terminą atnaujinti. Dėl reikalavimo įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą per 6 mėnesius atkurti nuosavybės teises į ieškovo tėvo turėtą žemę, atstovas paaiškino, jog tokį reikalavimą kelia dėl to, jog tarnyba iki šiol nieko nepadarė ir šis reikalavimas siejamas su tuo, jog atkuriant nuosavybės teises būtų suformuota A. Ž. namų valda. Taip pat prašė priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Dėl pareikšto priešieškinio nurodė, jog atsakovas yra praleidęs terminą ginčyti viršaičio potvarkį . Mano, jog priešieškinys negali sukelti teisinių pasekmių, nes namų valda patvirtinta techninės apskaitos duomenimis, byla, pasu, todėl pripažinus potvarkį negaliojančiu, tai nesukeltų jokių pasekmių. Namų valda egzistavo ir buvo įteisinta nuo 1973 metų. Taip pat mano, jog toks atsakovo priešieškinys nėra teismingas bendros kompetencijos teismui. Be to, paskutiniame patikslintame ieškinyje ieškovas nebesiremia nei viršaičio potvarkiu nei aktu.

Atsakovas akcinės bendrovės LESTO (AB „Rytų skirstomieji tinklai „ filialo Panevėžio elektros tinklai teisių perėmėjas ) ieškinio ir patikslinto nepripažino. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė paaiškino , kad apie 1972 metus Panevėžio elektros tinklai , sutikus K. Ž., jo žemės sklype pastatė žvejų mėgėjų namelį. Tai buvo laikinas statinys ir juo elektros tinklai nuo 1988 metų nebesinaudojo . Kadangi namelis buvo laikinas, tai jis ir nebuvo registruotas nekilnojamojo turto registre .2001-05-31 R. Ž. paprašius, elektros tinklai pardavė tą namelį R. Ž. pagal PVM sąskaitą – faktūrą už 50 litų, kaip visiškai susidėvėjusį. Tuo metu tokio namelio pardavimui nebuvo reikalaujama sutarties notarinė forma. Vėliau teismų buvo nustatyta, jog ginčo namelis yra R. Ž. nuosavybė, todėl šiuo metu AB LESTO nebeturi jokių teisių į ginčo namelį . Su ginčo namelio tolimesniu tobulinimu ar jo padarymu nekilnojamuoju turto, tuo labiau su jo registracija AB LESTO nesusijusi , todėl negali būti šioje byloje atsakovu. Mano, jog ieškovo reikalavimas pripažinti namelio pirkimą- pardavimą niekiniu yra teisiškai nepagrįstas, nes teismai yra konstatavę, kad šis sandoris teisėtas. Tuo pačiu laiku priėmimo – perdavimo aktu kartu su nameliu buvo perduoti ir šulinys ir tualetas, kuriuos taip pat pastatė elektros tinklų darbuotojai. Šie statiniai yra namelio priklausiniai. Be to, atsakovo atstovė nurodė, jog ieškovas kelis kartus tikslindamas savo ieškinio reikalavimus, kelia tuos pačius reikalavimus, tik savaip juos traktuodamas . Visi klausimai yra seniai išspręsti teismų sprendimais ir nebegali būti nagrinėjami.

Atsakovas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie LR Aplinkos ministerijos ( Utenos apskrities viršininko administracijos teisių perėmėjas) ieškinio ir patikslinto ieškinio nepripažino. Teismo posėdžio metu atstovė paaiškino , jog ieškovas apie savo teisių pažeidimą žinojo jau nuo 1972 metų, kada buvo pastatytas ginčo namelis. Ieškinio senatis prasidėjo 1989 metais tapus ieškovui pastatų savininku. Pagal tuo metu galiojančius įstatymus ieškovas praleido ieškinio senatį ginčyti žvejų mėgėjų namelio statybos teisėtumą. Atsakovo atstovė nurodė, jog byloje nėra duomenų, jog žemės sklype (duomenys neskelbtini) būtų vykdoma savavališka statyba . Iš medžiagos matyti, jog ginčo namelis yra atsakovo R. Ž. nuosavybė, kurią jis įgijo 2001-05-31 pirkimo- pardavimo sutarties pagrindu, ką yra nustatė ir teismai savo sprendimuose. Atstovė nurodė, jog statybos inspekcija nesutinka su reikalavimu panaikinti 2005-07-28 senų statinių patikrinimo aktą Nr. 3 . Komisija apžiūrėdama ginčo namelį konstatavo, jog namelio būklė gera ir jis gali būti registruojamas Nekilnojamojo turto registre. Tuo pagrindu ir buvo atlikta namelio registracija. Atstovė nurodė, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. balandžio 3d., įsakymo Nr. 158/89 „Dėl prašymo patikrinti senus pastatus formos, senų statinių patikrinimo akto formos ir senų statinių patikrinimo pildymo tvarkos patvirtinimo“ 13 punktu, ginčai dėl senų statinių patikrinimo akto surašymo sprendžiami Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka , kurio 33 straipsnis nustato, kas skundas administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto pranešimo apie veiksmą įteikimo suinteresuotai šaliai dienos arba per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas reikalavimo vykdymo terminas. Ieškovas apie 2005-07-28 ginčo aktą Nr.3 sužinojo 2006 m. sausio 6d., kai VĮ Registrų centro Utenos filialas priėmė sprendimą , kuriuo atsisakė tenkinti ieškovo A. Ž. prašymą išregistruoti R. Ž. nuosavybės teises į ginčo namelį. Byloje nėra dokumentų, patvirtinančių, jog minėtas ginčo aktas Nr. 3 yra nuginčytas, todėl ieškovo reikalavimas yra visiškai niekuo nepagrįstas . Be to, atsakovo atstovė dar pažymėjo, jog ieškovas jau ne vieną kartą kreipėsi į teismą su ieškiniu tuo pačiu dalyku ir pagrindu, todėl teismas nebeturi teisė iš naujo spręsti tų pačių reikalavimų, kurie yra jau patvirtinti ankstesniais teismo sprendimais, todėl vadovaujantis CPK 296 straipsnio nuostatomis turėtų ieškovo reikalavimą dėl ginčo namelio palikti nenagrinėtą.

Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie LR Žemės ūkio ministerijos ( Utenos apskrities viršininko administracijos teisių perėmėja) su ieškiniu ir patikslintu ieškiniu nesutiko. Teismo posėdžio metu atstovė paaiškino, jog valstybės institucijos , spręsdamos nuosavybės teisių atkūrimo klausimus, privalo vadovautis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymu , Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarka bei kitais teisės aktais. Ieškovas prašo atkurti nuosavybes teises pagal suformuotus ir pamatuotus žemės ir miško sklypus natūroje. Tiek ieškovas, tiek atsakovas yra pretendentai atkurti nuosavybės teises į K. Ž. turėtą žemę. Pažymėjo, jog žemės sklypai, kurie buvo ruošiami atkūrimui buvo suprojektuoti Svėdasų seniūnijos Svėdasų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte. Buvo parengti sklypų abrisai bei parengti kiti dokumentai, tačiau jie nebuvo suderinti nei su ieškovu, nei su atsakovu. Atsakovas R. Ž. nepasirašė žemės sklypų ribų paženklinimo parodymo aktuose ir žemės sklypų Nr. 262-2,262-3,363 abrisuose. Šiuo metu pagal galiojančius įstatymus žemės sklypai turės būti ženklinami iš naujo , turės būti atliekami jų kadastriniai matavimai ir tik tuomet bus priimami sprendimai dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Prašė ieškinį atmesti, nes nėra pagrindo įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą atlikti tai, kas jai priklauso pagal įstatymą. Kada baigsis teisminiai ginčai dėl namelio ir ieškovas ir atsakovas sutars dėl nuosavybės teisių atkūrimo, tuomet bus sprendžiami namų valdos klausimai ir nuosavybės teisių atkūrimas į turėtą žemę. Nėra jokio pagrindo įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą atkurti šalims nuosavybės teises į turėtą žemę, nes ne dėl tarnybos kaltės šis klausimas neišspręstas. Dėl pareikšto atsakovo priešieškinio tarnybos atstovė pažymėjo, jog pagal tuo metu galiojusį Vietos savivaldos pagrindų įstatymo 11 straipsnį žemės skyrimas juridiniams ir fiziniams asmenims įstatymo nustatytais pagrindais ir tvarka savo sesijoje galėjo svarstyti ir dėl to priimti sprendimus tik apylinkės gyvenvietės , rajono ( apskrities) taryba , todėl Svėdasų apylinkės viršaičio 1993m. rugsėjo 15d., potvarkis Nr. 108 laikytinas priimtu netinkamo subjekto, pažeidžia tuo metu galiojusius teisės aktus, todėl yra neteisėtas ir juo negali būti remiamasi teikiant ieškinio reikalavimus.

Tretysis asmuo (pagal patikslintą ieškinį ) ir atsakovas (pagal priešieškinį ) Anykščių rajono savivaldybės administracija atsiliepimo į ieškinį, patikslintą ieškinį ir priešieškinį nepateikė. Atstovas į teismo posėdį neatvyko.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys ir patikslintas ieškinys atmestinas, priešieškinys ir patikslintas priešieškinys tenkintini .

Bylos medžiaga, šalių , jų atstovų, paaiškinimais nustatyta, jog ieškovui A. Ž. šiuo metu nuosavybės teisė yra įregistruota į pastatus – gyvenamąjį namą ir vieną ūkinį pastatą, esančius (duomenys neskelbtini), kuriuos jis paveldėjo po savo tėvo K. Ž. mirties. 1972 metais K. Ž. sodyboje Panevėžio elektros tinklų žvejų – mėgėjų būrelio nariai savo reikmėm atsivežė žvejų – mėgėjų namelį (toliau vadinamą ginčo nameliu) ir jį pasistatė. Ginčo namelis nebuvo inventorizuotas. Nuo 1988 metų Panevėžio elektros tinklų žvejų mėgėjų būrelio nariai šiuo ginčo nameliu nebesinaudojo. Mirus K. Ž. tarp įpėdinių kilo ginčas, todėl jis buvo sprendžiamas teisme. 1989 metai teismui buvo pateikta taikos sutartis, kurią teismas 1989-03-03 teismo nutartimi patvirtino. 1993m. rugpjūčio 30d., prie paveldėtų pastatų buvo suformuota namų valda. Tos pačios dienos Raudonųjų linijų , sklypų, ribų ir pastatų ašių nužymėjimo aktu buvo nustatytos ribos ir 1993m. rugsėjo 15d., Anykščių rajono Svėdasų apylinkės viršaičio potvarkiu Nr. 108 „Dėl žemės sklypo patvirtinimo namų valdai“ patvirtintas A. Ž. 6028 kv.m žemės sklypas namų valdai. ( t.3, b.l. 18, 19-20) Pirmą kartą ginčo namelis ieškovo A. Ž. vardu nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotas kaip nekilnojamas turtas, pavadintas ūkiniu pastatu 1993-08-30 . Juridinis pagrindas įregistravimui buvo Anykščių rajono valdybos 1993-10-21 potvarkio Nr. 289p-v 1 dalis .(t.1, b.l. 34) 2003m. vasario 4d., Anykščių rajono apylinkės teismas priėmė teismo sprendimą, kuriuo pripažino ginčo namelio sandorį teisėtu , pripažino ginčo namelio savininku atsakovą R. Ž.. Tuo pačiu sprendimu buvo pripažintas negaliojančiu 1993-10-21 rajono valdybos potvarkio dalis ir panaikinta ginčo namelio registracija ieškovo R. Ž. vardu. Šis teismo sprendimas apeliacinės instancijos teismo buvo paliktas galioti ( t. 1, b .l. 13-14, 15-16) Tokio sprendimo pagrindu atsakovas R. Ž. įregistravo nuosavybės teises į ginčo namelį. Ieškovas tokius veiksmus skundė registrų centrui. Centrinis registratorius , išnagrinėjęs A. Ž. skundą, jį patenkino ir nustatė, jog R. Ž. ginčo namelį įregistravo nepagrįstai ir buvo priimtas sprendimas jį išregistruoti. Atsakovui R. Ž. apskundus tokį sprendimą Vilniaus apygardos administraciniam teismui, pastarasis 2005-02-17 priėmė sprendimą , kuriuo R. Ž. skundą atmetė. Po to, 2005-02-23 atsakovas R. Ž. kreipėsi į tuo metu buvusią Utenos apskrities viršininko administraciją su prašymu įvertinti ginčo namelio būklę. ( t.2, b. l. 178,179) 2005m. liepos 28d., buvo surašytas senų statinių patikrinimo aktas Nr. 3 . (t.3 b. l. 23-24 ) Jo pagrindu atsakovas 2005-08-03 VĮ RC Utenos filialas įregistravo ginčo namelį ir jo priklausinius- kiemo statinius ( tualetą ir šulinį) nekilnojamojo turto registre kaip nekilnojamąjį turtą atsakovo R. Ž. vardu. (t.1, b. l. 20-21) ) 2006 m. ieškovas A. Ž. du kreipėsi į Anykščių rajono apylinkės teismą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje 2-9-02/2003 , tačiau jo prašymas nebuvo patenkintas. (t.4 b. l. 51-52, 53-59 ) Po to, ieškovas 2006-08-11 su ieškiniu kreipėsi į teismą dėl teisių pažeidimo pašalinimo ir turto išreikalavimo iš svetimo valdymo ( civ. byla Nr.2-1-786/2012 ) (t.3, b. l. 3-6 ) Ši byla buvo sustabdyta paties ieškovo ir jo atstovo prašymu iki bus galutinai išnagrinėtas A. Ž. prašymas registrų centrui dėl jam nuosavybės teisių įregistravimo 1989-03-03 teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties pagrindu. (t.4, b.l.79-80) Ieškovas A. Ž. kreipėsi į Registrų centrą prašydamas įregistruoti pastatus pagal 1989-03-03 Anykščių rajono liaudies teismo nutartį . Šiam atsisakius, ginčą sprendė Panevėžio apygardos administraciniame teisme. 2011- 02 10 teismas priėmė sprendimą, kuriuo ieškovo skundo netenkino. (t.4, b.l. 102-105 ) Ieškovas A. Ž. nesutiko su priimtu sprendimu ir jį apskundė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Pastarasis 2011- 10-13 priėmė nutartį, kuria paliko galioti 2011-02-10 Panevėžio apygardos administracinio teismo sprendimą. (t. 4, b.l. 106-110) Kol vyko ginčo nagrinėjimas administraciniame teisme, ieškovas teismui pateikė kitą ieškinį dėl pažeistų teisių gynimo, statybos taisyklių bei normatyvinių statybos techninių dokumentų pažeidimo bei sandorio negaliojimo civilinių teisinių pasekmių taikymo (civ. byla Nr. 2-24-266/2012 ( t.1, b. l. 3-7 ) 2012m. birželio 25 . teismo nutartimi civilinės bylos pagal ieškovo ieškinius Nr. 2-1-786/2012 ir Nr. 2-24-266/2012 buvo sujungtos į vieną ( t. 1, b.l.195-196 ) Ieškovas A. Ž. savo reikalavimus tikslino kelis kartus .(t.3,b.l. 110-111, t.1 , b. l. 26-31, t. 2, b. l. 3-17, t.5, b. l. 4-5) Prašė jo ieškinį ir patikslintą ieškinį tenkinti. Atsakovai nesutiko su ieškovo ieškiniais, teigdami, jog ieškovas eilę metų kelia tuos pačius reikalavimus, kurie jau yra išspręsti, tik juos savaip traktuoja ir nurodo, jog tai naujos aplinkybės, kurių teismai nesprendė.

1. Dėl įpareigojimo atsakovus netrukdyti A. Ž. naudotis namų, esančių (duomenys neskelbtini), valdos 6028 kv.m žemės sklypu. Ieškovas patikslintame ieškinyje (t.2, b. l. 4-17) ir teismo posėdžio metu teigė, jog dėl K. Ž. turto paveldėjimo kilo ginčas, kuris užsibaigė 1989-03-03 taikos sutartimi, todėl atsakovas R. Ž. , perleidęs pastatus- gyvenamąjį namą ir ūkio pastatus ieškovui A. Ž., neteko teisė į namų valdos sklypą . Nurodė, jog prie paveldėtų pastatų buvo suformuota namų valda (inven. Byla N r. 16464, teisinės registracijos Nr. 3725). Namų valdos sklypo 6028 kv.m. ribos buvo nužymėtos Raudonųjų linijų , sklypų, ribų ir pastatų nužymėjimo aktu ir jis patvirtintas 1993-09-15 Svėdasų viršaičio potvarkiu. Paskutiniame patikslintame ieškinyje (t.5, b. l. 4-5) , ieškovas prašydamas įpareigoti atsakovus netrukdyti naudotis namų valdos 6028 kv.m žemės sklypu , jau nebesirėmė minėtų aukščiau Raudonųjų linijų aktu ir viršaičio potvarkiu, teigdamas , jog jo reikalavimui patenkinti užtenka to, jog namų valdos žemės sklypas yra pažymėtas inventorinėje byloje. Toks ieškovo reikalavimas nepagrįstas ir negali būti tenkinamas. Byloje nustatyta, jog Utenos apskrities viršininko administracijos 2000-11-30 sprendimu buvo atkurtos nuosavybės teisės ieškovui A. Ž. į 2,90 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Šis sprendimas 2004-01-28 Panevėžio apygardos administracinio teismo buvo panaikintas. Tai reiškia, jog ieškovui nuosavybės teisės į žemę nėra atkurtos. Žemės sklypas yra valstybės nuosavybėje, todėl ieškovas neturi jokio įstatyminio pagrindo reikalauti netrukdyti naudotis tariama 6028 kv.m. namų valdos žemės sklypu . Pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus, ieškovas turi teisę reikalauti atkurti nuosavybes teises į jo faktiškai naudojamą žemės sklypą. Atsakovas R. Ž. pateikė į bylą fotonuotraukas, iš kurių matyti, kaip žemę prižiūri atsakovas R. Ž. ir kaip ji prižiūrima ieškovo. ( t.1, b. l. 157-161) Akivaizdžiai matosi, jog ieškovas žemės sklypu prie jam priklausančiu pastatu nesinaudoja ir jo neprižiūri. Be to, Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1993m. liepos 21d., nutarimu Nr. 550 „Dėl valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai perdavimo ir nuomos „ patvirtino „Valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos tvarką“. Joje numatyta, kad parduodant arba nuomojant valstybinę žemę ne žemės ūkio veiklai valstybei atstovauja atitinkamo miesto (rajono) taryba. Valstybinė žemė parduodama, perduodama neatlygintinai, arba išnuomojama vadovaujantis nustatyta tvarka patvirtintais suplanavimo ir žemėtvarkos projektais, todėl ieškovo argumentas, jog namų valdos žemės sklypas yra suformuotas pagal NTKR įmonės namų valdos byloje esančią schemą yra visiškai nepagrįstas. Žemės sklypai kadastro įmonėje registruojami tik po to , kai jie suformuoti, remiantis nustatyta tvarka patvirtintais suplanavimo ir žemėtvarkos projektais ir esant miesto(rajono) valdybos potvarkiui , kuriuo patvirtintas žemės sklypas suteikiamas privatinėn nuosavybėn. Todėl, ieškovas , neturėdamas tokio rajono valdybos potvarkio, neturi pagrindo teigti, kad 6028 kv.m. žemės sklypas yra jo namų valda. Byloje taip pat nustatyta, jog ieškovas 2004 metais kreipėsi į VĮ Registrų centro Utenos filialą prašydamas įregistruoti jo teisę naudotis 6028 kv.m. žemės sklypu . VĮ Registrų centro Utenos filialas tokio ieškovo prašymo netenkino, tuomet jis atsisakymą apskundė VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų komisijai ir ši 2004-09-15 sprendimu Nr.233, netenkino tokio ieškovo prašymo. (t.2, b.l. 181 ) Sprendime nurodyta , jog pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis žemės sklypą , kuriame yra A. Ž. namų valda, patikėjimo teise valdo Utenos apskrities viršininko administracija , todėl A. Ž., norėdamas įregistruoti panaudos teisę į 6028 kv.m. žemės sklypą turi pateikti atitinkamą Utenos apskrities viršininko sprendimą dėl panaudos sutarties sudarymo ir panaudos sutartį. Tokių dokumentų A. Ž. nepateikė. Šis sprendimas yra įsiteisėjęs. Visos išvardintos aplinkybės patvirtina, jog ieškovo šis reikalavimas įpareigoti atsakovus netrukdyti jam naudotis namų valda, nepagrįstas ir netenkintinas. Atsakovo R. Ž. priešieškinys dėl aukščiau išvardintų aplinkybių tenkintinas. Nors ieškovas paskutiniame patikslintame ieškinyje (t.5, b. l. 4- 5) prašydamas įpareigoti jam netrukdyti naudotis namų valdos žemės sklypus 6028 kv.m., nebesiremia 1993-08-30 Raudonųjų linijų , sklypų,, ribų ir pastatų ašių nužymėjimo aktu ir 1993-09-15 Svėdasų apylinkės viršaičio potvarkiu, tačiau atsakovas savo reikalavimo neatsisakė. Nustatyta , jog potvarkis priimtas ne tinkamo subjekto, todėl negali likti galioti. Pagal šiuo metu galiojančius įstatymus namų valdos žemės sklypai yra formuojami visai kitaip, todėl nebetenka galios ir surašytas minėtas nužymėjimo aktas.

2. Dėl pripažinimo (duomenys neskelbtini), ieškovo tėvo K. Ž. sodyboje 1973 metais Panevėžio elektros tinklų pastatyto žvejų- mėgėjų namelio, šiuo metu Nekilnojamojo turto registre R. Ž. vardu įregistruoto kaip poilsio namelis, pažymėtas plane 4K1ž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kiemo statinių (k šulinys ir V Tualetas: unikalus (duomenys neskelbtini)) , pirkimo- pardavimo sandorį , sudarytą tarp Panevėžio Elektros tinklų ir R. Ž. bei įformintą 2001-05-31 PVM sąskaita- faktūra bei tos pačios dienos perdavimo- priėmimo aktu, niekiniu ir negaliojančiu nuo šio sandorio sudarymo dienos. Kaip nustatyta šioje byloje ieškovas A. Ž. ir atsakovas R. Ž. yra artimi giminės. Ieškovas yra atsakovo R. Ž. tėvo A. Ž. brolis. Ginčas tarp vyksta nuo 1989 metų, kuomet mirė K. Ž., ieškovo ir atsakovo R. Ž. tėvo A. Ž. , tėvas. Teismas, įvertinęs šalių pasisakymus, visą byloje esančią medžiagą, bei prie bylos prijungtas Nekilnojamojo turto kadastro ir registro bylas , konstatuoja, jog šis ginčas taro šalių jau yra išspręstas įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Niekuo nepagrįstas ieškovo ir jo atstovo motyvas, jog jie reikalavimą grindžia kitu dalyku ir kitu pagrindu. Kaip matyti iš bylos medžiagos , pagal R. Ž. pareikštą ieškinį atsakovui A. Ž., Anykščių rajono savivaldybei, bei dalyvaujant tretiesiems asmenims AB „Lietuvos energija“ Panevėžio elektros tinklams“ Utenos apskrities viršininko administracijai, Anykščių rajono apylinkės teisme buvo išnagrinėta civilinė byla Nr. 2-9-02/2003 dėl nuosavybės teisių pripažinimo į ginčo poilsio namelį, esantį (duomenys neskelbtini), kurį R. Ž. įsigijo iš Panevėžio elektros tinklų pagal 2001-05-31 PVM sąskaitą- faktūrą ir 2001-05-31 priėmimo – perdavimo aktą. Šioje byloje teismas 2003m. vasario 4d., priėmė sprendimą, kuriuo pripažino R.Ž. nuosavybės teisę į ginčo namelį. Šis teismo sprendimas yra įsiteisėjęs. (t.1, b. l. 13-14, 15-160 ) Po to, ieškovas 2007 metais kreipėsi į Anykščių rajono apylinkės teismą dėl proceso atnaujinimo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-9-02/2003 tuo pagrindu, kad Panevėžio elektros tinklai nebuvo ginčo namelio ir kiemo statinių ( tualeto ir šulinio ) savininkais ir pagal PVM sąskaitą- faktūrą sudarytas sandoris buvo niekinis ir prašė priimti naują sprendimą konstatuojant, kad pagal 2001-05-31 PVM sąskaitą- faktūrą nuosavybės teisės į ginčo namelį ir kiemo statinius ( tualetą ir šulinį) , esančius (duomenys neskelbtini), R. Ž. neatsirado ir ieškinį atmesti. Anykščių rajono apylinkės teismas 2007-11-23 nutartimi ( civ. Byla Nr. A2-873-786/2007) atmetė A. Ž. prašymą dėl proceso atnaujinimo, konstatuodamas, jog A. Ž. prašyme nurodytos aplinkybės nėra naujai paaiškėjusios esminės bylos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos jam civilinės bylos nagrinėjimo metu, ir kurios turėtų pagrindo abejoti priimto teismo sprendimo teisėtumu ir pagrįstumu. Nebuvo pateikta jokių naujų rašytinių įrodymų, jog ginčo namelis ( žvejų- mėgėjų namelis ) nepriklausė Panevėžio elektros tinklams, o būtų priklausęs kitam savininkui , tame tarpe ir A. Ž. tėvui K. Ž., mirusiam 1987-02-23. Ši teismo nutartis 2008-01-25 Panevėžio apygardos teismo civilinių bylų teisėjų kolegijos 2008-01-25 teismo nutartimi buvo palikta galioti. Teismo nutartyse nurodyta, jog teismai išsiaiškino visas aplinkybes kas buvo ginčo namelio ir kiemo statinių (tualeto, šulinio) savininkas, kada ir kaip šis turtas buvo sukurtas , išsiaiškino namelio ir kiemo statinių pastatymo teisėtumą. Panevėžio apygardos teismo nutartyje aiškiai konstatuota, jog A. Ž. puikiai žinojo koks turtas priklausė K. Ž. ir ne kartą yra patvirtinęs, kad žvejų namelį, šulinį ir tualetą statė Panevėžio elektros tinklų darbuotojai , žvejų mėgėjų būrelio vadovas J. K., liudytojas P. G.. Tai, kad pareiškėjas jau žinomas aplinkybes traktuoja naujai ir pateikia kaip naujai paaiškėjusias aplinkybes, nesudaro pagrindo atnaujinti procesą civilinėje byloje. Ir šioje byloje, kada ieškovas 2006 m. rugpjūčio 11d., buvo apklausinėjami liudytojai, kurie dar kartą patvirtino jau nustatytas aukščiau paminėtais teismo sprendimais aplinkybes . (t.4, b. l. 46-47) Ieškovas gi šioje byloje ginčydamas R. Ž. nuosavybės teises į ginčo statinius ( namelį, tualetą ir šulinį) , pirkimo- pardavimo sutartį ( 2001-05-31 PVM sąskaitą- faktūrą ir tos pačios dienos perdavimo – priėmimo aktą) statinių priklausomybę ir jų pastatymo teisėtumo aplinkybes , iš esmės kelia tuos pačius reikalavimu ( tos pačios šalys, dalykas ir pagrindas), kurie buvo pareikšti aukščiau nurodytose ir išnagrinėtose bylose. Įsiteisėjus teismo sprendimui, nebegalima iš naujo užvesti kitą civilinę bylą dėl tuo teismo sprendimu nustatyto įrodančiojo fakto paneigimo. Iš šioje byloje pateikto ieškovo patikslinto ieškinio matyti, jog jis reikalauja panaikinti ginčo statinio pirkimo- pardavimo sandorį, kurio pagrindu atsakovui R. Ž. buvo pripažintos nuosavybės teisės įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Šio reikalavimo tenkinimas reikštų įsiteisėjusio teismo sprendimo pakeitimą. Toks ieškovo reikalavimas negali būti nagrinėjamas. LR Civilinio proceso kodekso 293 straipsnio 1 dalies 3 punktas nustato, kad teismas nutraukia bylą, jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas , priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Lietuvos Aukščiausiasis teismas , formuodamas šiuo klausimu vienodą praktiką, yra išaiškinęs , jog svarbu nustatyti ieškinių (reikalavimų) tapatumą. Ieškinių tapatumas nustatomas pagal tris kriterijus: ginčo šalis, ieškinio dalyką ir pagrindą.. Sprendžiant klausimą dėl ieškinio tapatumo, svarbu nustatyti ar ieškovas ir atsakovas yra tie patys asmenys, kurie yra šalys tą patį ieškinio faktinį pagrindą ir dalyką turinčioje byloje. Ieškinio dalykas yra reikalavimas, kurį ieškovas pareiškia atsakovui. Ieškinio pagrindą sudaro aplinkybės, kuriomis grindžiamas ieškovo reikalavimas. Dėl to naujas ieškinys yra galimas tik tada, kai nurodomos tokios aplinkybės, kurios nėra teisminio nagrinėjimo dalyje kitoje išnagrinėtoje byloje. Ieškinio pagrindas laikytinas tapačiu, kai jis grindžiamas tais pačiais juridiniais faktais. Šioje byloje nustatyta, jog šalys yra tos pačios, ieškinio dalykas pas pats ir jis grindžiamas tais pačiais faktais, kurie jau išnagrinėti įsiteisėjusiais teismo sprendimais, todėl civilinė byla šioje dalyje nutrauktina. (CPK 293str., 1d., 3p.)

3. Dėl reikalavimo panaikinti Utenos apskrities viršininko administracijos surašytą 2005-07-28 senų statinių patikrinimo aktą Nr. 3. Šis ieškovo prašymas atmestinas . Byloje nustatyta, kad Anykščių rajono apylinkės teismas 2003-02-04 sprendimu pripažino R. Ž. nuosavybės teises į poilsio namelį, esantį (duomenys neskelbtini). Tuo pagrindu R. Ž. kreipėsi į teismą ir 2003-05-03 buvo atlikta namelio teisinė registracija ir jis buvo įregistruotas jo vardu. Po to, pagal ieškovo A. Ž. skundus vyko ginčai dėl namelio teisinės registracijos ir teisinė registracija ginčo namelio R. Ž. vardu buvo panaikinta, konstatuojant, jog tai laikinas statinis. Ginčo namelį atsakovui R. Ž. Panevėžio elektros tinklai pardavė kaip visiškai nusidėvėjusį ir perdavė jį kartu su kitais jo priklausiniais- šuliniu ir lauko tualetu. Atsakovas R. Ž., nusipirkęs ginčo namelį su priklausiniais, juos sutvarkė, statiniai yra renovuoti- sustiprinti namelio pamatai, atnaujintas slenkstis, pakeistos durys, apvadai, langų stiklai, paremontuoti šulinio ir tualeto stogai, statiniai perdažyti. Ką liudija pateiktos atsakovo fotonuotraukos. ( t.1, b. l. 157-159 ). Atnaujinęs statinius, R. Ž. kreipėsi dėl jų registracijos. Registrų centrui atsisakius atlikti ginčo namelio ir jo priklausinių teisinę registraciją, atsakovas R. Ž. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą. Teismas išnagrinėjęs skundą 2005-02-17 priėmė sprendimą nurodydamas, jog teritorinis ir centrinis registratorius pagrįstai nesutiko dėl įrašo atstatymo nekilnojamojo turto registre, nes nebuvo pateikta dokumentų patvirtinančių šio pastato teisėtumą, t.y. nebuvo pateikta statinio pripažinimo tinkamu naudotis akto ar statybos valstybinę priežiūrą atliekančio administravimo subjekto pažymos, todėl nepateikus šių dokumentų , Anykščių rajono apylinkės teismo 2003-02-04 sprendimu pripažintas nuosavybės faktas nėra R. Ž. pagrindas įregistruoti nuosavybės teises. Esant tokioms aplinkybėms, atsakovas R. Ž. 2005m. vasario 22d. raštu kreipėsi į statybos valstybinę priežiūrą atliekantį administravimo subjektą- Utenos apskrities viršininko administraciją dėl poilsio namelio tinkamumo toliau naudoti nustatymo. ( t.2, b.l.179) Atsakovas prašymas buvo išpildytas 2005 m. liepos 28d. Komisija apžiūrėjusi ginčo namelį nustatė jo pagrindinius techninius rodiklius bei surašė 2005m. liepos 28d. Senų statinių patikrinimo aktą Nr. 3d. Buvo prieita išvados, jog statinio techninė būklė yra gera ir, kad statinys gali būti naudojamas ir registruojamas Nekilnojamojo turto registre. Esant šiam aktui 2005-08-03 VĮ registrų centro Utenos filialas , atsakovui R. Ž. pateikus pakartotinai prašymą įregistruoti nuosavybės teises į ginčo namelį ir jo priklausinius bei papildomus dokumentus, prašymas buvo patenkintas ir buvo įregistruotos Nekilnojamojo turto registre nuosavybės teisės ginčo namelį , į šulinį ir tualetą, esančius (duomenys neskelbtini). Ieškovas visiškai be pagrindo nurodo, jog Senų statinių patikrinimo aktas Nr.3 buvo surašytas tą pačią dieną, kai buvo gautas R. Ž. prašymas. Tai paneigia atsakovo R. Ž. į bylą pateiktas rašytinis įrodymas- 2005-02-22 jo prašymas Utenos apskrities viršininko administracijai skirti komisiją ginčo nameliui bei jo priklausiniams apžiūrėti. Gavus tokį prašymą , Utenos apskrities viršininko administracija 2005-02-25 , atsakovui R. Ž. atsakė, jog prašymas priimtas ir perduotas nagrinėti tarnautojui J. S.. (t.2, b.l. 178) Byloje nėra surinkta įrodymų, jog statinių aktas surašytas pažeidžiant tuo metu galiojančius įstatymų reikalavimus . Nagrinėjant ieškovo ieškinį, byloje buvo apklaustas V. P. dalyvavęs kaip specialistas apžiūrint ginčo namelį ir jis patvirtino, jog Senų statinių patikrinimo aktas Nr. 3 surašytas pagrįstai, nes ginčo namelis yra nesudėtingas statinys ir jis yra nekilnojamasis turtas . (t.3, b. l. 60-66 ) Pažymėtina, jog ieškovas, prašydamas tenkinti šį jo reikalavimą, teigia jog tai tik kažkokia būda, o ne nekilnojamasis turtas, kad jį galima bet kada nusikelti , tačiau visiškai pamiršta vieną aplinkybę, tai, kad dar 1993-08-30 rajono valdybos potvarkiu, jis savo vardu buvo įregistravęs nuosavybes teises nekilnojamojo turto registre į ginčo namelį. Jis buvo įregistruotas kaip nekilnojamasis turtas ir pavadintas pagalbiniu pastatu. (t.3, b.l. 113-114) Byloje nustatyta, jog Senų statinių patikrinimo aktas Nr.3 nebuvo nuginčytas. Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro 2003 m. balandžio 3d., įsakymu Nr. 158/89 „Dėl prašymo patikrinti senus pastatus formos, senų pastatų patikrinimo akto formos ir senų statinių patikrinimo pildymo tvarkos patvirtinimo „ 13 punktas numato, jog ginčai dėl senų statinių patikrinimo akto surašymo sprendžiami Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka . Jo 33 straipsnis numato, kad skundai administraciniam teismui paduodami per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą įteikimo suinteresuotai šaliai dienos arba per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas reikalavimo vykdymo terminas. Apie priimtą Senų statinių patikrinimo aktą Nr. 3, ieškovas sužinojo 2006m. sausio 6d. Šią dieną VĮ Registrų centro Utenos filialas priėmė sprendimą, kuriuo atsisakė tenkinti ieškovo prašymą išregistruoti R. Ž. nuosavybės teises į ginčo namelį, motyvuodamas, jog jis registre įregistruotas 2005-07-28 senų statinių patikrinimo akto Nr. 3 pagrindu, o dokumentų, patvirtinančių, jog šis aktas nuginčytas registratoriui nebuvo pateikta. ( nekilnojamojo turto kadastro ir registro byla Nr.34/18425) Ieškovas teigia, jog apie tokį Senų statinių patikrinimo aktą jis nežinojo, nes jam nebuvo įteiktas, todėl neskundė. Teismas, iš byloje esančių dokumentų , konstatuoja, jog ieškovas apie šį aktą sužinojo 2006m sausio 6d. , todėl turėjo teisę jį per vieną mėnesį apskųsti administraciniam teismui, tačiau to nepadarė . Ieškovas tik 2006m. rugpjūčio 11 su ieškiniu kreipėsi į Anykščių rajono apylinkės teismą, kur su kitais reikalavimais prašė pripažinti ir šį ginčo aktą negaliojančiu. (t.3, b. l. 3- 6) Taigi, jis praleido nustatytą 1 mėnesio terminą šį aktą ginčyti teisme, todėl šiam reikalavimui taikytina ieškinio senatis ir reikalavimas atmestinas. Ieškovo atstovas teigdamas, jog jei teismas manys, kad 1 mėnesio terminas skundui dėl akto Nr.3 yra praleistas, tai gali jį atnaujinti. Jis nenurodė jokių objektyvių ir svarbių priežasčių dėl ko tą terminą praleido, todėl nėra jokio pagrindo terminą atnaujinti.

4. Dėl reikalavimo panaikinti R. Ž. daiktinių teisių registraciją Nekilnojamojo turto registre į šiuos statinius: poilsio namelį, pažymėto plane 4K1ž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir kiemo statinius (k šulinys ir v. tualetas), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), ir dėl reikalavimo panaikinti poilsio namelio pažymėto plane 4K1ž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinius duomenis ir teisinę registraciją Nekilnojamojo turto registre bei įpareigoti žvejų- mėgėjų namelio statytoją ir pirkėją per 60 dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos nusikelti statinį (žvejų- mėgėjų namelį) iš šio namų valdos žemės sklypo arba jį nusigriauti. Šie reikalavimai yra išvestiniai iš pirmų jau aptartų reikalavimų. Kadangi teismas netenkino pirmų ieškovo reikalavimų, todėl dėl šių reikalavimų nėra jokio pagrindo pasisakyti ir juos analizuoti.

5. Dėl įpareigojimo Nacionalinę žemės tarnybą per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atkurti A. Ž. nuosavybės teises į žemės ir miško sklypus , esančius (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) pagal 2005 m. birželio mėn. parengtą projektą. Šis ieškovo reikalavimas nepagrįstas ir netenkintinas. Valstybės institucijos , spręsdamos nuosavybės teisių atkūrimo klausimus, privalo vadovautis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymu, jo įstatymo įgyvendinimo tvarka bei kitais teisės aktais. Byloje nėra nustatytų aplinkybių, jog dėl Nacionalinės žemės tarnybos kaltės ieškovui nėra atkurtos nuosavybės teisės į valdytą žemę. Jos nėra atkurtos dėl tarpusavio nesutarimų ir teisminių ginčų, kurie vysta daugiau nei 10 metų, todėl nėra jokio teisinio pagrindo atsakovą NŽT įpareigoti per 6 mėnesius atkurti ieškovui nuosavybes teises.

6. Dėl reikalavimo kiemo statinius (k šulinį ir v tualetą ) pripažinti ieškovo A. Ž. nuosavybe kaip jo nuosavybėje esančio gyvenamojo namo priklausinius įsigytus Anykščių rajono liaudies teismo 1989-03-03 nutartimi patvirtintos taikos sutarties pagrindu bei įpareigoti atsakovą VĮ RC Utenos filialą į šiuos daiktus įregistruoti A. Ž. nuosavybės teises. Ieškovas tokį reikalavimą grindė 1989-03-03 taikos sutartimi ir teismo nutartimi, kuri šią sutartį patvirtino. Kaip jau nustatyta, po K. Ž. mirties, kilus ginčui tarp įpėdinių – ieškovo ir atsakovo, buvo pasirašyta taikos sutartis, kurią Anykščių rajono apylinkės teismas patvirtino. Pagal taikos sutartį kiemo statiniai šulinys ir tualetas neatiteko ieškovui A. Ž., nes jie nebuvo K. Ž. nuosavybė. Tai yra nustatyta VĮ Registrų centrinio registratoriaus ginčų komisijos ir konstatuota 2004-09-09 sprendime Nr. 230 . Kad kiemo statiniai – tualetas, ir šulinys nebuvo K. Ž. nuosavybė ir negalėjo atitekti pagal taikos sutartį, jau buvo nustatyta 2003-02-04 teismo sprendimu ( civ. byloje Nr.2-9-02/2003) , 2004-01-28 Panevėžio apygardos administracinio teisme sprendimu, kuriame konstatuota , jog 1989m. kovo 3d. teismo nutartimi buvo patvirtinta taikos sutartis pagal kurią A. Ž. nuosavybėn atiteko gyvenamasis namas ir ūkinis pastatas, o R. Ž. nuosavybė į ginčo namelį pripažinta 2003-02-04 teismo sprendimu (t.1, b. l. 17-19) ir vėlesniais, jau aukščiau aptartais teismo sprendimais, bei prie bylos esančiomis pateiktomis Nekilnojamojo turto kadastro ir registro bylomis , nes ginčas šiuo klausimu tarp šalių vyksta daugiau 10 metų . Kuomet atsakovas R. Ž. 2005-08-03 registravo nuosavybės teises į ginčo namelį ir jo priklausinius- šulinį ir tualetą, ieškovas nesutiko su tokiu sprendimu. Jo prašymu civilinė byla Anykščių rajono apylinkės teisme pagal 2006-08- 11 ieškinį buvo sustabdyta ir jis nekilnojamojo turto registro veiksmus dėl ginčo namelio ir jo priklausinių įregistravimo registre skundė administraciniam teismui, keldamas tuo pačius reikalavimus, kaip savo ieškinyje Anykščių rajono apylinkės teismui . 2011-02-10 Panevėžio apygardos administracinis teismas jo skundą atmetė . (t.4, b.l. 102-105) 2011-02-10 nutartimi Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas paliko Panevėžio apygardos administracinio teismo sprendimą galioti. Joje konstatuota, jog kiemo statiniai ( tualetas ir šulinys) pagal 2001-05-31 pasirašytą perdavimo- priėmimo aktą AB „Lietuvos energija“ Panevėžio elektros tinklų kartu su poilsio nameliu yra perduoti R. Ž., todėl laikytini jo priklausiniais , ir juos ištinka pagrindinio daikto likimas. (CK 4.19str.,1d., 4.14str., 1d., ) Tuo pačiu pagrindu nėra pagrindo A. Ž. įregistruoti nuosavybės teises į šiuos statinius. (t.3, b.l. 110) Ieškovas visiškai be jokio pagrindo prašo jo šį reikalavimą tenkinti, todėl jis atmestinas.

7. Dėl bylinėjimosi išlaidų. Sutinkamai su LR CPK 93 straipsnio reikalavimais, atsakovo turėtos bylinėjimosi išlaidos ( žyminis mokestis, atstovavimo išlaidos ir kelionės išlaidos) priteistinos iš ieškovo A. Ž.. ( t.3, b.l. 38, t.1, b.l. 115, 188,189, t.2, b.l. 189,184, t.3, b.l. 53,54, t.5, b.l. 14, 15, 35.)

Iš ieškovo Antano žemaičio į valstybės biudžetą išieškotinos teismo turėtos pašto išlaidos. (CPK 96str.)

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis LR CPK 259str, 260str.,270str.

nusprendžia:

Ieškovo A. Ž. ieškinį ir patikslintą ieškinį atsakovui R. Ž. ir patikslintą ieškinį atsakovams R. Ž., akcinei bendrovei LESTO, Valstybinės įmonės Registrų centro Utenos filialui, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie LR Aplinkos ministerijos , Nacionalinei žemės tarnybai prie LR Žemės ūkio ministerijos, trečiajam asmeniui Anykščių rajono savivaldybės administracijai dėl daikto valdymo pažeidimo pašalinimo, administracinio akto bei jo pagrindu atliktos teisinės registracijos panaikinimo, niekinio sandorio pasekmių ir restitucijos taikymo bei įpareigojimo atlikti veiksmus atmesti.

Civilinę bylą dalyje , dėl ieškovo A. Ž. reikalavimo pripažinti (duomenys neskelbtini), ieškovo tėvo K. Ž. sodyboje 1973 metais Panevėžio elektros tinklų pastatyto žvejų- mėgėjų namelio, šiuo metu Nekilnojamojo turto registre R. Ž. vardu įregistruoto kaip poilsio namelis, pažymėtas plane 4K1ž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kiemo statinių (k šulinys ir V Tualetas: unikalus (duomenys neskelbtini)) , pirkimo- pardavimo sandorį , sudarytą tarp Panevėžio Elektros tinklų ir R. Ž. bei įformintą 2001-05-31 PVM sąskaita- faktūra bei tos pačios dienos perdavimo- priėmimo aktu, niekiniu ir negaliojančiu nuo šio sandorio sudarymo dienos, nutraukti.

Atsakovo R. Ž. priešieškinį patenkinti.

Pripažinti Svėdasų apylinkės viršaičio 1993m. rugsėjo 15d., potvarkį Nr.108 „Dėl žemės sklypo patvirtinimo namų valdai“ ir 1993-08-30 Raudonųjų linijų, sklypų, ribų ir pastatų ašių nužymėjimo aktą namų valdos suformuotos A.Ž., (duomenys neskelbtini), negaliojančiais.

Iki įsiteisės teismo sprendimas, palikti galioti 2011m. rugsėjo 6 d. Panevėžio apygardos teismo nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones- areštuoti atsakovui R. Ž., (a.k. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausantį poilsio namelį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinius (k šulinį ir v tualetą), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), uždraudžiant juos parduoti, dovanoti ar kitais būdais perleisti disponuoti tretiesiems asmenims.

Priteisti R. Ž. iš A. Ž. 3550 litų atstovavimo išlaidų, 100 litų žyminio mokesčio ir 375,17Lt kelionės išlaidų, viso priteisti 4025.17Lt. ( keturis tūkstančius dvidešimt penkis litus ir 17 ct.)

Išieškoti iš A. Ž. į valstybės biudžetą 477,70Lt teismo turėtų pašto išlaidų. (sąskaita Nr.LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660)

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Anykščių rajono apylinkės teismą.