Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Teisėjas Artūras Pažarskis Procesinio sprendimo kategorija: 2.1.7.4.1.; 2.1.7.4.3.;

2.1.7.4.5.; 2.4.6.4.1.

2011 m. sausio 14 d.

Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

gynėjams advokatams Juozui Gaudučiui, Kristinai Sandaraitei-Butvilienei, Laimai Balčiūnienei,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų V. M. ir A. K. apeliacinus skundus dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. vasario 12 d. nuosprendžio, kuriuo V. M. pripažintas kaltu:

- pagal Lietuvos Respublikos BK 228 str. l d. ir nubaustas 40 MGL (5000 litų) bauda.

- pagal Lietuvos Respublikos BK 24 str. 6 d. ir 300 str. l d. ir nubaustas 30 MGL (3750 litų) bauda.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 5 d. l p. bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė 40 MGL (5000 litų) bauda. Į bausmę įskaitytas laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2007-06-20 iki 2007-06-22 (dvi dienas), kas atitinka 4 MGL ( 500 litų) baudą. V. M. įpareigotas likusią 4500 litų baudą sumokėti per tris mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

V. M. atžvilgiu byla dalyje dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 259 str. 2 d., suėjus patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties terminui (LR BPK 3 str. l d. 2 p.), nutraukta;

- pagal Lietuvos Respublikos BK 226 str. l d. ir nubaustas 30 MGL (3750 litų) bauda, įpareigojant baudą sumokėti per tris mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

A. K. išteisintas dėl kaltinimo pagal LR BK 24 str. 5 d. ir 300 str. l d., jam nepadarius nusikaltimo.

A. K. atžvilgiu byla dalyje dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 259 str. 2 d., suėjus patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties terminui (LR BPK 3 str. l d. 2 p.), nutraukta.

Taip pat šiuo nuosprendžiu nuteisti E. N. ir V. V., tačiau jų atžvilgiu nuosprendis neapskųstas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. M. nuteistas už tai, kad būdamas valstybės tarnautojas - Vilniaus miesto Vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos (toliau -EPT) Administracinės veiklos skyriaus Paieškos grupės specialistas piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, t. y. žinodamas, kad K. G. 2006 m. rugpjūčio 8 d. 9 val. 36 min. Vilniuje, Antakalnio gatvėje vairuodamas automobilį RENAULT SAFRANE, v/n (duomenys neskelbtini) viršijo nustatytą leistiną 50 km/h greitį tame kelio ruože - važiavo 75 km/h greičiu, taip padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodekso 124 str. 3 d. (greičio viršijimas nuo 20 iki 30 km/val.) ir, kad K. G. siekia išvengti asmeninės administracinės atsakomybės, tarpininkaujant E. N. ir A. K., pastarajam 2006 m. lapkričio 27 d. organizavus K. G. susitikimą su E. N. automobilių saugojimo aikštelėje, esančioje Giraitės g. l, Vilniuje, ir E. N. patarimu atvykusiam K. G. tą pačią dieną į Eismo priežiūros tarnybos patalpas, esančias Giraitės g. 3, Vilniuje, V. M. taip pat siekdamas padėti K. G. išvengti administracinės atsakomybės nurodė jam (K. G.) surasti asmenį, galintį prisiimti už jį atsakomybę dėl padaryto kelių eismo taisyklių pažeidimo. O A. K. ir E. N. sužinojus iš K. G. apie V. M. duotą nurodymą, E. N. sukurstė V. V. prisiimti atsakomybę dėl K. G. padaryto administracinio teisės pažeidimo.

Tokiu būdu V. M. piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi, duodamas patarimus, padėjo V. V. suklastoti tikrus dokumentus - 2006 m. lapkričio 29 d. miesto VPK EPT patalpose, esančiose Giraitės g. 3, Vilniuje V. V. melagingai nurodė save automobilio RENAULT SAFRANE, v/n (duomenys neskelbtini) vairuotoju 2006 m. rugpjūčio 8 d. greičio ir raudonos šviesos pažeidimo protokole Nr. 3060809 005-1855, o prisiėmęs kaltę dėl įvykdyto ATP už K. G. - pasirašė 2006 m. lapkričio 29 d. priimtame nutarime dėl administracinio teisės pažeidimo Nr. E 472046K, kuriame buvo išdėstyti tikrovės neatitinkantys faktai apie neva V. V. padarytą ATP, už ką pastarasis buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn.

Tokiais savo veiksmais V. M. pažeidė Valstybės tarnybos įstatymo (Žin., 2004, Nr. 171-6296) 15 str. l, 3, 4, 5, 6 p., kuriuose nustatytos valstybės tarnautojų prievolės - „laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų", „gerbti žmogaus teises ir laisves, tarnauti visuomenės interesams", „tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku atlikti pavedamas užduotis", „laikytis šiame įstatyme, kituose teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos etikos principų ir taisyklių, vengti viešųjų ir privačių interesų konflikto, nepiktnaudžiauti tarnyba", „laikytis valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų vidaus taisyklių", taip pat nesilaikė Policijos veiklos įstatymo (Žin., 2003, Nr. 104-4643) 4 str. 2 d. numatyto teisėtumo principo, neįgyvendino šio įstatymo 5 str. 5 p. iškelto uždavinio - „nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų atskleidimas ir tyrimas", nepaisė pareigybės aprašyme 5.6 punkto nuostatos - „būti pareigingam, principingam, reikliam", akivaizdžiai demonstravo savo nuostatą nesilaikyti galiojančių norminių aktų, nustatytos tvarkos, diskreditavo valstybės tarnautojo vardą, sumenkino policijos, kaip svarbios teisėsaugos institucijos, užtikrinančios asmens, visuomenės saugumą, vykdančios nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų prevenciją, atskleidimą bei tyrimą, autoritetą, iškreipė policijos paskirtį, dėl ko didelės žalos patyrė valstybė.

A. K. pasinaudodamas savo pažintimis ar kita tikėtina įtaka Vilniaus m. Vyriausiojo policijos komisariato Eismo priežiūros tarnybos (toliau - EPT) darbuotojams už kyšį pažadėjo K. G. paveikti valstybės tarnautojus, kad jie atitinkamai neteisėtai veiktų, t. y. A. K. žinojo, kad K. G. 2006 m. rugpjūčio 8 d. 9 val. 36 min. Vilniuje, Antakalnio gatvėje, vairuodamas automobilį RENAULT SAFRANE, v/n (duomenys neskelbtini) viršijo nustatytą leistiną 50 km/h greitį tame kelio ruože - važiavo 75 km/h greičiu, taip padarė pažeidimą numatytą Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodekso 124 str. 3 d. (greičio viršijimas nuo 20 iki 30 km/val.). 2006 m. lapkričio 24 d. telefoninių pokalbių metu su K. G. ir E. N., 2006 m. lapkričio 27 d. telefoninių pokalbių su K. G. metu, susitarė, kad jis (A. K.), padės K. G. išvengti atsakomybės dėl padaryto teisės pažeidimo, o taip pat K. G. per jį duos 800 litų kyšį ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems policijos pareigūnams už tai, kad dėl padaryto teisės pažeidimo K. G. nebūtų nubaustas. 2006 m. lapkričio 27 d. apie 10.00 vai. automobilių saugojimo aikštelėje esančiame sargų namelyje, adresu Giraitės g. l, Vilniuje jis organizavo susitikimą, kurio metu supažindino K. G. su E. N., ir kurio metu K. G. davė E. N. dalį sutarto kyšio - 600 litų, po to iš karto E. N. patarimu nuvyko į EPT pas Administracinės veiklos skyriaus Paieškos grupės specialistą V. M., kuris piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi ir veikdamas K. G. interesais neteisėtai davė patarimą K. G. surasti asmenį, galintį prisiimti už jį atsakomybę dėl padaryto kelių eismo taisyklių pažeidimo.

Taip pat, A. K. kaltinamas Lietuvos Respublikos BK 259 str. 2d. tuo, kad neteisėtai disponavo narkotinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti, t. y. iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų ir nenustatytu laiku neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, įgijo nedidelį kiekį narkotinės medžiagos - 0,069 g kanapių ir jų dalių, įdėjo jas į automobilio panelėje esančią daiktų dėtuvę bei gabeno savo automobilyje VW GOLF, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir laikė 0,069 g narkotinės medžiagos - kanapių ir jų dalių minėtame automobilyje be tikslo jas parduoti ar kitaip platinti iki tol, kol 2007 m. birželio 20 d. 10 val. 30 min. buvo paimtos iš automobilio VW GOLF valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), stovėjusio Vilniuje, Architektų g. šalia namo Nr. 45 esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, kratos momento.

Apelianto nuomone, teismo priimtas apkaltinamasis nuosprendis yra nepagrįstas ir neteisėtas. Nuteistasis nurodo, kad jis nusikaltimo padaryme nedalyvavo ir yra nuteistas nepagrįstai.

Apylinkės teismas nuosprendį pagrindė šiais įrodymais: liudytojo K. G. parodymais, parodymų atpažinti pagal fotonuotrauka protokolu, garso įrašais, kuriuose fiksuota kitų nuteistųjų pokalbiai.

Sutinkamai su BPK 305 str. l d. l p. reikia nustatyti subjektą, kuris padarė nusikalstamą veiką. Iš bylos aplinkybių matyti, kad K. G., siekdamas išvengti administracinės atsakomybės, atvyko pas policijos darbuotoją vardu „Vova", kuris jam patarė vietoje savęs atvesti kitą žmogų, kuriuo vardu įformins nuobaudos skyrimą. Teismas nuosprendyje konstatavo, kad tas policininkas „Vovka" ir yra V. M.. Nuteistasis V. M. mano, kad tokia teismo išvada yra klaidinga ir nepagrįsta. Nuosprendis paremtas vien nenuosekliais, prieštaringais vieno liudytojo K. G. parodymais, kuriais negalima vadovautis.

Liudytojas K. G. parodė, kad jis buvo nuėjęs pas policininką „Vovką" ir tas patarė vietoje savęs surasti kitą asmenį, kuris prisiimtų kaltę dėl administracinio nusižengimo. Buvo surastas V. ir jo vardu buvo įformintas pažeidimas. Apklausos metu K. G. negalėjo nurodyti asmens bruožų pagal kuriuos gali asmenį atpažinti, o apsiribojo tik bendrų bruožų nurodymu - buvo žemas, tamsaus gymio. Dėl kabineto, į kurį jis buvo užėjęs, pastoviai keitė parodymus, o teisminio nagrinėjimo metu galutinai apsisprendė ir nurodė, kad jis buvo užėjęs į 201 kabinetą, nors V. M. darbui buvo skirti 206 ir 207 kabinetai. Paaiškino, kad iš fotonuotraukos atpažino nuteistąjį. Tačiau į teisėjo klausimą ar teismo salėje yra tas „Vova" atsakė, kad teismo posėdžių salėje to policininko, pas kurį ėjo, nėra. Pažymi, kad 2009-03-10 teismo posėdyje jis dalyvavo, tačiau liudytojas K. G. jo neatpažino ir kategoriškai teismui nurodė, kad asmens, kurį jis pažįsta vardu „Vova“, nėra salėje. Teismas šiais K. G. parodymais nesirėmė, jų nevertino ir dėl to nepasisakė, o tai buvo V. M. teisinantys įrodymai ir į juos teismas privalėjo atsižvelgti ir įvertinti.

Teismo nuosprendyje dėl atpažinimo pagal fotonuotrauka teismas nurodė, kad 2007-09-21 asmens parodymų atpažinti pagal jo nuotraukas protokole užfiksuota, kad K. G. iš jam pateiktų nuotraukų atpažino pareigūną vardu „Vovą“, pas kurį Augio (E. N.) paliepimu iš automobilių saugojimo aikštelės buvo nuvykęs į Eismo priežiūros tarnybos 203 kabinetą. Atpažintoje nuotraukoje buvo pavaizduotas nuteistasis. Nuosprendyje teismas nurodė, kad nenustatė, jog atliekant minėtą procesinį veiksmą būtų padaryta esminių BPK 191 ar 192 straipsnių pažeidimų, todėl teismas laiko minėtą protokolą patikimu įrodymu. Tačiau teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad BPK 192 str. 1 d. reikalauja, kad atpažįstančiajam būtų pateikti pagal išorę kuo panašesni į atpažintinąjį. Šiuo konkrečiu atveju fotonuotrauka atpažinimui buvo pateikta, kurioje V. M. apsirengęs su policijos darbuotojo marškinėliais, o kiti atpažinimui pateikti asmenys apsirengę civiliais rūbais. Neabejotina, kad tai yra akivaizdus BPK 192 str. pažeidimas. 2007-06-28 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus apžvalgoje „Dėl baudžiamojo proceso normų, reglamentuojančių įrodinėjimą taikymo teismų praktikoje" nurodyta, kad duomenys, kurių gavimo tvarkos pažeidimai kelia abejonių duomenų patikimumu ir šių abejonių nėra galimybės pašalinti atliekant kitus BPK numatytus veiksmus, įrodymais nepripažįstami. Posėdžio metu teisėjas padarytą klaidą mėgino ištaisyti, norėdamas patikrinti ar tikrai G. atpažino jį, tačiau pastarasis pareiškė, kad „Vovos" salėje nėra. Teisminio nagrinėjimo metu buvo gauti teisinančio pobūdžio įrodymai - liudytojas neatpažino nuteistojo kaip asmens vardu „Vova". Tik šiais teisinančiais ir neprieštaringais įrodymais teismas ir galėjo grįsti nuosprendį, o ne abejotinu ikiteisminio tyrimo metu surašytu atpažinimo protokolu. Nustačius, kad renkant duomenis buvo pažeista jų gavimo tvarka, konstatuotina, kad buvo suvaržytos įstatymų garantuotos V. M. teisės į sąžiningą procesą.

Taip pat nuteistasis nurodo, jog nuosprendis grindžiamas slaptai fiksuoto pokalbio įrašu tarp G. ir K., kurio metu G. klausia apie 207 kabinetą. 2008-02-25 kabineto Nr. 206 ir 207 apžiūros protokole užfiksuota, kad abu kabinetai yra antrame aukšte, vienas šalia kito. Anot apžiūroje dalyvavusios Vilniaus m. VPK VPEPT vyr. inspektorės R. J. 207 kabinete dirbo V. J.. Apklaustas liudytoju V. J. parodė, kad jis užpildė visus administracinėje byloje esančius dokumentus dėl V. nubaudimo, tačiau pačio V. nepamena. V. J. žodžiais administracinėn atsakomybė traukiami žmonės ateidavo patys, o ne jis (V. M.) atvesdavo juos ir jis nenurodydavau ką nubausti. Minėtas liudininkas nepamena tokio atvejo, kad jis būtų liepęs ką nors nubausti. Byloje nustatyta, kad administracinės teisės pažeidimo protokolą surašė V. J. ir administracinėje byloje nėra jokio jo ranka rašyto dokumento. Policininko J. vardas Vladimiras, o sutrumpintai „Vova“, kaip ir nuteistojo.

K. G. parodė, kad darant nusikaltimą, N. skambino „Vovai". Tokie duomenys, kad N. būtų skambinęs telefonu nuteistajam V. M. nenustatyti. Tokiu būdu neaišku kokiam „Vovai“ skambino N. ir su kuriuo tarėsi. Operatyvinių veiksmų atlikimo protokoluose nėra fiksuotas joks kontaktas tarp N., K., G., V. su nuteistuoju.

Viena iš įrodymų vertinimo sąlygų - įrodymai turi būti vertinami vadovaujantis įstatymu. Vertinant įrodymus šiuo požiūriu, pirmiausia turi būti nustatyta, ar jie atitinka BPK 20 straipsnyje nustatytiems reikalavimams. Įrodymais gali būti tik tie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. K. G. neatpažinimas nuteistojo teismo salėje patvirtina tą aplinkybę, kad jis su nuteistuoju V. M. nebuvo susitikęs. Nenuoseklūs bei prieštaraujantys parodymai dėl kabineto, kuriame įvyko jo ir „Vovos" susitikimas kelia abejones dėl parodymų patikimumo. E. N., A. K., V. V. neparodė, kad dėl K. G. kalbėjosi su nuteistuoju.

2008-02-27 d. Vilniaus m. VPK VP EPT rašte Nr. 10-10-S-3405 nurodyta, kad V. J. Vilniaus m. VPK viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos Kelių patrulių rinktinėje dirbo nuo 2006-10-13, tačiau kabinetas darbui jam nebuvo paskirtas. Tai reiškia, kad jis galėjo dirbti kabinetuose 206 bei 207, nes buvo komandiruotas padėti skyriui, kuriame dirba ir nuteistasis. Policijos darbuotojai, kurie buvo apklausti teisme patvirtino, kad griežto pasidalinimo darbu nebuvo, o formindavo administracines bylas visi ir bet kuriame kabinete, priklausomai pas ką ateidavo pažeidėjas.

Teismas nepaneigė nuteistojo parodymų, kad jis nusikaltimo padarymo diena - 2006-11-27 dirbo mieste pagal paieškos bylas ir tarnybinėse patalpose Giraitės g. 3 apskritai nebuvo. Teismas, nuosekliai vertindamas įrodymus, turėjo padaryti išvadą, kad susitikti su K. G. nuteistasis neturėjo fizinės galimybės, nes nebuvo darbo vietoje. Teismo reikalavimas, kad turėjo būti surašyti tarnybiniai pranešimai apie išvykimą į įvykio vietą yra nepagrįsti jokiais norminiais aktais ir tai negali būti priežastimi netikėti V. M. aiškinimu.

V. M. buvo kaltinamas ir pagal BK 259 str. 2 d. Teismas šioje dalyje procesą nutraukė ir nurodė, kad taikytinas senaties terminas, tačiau nuosprendyje nepagrįstai konstatavo, kad yra įrodyta, jog nuteistasis laikė narkotines medžiagas. Mano, kad tokių aplinkybių konstatavimas nuosprendyje prieštarauja BPK 3 str. 1 d. 2 p. nuostatoms, kadangi baudžiamasis procesas negali būti pradėtas, o pradėtas turi būti nutrauktas, nes suėjo baudžiamosios senaties terminai. Byloje įrodyta, kad dėklą su ženklu V. M. gavo ne naują, o buvo perduotas iš darbuotojų, kurie juo naudojosi ankščiau. Antra, maišelis su narkotinėmis medžiagomis buvo paslėptas ir laikant ženklą rankose jo neužčiuopsi pirštais. Teismas surinktais įrodymais nepaneigė V. M. aiškinimo, kad tie narkotikai yra ne jo ir jis jų nelaikė ir apie juos nieko nežinojo. Vien narkotinių medžiagų radimas po ženklu, neįrodo veikos subjektyviosios pusės. Teismas neturėjo pagrindo konstatuoti, jog yra įrodyta, kad V. M. laikė narkotines medžiagas kokainą. Nuteistojo manymu, teismas dėl kaltinimo pagal BK 259 str. 2 d. bylą turėjo nutraukti V. M. nepadarius inkriminuojamos veikos.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistieji V. M. ir A. K. bei jų gynėjai prašė apeliacinius skundus tenkinti, prokuroras prašė nuteistųjų skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo V. M. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, nuteistojo A. K. apeliacinis skundas atmestinas.

Dėl nuteistojo V. M. apeliacinio skundo argumentų

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010-02-12 apkaltinamasis nuosprendis V. M. atžvilgiu dalyje dėl piktnaudžiavimo (BK 228 str. 1 d.) ir padėjimo suklastoti dokumentą (BK 24 str. 6 d., 300 str. 1 d.) naikintinas kaip nepagrįstas, neatitinkantis byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms. Šioje dalyje priimtinas naujas išteisinamasis nuosprendis (BPK 329 str. 1 p.).

Pagal BPK 305 str. 1 d. 2 p. nuostatas, teismas savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 str. 5 d. nustatytomis taisyklėmis. Šiame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Būtina sąlyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Nagrinėjamuoju atveju pirmosios instancijos teismas, analizuodamas byloje surinktus įrodymus, nevertino jų visumos, tarpusavio sąsajos, vertindamas įrodymus atsietai arba juos nepagrįstai vertindamas kaip patikimus ar nepatikimus, suteikė jiems kitokią teisinę reikšmę, o kai kuriems bylos įrodymams visai neteikė reikšmės. Tai esmingai įtakojo teismo išvadą, jog V. M. padarė nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 228 str. 1 d., 24 str. 6 d. 300 str. 1 d.

V. M. dėl jam inkriminuojamų nusikaltimų kaltu neprisipažino. Viso ikiteisminio tyrimo metu bei nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme jis aiškino, kad nedavė patarimo, kad būtų surastas žmogus, galintis prisiimti atsakomybę už K. G. padarytą kelių eismo taisyklių pažeidimą. V. V., prisiėmusio atsakomybę už K. G. padarytą pažeidimą, administracinio teisės pažeidimo medžiagoje jis jokių dokumentų neformino, sprendimo nepriėmė. Kai jam buvo pateikti šie dokumentai susipažinimui, jis pamatė, kad nutarimas yra surašytas bei pasirašytas V. J.. Kokių nors nurodymų V. J., dėl V. V. padaryto administracinio teisės pažeidimo įforminimo, jis nėra davęs. V. M. tvirtina, kad tą dieną (2006-11-27), kai jis neva Vilniaus miesto VPK Eismo priežiūros tarnybos patalpose buvo susitikęs su K. G., iš tikrųjų jis dirbo paieškoje mieste ir savo darbo vietoje nebuvo.

Viso tyrimo eigoje bei bylą nagrinėjant teisme V. M. davė nuoseklius, vienodus parodymus, kokių nors prieštaravimų jo parodymuose nėra.

Liudytojas V. J. pirmos ir apeliacinės instancijos teismų posėdžiuose paneigė, kad V. M. būtų davęs jam nurodymus atlikti kokius nors neteisėtus veiksmus surašant administracinių teisės pažeidimų protokolus dėl kelių eismo taisyklių pažeidimo.

Nuteistojo V. M. kaltė dėl piktnaudžiavimo, padėjimo suklastoti dokumentą pirmosios instancijos teismo nuosprendyje grindžiama liudytojo K. G. parodymais, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu, operatyvinių veiksmų protokoluose užfiksuotais pokalbiais tarp kitų nuteistųjų.

Liudytojas K. G. teisiamajame posėdyje parodė, kad vairuodamas automobilį viršijo greitį, todėl buvo nufotografuotas, dėl ko ieškojo pagalbos kaip išvengti atsakomybės. Pažįstama N. davė jam A. (K.) telefono numerį. Susitikus su A., pastarasis jį supažindino su E. (N.), kuris nusiuntė jį į Kelių priežiūros tarnybos 201 kabinetą pas kelių policijos pareigūną „Vovą“. Pastarasis liepė jam surasti žmogų, kuriam būtų galima užrašyti balus. Po pokalbio su „Vova“ jis paskambino A.. Šis pažadėjo surasti žmogų, kuriam būtų galima nurašyti balus. Po kažkurio laiko toks žmogus buvo surastas.

Liudytojas K. G. nei ikiteisminio tyrimo, nei bylos teisminio nagrinėjimo metu negalėjo nurodyti pavardės policijos pareigūno, su kuriuo jis bendravo dėl administracinės atsakomybės išvengimo už padarytą kelių eismo taisyklių pažeidimą. Šį pareigūną jis galėjo įvardinti tik kaip „Vovą“, šį vardą jis sužinojo iš E. N.. Iš bylos medžiagos matyti, kad įvykio metu Vilniaus miesto Kelių policijoje tokiu pat vardu kaip V. M. dirbo dar vienas pareigūnas – V. J..

Pažymėtina, kad ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamajame posėdyje liudytojas K. G. davė skirtingus parodymus dėl kabineto, į kurį jis buvo atvykęs pas kelių policijos pareigūną „Vovą“ dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo pareigūno, o taip pat ikiteisminio tyrimo teisėjo jis teigė, kad pas „Vovą“ jis buvo užėjęs į 203 kabinetą, parodymų patikrinimo vietoje metu jis parodė 206 kabinetą ir paaiškino, kad su policijos pareigūnu bendravęs šiame kabinete, o teisiamajame posėdyje tvirtino, kad pas „Vovą“ jis buvo nuėjęs į 201 kabinetą.

Iš bylos duomenų seka, kad V. M. darbo vieta Vilniaus m. VPK VP EPT buvo 206 ir 207 kabinetuose. 2008-02-25 kabinetų Nr. 206 ir 207 apžiūros metu Vilniaus miesto VPK VP Eismo priežiūros tarnybos vyr. inspektorė R. J. nurodė, jog 207 kabinete dirbo V. J.. Tačiau įtariamojo V. V. parodymų patikrinimo vietoje metu jis parodė 206 kabinetą ir paaiškino, kad būtent šiame kabinete jis pasirašė dokumentus dėl eismo taisyklių pažeidimo. Kadangi protokolą dėl šio administracinio teisės pažeidimo formino V. J., todėl seka išvada, jog V. J. dirbo ir 206 kabinete.

Nors ikiteisminio tyrimo metu liudytojas K. G. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu atpažino V. M. kaip pareigūną, vardu „Vova“, su kuriuo jis bendravo dėl administracinės atsakomybės išžvengimo, tačiau 2009-03-10 teisiamajame posėdyje, kuriame dalyvavo ir nuteistasis V. M., K. G. nurodė, kad „Vovos“, apie kurį jis duoda parodymus, teismo posėdžio salėje nėra (t. 5, b.l. 61). Į tokius K. G. parodymus teismas nekreipė dėmesio ir jų nevertino. Negalėjo liudytojas K. G. patvirtinti, kad „Vova“ (V. M.) yra ir apeliacinės instancijos teismo salėje posėdžio metu, nors iš tikrųjų V. M. šiame posėdyje dalyvavo. Esant tokioms aplinkybėms, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo nėra pagrindo laikyti patikimu įrodymu, patvirtinančiu, jog būtent V. M. davė K. G. patarimą kaip išvengti administracinės atsakomybės už padarytą pažeidimą.

Byloje esančiuose operatyvinių veiksmų atlikimo protokoluose yra užfiksuoti telefoniniai pokalbiai pagrinde tarp liudytojo K. G., nuteistųjų A. K. ir E. N.. Kad nurodyti asmenys telefonu būtų bendravę su V. M., šiuose protokoluose neužfiksuota, telefoninių pokalbių tarp šių asmenų metu V. M. pavardė neminima. Šių pokalbių esmė yra tai, kad jų metu minimas „Vova“ turėtų padėti K. G. išvengti atsakomybės už padarytą kelių eismo taisyklių pažeidimą.

Atsižvelgiant į visas šias aplinkybes, daryti kategorišką išvadą, jog būtent V. M., siekdamas padėti K. G. išvengti administracinės atsakomybės, nurodė jam surasti asmenį, galintį prisiimti atsakomybę dėl padaryto kelių eismo taisyklių pažeidimo, nėra pagrindo. Abejonių, jog K. G. dėl atsakomybės už padarytą pažeidimą išvengimo bendravo su V. M. kelia tai, kas jis (K. G.) negalėjo nurodyti policijos pareigūno, su kuriuo tuo klausimu kalbėjosi, pavardės, neatpažino jo nagrinėjant bylą pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, teigdamas, jog „Vovos“ (policijos pareigūno, su kuriuo jis tarėsi dėl pažeidimo) teismo posėdžio salėje nėra, nors V. M. dalyvavo ir pirmos, ir apeliacinės instancijos teismo posėdžiuose, davė prieštaringus parodymus dėl kabineto, į kurį jis buvo užėjęs pas policijos pareigūną. Kaip minėta anksčiau, tuo pačiu vardu (Vladimiras) Eismo priežiūros tarnyboje dirbo du pareigūnai: M. ir J.. Pastarasis ir surašė protokolą dėl V. V., prisiėmusio atsakomybę už K. G. padarytą pažeidimą. Iš bylos medžiagos seka, kad pastovios darbo vietos EPT V. J. neturėjo ir formindamas dokumentus naudodavosi 207 ir 206 kabinetais.

Teigdamas, jog tariamą nusikaltimo padarymo dieną – 2006-11-27 – V. M. dirbęs mieste pagal paieškos bylas ir tarnybinėse patalpose (Giraitės g. 3) nebuvęs, todėl su K. G. susitikti neturėjo galimybės, 2010-01-13 teismo posėdyje savo parodymų patvirtinimui teismo apžiūrai jis pateikė pasišalinusių iš eismo įvykio vietos transporto priemonių registracijos žurnalą. Nagrinėjant bylą pirmos instancijos teisme šie V. M. parodymai, jog įvykio dieną jis nebuvęs tarnybinėse patalpose, nepaneigti.

Teisėjų kolegija, priešingai nei apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje, įvertinusi byloje esančių įrodymų visumą, daro išvadą, jog byloje nėra objektyvių, neginčijamų įrodymų, patvirtinančių, kad V. M. piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, siekdamas padėti K. G. išvengti administracinės atsakomybės nurodė jam surasti asmenį, galintį prisiimti už jį atsakomybę dėl padaryto kelių eismo taisyklių pažeidimo, ir padėjo V. V. suklastoti tikrus dokumentus. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis bei spėliojimais.

Esant tokioms aplinkybėms, V. M. pagal BK 228 str. 1 d. ir 24 str. 6 d. 300 str. 1 d. išteisinamas nenustačius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamas veikas (BK 303 str. 5 d. 2 p.).

V. M. dar buvo kaltinamas pagal LR BK 259 str. 2 d. (baudžiamasis nusižengimas) tuo, kad neteisėtai disponavo nedideliu kiekiu narkotinės medžiagos – 0,051 g kokaino, be tikslo ją platinti, kuri buvo rasta 2007-06-20 atliktos kratos Vilniaus miesto VPK VP Eismo priežiūros tarnybos (Giraitės g. 3) kabinete Nr. 206.

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010-02-12 nuosprendžiu V. M. atžvilgiu byla dalyje dėl kaltinimo pagal BK 259 str. 2 d. nutraukta, suėjus patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties terminui (BPK 3 str. 1 d. 2 p.).

Nuteistasis V. M. kaltės dėl disponavimo narkotine medžiaga nepripažino. Teigė, jog apie šią narkotinę medžiagą, kuri buvo rasta jo darbo kabinete, jis nieko nežinojo, jos nelaikė ir ši medžiaga jam nepriklausė. Dėl šios priežasties apeliantas mano, kad byla dalyje dėl disponavimo narkotinėmis medžiagomis jo atžvilgiu turi būti nutraukta ne suėjus patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties terminui, o prašo bylą pagal BK 259 str. 2 d. nutraukti, nes nebuvo padaryta veika, turinti nusikaltimo požymių.

Šioje dalyje nuteistojo V. M. apeliacinis skundas netenkinamas.

LR BPK 3 str. 1 d. 2 p. įsakmiai nurodo, jog baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas jeigu suėjo baudžiamosios atsakomybės senaties terminai. Atsižvelgiant į šią įstatymo nuostatą, pirmosios instancijos teismas nuosprendžio aprašomojoje dalyje be reikalo analizavo nusikalstamos veikos dėl disponavimo narkotinėmis medžiagomis – kokainu, įrodymus bei konstatavo V. M. padarius šį baudžiamąjį nusižengimą. Tačiau 2010-02-12 nuosprendžiu V. M. pagal BK 259 str. 2 d. nėra pripažintas kaltu, todėl sutinkamai su nekaltumo prezumpcijos principu, dėl disponavimo narkotinėmis medžiagomis jis yra laikomas nekaltu.

Dėl nuteistojo A. K. apeliacinio skundo argumentų

Apeliantas nuteistasis A. K., nesutikdamas su skundžiamu nuosprendžiu, teigia, kad jis nusikaltimo, numatyto LR BK 226 str. 1 d., nepadarė, todėl prašo panaikinti jo apkaltinamąjį nuosprendį ir jį išteisinti.

A. K. prašymas išteisinti jį pagal BK 226 str. 1 d. netenkintinas, nes apeliacinio skundo argumentai nepagrįsti ir jie nepaneigia pirmos instancijos teismo išvadų.

Teismas nustatė, kad A. K. kartu su E. N. tarpininkavo kyšininkavime – pasinaudodamas savo pažintimis ar kita tikėtina įtaka Vilniaus miesto VPK Eismo priežiūros tarnybos darbuotojams už kyšį pažadėjo K. G. paveikti valstybės tarnautojus, kad jie atitinkamai neteisėtai veiktų.

Nors A. K. kaltu neprisipažįsta, nurodė, jog K. G. jis nepažįsta, šis asmuo jam nieko neperdavęs, pinigų iš K. G. negavęs, telefonu jis (K. G.) neprašęs surasti asmens, galinčio prisiimti kaltę už jį dėl padaryto kelių eismo taisyklių pažeidimo, šie apelianto teiginiai paneigti byloje esančiais ir teismo nuosprendyje išanalizuotais įrodymais.

Liudytojas K. G. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme parodė, kad vengdamas prarasti teisę vairuoti automobilį už padarytą kelių eismo taisyklių pažeidimą – greičio viršijimą, jis pažįstamos Neringos (Janavičiūtės) patarimu pagalbos šiuo klausimu kreipėsi į A. K., per kurį vėliau susipažino su E. N.. A. K. papasakojo savo problemas dėl padaryto kelių eismo taisyklių pažeidimo. A. K. jam pataręs sulaukti šaukimo į Kelių policiją. Kai gavo šaukimą, jis vėl paskambino A. K. ir jiedu susitiko prie Kelių policijos. Čia A. K. jį ir supažindino su E. N.. Po to dėl apmokėjimo už paslaugas, dėl susitikimo su policijos darbuotoju jis tarėsi su E. N.. Gavęs patarimą iš policijos pareigūno, jis vėl paskambino A. K. ir pasakė, kad reikalingas žmogus, kuris prisiimtų kaltę už jo padarytą pažeidimą. A. K. pažadėjo surasti tokį žmogų ir po kurio laiko jam paskambinęs A. K. pasakė, kad toks žmogus yra. Vėliau ar tai A. K., ar E. N. liepė jam atvažiuoti į aikštelę prie Kelių policijos. Atvažiavus ten buvo žmogus (V. V.), sutikęs prisiimti kaltę už jį. Už pagalbą E. N. per du kartus davė 800 litų.

Šioje dalyje K. G. parodymai tyrimo metu ir teisme buvo vienodi, nuoseklūs, todėl netikėti jais teismas neturėjo pagrindo.

Savo duotus parodymus apie bendravimą su A. K. ir E. N. K. G. patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu.

Operatyvinių veiksmų atlikimo protokoluose užfiksuoti pokalbiai tarp nuteistųjų A. K., E. N., liudytojo K. G. patvirtina, kad tarp abiejų šių nuteistųjų vyko pastovūs intensyvūs pokalbiai telefonu, kurių metu jie tarėsi dėl nusikalstamų veiksmų eigos, dėl gautų iš K. G. pinigų pasidalijimo. Iš šių pokalbių matyti, kad A. K. ir E. N., veikdami bendrai, už tam tikrą pinigų sumą pažadėjo K. G. padėti išvengti administracinės atsakomybės už padarytą kelių eismo taisyklių pažeidimą ir tai padarė.

Dėl to, kas išdėstyta, kolegija mano, kad skundžiamame nuosprendyje aptartų ir įvertintų įrodymų visuma įrodo nuteistojo A. K. kaltę kartu su E. N. padarius tarpininko kyšininkavimo veiką ir paneigia apelianto skunde išdėstytus teiginius, jos jis šio nusikaltimo nepadarė. Todėl apeliacinės instancijos teismo kolegija daro išvadą, kad A. K. pagrįstai pripažintas kaltu ir nuteistas už tarpininko kyšininkavimą, jam teisingai taikytas baudžiamasis įstatymas (BK 226 str. 1 d.).

Apylinkės teismas paskyrė A. K. bausmę nesusijusią su laisvės atėmimu – baudą. A. K. padaryta veika priklauso nesunkių nusikaltimų kategorijai. Už nesunkų nusikaltimą gali būti skiriama bauda iki 100 MGL dydžio. A. K. paskirta 30 MGL dydžio bauda, tai yra mažesnė, nei šios bausmės rūšies vidurkis. Paskirta A. K. bauda nėra aiškiai per didelė, ją dar labiau mažinti nėra jokio pagrindo.

Tenkinti nuteistojo A. K. apeliacinį skundą jame nurodytais argumentais pagrindo nėra, todėl jo apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Nuteistojo A. K. apeliacinį skundą atmesti.

Nuteistojo V. M. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010-02-12 nuosprendį dalyje dėl V. M. nuteisimo pagal Lietuvos Respublikos BK 228 str. 1 d., 24 str. 6 d. ir 300 str. 1 d. panaikinti.

V. M. pagal Lietuvos Respublikos BK 228 str. 1 d., 24 str. 6 d. ir 300 str. 1 d. išteisinti neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamas veikas.

Paskirtą V. M. kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.