Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėjas Nerijus Brinevičius, sekretoriaujant Jolantai Žilionienei, dalyvaujant nukentėjusiajam A. G., jo atstovui advokatui Algirdui Sakalauskui, nusikalstamos veikos padarymu kaltinamam asmeniui S. I., jos gynėjui advokatui Remigijui Uckui, privataus kaltinimo tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą kurioje S. I., a.k(duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) , kaltinama nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 154 str. 1 d., padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. G. privataus kaltinimo tvarka pareiškė kaltinimą S. I. pagal LR BK 154 str. 1 d. dėl to, kad ji 2015 metų pavasarį (duomenys neskelbtini) paskleidė tikrovės neatitinkančią jį žeminančią informaciją, jog A. G. šaudo kaime esančius šunis, 2015 06 05 tą pačią informaciją pateikė (duomenys neskelbtini) seniūnui, bei kartu buvusiems kitiems asmenims.

Bylos nagrinėjimo metu S. I. savo kaltės dėl reiškiamo kaltinimo nepripažino. Parodė, kad kaltinime nurodytų veiksmų neatliko. Niekam informacijos, kad A. G. šaudo šunis neskleidė. Buvo įvykis kuomet dėl konflikto buvo atvykęs seniūnas, tačiau minėtą dieną 06 05 nebuvo jokio seniūno įsikišimo dėl palaido šuniuko, nukentėjusiam tuo metu nesakė jo nurodomos frazės „gal nušausi tau patinka šaudyti šunis“. Dėl kaime paskleistos informacijos, kad A. G. šaudo šunis paaiškino, kad įvykio dieną paskambino pusseserė ir paklausė ar girdėjo, matė, kad nukentėjęs nušovė šuniuką. Pasakė, kad to nematė ir šūvių negirdėjo. Matė atvykusius policijos pareigūnus, pati irgi buvo išėjusi į lauką. Kaimo žmonės minėtas tema tarpusavyje pasikalba, kadangi kaime pasirodžius policijai, žmonės apie įvykį kalbasi.

Nukentėjęs A. G. parodė, kad 2015 06 05 tarp jo ir nukentėjusios įvyko konfliktas dėl įsigytos žemės. Atvyko seniūnas, jam atvykus kaltinamoji išėjo pasikalbėti. Tuo metu lakstė jos palaidas šuniukas. Seniūnui paklausus kodėl šuo palaidas, išsivystė pokalbis, kurio metu S. I. pasakė, „gal nušausi, tau patinka šaudyti šunis“, paklausė jos ar matė tokį įvykį, ji nurodė, kad matė. Tai girdėjo S. I. sugyventinis, seniūnas ir jo motina. Po šio įvykio kaime kalbama , pažįstami žmonės jo motinos klausinėja ar jis nušovė šunį, kaip jį nušovė. Mano, kad apie jį tokia nuomonė susidarė dėl S. I. pasakymo. Tokios kalbos jam kenkia, kadangi žmonės nenori kviestis dirbti žemės ūkio darbus, įtaria, kad ir medžiotojai žino , nes nekviečiamas medžioti, kadangi girdėjo iš kaimo gandus. Kovo mėnesį buvo įvykis, kad kaime buvo nušautas ar suvažinėtas šuo, bet šio įvykio aplinkybių nežino. Šuo buvo atneštas ir numestas jo valdoje, jį nunešė už savo namų tvarto. Po to buvo atvykę policijos pareigūnai, iš jo paėmė ginklus, išsivežė šunį, pradėjo tyrimą, jam pareiškė įtarimą dėl žiauraus elgesio su gyvūnais.

Liudytoja L. G. parodė, kad pavasarį vyko konfliktas su kaltinamąją dėl nuomojamoje žemėje įvestų tinklų. Buvo atvykęs seniūnas. Aiškinantis aplinkybes, atbėgo S. I. palaidas šuo. Seniūnas paklausė, kodėl šuo nepririštas, S. I. sūnui A. G. pasakė“ gal nušausi, tau patinka šaudyti šunis“, A. G. paklausė kaltinamosios ar matė, ši patvirtino, kad matė, perklausus ką matė, S. I. atsakė, kad žmonės matė. Taip pat parodė, kad kaime žmonės kalba, jog S. I. apkalba sūnų, tačiau juos įvardinti atsisakė. Be to nurodė, kad S. I. būdama kieme apie įvykį kalbasi su draugėmis tarpusavyje.

Liudytoja U. K. parodė, kad maždaug prieš pusę metų buvo įvykis, kuomet būnant namuose atėjo pusbrolis ir pasakė, kad pažiūrėtu, A. G. nušovė šunį. Pusbrolis jai sakė, kad matė kaip A. G. nušovė šunį. Pusbrolis jį paėmė ir nunešęs padėjo ant A. G. mašinos.Pati matė kaip A. G. nešė negyvą šunį, šunį paėmė nuo savo automobilio, nešė jį pirma į savo namus, po to išnešė į kitą vietą. Iškvietė policijos pareigūnus. S. I., jokių gandų neskleidžia. Pati yra girdėjusi iš kelių asmenų, kad A. G. nušovė šunį.

Liudytojas V. B. parodė, kad 2015 06 05 buvo nuvykęs į (duomenys neskelbtini) aiškintis konflikto dėl įvesto vandentiekio. A. G. priekaištavo S. I., kad ji per jo žemę įsivedė vandentiekį. Asmenys konfliktavo vienas su kitu, ginčijosi ir dėl automobilio ir dėl sandėliuko ne vietoje pastatyto. Šio pokalbio metu nebuvo pokalbio apie šunis. Pacitavus S. G. skundo teiginius, kad ir jam S. I. aiškino, jog A. G. šaudo šunis, parodė, kad to negali patvirtinti. S. I. pokalbio metu apie šaudomus šunis neminėjo.

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančio pranešimo apie įtarimą (b.l. 48) matyti, kad 2015 02 13 A. G. pranešta apie įtarimą, kad jis 2015 02 09 apie 16 val. 30 min. (duomenys neskelbtini) tyčia vieną kartą šovė į šunį, dėl ko šis žuvo, tai yra žiauriai elgėsi su gyvūnu.

Iš 2015 02 10 gaišenos patologinio anatominio tyrimo akto (b.l.49) matyti, kad jame nurodoma, jog ištyrus šunį, nugaišusį 2015 02 09, diagnuozuota, jog jis žuvo dėl šautinės žaizdos į krūtinės ląstą gyvūną, rasta įstrigusi kulka.

Teismas sprendžia, kad byloje surinkti ir teismo posėdyje išnagrinėti įrodymai nepagrindžia S. I. reiškiamo kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 154 str. 1 d.

LR BK 154 str. 1 d. numato atsakomybę asmeniui, kuris paskleidė apie kitą žmogų tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią paniekinti ar pažeminti tą asmenį ar pakirsti pasitikėjimą juo. Šmeižimas yra tyčinis nusikaltimas, t.y. kaltininkas suvokia, kad skleidžiamos žinios yra melagingos, prasimanytos ir žeminą kito asmens garbę. Šmeižimo objektas – kito žmogaus garbė ir orumas. Nusikaltimo sudėties objektyviosios pusės požymis yra tikrovės neatitinkančios informacijos, galinčios paniekinti ar pažeminti kitą žmogų, paskleidimas. Tikrovės neatitinkanti, galinti paniekinti ar pažeminti asmenį informacija – tai tikrovės neatitinkančios, žeminančios asmens garbę ir orumą žinios. Bendrąja prasme informacija reiškia žinią, t.y. konstatavimas reiškinių, dalykų, savybių, veiksmų, įvykių, grindžiamų tiesa, kurią galima patikrinti bei įrodyti. Melagingos žinios yra tos, kurios neatitinka tikrovės, yra prasimanytos, t.y. skleidimas to, kas teigiama esant ar buvę, bet nėra ir nebuvo, arba faktai iškreipiami. Žiniai taikomas tiesos kriterijus, tačiau jis nėra taikomas nuomonei. Kvalifikuojant veiką pagal BK 154 straipsnį, svarbu atriboti informaciją (faktus ir duomenis) nuo nuomonės. Nuomonė yra kokių nors faktų supratimas, vertinimas, požiūris į faktus ir vertybes, komentarai, pastabos. Nuomonė yra subjektyvi, jai netaikomas tiesos kriterijus, tačiau ji turi remtis faktais ir turi būti pateikiama sąmoningai neiškreipiant duomenų. Už paskleidimą nuomonės apie tam tikrus realius faktus ar įvykius baudžiamosios atsakomybės pagal šią normą nekyla. Šmeižimas yra tyčinis nusikaltimas, todėl turi būti nustatyta, ne tik, kad buvo paskleista tikrovės neatitinkanti informacija, kuri žemina kito asmens garbę ir orumą, bet ir tai, kad kaltininkas suvokia tokias šios informacijos savybes (neatitiktį tikrovei ir žeminantį pobūdį) bei nori taip veikti, siekia paskleisti būtent tokią informaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2012 m. balandžio 24 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2A-3/2012).

A. G. teismui pateiktame skunde privataus kaltinimo tvarka iš esmės nurodo, jog kaltinamoji jo gyvenamojoje vietoje paskleidė informaciją, kad jis kaime šaudo šunis, tai 2015 06 05 pakartojo ir seniūnui, tai jį žemina bei pakerta pasitikėjimą juo.

Nevertinant 2015 06 05 susitikime su seniūnu nukentėjusio nurodomos kaltinamosios ištartos frazės, byloje nėra jokių konkrečių duomenų, kad tokio pobūdžio informaciją kokią nurodo kaltinamasis, S. I. būtų skleidusi. Priešingai, kaip matyti iš liudytojos U. K. parodymų ir rašytinių įrodymų byloje dar 2015 02 09 (duomenys neskelbtini) rastas galimai nušautas šuo, į įvykio vietą atvyko policijos pareigūnai, kaip nurodo pats A. G. iš jo paimti ginklai. Akivaizdu, kad jau vien šie faktai, A. G. gyvenamosios vietos gyventojams, tame tarpe ir S. I., gali suformuoti nuomonę, kad pats A. G., vienaip ar kitaip yra susijęs su įvykiu. Todėl nukentėjusiojo teiginys, kad būtent S. I. 2015 metais pavasarį paskleidė informaciją, jog jis šaudo kaime esančius šunis yra visiškai nepagrįstas Atsižvelgiant į tai, kad tarp nukentėjusio ir kaltinamosios abipusė konfliktinė situacija dėl su kaltinimais nesusijusių priežasčių, teismas tokį A. G. aiškinimą vertina kaip išgalvotą.

A. G. teigė, kad S. I. informaciją paskleidė ir seniūnui. Tuo tarpu minėtas asmuo apklaustas kaip liudytojas A. G. teiginius paneigė, nurodydamas, kad jokio pokalbio apie šunis nebuvo. Tą patį tvirtino ir S. I.. A. G. teiginį patvirtino tik liudytoja apklausta L. G., kuri yra nukentėjusio motina. Vertinant, kad nukentėjęs ir liudytoja L. G. yra artimi giminaičiai, turi tam tikrą abipusį suinteresuotumą dėl bylos baigties, teismui kyla abejonės ar L. G. nurodo apie savo pačios betarpiškai girdėtas S. I. frazes ar perteikia teismui A. G. mintis. Vertinant visiškai nesuinteresuoto liudytojo V. B. parodymų turinį, teismui kyla abejonės ar iš viso 2015 06 05 buvo išsakyta nukentėjusio nurodyta frazė. Bet kokia abejonė turi būti vertinama kaltinamojo naudai. LR BPK 415 str. 2 d., 34 str. 2 d. nustato, kad privatus kaltintojas, dalyvaudamas nagrinėjant bylą pirmos instancijos teisme, be kita ko, palaiko kaltinimą, pateikia įrodymus ir dalyvauja juos tiriant, pateikia pasiūlymų dėl teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų vertinimo. Apibendrintai tai reiškia, kad baudžiamųjų bylų privataus kaltinimo nagrinėjimo procese būtent privatus kaltintojas veikia aktyviai ir privalo teisme įrodyti jo keliamo kaltinimo apimtį, jo pagrįstumą, jam padarytos žalos dydį ir kitas, teisingam bylos išnagrinėjimui reikšmingas aplinkybes.

Šiuo atveju teismas sprendžia, jog nesant kitų duomenų, įrodančių A. G. kaltinimuose nurodytas aplinkybes, nėra pagrindo daryti išvadai, jog S. I. skleidė apie nukentėjusį jo nurodomą tikrovės neatitinkančią informaciją.

Be kita ko net ir pasitvirtinus kaltinamojo nurodomai aplinkybei, kad dalyvaujant seniūnui, jo motinai, jam ir kaltinamosios sugyventiniui, S. I. netoliese esant palaidam jos šuniui, bei konfliktuojant tarpusavyje, išsakė vienintelę frazę, tai yra A. G. paklausė, „gal nušausi tau patinka šaudyti šunis“. Akivaizdu, kad tokioje situacijoje tai būtų nuomonės apie asmenį, jo būdo savybes išsakymas, jam pačiam asmeniškai, tačiau tokiu atveju nėra jokios tyčios skleisti tikrovės neatitinkančią informaciją, teismo vertinimu tokiuose veiksmuose nėra nusikaltimo numatyto BK 154 str. 1d. nei objektyviųjų nei subjektyviųjų požymių visumos.

Įvertinus, byloje ištirtų įrodymų visumą, tai, kad tarp kaltinamosios ir nukentėjusiojo yra konfliktinė situacija, ir iš esmės kaltinimą grindžiant tik duomenimis, kurie privatų kaltinimą reiškiančio asmens vertinami subjektyviai, aiškinami įvairiomis prasmėmis bei prielaidomis, nustatyta, kad pareikštas kaltinimas šmeižimu yra neįrodytas ir nepagrįstas. S. I. pagal Lietuvos Respublikos BK 154 str. 1 d. išteisintina, kadangi nepadaryta veika turinti baudžiamojo nusižengimo ar nusikaltimo požymių (Lietuvos Respublikos BPK 3 str. 1 d. 1 p. 303 str. 5d.1p. ).

Dėl to nėra pagrindo tenkinti pareikšto ieškinio dėl 1000 EUR neturtinės žalos atlyginimo, priteisti išlaidas atstovo pagalbai apmokėti. A. G. civilinis ieškinys paliktinas nenagrinėtu (LR BPK 115 str. 3 d. 2 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 304 str., 305 str., 307 str., teismas

nusprendė:

S. I. dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 154 str. 1 d. išteisinti, kadangi nepadaryta veika turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių(LR BPK 303 str. 5d. 1p.).

A. G. pareikštą civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo palikti nenagrinėtu.

Nuosprendis per 20 d. nuo paskelbimo dienos skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės rajono apylinkės teismą.