Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas P.Borkovski, sekretoriaujant G.Osinskajai, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui ir skundo pareiškėjui J. J., jo atstovei adv.pad. Ž. Gullai, institucijos, surašiusios ginčijamą administracinio teisės pažeidimą, Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus įgaliotajai atstovei A. Gubarytei, vertėjai G.Račiūnaitei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo J. J. skundą dėl Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2015 m. spalio 1 d. nutarimo Nr.10N-39451112-15, kuriuo

buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau tekste – ATPK) 125 straipsnį ir nubaustas 220 eurų bauda atimant teisę vairuoti transporto priemones 4 mėnesiams,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresn.specialisto A. G. 2015 m. spalio 1 d. nutarimu Nr. 10N-39451112-15 J. J. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn už tai, kad jis 2015-08-08 20:53 val., Juodasis kel., Vilniuje vairuodamas automobilį VOLVO S60, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) prieš įvažiuodamas į geležinkelio pervažą nesustojo prieš „Stop“ liniją, kai ji naudojama su kelio ženklu „Stop“, mirksint baltam šviesoforo signalui. Tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 170 punkto reikalavimus bei padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 125 straipsnyje. Minėtu nutarimu už šį pažeidimą jam skirta 220 eurų bauda atimant teisę vairuoti transporto priemones 4 mėnesiams.

Teismo posėdyje skundo pareiškėjas palaikė savo skundą ir paaiškino, kad šeštadienio vakarą su drauge išvažiavo pasivažinėti už Vilniaus gerai žinomu keliu. Buvo apie 21 val. vakaro, prieblanda. Pervaža ir šviesoforas buvo gerai matomi. Artėjant prie geležinkelio pervažos mirksėjo baltas šviesoforo signalas, todėl prieš STOP liniją sustojo, apsižvalgė, ar neatvyksta traukiniai, jų nebuvo, todėl pajudėjo toliau. Už kilometro nuo pervažos sustabdė policijos pareigūnai, kurie priartėjo su švyturėliais. Nedelsdamas sustojo. Priėjo pareigūnas, prisistatė, paprašė pateikti automobilio dokumentus, vairuotojo pažymėjimą. Paklausė pareigūno, už ką sustabdė. Atsakymo nebuvo, vietoj to paprašyta išlipti ir atidaryti bagažinę. Padarius tai, pareigūnas apžiūrėjo bagažinę. Tuomet ėmė klausinėti įvairių klausimų: kur važiuoja, kodėl, su kuo, kur dirba, ar daug važinėja automobiliu. Į visus klausimus buvo atsakyta. Po to pareigūnas pastebėjo, kad pareiškėjas atrodo labai pavargęs ir išsiblaškęs, gal todėl, kad važiuoja su žavia mergina. Ėmė kalbėti, kad gali sulaikyti jį 2 valandoms. Po pokalbio liepė grįžti į automobilį ir laukti. Po kokių 15 minučių paprašė su juo prieiti prie pareigūnų automobilio bagažinės. Nuėjus paklausė, ar pareiškėjas vartojo alkoholio, nes neva nuo jo sklinda alkoholio kvapas. Pasakius, kad to tikrai negali būti, pasakė, gal sumaišė kvapą su kvepalų kvapu. Blaivumo netikrino. Paskui ėmė sakyti, kad jis mieste nesustojo prie raudono šviesoforo signalo, ėmus klausinėti, kur tai galėjo būti, nepasakė, kur. Tik tuomet pasakė, kad pareiškėjui surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, kad jis neva pervažiavęs per geležinkelio pervažą prieš tai prieš ją nesustojęs ir parodė surašytą protokolą. Pasimetė, nes prieš pervažą buvo sustojęs. Skaitydamas pastebėjo įrašą protokole, kad jam turi būti išaiškintos LR ATPK 272 str. teisės, paklausus dėl to, jam buvo duotas paskaityti administracinių teisės pažeidimų kodeksas. Paklausė pareigūnų, kaip šie užfiksavo pažeidimą. Buvo atsakyta, kad viską paaiškins policijos nuovadoje Mėnulio gt. 11, Vilniuje. Su pareigūnu suderino nagrinėjimo laiką, parašė paaiškinimą protokole. Diskusija prie bagažinės truko apie 45 minutes. Pareigūnas sulaikė vairuotojo pažymėjimą. Bylos nagrinėjimo metu buvo užduoti tik keli klausimai, ar sutinka su pažeidimu, kodėl nesutinka. Pareiškėjas yra tikras, kad prieš pervažą buvo sustojęs, priešingų įrodymų nėra, todėl prašo panaikinti jo atžvilgiu priimtą nutarimą. Jis juto, kad automobilis buvo pilnai sustojęs, sustojimas prie pervažos truko apie vieną sekundę, tuo metu greitai apsidairė ir važiavo toliau. Tuo metu policijos automobilio nematė. Matė jį tik priartėjusį su švyturėliais. Tai įvyko 1 kilometras nuo pervažos. Bendravo tik su vienu policijos pareigūnu, kitas tuo metu sėdėjo automobilyje. Pareiškėjo keleivė pirmo pokalbio metu buvo išlipusi iš automobilio pasidomėti, kas atsitiko, tačiau jai buvo liepta grįžti į automobilį. Rašytiniame paaiškinime panaudojo formą „manau, kad buvau sustojęs“ , nes paprasčiausiai toks jo kalbėjimo būdas, jis stengėsi rašyti paaiškinimą mandagiai ir nuosaikiai, be kategoriškų formuluočių.

Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos įgaliotoji atstovė prašė skundo netenkinti. Atkreipė dėmesį, kad paties pažeidėjo parodymai pažeidimo tyrimo ir nagrinėjimo nebuvo nuoseklūs. Jis nebuvo toks kategoriškas jam pareikšto kaltinimo atžvilgiu rašytiniame paaiškinime, nurodydamas, kad „mano“, jog buvo sustojęs prie pervažos. Ir taip „mano“ jo draugė. A. J. neneigė, kad važiuodamas kalbėjosi su drauge. Galimai dėl to nepastebėjo Stop kelio ženklo. Jis nurodė, kad kelias jam gerai žinomas. Asmuo, važiuojantis gerai pažįstamu keliu, paprastai nebūna toks atidus, kaip važiuodamas keliu pirmą kartą, kuomet atidžiai seka kelio ženklus. Nesutinka, kad byloje nėra surinkta jo kaltę pagrindžiančių duomenų. Įrodymai byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, patvirtinantys ar paneigiantys asmens kaltę. Tokiais duomenimis yra policijos pareigūnų parodymai, tarnybiniai pranešimai. Pareigūnų liudijimai, kad J. J. padarė pažeidimą, iš esmės yra nuoseklūs ir identiški. Liudytoja E. M. yra J. J. draugė, t.y. suinteresuotas bylos baigtimi asmuo, todėl jos parodymai gali būti neobjektyvūs.

Liudytoja E. M., bylos nagrinėjimo metu esanti Kanadoje, ir apklausta informacinių technologijų pagalba, parodė, kad J. J. yra jos draugas. 2015-08-08 d. vakare važiavo kartu su juo automobiliu. Ties geležinkelio pervaža, kiek atsimena, buvo šviesoforas, jis blykčiojo. Pamatę blykčiojančią šviesoforo šviesą, jie sustojo laikotarpiui, pakankamam apsidairyti į kairę ir į dešinę, ar neatvažiuoja traukiniai. Jie abu buvo atidūs ir stebėjo pervažą tuo metu. Nesiginčijo. Po to pajudėjo. Važiavo lėtai. Policijos automobilį pamatė gal tik už kilometro pravažiavus pervažą. Pirmasis jį pamatė Justas per veidrodėlį. Policijos pareigūnai nusivedė Justą prie savo automobilio galo. Po kokių 15 minučių ji išlipo iš mašinos norėdama pasidomėti situacija, tačiau jai iš karto buvo liepta grįžti į mašiną. Justui buvo pareikšti du kaltinimai. Iš pradžių jis buvo kaltinamas, kad vairuoja pavargęs. Po kokių 45 minučių Justas grįžęs su pažeidimo protokolu ir pasakė, kad jis buvo apkaltintas, kad nesustojo prieš pervažą. Jis buvo šokiruotas. Ji taip pat, nes abu puikiai žinojo, kad prieš geležinkelio pervažą jie buvo sustoję. Ji pati vairuoja tiek Lietuvoje, tiek Prancūzijoje ir žino taisyklę, liepiančią sustoti prieš geležinkelio pervažą. Tokios pačios taisyklės yra daugumoje šalių. Pati liudytoja Justo pokalbio su pareigūnais negirdėjo, nes ji liko sėdėti mašinoje priekinėje keleivio sėdynėje, mašinos langai buvo uždaryti. Šokiravo ilgas forminimo procesas, aiškinimasis truko apie valandą, ir tai kad sustabdžiusi policija iš karto neaiškino, kodėl sustabdė, kas yra pažeista. Tai net buvo įtartina. Justas pasakojo, kad pareigūnas minėjo apie fiksuotą jų automobilio neva šviesoforo signalo pažeidimą mieste.

Rašytiniame paaiškinime policijai neužilgo po įvykio (2015-08-12) E. M. nurodė, kad važiavo su J. J.. Vairuotojas važiavo lėtai, prieš pervažą automobilis buvo sustojęs, po kilometro buvo sustabdytas policijos pareigūnų. Policininkas su J. J. kalbėjosi apie 20 minučių, jai nuėjus pasiteirauti, kas atsitiko, jai buvo liepta atsisėsti atgal į automobilį ir neleista dalyvauti („kištis“) situacijos aiškinime (b.l. 12-13).

Liudytojas R. D. parodė, kad dirbo pamainoje nuo 3 val. dienos iki 3 val. nakties su kolega A. M. Vilniaus rajono PK teritorijoje. Iki 18 val. patruliavo pačiame mieste. Vėliau persikėlė į Vilniaus rajoną. Patruliavo Juodajame Kelyje. Ten yra geležinkelio pervaža. Netoli įvažiavimas į sodus. Ten trumpam sustojo. Berods reikėjo užpildyti kažkokius protokolus. Kampu žiūrint iki pervažos buvo apie 30 metrų. Stovėdami matė, kad automobilis VOLVO pervažiavo nesustodamas geležinkelio pervažą ir nuvažiavo į Šumsko žiedo pusę. Tarnybinis automobilis turi vaizdo registratorių, tačiau jis nėra geras. Užfiksuoja vaizdą gal tik 10-15 metrų atstumu, o šiuo atveju automobilis stovėjo dar ir kampu. Buvo matyti tik pravažiuojančio automobilio šviesos. Pasivijo automobilį, sustabdė. Už vairo sėdėjo J. J. (liudytojas atpažino ir nurodė jį teismo salėje). Paaiškino jam, dėl kokių priežasčių buvo sustabdytas – dėl to, kad pervažiavo geležinkelio pervažą nesustodamas. Tai vairuotojui buvo paaiškinta jau prašant jo ir automobilio dokumentų. Vairuotojas bendravo geranoriškai, sakė kad nepastebėjo to, nes važiavo su mergina. Šiek tiek su ja koketavo. Galėjo nepastebėti pervažos ir nesustoti prieš ją. Ėmė pildyti protokolą. Jam kilo klausimų, kodėl jis buvo sustabdytas tiek toli nuo pervažos. Paaiškino jam, kad sustabdė ten, kur leido galimybės. Paskui jis ėmė abejoti pažeidimu, teigti, kad gal sustojo, gal jie jo gerai nematė ir t.t. Liudytojas tikrai matė, kad prieš geležinkelio pervažą sustota nebuvo. Automobilio kontūrai matomi puikiai. Pervaža apšviesta. Buvo vakaras, bet pareigūnams matomumas buvo geras. Atstumai yra išmatuoti schemoje, atstumas nebuvo ypatingai didelis. Asmeniškai pervažos vaizdo įrašo liudytojas nematė. Automobilio vaizdo įrašas galėjo pažeidimo neužfiksuoti, nes vaizdo registratorius fiksuoja tik vaizdą tiesiai prieš automobilį, o ne kampu. Pažeidimo forminimas užtruko gerą pusvalandį. A. M. pildė protokolą, o liudytojas bendravo su pažeidėju, atsakinėjo į jo klausimus, rodė kodeksą, aiškino teises. Neatsimena, ar prašė rodyti automobilio bagažinę. Į pareigūnų automobilį nei vairuotojas, nei jo keleivė sodinami nebuvo. Su vairuotoju buvo bendraujama dviem etapais. Iš pradžių tikrinami jo dokumentai, aiškinama apie padarytą pažeidimą, su kuriuo jis iš pradžių sutiko, po to jis laukė pildant administracinio teisės pažeidimo protokolą, ir pastarąjį užpildžius buvo pakviestas jį įteikti. Tuomet užtruko aiškinimasis dėl protokolo ir pažeidimo, jis ėmė ginčyti situaciją, prašyti supažindinimo su teisėmis. Kol viskas buvo paaiškinta, parodyta, duota paskaityti kodeksą, pokalbis užtruko. Bendro pobūdžio klausimai pokalbio metu buvo. Negali pasakyti, ar buvo klausiama vairuotojo, ar jis išgėręs, kur dirba, ar reikalingos teisės. Tai normalūs klausimai. Galėjo būti klausiama. Ankstesnių vairuotojo pažeidimų nematė, tik diskusijos, ar jis galėjo ar negalėjo nesustoti prie pervažos, metu, buvo pasakyta, kad jei jis negali atsiminti ir nėra įsitikinęs dėl situacijos, įvykusios prieš kelias minutes, tai gal ir mieste kur nors taip pat neatidžiai pervažiuoja raudoną šviesoforą ir nefiksuoja šito. Jis tik sustabdytas pasakojo, kad ginčijosi su drauge, todėl galbūt nepastebėjo pervažos. Per pervažą automobilis pervažiavo 50-60 km/h greičiu nesustodamas, greitį gal ir palėtino. Sustabdė jį už kokių 800 metrų, nes kol automobilis pajudėjo iš vietos, kol pasivijo jau važiuojantį vairuotojo automobilį, kol vairuotojas sureagavo, kad yra stabdomas, toks atstumas susidarė. Nuo pažeidimo iki sustabdymo praėjo daugiausiai 2-3 minutės. Keleivė nebuvo apklausiama, nes vairuotojas pats aiškino, kad skuba. Pasiūlė ją atsivesti į pažeidimo nagrinėjimą. Išsiskyrė taikiai. Apie tai, kad praeityje vairuotojas turėjo konfliktų su kitais pareigūnais, jis užsiminė pats. Jiems tai nebuvo žinoma. Bendraujama buvo tikrai maloniai, išsiskirta gražiuoju.

Liudytojas A. M. parodė, kad apie įvykį atsimena, kad vairuotojas nesustojęs pravažiavo geležinkelio pervažą. Policijos pareigūnų automobilis buvo išvažiavime iš gyvenvietės, tačiau jau neatsimena, ar tuo metu važiavo, ar stovėjo. Nuo jos matosi pervaža. Pervaža jiems buvo matyti labai gerai. Vairuotojas pravažiavo ne tik kad nesustojęs, bet net nepristabdęs. Kokiu 50-60 km/h greičiu. Pasivijo jo automobilį. Įjungė švyturėlius. Sustabdė. Prie vairuotojo aiškintis ėjo liudytojo kolega R. D.. Iš karto vairuotojas net nesuprato, apie kokią pervažą kalbama. Paskui sutiko su pažeidimu. Girdėjo ne visą jų pokalbį. Pačios pokalbio pradžios jis negirdėjo. Bet vairuotojui jau išlipus iš automobilio ir stovint su R. D. prie dešinio priekinio tarnybinio automobilio rato girdėjo, kaip vairuotojas aiškino, kad pravažiuodamas pervažą ginčijosi ar pykosi su mergina automobilyje. Jis sakė, kad pažeidimas galėjo būti. Kai surašius protokolą, kolega su juo nuėjo pasirašyti, su pažeidimu vairuotojas nebesutiko. Vairuotoją sustabdė už pervažos, nes kol išvažiavo iš vietos, kol pasivijo, jau buvo nuvažiuotas tam tikras atstumas. Prie tarnybinio automobilio bagažinės vairuotojas buvo priėjęs, kai kolega ieškojo ir davė paskaityti jam kodeksą. Tuomet girdėjo jų pokalbį apie ATPK 272 straipsnio turinį. Ar buvo tikrinama vairuotojo automobilio bagažinė, nebeatsimena. Pokalbio apie šviesoforus mieste negirdėjo. Matė, kad buvo išlipusi automobilio keleivė, paprašyta ji grįžo į automobilį, su ja liudytojas nebendravo. Pareigūnų automobilio vaizdo registratorius buvo įjungtas, bet jo matymo kampas buvo per mažas užregistruoti pažeidimą, jis registruoja tik tai, kas automobilio priekyje. Kiek atsimena, jau buvo tamsu – prieblanda. Tačiau pervaža labai gerai apšviesta. Eismas intensyvus nebuvo. Kai automobilis pervažiavo pervažą, kiek atsimena, apskritai nebuvo kitų transporto priemonių aplink.

Motyvuojamoji dalis

J. J. skundas tenkintinas.

Lietuvos Respublikos ATPK 301 straipsnis nustato, kad teismas nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

LR ATPK 125 str. numato atsakomybę už važiavimą per geležinkelį tam neskirtose vietose, kitų transporto priemonių, sustojusių prieš pervažą praleisti traukinio, apvažiavimą, įvažiavimą į pervažą esant draudžiamam šviesoforo ar pervažos budėtojo signalui arba kai užtvaras yra nuleistas arba pradeda leistis, savavališkas užtvaro pakėlimas arba jo apvažiavimas, įvažiavimą į pervažą, jeigu už jos yra kliūtis, kuri verstų vairuotoją sustoti pervažoje, specialiai transportuoti neparengtų žemės ūkio, kelių, statybos ir kitų mašinų gabenimą per pervažą, taip pat kelio ženklo „Stop“ reikalavimo nesilaikymą, kai jis pastatytas prieš geležinkelio pervažą.

Atitinkamai Kelių eismo taisyklių 170 punktas numato, kad duodamas kelią artėjančiai bėginei transporto priemonei, taip pat tuo atveju, kai važiuoti per geležinkelio pervažą draudžiama, vairuotojas privalo sustoti prieš „Stop“ liniją, kelio ženklą „Stop“, šviesoforą, pakeliamąjį užtvarą, o jeigu jų nėra, – ne arčiau kaip 10 m atstumu nuo pirmojo bėgio. Vairuotojas privalo sustoti prieš „Stop“ liniją, kai ji naudojama su kelio ženklu „Stop“, o jeigu jos nėra, – prieš minėtą kelio ženklą, net ir mirksint baltam šviesoforo signalui. Prieš pradėdamas važiuoti vairuotojas privalo įsitikinti, kad prie geležinkelio pervažos neartėja bėginė transporto priemonė.

Teismas, išklausęs pareiškėją, liudytojus policijos pareigūnus R. D. ir A. M., liudytoją E. M., išanalizavęs kitus administracinės teisės pažeidimo byloje surinktus rašytinius įrodymus – tarnybinius pranešimus, įvykio vietos schemą ir nuotraukas, daro išvadą, kad administracinio teisės pažeidimo byloje nebuvo surinkta pakankamai neginčytinų įrodymų, kad vairuotojas J. J. 2015-08-08 20.53 val., vairuodamas automobilį VOLVO S60 valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) įvažiuodamas į geležinkelio pervažą nesustojo prieš „Stop“ liniją, kai ji naudojama su kelio ženklu „Stop“ mirksint baltam šviesoforo signalui, todėl pareiškėjo skundas tenkintinas ir administracinio teisės pažeidimo byla J. J. nepadarius jam pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 125 str., nutrauktina.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, jog asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas J. J. kategoriškai neigia pažeidimą, nurodydamas, kad neabejojantis, kad jis buvo sustojęs prieš geležinkelio pervažą. Kelias buvo pažįstamas, pervaža buvo aiškiai matoma, mirksėjo baltas šviesoforo signalas. Jis niekur neskubėjo. Pervažoje apsauginės užtvaros nėra, todėl instinktyviai stabteli, norėdamas įsitikinti, kad tikrai saugu važiuoti. Taip buvo ir šį kartą. Trumpam automobilis buvo visiškai sustojęs prieš pervažą ir jis turėjo galimybę pasižiūrėti į abi puses ir įsitikinti, kad neartėja traukiniai. Jo parodymus patvirtina automobilio keleivė E. M., kuri patvirtino, kad ji taip pat aiškiai matė pervažą ir mirksintį šviesoforo signalą, abu įdėmiai apsižvalgė ir automobilis tikrai buvo sustojęs prieš pervažą, kol jie apsidairė. Ji pati vairuoja ir žino tiek Lietuvos, tiek užsienio valstybių taisyklę, įpareigojančią prieš geležinkelio pervažą visiškai sustoti ir apsidairyti. Jokių ginčų tarp judviejų tuo metu nevyko. Pareigūnų pareikštu kaltinimu J. J. buvo šokiruoti abu. Kardinaliai priešingi yra policijos pareigūnų parodymai, abu teigia, kad automobilis prieš pervažą ne tik nebuvo sustojęs, tačiau netgi nebuvo pristabdęs ir per pervažą pravažiavo 40-60 km/h greičiu.

Pažeidimas nebuvo fiksuotas jokiomis techninėmis priemonėmis, kurių įrašai būtų vertinami kaip objektyvūs ir neginčytini faktinių aplinkybių įrodymai. Nors pervaža yra filmuojama tiek AB „Lietuvos Geležinkelių“ vaizdo kameromis, tiek policijos automobilis turėjo vaizdo registratorių, tyrimo metu nebuvo pareikalauta ir byloje nebuvo pateikta jokių pervažos vaizdo įrašų, galinčių patvirtinti ar paneigti abiejų šalių skirtingai nurodomas aplinkybes. Policijos pareigūnas R. D. pripažino, kad pervaža nebuvo stebima specialiai, patruliavimo metu jie sustojo įvažiavime ketindami užpildyti patruliavimo dokumentus. A. M. apskritai nurodė nepamenantis, ar pažeidimo fiksavimo metu jei stovėjo, ar važiavo. Iš byloje esančios pažeidimo vietos schemos matyti, kad automobilis stovėjo ne kelyje, kurį kerta pervaža, o už 22 metrų nuo pervažos esančioje Medaus gatvėje, 28 metrai iki šios susikirtimo su Šumsko plentu (b.l. 24, 41-44). Pervažą jie stebėjo ne stovėdami tiesiai prieš ją, o kampu. Tokiu būdu susidarančio trikampio įžambinė būtų apie 35-36 metrai, atitinkamai J. J. automobilis buvo stebimas maždaug tokiu atstumu. Pareigūnai sutiko, kad pažeidimo fiksavimo metu jau buvo prietema, jų stebėjimo lauką kirto kelio atitvarai (pastarieji užfiksuoti nuotraukose – b.l. 41-42). Iš J. J. parodymų seka, kad sustojimas buvo trumpas, nes pervaža nedidelė, laiko apsidairyti pakako. Tokiu būdu neatmetama pareigūnų klaidos tikimybė. Pasak jų pervaža buvusi gerai apšviesta, o užtvarai automobilio judėjimo stebėjimui netrukdė. Tačiau byloje esantys jų paaiškinimai dėl pažeidimo fiksavimo, matomumo nenuoseklūs. Pareigūnų parodymai dėl to, kodėl pažeidimo neužfiksavo vaizdo registratorius, prieštaringi. Bylos nagrinėjimo metu jie nurodė, kad automobilis stovėjo netinkamu kampu ir pervaža tiesiog nepapuolė į registratoriaus matymo ir fiksavimo lauką, todėl pažeidimas užfiksuotas nebuvo, tuo tarpu 2015-08-17 d. tarnybiniame pranešime R. D. nurodo, kad vaizdo įraše nieko nesimato dėl prastos kokybės vaizdo įrašo bei meteorologinių sąlygų (b.l. 11), nors teismo posėdžio metu pareigūnai teigė, kad oro sąlygos buvo geros ir matomumui niekas netrukdė. Teismo posėdžio metu R. D. nurodė, kad jis apskritai nėra matęs vaizdo registratoriaus įrašo, nors byloje yra jo tarnybinis pranešimas apie pastarojo peržiūrą. Nors jau protokolo surašymo metu buvo aišku, kad dėl pervažos kirtimo aplinkybių vyksta ginčas, tyrimo metu vaizdo medžiaga iš „Lietuvos geležinkelių“ vaizdo kamerų išreikalauta nebuvo ir iki bylos nagrinėjimo neišliko. Pažymėtina, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neturi pareigos įrodinėti savo nekaltumo, išimtinė administracinio teisės pažeidimo nutarimą priimančios institucijos pareiga yra surinkti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę ar nekaltumą patvirtinančius įrodymus, juos tirti ir vertinti.

Ginčijamą nutarimą priėmusios institucijos atstovė nurodo, kad pažeidėjas nebuvo kategoriškas rašytiniame paaiškinime, nurodydamas „manau, kad prie pervažos sustojau“, o keleivė E. M. „taip pat mano, kad prie pervažos sustojau“ (b.l. 8). Šis jo pasisakymas negali būti vertinamas kaip kaltės pripažinimas, nes pats J. J. pasakė, kad tai buvo tiesiog jo mandagaus bendravimo forma, jis dažnai naudoja savo kalboje konstrukcijas, leidžiančias išvengti kategoriškų, aštrių teiginių. Kita vertus, abu policijos pareigūnai R. D. ir A. M. pripažino, kad surašius protokolą vairuotojas neigė padaręs pažeidimą, t.y. nesustojęs prieš pervažą. Tokiu būdu byloje net nėra ginčo, kad protokolo surašymo metu J. J. tikrai neigė pažeidimo padarymą.

Nesutampa pareigūnų ir automobilio ekipažo aiškinimai apie patikrinimo aplinkybes. J. J. parodė, kad jam buvo nesuvokiami pareigūno veiksmai, kai jam iš karto nebuvo nurodoma stabdymo priežastis, iš pradžių tikrinama automobilio bagažinė, kalbama apie vairuotojo nuovargį, ir galimybę vairuoti, santykius su mergina, klausinėjama įvairių su pažeidimu nesusijusių dalykų, vėliau apie jo galimą girtumą, kažkokį šviesoforo signalo pažeidimą mieste ir tik po protokolo surašymo jis sužinojęs, kuo iš tiesų yra kaltinamas. Analogiškai patikrinimo aplinkybes jis nurodė savo 2015-08-12 d. rašytiniame paaiškinime. Liudytoja E. M. patvirtino, kad sustabdymas truko nepaaiškinamai ilgai, Justui nebuvo paaiškinta sustabdymo priežastis. Ji net buvo išlipusi iš automobilio sužinoti, kas vyksta, tačiau jai buvo liepta grįžti atgal (šito neneigė ir abu pareigūnai). Pareigūnas R. D. 2015-08-13 tarnybiniame pranešime nurodė, jog įteikiant protokolą J. J. aiškino, jog į bylos nagrinėjimą teisme atsives draugę liudininkę, šiuo metu ji parodymų neteiks, nes jiedu skuba, nenori prarasti gražaus vakaro (b.l. 10). Tačiau J. J. ir liudytoja E. M. nurodė priešingai, kad E. M. dar iki protokolo surašymo buvo priėjusi prie policijos pareigūnų, norėdama pasiaiškinti, kas vyksta, tačiau jų nebuvo išklausyta ir jai buvo liepta grįžti į automobilį. Pažymėtina, kad šią aplinkybę pripažino ir liudytojas policijos pareigūnas A. M., teismo posėdžio metu teigdamas, kad matė, jog keleivė buvo išlipusi iš automobilio, jų paprašyta sugrįžo. Tokiu būdu kaip liudininkė išklausyta ji nebuvo, ką ji pati pažymėjo savo rašytiniame paaiškinime (b.l. 26-27).

Policijos pareigūnai kategoriškai teigė matę, kad automobilis pravažiavo pervažą nepristabdęs, tačiau negalėjo prisiminti jokių kitų patikrinimo aplinkybių: ar buvo tikrinama vairuotojo bagažinė, ar buvo klausinėjama apie jo darbą, nuovargį, galimą girtumą. Pažymėtina, kad 2015-08-08 tarnybiniuose pranešimuose pareigūnai analogiškai aiškino bendravimo su J. J. aplinkybes, nurodydami, kad iš pradžių jis gailėjosi ir pripažino padaręs pažeidimą, o pildant protokolą ėmė neigti kaltę. Tačiau iš jų parodymų bylos nagrinėjimo metu matyti, kad pareigūnas A. M. girdėjo tik R. D. pokalbio su J. J. trumpas nuotrupas, kuomet šie priartėjo prie tarnybinio automobilio, kuriame jis sėdėjo ir negalėjo patvirtinti R. D. nurodomos aplinkybės, kad vairuotojui iš karto po sustabdymo buvo paaiškinta stabdymo priežastis ir padaryto pažeidimo esmė. A. M. teigė, kad sustabdytas vairuotojas iš karto net nesuprato apie kokią pervažą kalbama, tačiau vėliau patikslino, kad pokalbio su R. D. pradžios jis iš viso negirdėjo. Abu teigė girdėję pirminį vairuotojo kaltės pripažinimą, kai jis aiškino, ginčijęsis su savo mergina ir todėl galėjęs būti neatidus, šią aplinkybę kategoriškai neigė J. J., o liudytoja E. M. nurodė, kad jokio ginčo tarp jų automobilyje nebuvo. Šioje dalyje pareigūno R. D. parodymai prieštaringi, parodymų pradžioje jis teigė, kad vairuotojas neatidumą teisino koketavimu su drauge, vėliau – neva aiškinęs apie judviejų barnį.

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytus pareigūnų parodymų prieštaravimus, kilusias abejones dėl faktinių pažeidimo aplinkybių, kurias teismas vertina administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, objektyvių ir neginčytinų įrodymų apie pažeidimo faktą nebuvimą byloje, teismas laiko, kad byloje nėra objektyviai nustatyta, kad J. J. padarė LR ATPK 125 straipsnyje numatytą pažeidimą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302 str. 1 d. 2 p., 302² str., 302⁴ str., teismas

nutarė:

J. J. skundą tenkinti.

Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2015 m. spalio 1 d. nutarimo Nr.10N-39451112-15, kuriuo J. J. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos ATPK 125 str. ir nubaustas 220 eurų bauda atimant teisę vairuoti transporto priemones 4 mėnesiams, panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą J. J. atžvilgiu nutraukti, nenustačius jo veiksmuose šio pažeidimo sudėties.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.