Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Striaukas, sekretoriaujant Virginijai Miliauskienei, dalyvaujant pareiškėjui J. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), teismo posėdyje išnagrinėjęs J. J. skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje

Aprašomoji dalis

nustatė:

2015-01-13 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus nutarimu J. J. buvo pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ATPK) 131 str. 4 d. ir jam paskirta administracinė nuobauda – 48 EUR bauda.

2015-02-04 d. teisme gautas J. J. skundas (toliau Skundas), kuriuo prašoma panaikinti 2015-01-13 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus nutarimą ir bylą nutraukti.

Skunde nurodoma, jog 2014-11-27 d., apie 13.15 val. pareiškėjas važiavo taksi maršrutu iš (duomenys neskelbtini). Pasiekus kelionės tikslą paprašė vairuotojo sustoti jam patogioje vietoje tam, kad galėtų išlipti. Vairuotojas sustojo, kaip jam atrodė, prie priešpriešinio eismo šaligatvio, tai yra, išlipti iš priekinės keleivio sėdynės buvo įmanoma tik į važiuojamąją kelio dalies pusę. Atsiskaitęs tu taksi vairuotoju, o tada apsidairęs ir įsitikinęs, kad iš priekio nebuvo atvažiuojančių automobilių jis atsidarė taksi dureles, kurias kliudė iš nugaros važiuojantis automobilis. Taksi vairuotojas jo neperspėjo, kad sustojo vienpusio eismo gatvėje. Mano, kad jam, kaip taksi keleiviui nekyla pareiga žinoti kokioje konkrečiai, vienpusio ar dvipusio eismo gatvėje sustojo taksi automobilis, todėl už šį įvykį atsakingas taksi vairuotojas. Nagrinėjamu atveju jis, sėdėdamas šalia vairuotojo, pastarajam sustojus prie kairiojo kelkraščio objektyviai neturėjo galimybės išlipti iš šaligatvio pusės. Taip pat prieš išlipdamas iš automobilio jis, nežinodamas, kad toje gatvėje eismas vienpusis, stebėjo tik prieš ją buvusią kelio dalį. Pažymėtina, kad jam, kaip keleiviui, negali būti taikomi padidinti rūpestingumo reikalavimai kaip transporto priemonės valdytojui. Priešingai, už keleivių saugumą, įskaitant laipinimą visų pirma atsako transporto priemonės vairuotojas. Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 str. 3 d. nustato, kad „Vairuotojas privalo imtis visų būtinų priemonių keleivių saugumui kelionės metu užtikrinti“. O kelių eismo taisyklių 195.9. net numato draudimą laipinti keleivius į važiuojamosios dalies pusę. Atitinkamai administracinė atsakomybė jam negali būti taikoma nesant kaltės (ATPK 9 str. 1 d.).

Motyvuojamoji dalis

J. J. skundas netenkintinas.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš šios teisės normos galima daryti išvadą, jog konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš administracinių teisės pažeidimų kodekso 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 301 straipsnis nustato, kad teismas nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Nagrinėdamas pareiškėjo skundą teismas, atsižvelgdamas į paminėtas įrodymų vertinimo administracinio teisės pažeidimo byloje nuostatas, patikrino byloje esančius įrodymus.

2015-01-13 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus nutarimu J. J. buvo pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ATPK) 131 str. 4 d. ir nubaustas už tai, kad 2015-01-13 d., būdamas automobilio „Renault Espace“, valst. Nr. T10711, keleivis, sėdėjo ant priekinės keleivio sėdynės, automobiliui sustojus, prieš išlipdamas iš važiuojamosios kelio dalies pusę neįsitikino, kad tai padaryti bus saugu bei netrukdys kitiems eismo dalyviams, atidarė priekinės dešinės pusės keleivio dureles ir kliudė pravažiuojantį automobilį „Peugeot“, dėl ko apgadino abu automobilius (b. l. 6).

J. J. teisme skundą prašė patenkinti ir parodė, kad taksi vairuotojo paprašė sustoti ten, kur galės. Tuo metu jis nesuvokė, kad automobilis sustojo vienos krypties kelyje. Prieš atidarydamas dureles jis pažiūrėjo priekin, nežiūrėjo atgal. Jo įsitikinimu, taksi vairuotojas jį turėjo išleisti saugioje vietoje arba informuoti apie eismą. Jam buvo teikiama profesionali paslauga, dėl ko atsakingas vairuotojas. Jis tuo metu savęs nevertino kaip eismo dalyvio.

Išanalizavus administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, teismas nustatė, kad surinkti duomenys patvirtina faktą, jog J. J. 2015-01-13 d., būdamas automobilio keleivis, automobiliui sustojus, prieš išlipdamas iš važiuojamosios kelio dalies pusę neįsitikino, kad tai padaryti bus saugu bei netrukdys kitiems eismo dalyviams, atidarė priekinės dešinės pusės priekines keleivio dureles, dėl ko įvyko sustojusio automobilio kontaktas su pravažiuojančiu automobiliu „Peugeot“. Šių aplinkybių neneigia ir pats pareiškėjas teigdamas, kad dėl įvykio nėra jo kaltės, kaltas dėl to yra taksi vairuotojas. Pareiškėjas skunde pagrįstai teigia, kad jam kaip taksi keleiviui, įvykio metu nekilo pareiga žinoti, kokioje konkrečiai vienpusio ar dvipusio eismo gatvėje sustojo automobilis. Kita vertus, pareiškėjas įvykio metu vis dar buvo taksi keleivis, kol neišlipo iš taksi automobilio. Pats pareiškėjas pripažįsta, kad pagal automobilio sustojimo būdą, jis buvo priverstas išlipti į kelio važiuojamąją dalį. Remiantis „Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo“ sąvokų išaiškinimu (2 str.) eismo dalyviu pripažįstamas kelių eisme dalyvaujantis asmuo (vairuotojas, pėsčiasis, keleivis). Tokiu būdu pareiškėjas įvykio metu būdamas keleiviu ir dalyvaudamas eisme dėl patekimo į važiuojamąją dalį akivaizdžiai atitiko eismo dalyvio sąvoką. Dėl šios priežasties J. J. privalėjo žinoti jau minėtą „Saugaus eismo automobilių keliais įstatymą“ bei išmanyti Kelių eismo taisyklių reikalavimus. To iš dalies neneigia ir pareiškėjas teigdamas, kad stengėsi laikytis atsargumo priemonių, prieš išlipdamas jis žiūrėjo į gatvės priekį. Šiuo atveju teismas pastebi, kad pareiškėjo atsargumo veiksmų nepakako, dėl ko pareiškėjas kaip keleivis ir eismo dalyvis nebuvo pakankamai atidus, kad savo veiksmais nekliudytų kitiems eismo dalyviams. Kelių eismo taisyklių 52 punktas įpareigoja keleivius išlipti iš transporto priemonės į važiuojamąją dalį tik taip, jeigu tai bus saugu ir netrukdys kitiems eismo dalyviams. Šiuo atveju, J. J. prieš išlipdamas iš automobilio turėjo pareigą įsitikinti, kad tai padaryti yra saugu. Būtent dėl šių nuostatų pažeidimo kilo eismo įvykis, kurio metu kelyje judanti transporto priemonė dėl atidarytų kito, t. y. taksi automobilio durelių, šį kliudė, ir buvo apgadintos abi transporto priemonės. Tokiu būdu teismas pripažįsta, kad J. J. atitikdamas pažeidimo subjekto sąvoką savo veiksmais pažeisdamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus buvo kaltas dėl įvykio, už kurį pagrįstai pripažintas kaltu pagal administracinių teisės pažeidimų kodekso 131 str. 4 d. (kaip asmuo, kuris naudojosi keliu).

A. J. J. teiginiai, kad įvykis susijęs su „Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo“ 13 str. 3 d. ir Kelių eismo taisyklių 195.9 p. reikalavimų pažeidimais. Minėtas įstatymo straipsnis numato, kad vairuotojas privalo imtis visų būtinų priemonių keleivių saugumui kelionės metu užtikrinti. Šiuo atveju matyti, kad įvykis kilo ne kelionės metu, bet ją pabaigus, kai keleivis atsiskaitęs už paslaugą šalinosi iš automobilio. Kelių eismo taisyklių 195.9. p. numato draudimą laipinti autobuso keleivius į (iš) važiuojamosios dalies pusę (-ės). Nagrinėjamu atveju pareiškėjas naudojosi taksi paslaugomis ir nebuvo autobuso keleivis, dėl ko minėtos nuostatos nebuvo pažeistos.

Remiantis išdėstytu teismas pripažįsta, kad nagrinėjant Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus kompetentingo ir teisę sprendimą priimti turinčio pareigūno 2015-01-13 d. nutarimas yra pagrįstas, teisėtas, jo naikinti nėra pagrindo. Pažeidėjui skirta nuobauda nėra per griežta, ji atitinka padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus, administracinių teisės pažeidimų kodekso 302 str. reikalavimus. Įvertinęs visą tai teismas neturi pagrindo tenkinti pareiškėjo skundo ir jį atmeta.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302 straipsnio 1 d. 1 p., teismas

nutarė:

J. J. skundo netenkinti ir 2015-01-13 Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 dienų gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.